Наше приключение Mūsų nuotykis

Mes iš vykome 2009 m. , bet nemanau, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė . Taip ir prasidė jo mū sų nuotykiai. . . Autobusas mus iš leido prie vieš buč io durų – į ė jome ir pradė jome darytis. Sė dime ir pildome dokumentus anglų kalba. Staiga pribė ga nemandagus administratorius, atima iš mū sų popierius, raš iklius ir savo tunisietiš ku-angliš ku akcentu mums paaiš kina, kad niekas mū sų neapgyvendins, arba nė ra vietų , arba dar kaž kas. . . Mes esame panika, svetima š alis, iš lindo iš vieš buč io, š alia nė ra gido, visai nieko. griebė telefonus, pradė jo skambinti į Maskvą . ir staiga jie grą ž ina mums popierius tokiu pat nepatenkintu veidu ir, atrodo, yra sutvarkyti. Registruojantis siū lė papildomai susimokė ti už vaizdą pro langą , atsisakė me. Apskritai pinigai yra iš tikrų jų , kai tik jie nebando jų iš traukti iš jū sų . Iš vykstant, pavyzdž iui, mums buvo pateikta didž iulė są skaita neva už naudojimą si telefonu. Jau vė luojame į oro uostą , autobusas mū sų laukia, bet iš registratū ros neiš leidž ia - sumokė kite už telefoną ! Vė l stresas. Prabuvome su jais 45 minutes, dė l to angliš kai buvome priversti raš yti atsisakymą mokė ti. Atrodo, kad viskas baigė si, bet nuotaika pastebimai pablogė jo. Ir jei kas nors iš mū sų bent kartą pakeltų š io telefono imtuvą! ! ! taigi mes net sunkiai prisiminė me, kur jis su mumis stovė jo!
Patys kambariai, ž inoma, galė tų bū ti geresni, bet apskritai – nelabai atstumiantys. Gana š varu, rankš luosč iai tikrai nuneš ami, o valant negrą ž inami š varū s. Kambariuose viskas taip senoviš ka, lyg jis bū tų kaž kur atė ję s)) Maistas lygus. Jie nebuvo alkani. Valgydavome du kartus per dieną – mums už teko. Vaisių maž ai, bet vietinė se parduotuvė se pirkdavome per dieną už centą .
Teritorija vė si, didelė , ž alia, baseinas nemaž as. Animatoriai yra geri. Pramogaudavo ir ryte, ir vakare.

Tač iau paplū dimys palieka daug norimų rezultatų . Paplū dimys apsuptas bangolauž ių , todė l visiš kai nusė tas dumbliais. Labai nemalonu. Ryte jie dar kaž kaip iš valomi, bet po dviejų valandų - tas pats, o dieną paplū dimys, mano nuomone, visai nevalomas. Maž o dydž io, gana aptemptas. Su į kyriais arabais.
Iš naudos – infrastruktū ra. Yra kur pasivaikš č ioti vakare. Pats graž iausias uostas. Daug parduotuvių , atrakcionų parkas prieš ais vieš butį ir Suso centras už nedidelį mokestį pasiekiamas taksi per 15 minuč ių . Tiesa, centre gana slegiantis vaizdas – daug parduotuvių su pigiais smirdanč iais batais, daug daug vietinių , kurie į tave ž iū ri kaip į aitvarus, ir LABAI SKIRDAUS. Labai purvinas. Kanalizacija – iš orinė , teka keliais – baisus vaizdas. Š tai toks centras. Bet pasiž iū rė ti verta)))) Tad vieš buč ių Suso centre imti nepatariu.
Apskritai poilsis mums patiko, bet pirmiausia mokame pramogauti patys. Susidraugavome su vietiniu berniuku ir netgi sugebė jome nuvykti į jo š eimą į vestuves))) Paž iū rė jome į Tuniso už miestį ir vietines vestuvių tradicijas, taip sakant. į spū dž iai - jū ra)) Tiesa, baisu)) Mes esame trys, o jų yra du š imtai. Vaikai pribė go prie mū sų , palietė mus pirš tais ir pabė go)))) Apskritai jie buvo vietinių dė mesio centre)))
Mes vis dar palaikome ryš į su jais. )
Tai tokia kelionė .
Galite rasti tiek minusų , kiek norite bet kur. Svarbiausia, kad galė tum pailsė ti. Š is vieš butis netrukdo atsipalaiduoti