Pirmasis raš ytinis baž nyč ios paminė jimas datuojamas 1582 m. , susiję s su miestieč io Gapkos Tabkovos perdavimu jo dvaro Trejybė s baž nyč ios nuosavybė n.
Mieste valdant turkams, š ventykla buvo paversta meč ete. XVIII amž iaus pradž ioje. turkams pasitraukus iš Kamianecų ir į sigalė jus lenkų valdž iai, baž nyč ia perduota unitams. 1722 metais vyskupas Atanasijus Š eptytskis baž nyč ią perdavė Š v. Bazilijaus ordino vienuoliams, kurie joje į kū rė vienuolyną . Oficiali į kū rimo data – 1722 m. geguž ė s 22 d. Bazilijonų ordinas baž nyč ioje veikė iki 1795 m. Antrojo Lenkijos padalijimo metu Kamianec-Podilskio ž emes aneksavo Rusija. Tuo pat metu baž nyč ia vė l buvo paš ventinta stač iatikių baž nyč iai.
1935 m. , kai sovietų valdž ia kovojo su religija, baž nyč ia buvo iš montuota.
1995 metų kovo 3 dieną baž nyč ia pradė ta restauruoti. Vyko š ventyklos pamatų kasinė jimai ir tyrimai. 1996 m. rugsė jo 23 d. kardinolas Lubomiras Husaras į kū rė vienuolyną.
Per penkerius metus bazilijonai visiš kai už baigė pastato rekonstrukciją ir š ventyklos bei apylinkių puoš ybą.
2010 m. liepos 10 d. Š ventosios Trejybė s baž nyč ią paš ventino Ternopilio-Zborivo vyskupas Vasyl Semenyuk, UGCC. Baž nyč ios restauravimo projektą parengę s architektas yra Volodymyras Bevzas.
Ant baž nyč ios sienos – mozaikinis triptikas: Mergelė su arkangelais Gabrieliumi ir Mykolu, kurie saugo miestą .
Mieste valdant turkams, š ventykla buvo paversta meč ete. XVIII amž iaus pradž ioje. turkams pasitraukus iš Kamianecų ir į sigalė jus lenkų valdž iai, baž nyč ia perduota unitams. 1722 metais vyskupas Atanasijus Š eptytskis baž nyč ią perdavė Š v. Bazilijaus ordino vienuoliams, kurie joje į kū rė vienuolyną . Oficiali į kū rimo data – 1722 m. geguž ė s 22 d. Bazilijonų ordinas baž nyč ioje veikė iki 1795 m. Antrojo Lenkijos padalijimo metu Kamianec-Podilskio ž emes aneksavo Rusija. Tuo pat metu baž nyč ia vė l buvo paš ventinta stač iatikių baž nyč iai.
1935 m. , kai sovietų valdž ia kovojo su religija, baž nyč ia buvo iš montuota.
1995 metų kovo 3 dieną baž nyč ia pradė ta restauruoti. Vyko š ventyklos pamatų kasinė jimai ir tyrimai. 1996 m. rugsė jo 23 d. kardinolas Lubomiras Husaras į kū rė vienuolyną.
Per penkerius metus bazilijonai visiš kai už baigė pastato rekonstrukciją ir š ventyklos bei apylinkių puoš ybą.
2010 m. liepos 10 d. Š ventosios Trejybė s baž nyč ią paš ventino Ternopilio-Zborivo vyskupas Vasyl Semenyuk, UGCC. Baž nyč ios restauravimo projektą parengę s architektas yra Volodymyras Bevzas.
Ant baž nyč ios sienos – mozaikinis triptikas: Mergelė su arkangelais Gabrieliumi ir Mykolu, kurie saugo miestą .
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
