Pinigai išmesti į vėją
Pirmą kartą pailsė jome su vaiku Solnechnogorske! Jis bus paskutinis! Kodė l niekas neraš o apie kelią į kaimą ? Tai 20 km ilgio serpantinas (atrodo nedaug), bet susuka ž arnas iki galo! Paplū dimys siauras, pylimo nė ra, š aligatviai tokie siauri, kad dviem praeiviams vienas kitą sunku prasilenkti. Automobiliai skraido kaip lė ktuvai!
Pailsė jau Primorskaja gatvė je, 26. Š eimininkė Klaudija, siuvimas vis tas pats. Susitarė mė nesiui ir dė l kambario, ir dė l kainos. Atvaž iavus, kainos jau pakilusios, kambariai ne tokie kaip ji sakė . Kai paė mė pinigus už kambarį , ji spindė jo iš laimė s, o kalbant apie buitines problemas, ji buvo „niekš uose“ ką nors daryti. Tikrai graž us kiemas ir labai arti paplū dimio. Iš iš orė s pastatai graž ū s, bet kambariai labai prasti. Baldai dar turbū t prieš kariniai, veidrodž io kambaryje nė ra, spintos irgi nė ra, smirda nuo naktinio staliuko. O kai vaikas susirgo (pasigavo infekciją ), turė jau grą ž inti bilietus ir iš vykti 3 dienomis anksč iau, ž adė jau grą ž inti pinigus. Ir iš tikrų jų – ji apklojo mane ir mano vaiką trijų aukš tų kilimė liu. Ji suž inojo visą tiesą apie tai, ką galvoja apie savo sveč ius. Iš visos š irdies linkiu, kad š ių pinigų jai neuž tektų net tabletė ms nusipirkti. Su . . ka vis tiek. Apskritai š ventė buvo sugadinta. Nepatariu ten eiti, kas kaime nebuvo nei karto.