Ant mano atminties bangos. „Didieji bulgarai“. 3 dalis
Tę sinys. č ia >>>
Ankstų kitos dienos rytą ir prieš mus – dar vienas stebuklas iš Kazanė s auksinio ž iedo. Š iuolaikinio Tatarstano teritorijoje buvo viena didž iausių valstybių - Bulgarijos Volga. Bolgaras yra Bulgarijos Volgos-Kamos sostinė , vienas didž iausių Aukso ordos miestų . Miestą.10 amž iuje į kū rė Volgos bulgarai, 1361 metais jį sunaikino Aukso ordos princas Bulatas-Timū ras. Tada jis buvo atkurtas, bet 1431 m. buvo sunaikintas ir nebeatstatomas.
Krantė je mus pasitiko su nedideliu pasirodymu ir vaiš ino nacionaliniu gardumynu - č ak-č ak, Tatarstane be jo neapsieisite (ten neį prastai skanu).
Gyvenvietė stovi ant aukš to Volgos kranto, jos santakoje su Kama. Bulgarų gyvenvietė traukia savo nuostabia istorija ir iš likusiais paminklais. Architektū rinis ir istorinis Bulgarijos kompleksas turi svarbią kultū rinę ir religinę reikš mę . Bulgaras yra į trauktas į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą ir yra jo saugomas.
Pač iame krante yra Bulgarijos Volgos muziejus, klausė mė s pasakojimo, kaip buvo, kaip vyko kasinė jimai, bet, tiesą sakant, buvo galima ne važ iuoti, o daugiau laiko skirti muziejus po atviru dangumi.
Pirmiausia mus pasitinka didž iulis pastatas po variniu kupolu su musulmonų pusmė nuliu ir labai primena meč etę , o pasirodė esą s memorialinis ž enklas „Islamo priė mimas“ – tai modernus 2011 m. . Š į naują orientyrą Bolgarui pristatė Tatarstano kultū ros paveldo projektas. Jame yra didž iausias atspausdintas Koranas. Jis buvo už darytas, Korano nesimatė .
Ir tada darosi į domiau: iš einame prie Katedros meč etė s liekanų , mus pasitinka Didysis minaretas, pastatytas XIII amž iuje, visiš kai restauruotas. Katedros meč etė s centre yra kolonos – jas reikia suimti rankomis ir palinkė ti. Man atrodė , kad esate ant senovinių š ventyklų griuvė sių .
Raudona linija ž ymi, iki kokio lygio archeologų aptiktas mū ras ir kur prasideda modernus mū ras. Mergelė s Marijos Ė mimo į dangų baž nyč ia yra visiš kai krikš č ioniš ka š ventykla, ji gana harmoningai atrodo š alia musulmoniš kų meč eč ių .
Ir tada – Š iaurė s mauzoliejus, Rytų mauzoliejus, viduje eksponuojami antkapiai.
Chano rū mai yra XIII a. pastatas, visiš kai iš likę s, tik š iek tiek pamatų ir sienų , rū mų teritorija apsaugota stogu, kad bū tų patogiau kasinė ti.
Ekskursija baigė si ir mes iš vykome apž iū rė ti kitos lankytinos vietos. Pakeliui apž iū rint dar nepridengtus objektus. Liko maž ai laiko, o važ iuoti buvo per toli, toliau važ iavome mikroautobusu.
Baltoji meč etė yra didž iausia meč etė pietvakarinė je Tatarstano dalyje. Oficialus atidarymas į vyko 2012 m. Tą dieną „Ak-Mechet“ tapo Bolgaro miesto katedros meč ete. Baltoji meč etė laikoma pagrindiniu Tatarstano perlu.
Baltoji meč etė man priminė rytietiš kas pasakas – erdvu, sniego baltumo ir maž as krioklys, viskas atrodo labai harmoningai. Į ė jimas į meč etę nemokamas, prie į ė jimo nusiavė batus (tai privaloma), į lipo į vidų , pasakos jausmas neapleido.
Š alia Baltosios meč etė s yra muziejų kompleksas „Duonos muziejus“, kuriame galima pamatyti restauruotus kaimo gyventojų gyvenamuosius pastatus, malū nininko dvarą , arklides, paukš č ių kiemus. Greitai apsidairau, nes jei neturė sime laiko paskutiniam mikroautobusui, teks bė gti paskui valtį .
Viskas gerai, einam į krantą , bet staiga pakeliui yra kitas atrakcionas, netoli kranto, praš au sustoti ir nubė gti paž iū rė ti (draugas eina į prieplauką , jei bet ką , ji laikys valtį ). Juodoji rū mai yra vienas geriausiai iš likusių gyvenvietė s pastatų , tač iau vis dar kyla ginč ų dė l to, kas ten buvo. O tada jau netoli pė sč iomis ir galima saugiai vaikš č ioti ir mė gautis grož iu bei harmonija, nes oras nenuvylė .
Vakare bardų dainų koncertas, dainavo ir dainavo paž į stamas ir gerai ž inomas dainas, taip pat klausė si naujų .
Kitą dieną mus pasitinka Č eboksarai – Č iuvaš ijos Respublikos sostinė . Buvome sutikti labai š iltai ir nuoš irdž iai. Ekskursija autobusu ir pė sč iomis. Pirmoji paž intis prasidė jo nuo krantinė s, kur ryš kiausias paminklas „Motina Globė ja“. Č ia mus pasitinka tautiniais rū bais vilkinč ios merginos, galima taikytis ir nusifotografuoti, bet š alta ir niekas nenori. Č eboksarų į lanka ir pylimas š iandien yra dvi už tvankos ir į jas į tekanč ios maž os upė s.
Mieste yra daug muziejų , vienas iš jų – V. I. Chapajevo muziejus, namas, kuriame jis gimė ir praleido vaikystę , tachanka, bū tina nusifotografuoti.
Eikime į Pergalė s memorialinį parką , labai graž ų parką , esantį ant aukš to Volgos kranto. Bet pradė jo lyti ir vė jas buvo toks stiprus, kad norisi bė gti į autobusą , ką mes ir darome.
Ir tada miesto pė sč ių jų gatvė , Prekybininko Efremovo bulvaras. Kaip ir visur kitur, jis vadinamas Maskvos Arbatu. Gatvė je yra paminklai, muziejai, suvenyrų kioskai ir viskas, ko reikia š iltam miesto sveč ių priė mimui. Netoli upė s stoties ir einame į valtį .
Vakare, atsisveikinimo koncertas, paskutiniai pokalbiai ir prisiminimai apie kruizą su naujais paž į stamais ir bendrakeleiviais – beveik viskas tę siasi.
Mane nustebino, kad mū sų bendrakeleiviai buvo labai ne jauni, BET svarbiausia, kad jiems buvo į domios visos ekskursijos ir labai gaila, kad kai kurie nebuvo į darbinti. Jie turi tokią atmintį ir daug ž ino, prisimena ir pasakoja labai į domius dalykus.
Tai yra Kazanė s auksinis ž iedas. Vė l prisiminę s suprantu, kad dar kartą norė jau patekti į Svijaž ską ir Bulgarus, ir, ž inoma, Kazanę .
