Tunisas – pažintis
Ž emi namai (namai neturė tų bū ti aukš tesni už meč etę ), tač iau oro są lygos verč ia ž mones gyventi erdviau. Daž niausiai kotedž ai yra 2-3 aukš tų , balti (vidutiniam tunisieč iui).
Medina (iš vertus – miestas) – visur vadinasi senoji miesto dalis. Ją supa aukš ta siena, vidury turgų stovi meč etė ir vietinių gyventojų namai, gatvelė s labai siauros – kad galė tų pravaž iuoti vež imas.
Medina Hamamete, pač ioje Vidurž emio jū ros pakrantė je. Bū tų labai malonu ir romantiš ka pasivaikš č ioti krantine, jei bū tume su pora vyrų . Bet buvo taip baisu ir mano nuogą stavimai pasitvirtino: prie mū sų prisiriš o pora arabų – apie ką jie kalbė jo neaiš ku – kaž kas panaš aus į pinigų keitimą mums? Iš lipti buvo sunku (jie kalbė jo prancū ziš kai, o mes angliš kai) ir nuotaika buvo sugadinta. . .
Tuniso sostinė yra Tuniso miestas – 2 milijonai gyventojų . Eismas keliuose labai ramus, daž niausiai vienpusis ir beveik nė ra š viesoforų . Daugiaaukš č ių pastatų nė ra. Prestiž iš kiausia sritis – Kartagina (vadiname ją Kartagina). Vaikš č iojome po Antano pirč ių griuvė sius (visa tai, kas liko iš Kartaginos griuvė sių ). (Iš Kartaginos ir kitų miestų griuvė sių arabai Tuniso gilumoje pastatė Kairuano miestą – ten yra jų š ventovė – meč etė , kurios apsilankymas 7 kartus prilygsta vienam apsilankymui Mekoje. )
Toje pač ioje vietoje (Kartaginoje) į sikū rę prezidento rū mai, kuriuos saugo ginkluoti ž monė s (ginkluotų sargybinių niekur kitur nematė me). Daug augmenijos, ž ydintys krū mai, ryš kios raudonos dė mė s, geltoni lapai ž aliame fone. Namai su graž iais architektū riniais niuansais, baltos tvoros su až ū rinė mis grotelė mis.
Iš esmė s namai visame Tunise yra balti, o visi namo elementai nudaž yti mė lyna spalva (langinė s, grotos, vartai).
Viename iš miestų (El Jem) – viename iš Romos koliziejų – kuriame buvo filmuojamas filmas „Gladiatorius“ – labiausiai iš silaikę s Koliziejus. Č ia jauti tos civilizacijos didybę...
Š iaurė je, į dykumą , alyvmedž ių plantacijos. Attverta didž iulių vaisius vedanč ių kaktusų siena (iš bandž iau - sunku lyginti skonį su kaž kuo, kaip kivi, tik kitoks ).
Pakeliui į pietus maž ė ja augmenija ir dė l to geltonos kopos su kupranugarių spygliuoč ių krū mais. Vis daž niau pasirodo į spė jamieji kelio ž enklai "Atsargiai: laukiniai dromedarai! " (prancū zų ir arabų kalbomis). Ir š tai jie – esame priversti sulė tinti greitį ir sustoti – kelią kerta laukinių dromedarų (kupranugarių ) banda.
Netrukus pož eminių gyventojų miestas – Matmata – kopose jau matosi duobė s.
Sustojame prie vienos iš š ių duobių – vietinių Tuniso gyventojų – berberų arba trogloditų – bū sto. Jame einame į terasą , skirtinguose kambariuose yra dar kelios skylė s. Jie turi skirtingus indus, kilimus. Š eimininkė iš neš a padė klą su arbatinuku, alyvuogių aliejumi atskiestą medų , pyragus. Iš einu į lauką , už lipu į piliakalnio virš ū nę - ten yra duobė - matosi terasa, o aplinkui - piliakalniai ir spygliai. . . visur, kur akis mato. . . Nė ra ko "pagauti" į akis . .
Einame toliau į pietus. Staigus dykumos pasikeitimas iš geltonos į baltą ir spygliai iš nyko – net nebeiš gyvena. . . O tada – trenksmas – palmių miš kas – datulių palmė s – oazė . Tarp palmių matyti granatų krū mai. Daugiau balto smė lio. . . Dar viena oazė .
Č ia galima sutikti beduinų – klajoklių (kaip č igonai, kurie be dokumentų klajoja po visą Afriką , renka druską iš druskos ež ero dykumoje ir vež a ant kupranugarių į pietus, brangiai parduoda), savo kupranugarius atvež a į turistų susibū rimo vietas. ir iš nuomoti juos jiems.
Vienoje iš oazių (Dū zo miestas – dykumos vartai) – tranzitas per naktį . Kelionė s per dykumą tę sinys – druskos ež ero (kur automobilių greitis tikrinamas) perė jimas, kurio pavadinimas vertime reiš kia – oazių pakrantė . Apsilankymas kalnų oazė je su kriokliu ir ež eru su š iltu graž ios spalvos vandeniu. Kalnai ž emi, visiš kai iš kriauklių ir kitų jū ros gyvių – kaž kada tai buvo vandenyno dugnas. . . Apylinkė s č ia labai vaizdingos – yra kur pailsė ti akį .
Tada ralis dž ipais ant kopų gniauž ė kvapą...
Ir vė l prie jū ros – į Dž erbos salą – pamė gtą europieč ių kurortą . Ten yra viena iš ž ydų š ventovių – senovinė sinagoga. Yra ir seniausių alyvmedž ių – sklando gandai, kad jiems 1000 metų . Ten yra pati stabiliausia temperatū ra ir galimybė maudytis saulė s ir jū ros pirtyse iš tisus metus.
Apie simbolius: jazminas yra vyro simbolis – neš ioja ant deš inė s ausies, likusieji – ant kairė s (gal iš č ia kilę s posakis „vaikš č iok į kairę “? ; Fatimos ranka (musulmonai) ir ž uvis ( Krikš č ionys (ž uvis graikiš kai skamba kaip Jė zus) - pasaulio simboliai - dabar jie naudojami nuo blogos akies; vartai - svetingumas. Jų tradiciniai patiekalai - "kus-kusas" - kvietinė koš ė su mė sa ir darž ovė mis, gė rimai - moteriš ki - "Tibarin" datulių tipo alkoholinis gė rimas (40%), vyriš kas - "Buha" (ar ne nuo jo kilo ž odis apkū nus ir girtas - figų tipo degtinė (36%). Taip pat yra palmių sultys - kurios teka iš jo beveik pusę metų nupjauta palmė - kaip vynas (pasirodo 3 dieną ) - visa tai iš ž odž ių nebandž iau vadovo.
Apskritai pagrindinis produktas yra: alyvuogių aliejus – daugiausiai aliejaus pasaulyje ; datos; granatai, figos.
Magrebo š alys (Tunisas, Marokas, Alž yras) vadinamos iš lepintomis musulmonė mis: moterys ten eina su kelnė mis, gali pasirodyti be skarelė s ir diskotekose. Moterims palankių į statymų yra labai daug ir pagal tradiciją kiekvienais metais – spalio 13 dieną prezidentė priima dar vieną jas palaikantį į statymą kaip dovaną moterų dienos proga (pavyzdž iui, yra į statymas dė l sukč iavimo jos vyrui 2 metai kalė jimo; 30% parlamento turė tų bū ti moterys; gimus antram vaikui, moteris gali dirbti ne visą darbo dieną , iš laikydama atlyginimą ir pan. ).
Jausmai: Atsipalaidavimas. . . tai labai ramus taš kas ž emė je. Nenuostabu, kad europieč iai ten mė gsta ilsė tis – nė ra sprogimų , stresų , negirdė jau, kad automobiliai dumbė tų , skubė tų... Oras alsuoja ž ydinč ių augalų aromatu (sako hibiskų ir jazminų ).
Jeigu vykstate ten ilsė tis, tuomet bū tinai reikia atlikti talasoterapijos (gydymas prie jū ros) kursą (pigiausios kainos lyginant su kitomis š alimis). O bū tų š aunu nukeliauti į dykumą į pragarą ir ten gyventi, kol praeis nuš vitimas – nes tyla iki spengimo ausyse. . . (beje, tokio tipo atostogos ten atsirado neseniai).