Отлично gerai

Vieš butis pasirinktas pagal rodiklius: š ilta jū ra, geras paplū dimys, geras maistas, ramu (nė ra rusų ), graž ios palmė s. Trumpai tariant, vokieč iams.
Pasirodė pė dsakas.
1. Atsiskaitymas. Atvykome 10:00 ir sė dė jome be jokių problemų . Nelaukė iki 14 val. Š auniai padirbė ta.

2. Skaič ius. Didž iulis, galima pastatyti 2-3 loveles vaikams. Š varus, be defektų . Jei pageidaujate, galite rasti dė mių saulė je. Bet mes než iū rė jome. Yra ž enklas „Netrukdyti“. Mes ir prieš vokieč ius nuolat kabinė jomė s. Tada po durimis į didž iulį maiš ą dedamos dė ž ė s su vandeniu, š variais rankš luosč iais ir pan. Mes priė mė me. Keblus klausimas: ar jū s, poilsiautojai, irgi kasdien keič iate lovą namuose? Antrą kartą negalite naudoti rankš luosč io? Nagi, apie poilsiautojus vė liau.
3. Teritorija. Š varus, maž as, graž us. Taip, pagrindinis dalykas. Jokio miesto triukš mo, garsios muzikos ir pan. Atsipalaidavimui. Už vokieč ius! Viskas!
4. Jū ra, paplū dimys. Didinga. Mano ž mona nemoka plaukti, todė l retai iš lipdavo iš vandens.
Ir tada pasakyti, kad jos maž a ž uvelė buvo supainiota su didele ir lengvai į kando. Tikriausiai dė l už pakalio. O dė l ko dar? Ž monai tai tiek.
Taip, buvo karš ta, iki 40. Taigi po soč ios vakarienė s nuė jome į kambarį pasiž iū rė ti...
5. Mityba. Pirmos dienos puikios. Pasirinkimas didž iulis, akys bė ga, skanu. Jie valgė iš pilvo. Tai su mano skrandž iu, 5 metus gadinamu sovietinė s karinė s uniformos. Skrandis dirbo puikiai.
Per vidurį – iš bandė me daug skanių dalykų , entuziazmas po truputį atslū go.
Galų gale aš neprieš tarauč iau ukrainietiš kų barš č ių apvyniojimui su grietine, kukuliais, kukuliais, bent pusmetriu ukrainietiš kos deš ros. Na, kaip turkai gyvena be laš inių - niekaip nesuprantu?
Pusryč iai lengvi, kaip ir man. Mač iau, kaip vokieč iai valgė truputį koš ė s, kavos. Bet aš ne vokietis ar anglas, taigi ant aviž inių dribsnių . Man omleto aiš kiai neuž teko. Ryte nebuvo nei kepsnio, nei kiaulienos. Bet tai tipiš ki pusryč iai tokiuose vieš buč iuose. Nagi.
Gė rimai.
Per pietus sultys yra retas cheminis purvas. Po 3 valandų nuė jau iš gerti alaus. O vakare po vakarienė s nusprendž iau klaidą iš taisyti vynu. Paaiš kė jo, kad tai puikus sausas vynas. Vakarais jis praleisdavo taurę vyno. Tai puikiai pavyko.

Iš viso: pietų metu geriau gerti vandenį buteliuose iš vieš buč io. Puikus vanduo.
6. Personalas. Nuostabus. Vieną kartą jie tiesiog tapo š iek tiek godū s. Ledai patiekiami nuo 15:00 iki 17:00 val. Ir mes vė lavome 7 minutes. Neleidž iama. Ir jie laimė tų , jei pasakytų , kad tai tik tau ir pan.
7. Poilsiautojai. Speciali tema.
Taigi, vieš butis buvo suplanuotas ramiems nencams be vaikų . Jokių vaikiš kų skaidres, muzikos karuselių ir pan. Net animacijos nebuvo. Ir tik 2 metai, kai jiems buvo leista skambinti su vaikais, jie vakare pradė jo š ou. Kiekvieną vakarą vis kita komanda.
Trumpai tariant, kaip sako jaunimas, tai pasirodė pusė vokieč ių ir maž daug tiek pat rusų , pora lenkų , australas ir aš su ž mona. Než inau, kodė l rusams jis patiko. Ir kodė l nebuvo ukrainieč ių , kiekvieną dieną iš Kijevo yra du skrydž iai.
Taip, kaž kada buvo skrydž iai iš Donecko. Bet dabar Lugandonia.
Leiskite paneigti kai kuriuos stereotipus:
a) Su rusais elgiamasi kaip su kiaulė mis.
Netiesa, kaip ir vokieč iai. Kartą jie moteriai tik pasakė , kad ji ė mė mė są visai kompanijai, o suvalgė maž iau nei pusę.
b) Rusai visada yra kiaulė s.
Netiesa, jie neburzgė , nestorė jo, maž ai triukš mavo. Tai nepaisant to, kad mes rozmovlyali, tiksliau, sumuš ė kalbą ukrainieč ių kalba. Mes visi Kijeve esame rusakalbiai. Net mano anū kas. Bet kadangi tankai „Į Kijevą “ jau kerta Donecką ginti rusų kalbos, tai mes atsakė me „Rusiš kai mes nesuprantami. Wee Speck Ownley Ukraina, anglų arba vokieč ių . O ž mona apskritai visus turkus ir vokieč ius iš mokė ukrainieč ių kalbos. Abipusiam pasitenkinimui. Ir ne pirmą kartą.

Tik viena š eima iš Kaliningrado parodė didelį susidomė jimą , negalė jo suprasti, kas mes iš tikrų jų . Puikū s ž monė s, jie pasirodė sveiki.
Ir jie stebė josi, kodė l visi su mumis, ukrainieč iais, sveikinasi, draugauja, juokauja, net turkai. Iš skyrus rusus.

Taigi, kaip atpaž inti tikrą Ruso vieš butyje.
– niekada nesiš ypso, nesisveikina su nepaž į stamais ž monė mis, nenumoja ranka kaip geriausias draugas iš vaikystė s. Visada su antsnukiu. Padarė eksperimentą . Palinkė jo gero apetito rusiš kai kaimynui ant stalo, kai vyniojo kalną maisto, iš girdo kaž ką neaiš kaus: arba tau rū pi, arba eik velniop, ukrainietė , o gal ač iū . Tač iau noras palinkė ti rusams dingo.
Vokieč iai, lenkai, australai – kitas reikalas. Jie lentoje tampa savais. Vokieč ių studentai vakar iš siuntė laiš ką.
- eina su ž mona - skaito moralę . Baba tyli. Mač iau du kartus. Na, kam po velnių tokia moteris ar toks vyras atostogauja? Kas dar neį manoma?
- Rusijos jū ra yra iki kelių . O eiti neš variais batais per vaikų baseiną – tik spjaudyk. Ir ką , bla, ir kojas gaivino, ir batus iš plovė . Rusų turistas, bla!
Pati mač iau.
- Rusas paplū dimyje yra karalius, prezidentas ir sultonas kartu. Ne, gerai, kad tokį nuorū ką paplū dimyje į peleninę dė ti nė ra gerai. Na, tai pusė metro iš tempti! Bet smė lyje po š ezlongu, po savimi. Ir ką , bla, ol imtinai.
- bendravimo su personalu kalba teikia malonumą . Baba pakė lė pirš tą turko kryptimi ir iš pū tusi akis sumurmė jo „Uū ū! ! ! “. O turkas iš karto moteriai patiekia blynu. Protingas. Arba visuotinis atsakymas „Uh-huh! Visi taip pat supranta.

Ne, ukrainieč iai labiau vertina Europos kultū rą ir vertybes, bet nelabai. Vis dė lto 500 metų valdant Rusijai, tai ne 200 metų valdant mongolams-totoriams, ir net velnias ž ino kada.

Į spū dž ių liko daug.
Na, pasirodymo pabaigoje. Jų nė ra labai, bet yra, pavyzdž iui, į domių . Indijos jogas rodė stebuklus.
Bet speciali pamoka – paskutinė turkiš ka naktis, paskutinis numeris – pilvo š okis.
Prieš tai, kalbant apie už baigimą , vakarienė s metu iš gė riau dvi taures vyno, du kokteilius ir viską pataisiau turkiš ku raki. Turkiš kas mė nulis ant anyž ių . Na, trumpai tariant, klientas subrendo. O pabaigoje iš daviau prasmingą „O Fatima! Na, kokia tau fatima! Tai fantastiš ka! Nagi, eik, Fatima! “. Ir pateko į deš imtuką . Netoliese gyveno gausi vokieč ių turkų pavaldinių š eima. Arba atvirkš č iai. Trumpai tariant, seniausias turkas, apie 70 metų , greitai į važ iavo ir pradė jo urzgti „O-o-o-oi Fatima-ah-ah-ah-ah! Nagi nagi!! ! ! “. Toliau sekė darbo staž as. Netrukus vidutinis turkas, 45-50 metų amž iaus, nusprendė neatsilikti, pradė jo pilvo š okį . Aš , ž inoma, palaikiau. Tolimesnė pusė vieš buč io š aukė „Oi-oi-oi Fatima! ! ! “. Ir jie darė labai padorius gestus, kraudamiesi kokteiliu. Kita vieš buč io pusė jau su dž iaugsmu ž iū rė jo į mus.
Š okė ja, matydama neregė tą sė kmę , stengė si iš visų jė gų . Visi buvo beprotiš kai susijaudinę.
Ir pabaigoje turkai pradė jo spausti man ranką , apkabindami savo vaikiną kaip kvailys.

Tač iau turkė smogė . Iš vaizda ji 1000 metų jaunesnė už Egipto mumiją . Ji kaž ką š nektelė jo turkiš kai apie Fatimą . Ir tada laiminga mamytė š ypsodamasi iš tiesė ranką . Ir aš ją pabuč iavau su malonumu. Turbū t seniausia moteris, kurią buč iavau. Visų dž iaugsmui.
Toliau paė miau dar 30 gramų vė ž ių su ledu, vaikš č iojau ir buvau laimingas, nuė jau miegoti.
Ir tik ryte supratau, kad paskutinis vė ž ys buvo perteklinis. Niekas nenukrito į mano gerklę , iš skyrus arbatą . Bet visi man š ypsojosi, mojavo raš ikliu. Stulbė damas jis pasiekė jū rą , pasinė rė į ramią graž ią Vidurž emio jū rą.
Paleisk. Pasidarė lengviau.
O 13.00 iš vykome į oro uostą .