puikus poilsis Karpatuose
Apie Verkhniy Shvydky kaimą ir jo stebuklingą gydomą jį vandenį suž inojau iš interneto. Norė jau ten eiti. Su draugu važ iavome iš pradž ių į Lvovą , paskui traukiniu iki Voloveco stoties, o paskui lydinč iomis maš inomis, nes atvaž iavome vakare ir autobusai nebevaž iavo. Į kaimą . Vargu ar į tikinome dietą , kad ji paimtų mus po 100 UAH iš kiekvieno, o ponas Vasilis taip pat paė mė.100 UAH iš Dietos už.16 km kelio! ! ! ! ! !
21 val. apsigyvenome privač iame vieš butyje Chervona Kalina. Palikę daiktus iš skubė jome pirmą ją vonią su vietiniu arseniniu vandeniu, gydanč iu są narius. Surū diję s vanduo, š iek tiek sū roko skonio su vandenilio sulfido kvapu. Ponas Ivanas iš leidž ia vonias už.50 UAH. Pabrangimą jis aiš kino tuo, kad pastatas renovuojamas, o 20 metų senumo pirtis Miš kų urė dija ruoš iasi pakeisti naujomis.
Pastatas – nedidelis svirnas su 6 voniomis, priklijuotas prie š laito. Maudydamiesi ramiai atsidusome.
Grį ž ome namo, ž iū rė jome į nuostabius kalnus, spygliuoč ių miš ką , triukš mingą Bystryankos upę . Labai maloni ir rū pestinga vieš buč io š eimininkė Kalyna Oleksiivna Blinda pakvietė mane vakarienė s. Nusprendė me patys nevalgyti, gyventi iš visko, kas paruoš ta, ir buvome teisū s. Buvome palepinti gausiais vietinė s virtuvė s patiekalais už priimtiną kainą .
Ypač skaniai gamino ponia Irina. Ypatingas ač iū už blynus su sū riu, banosh, bograch. Kitas atradimas buvo masaž uotoja Lesya. Dar niekada taip efektyviai ir efektyviai nedariau galvos iki pė dų masaž o už.80 grivinų . Prieš.20 metų kaime ž monė s gydė si vietinė je sanatorijoje „Menchul“, dabar jos vietoje – griuvė siai ir dž iugina tik š altinis su gydomuoju vandeniu, o jo seną sias pirtis pritaikė Miš kininkystė . Ir tada jaunoji Lesya dirbo joje masaž uotoja. Dabar ji turi daug klientų – ir poilsiautojų , ir vietinių .
Oras č ia nė ra pastovus, tada lietus, tada saulė , tada karš ta, š alta.
Daug vaikš č iojome kaime, kalnuose, rinkome vaistaž oles, valgė me braš kes, avietes, pirkome iš kaimynų dž iovintų baltų jų grybų . Degimė s, kartą iš simaudė me gydomajame š altinyje su audringu vė siu vandeniu. Tada atš alo, deja, ir laukė .
Gamta č ia labai graž i, oras skanus, š varus. Mė lynes iš vietinių vaikų pirkdavo už juokingus pinigus. Susė dę ant sū pynių suoliuko jie grož ė josi besikeič ianč iu kalnų vaizdu. Beje, iš tiko visiš kas uodų nebuvimas. Poilsis kaime monotoniš kas, ramus. Nė ra restoranų ir kitų pramogų , internetas irgi nestabilus, galima sakyti, kad ne. Liko gydytis, daug vaikš č ioti, valgyti gė rybes ir daug miegoti.
Iš vykome į ekskursiją prie Sinevyro ež ero ir meš kų reabilitacijos centro. Nenaudinga pasakoti, jū s turite patys pamatyti š į grož į.
Daugelis ž monių į Kaliną atvyksta pirmą kartą , daž nai savo automobiliais, taip pat iš už sienio, kepa kebabus, geria vyną graž iose medinė se pavė sinė se ir, ž inoma, iš simaudo.
Ką galima pasakyti apie neigiamas akimirkas? Tai daug triukš mingų lentpjū vių ir visiš kas kelių nebuvimas kaime, o marš rutas aplink kaimą – kliū č ių juosta iš duobių . Apskritai man patiko visa kita. Grį ž ome į Lvovą autobusu Tyachiv-Lvovas. Važ iuojantiems be automobilio, kaip mums, nepatariu iš stoties atvykti į kaimą . Irpen. Geriau ir pigiau autobusu iš Lvovo. Atsisveikindami atsiė mė me svetingai š eimininkei Kalinai Aleksejevnai į teiktą knygą „Viburnum rudens kryž kelė “. Savo poetiniame dienoraš tyje ji raš ė apie tai, kas buvo paskelbta jos atminimui, apie patirtį , giliai suvoktą jos poetiš kumo. Ač iū tau labai už viską . Tikimė s vė l atvykti pailsė ti ir gydytis.
