Отель - нормальный, ресторан - ужасен. Viešbutyje viskas gerai, restoranas baisus.

Š iemet keliavo. . .
Registratū ros personalui ir kambarinė ms priekaiš tų nė ra - viskas puiku, adekvatu, kambarys vidutiniš kai š varus (kampuose buvo voratinklis, už lovų ir sofų buvo dulkių ir purvo, bet mes nebuvome iš lepinti, buvome nebijo. Pač ios grindys buvo reguliariai plaunamos, indai irgi, priedai keisti.
Labai graž us parkas aplinkui ir draugiš kas personalas, kuris jį priž iū ri.

Bet "restoranas"....Vieš butis turi 3(TRYS!! ! ) zvaigzdes, su tokiu restoranu. . . Tai nelaimė , pilieč iai. . . Atneš ė barš č ių , į jį kaž kokios keistos "grietinė s", kuris atidž iau iš tyrus pasirodė esą s majonezas. Kodė l barš č iai su majonezu padavė ja iš kart negalė jo atsakyti – nuė jo teirautis. Atsakymas mus labai nustebino: "Ir mums baigė si grietinė ! " Dė l to „restorane“ porą dienų tikrai nebuvo grietinė s (iki prekybos centro reikia pusvalandž io). Buvo patiekiami stebuklingi sū rio pyragaič iai, kurie lė kš tė je pasiskirstė kaip kefyras. Praš ant pakeisti padavė ją , ž inoma, ji jį pakeitė , bet paklausė manę s "Ar pati iš vis kepė te sū rio pyragus? " Teko paaiš kinti, kad aš ž inau, kaip gaminami sū rio pyragaič iai, ir dar daug daugiau, ir net mokau teisingai padė ti stalo į rankius, skirtingai nei restorano „Albatros“ padavė jai. . . Jie patiekia lė tai.
Kitas ryš kus pavyzdys: ryte einu į „restoraną “, š ypsausi, garsiai sakau „Labas! - personalas tyli ir susiraukia į mane. Ant "Ač iū ! " - taip pat tyli. . . Apskritai vaikinai dė l akivaizdž ių priež asč ių beveik negavo arbatpinigių , tač iau jie nuė jo į puikų barą „Villa Rossa“ paplū dimyje. Kas netiki skirtumu - tegul eina ir lygina. Netoliese yra ir kavinė „Alim“ – irgi verta, bet ne kiekvienam, nes irgi labai lė tai tarnauja, nors maitinasi skaniai.
Baigiant pasakojimą apie „Albatroso“ „restoraną “, taip pat papasakosiu, kaip apsinuodijome vietiniu melionu, parą gulė jome su temperatū ra ir stipriai apsinuodijome, o po dienos iš blyš kę ir vos gyvi š liauž ė me. suvalgyti kaž ką panaš aus į viš tienos sultinį...18:30 val. Ir tada prasidė jo linksmybė s – restoranas buvo už darytas. Buvo vestuvė s ir dvi dienas maitinimas buvo pagal iš ankstinį už sakymą ir kompleksais (na, tie kompleksai atrodo kaž kaip kaip maistas iš studentų valgyklos). Apskritai pora serganč ių , vos paeinanč ių , turė jo nueiti iki pat tos pač ios „Villa Ross“ ir ten bare mus greit pavaiš ino viš tienos sriuba, o dar pusryč ius už sisakė me. . . tai. Apskritai, jei reikia tik nakvynė s, viskas gerai, bet į restoraną „Albatrosas“ geriau eiti tik sovietinė se valgyklose už sigrū dinusiems ir prie normalaus aptarnavimo nepripratusiems ž monė ms.
Turiu iš karto pasakyti, kad daug mač iau, esu visiš kai nepretenzinga, bet ž inau, kuo restoranas skiriasi nuo valgyklos. Taigi „Albatrose“ – valgomasis