1362 m. Podilė je į kū rus Lietuvos Didž iajai Kunigaikš tystei, jos administraciniu centru buvo pasirinktas Kamianecas-Podilskis. Religija, kaip vienas stipriausių į takos ž monė ms svertų , turė jo atitikti pasaulietinė s valdž ios reikalavimus. Š tai kodė l naujosios valdž ios pastangomis buvo siekiama atsigrę ž ti į katalikybę – pagrindinę Lietuvos kunigaikš tystė s religiją.
Š ių į vykių dė ka popiež ius Jurgis XI mieste į kū rė Podolsko katalikų vyskupiją (1378 m. ), kuri pareikalavo patvirtinti jos aukš tą statusą – medinę katedrą , pastatytą už kunigaikš č ių Koriatovyč ių pinigus, kuri po penkerių metų gavo statusą . katedros.
Nepaisant pilietybė s pakeitimo į lenkų , o gal ir dė l š io į vykio (Lenkija taip pat yra katalikiš ka š alis), mū rinė s katedros statybai buvo skirta deš imtinė (deš imtosios pajamų ) iš trisdeš imt dviejų Kamjaneco, Vinicos ir Skalsko seniū nijų kaimų ir jų darbas valstietis. Po penkiolikos metų trukusio statybos laikotarpio (1502–1517 m. ) buvo atidengta š ventų jų Petro ir Povilo vardu pavadinta akmeninė tvirtovė.
XVI amž iuje baigiama katedra į gauna už baigtus bruož us: Š v. Komunijos, Nekaltojo Prasidė jimo ir Mergelė s Paguodos koplyč ią , naują altorių.
Dvideš imt septynerius metus (iki 1699 m. ) trukusi turkų valdž ia Podolsko ž emė se padarė savo architektū rinio ansamblio korekcijas – prie pagrindinio į ė jimo į katedrą iš kilo į dangaus minaretą , nes pats kompleksas tuo metu tarnavo kaip pagrindinis. Katedros meč etė Kamyanets- Podolsky.
Grį ž imas į Katalikų baž nyč ios glė bį (XVIII a. ) Katedrai paž ymė jo klestė jimo erą , kuri vyko po romaniš kojo minimalizmo virsmo į gotikinį spindesį . O kaip krikš č ionybė s pranaš umo prieš islamą vizualizacija minareto virš uje 1756 m. buvo į rengta Mergelė s skulptū ra.
Podilijai tapus Rusijos imperijos dalimi (1792 m. ), nepaisant š alyje vyraujanč ios stač iatikybė s, Š ventų jų Petro ir Povilo katedros likimas iš liko beveik nepakitę s – ji iš liko katalikybė s centru Kamjaneč ių vyskupijoje. 1853-1860 metais č ia buvo vykdomi didelio masto restauravimo darbai.
Klestė jimo era baigė si 1863 m. Lenkijos sukilimu, dė l kurio Rusijos valdž ia ė mė si represinių priemonių prieš Katalikų baž nyč ią : Kameneco vyskupijos statusas buvo sumaž intas iki apaš tališ kos administracijos.
1918 m. paskelbus nepriklausomybę Ukrainai, vadovaujamai etmono Pavelo Skoropadskio, Romos katalikų vadovui sutikus, trumpam (du mė nesius) buvo atkurtas katedros, kaip Kamjaneco vyskupijai priklausanč ios katedros, statusas.
Podilė je į sitvirtinus sovietų valdž iai, Š ventų jų Petro ir Povilo baž nyč ią pakeitė muziejininkai (1930 m. ). vargonų muzika.
Š ventumas katedros sienose į sivieš patavo kartu su katalikų vyskupystė s sugrį ž imu tik 1991 metais po antrojo Ukrainos nepriklausomybė s paskelbimo.
Originalus mū rinis Kamianets-Podilskyi Š ventų jų Petro ir Povilo katedros pastatas (XVI a. pradž ia) buvo pastatytas kaip trinavė romaninio stiliaus baž nyč ia, pasiž yminti jai bū dingu skliautų svoriu ir minimalizmu iš orinių fasadų puoš yboje.
Pirmą jį gyvavimo š imtmetį katedra į gavo už baigto komplekso pavidalą : š iaurė je buvo baigta Š v. Komunijos koplyč ia, pietuose – Mergelė s ir Nekaltojo Prasidė jimo Paguodos, rytuose – presbiterija.
XVIII amž iaus rekonstrukcija suteikia Š ventų jų Petro ir Povilo katedrai transformacijos gotikiniu stiliumi. Pokyč iai palietė pastatų iš orė s apdailą – pagrindinį fasadą puoš ė skulptū ros, piliastrai ir karnizai, o viduje – naujas pagrindinis altorius su medinė mis paauksuotomis skulptū romis papuoš tomis kolonomis, sakykla ir tarybos narių kė dė s, vyskupo sostas, a. iš paž intinis.
Paskutinė didelė Katalikų katedros rekonstrukcija (XIX a. vidurys) Kamianec-Podilskyje daugiausia paveikė neogotikinę jos iš vaizdą su baroko bruož ais: buvo atnaujintas altorius, sumontuoti vitraž ai, vitraž ų sienos ir lubos papuoš tos freskomis, o grindys marmurinė s. plytelė s, pagrindinė je salė je pagal už sakymą Vienoje pagaminti vargonai.
Dabartinė Kamiankos š ventų jų Petro ir Povilo katedra – tai 24 m aukš č io, 49 m ilgio ir 36 m ploč io pastatas (į skaitant ū kinius pastatus), kurio pagrindinis į ė jimas su apskrita arka atveria kelią į pagrindinę navą . Deš inioji (pietinė ) š oninė nava su Š venč iausios Trejybė s altoriumi jungiasi su Nekaltojo Prasidė jimo ir Dievo Motinos Paguodos koplyč iomis. Kairė je (š iaurinė je) - su Š v. Jono altoriumi veda į Š v. Komunijos koplyč ią ir jungia baž nyč ią su minaretu, taip pat prieiga prie chorų.
Į ž ymū s Podolė s katalikų vyskupijos veikė jai paskutinį ž emiš ką jį prieglobstį rado devyniuose rū siuose.
Katedros baž nyč ia (XVI-XIX) pati savaime yra meno kū rinys, nes stilių ir laiko simbiozė davė pradž ią savita, neprilygstama architektū ra. Kiekviename komplekso elemente, net ir tokiame maž ame kaip durys, kurios yra unikalus š altai apdirbto plieno kū rinys su bronziniais popiež iaus ir Kamjaneco-Podilskio herbais ant Petro ir Povilo raktų ir kardų , yra. menininko į kvė ptas į kvė pimas.
Ž avi Lauros Przezdeckos (1874) antkapinis paminklas su graž ia marmurine moterimi po amž ino miego paklode su knyga dvideš imt pirmame puslapyje (mirties metas pargriuvus jojimo metu) su fakelu, už gesusiu gyvybė s angelo. su paveikslo tikroviš kumu. Dė l ypatingos meninė s vertė s skulptū ra Nekaltojo Prasidė jimo koplyč ioje stovi nuo 1938 m.
Stanislovo Augusto (1781 m. ) triumfo arka prie į ė jimo į Š ventų jų Petro ir Povilo katedros kiemą , papuoš ta Š v. Jono ir keturių angelų skulptū romis, buvo pastatyta paskutinio Lenkijos karaliaus, jo vizito metu, garbei. Podolija.
Turkijos minaretas (1672) ir Mergelė s statula (1756) – dviejų tikė jimų simbiozė , padovanojusi pasauliui š edevrą , kur trisdeš imt š eš ių su puse metro aukš č io (145 laipsnių aukš tyn) minareto virš ū nė „...dangus puikus ž enklas: Moteris, apsirengusi saulė je: po jos kojomis mė nulis, o ant galvos dvylikos ž vaigž dž ių vainikas. Ji buvo į sč iose ir š aukė nuo gimimo skausmo ir kanč ios..."("Jono Teologo Apreiš kimas") su paraš u "Nekaltojo Prasidė jimo" papė dė je.
Sodas prie katedros yra nedidelis gedulo kampelis, paskę stas gė lė se, su akmeniniais kryž iais ir paminkliniu Jerzy Volodyiovskio stulpu, kuris ž uvo sprogus Kamjaneco-Podilskio tvirtovė s Juodojo bokš to miltelių ž urnalui ir š oniniais vartais su amž inas už raš as, primenantis „Gerbk protė vių paproč ius“. Taip pat sode pastatytas paminklas popiež iui Jonui Pauliui II ir antkapių liekanos sovietų sunaikintose katalikų kapinė se.
Š ių į vykių dė ka popiež ius Jurgis XI mieste į kū rė Podolsko katalikų vyskupiją (1378 m. ), kuri pareikalavo patvirtinti jos aukš tą statusą – medinę katedrą , pastatytą už kunigaikš č ių Koriatovyč ių pinigus, kuri po penkerių metų gavo statusą . katedros.
Nepaisant pilietybė s pakeitimo į lenkų , o gal ir dė l š io į vykio (Lenkija taip pat yra katalikiš ka š alis), mū rinė s katedros statybai buvo skirta deš imtinė (deš imtosios pajamų ) iš trisdeš imt dviejų Kamjaneco, Vinicos ir Skalsko seniū nijų kaimų ir jų darbas valstietis. Po penkiolikos metų trukusio statybos laikotarpio (1502–1517 m. ) buvo atidengta š ventų jų Petro ir Povilo vardu pavadinta akmeninė tvirtovė.
XVI amž iuje baigiama katedra į gauna už baigtus bruož us: Š v. Komunijos, Nekaltojo Prasidė jimo ir Mergelė s Paguodos koplyč ią , naują altorių.
Dvideš imt septynerius metus (iki 1699 m. ) trukusi turkų valdž ia Podolsko ž emė se padarė savo architektū rinio ansamblio korekcijas – prie pagrindinio į ė jimo į katedrą iš kilo į dangaus minaretą , nes pats kompleksas tuo metu tarnavo kaip pagrindinis. Katedros meč etė Kamyanets- Podolsky.
Grį ž imas į Katalikų baž nyč ios glė bį (XVIII a. ) Katedrai paž ymė jo klestė jimo erą , kuri vyko po romaniš kojo minimalizmo virsmo į gotikinį spindesį . O kaip krikš č ionybė s pranaš umo prieš islamą vizualizacija minareto virš uje 1756 m. buvo į rengta Mergelė s skulptū ra.
Podilijai tapus Rusijos imperijos dalimi (1792 m. ), nepaisant š alyje vyraujanč ios stač iatikybė s, Š ventų jų Petro ir Povilo katedros likimas iš liko beveik nepakitę s – ji iš liko katalikybė s centru Kamjaneč ių vyskupijoje. 1853-1860 metais č ia buvo vykdomi didelio masto restauravimo darbai.
Klestė jimo era baigė si 1863 m. Lenkijos sukilimu, dė l kurio Rusijos valdž ia ė mė si represinių priemonių prieš Katalikų baž nyč ią : Kameneco vyskupijos statusas buvo sumaž intas iki apaš tališ kos administracijos.
1918 m. paskelbus nepriklausomybę Ukrainai, vadovaujamai etmono Pavelo Skoropadskio, Romos katalikų vadovui sutikus, trumpam (du mė nesius) buvo atkurtas katedros, kaip Kamjaneco vyskupijai priklausanč ios katedros, statusas.
Podilė je į sitvirtinus sovietų valdž iai, Š ventų jų Petro ir Povilo baž nyč ią pakeitė muziejininkai (1930 m. ). vargonų muzika.
Š ventumas katedros sienose į sivieš patavo kartu su katalikų vyskupystė s sugrį ž imu tik 1991 metais po antrojo Ukrainos nepriklausomybė s paskelbimo.
Originalus mū rinis Kamianets-Podilskyi Š ventų jų Petro ir Povilo katedros pastatas (XVI a. pradž ia) buvo pastatytas kaip trinavė romaninio stiliaus baž nyč ia, pasiž yminti jai bū dingu skliautų svoriu ir minimalizmu iš orinių fasadų puoš yboje.
Pirmą jį gyvavimo š imtmetį katedra į gavo už baigto komplekso pavidalą : š iaurė je buvo baigta Š v. Komunijos koplyč ia, pietuose – Mergelė s ir Nekaltojo Prasidė jimo Paguodos, rytuose – presbiterija.
XVIII amž iaus rekonstrukcija suteikia Š ventų jų Petro ir Povilo katedrai transformacijos gotikiniu stiliumi. Pokyč iai palietė pastatų iš orė s apdailą – pagrindinį fasadą puoš ė skulptū ros, piliastrai ir karnizai, o viduje – naujas pagrindinis altorius su medinė mis paauksuotomis skulptū romis papuoš tomis kolonomis, sakykla ir tarybos narių kė dė s, vyskupo sostas, a. iš paž intinis.
Paskutinė didelė Katalikų katedros rekonstrukcija (XIX a. vidurys) Kamianec-Podilskyje daugiausia paveikė neogotikinę jos iš vaizdą su baroko bruož ais: buvo atnaujintas altorius, sumontuoti vitraž ai, vitraž ų sienos ir lubos papuoš tos freskomis, o grindys marmurinė s. plytelė s, pagrindinė je salė je pagal už sakymą Vienoje pagaminti vargonai.
Dabartinė Kamiankos š ventų jų Petro ir Povilo katedra – tai 24 m aukš č io, 49 m ilgio ir 36 m ploč io pastatas (į skaitant ū kinius pastatus), kurio pagrindinis į ė jimas su apskrita arka atveria kelią į pagrindinę navą . Deš inioji (pietinė ) š oninė nava su Š venč iausios Trejybė s altoriumi jungiasi su Nekaltojo Prasidė jimo ir Dievo Motinos Paguodos koplyč iomis. Kairė je (š iaurinė je) - su Š v. Jono altoriumi veda į Š v. Komunijos koplyč ią ir jungia baž nyč ią su minaretu, taip pat prieiga prie chorų.
Į ž ymū s Podolė s katalikų vyskupijos veikė jai paskutinį ž emiš ką jį prieglobstį rado devyniuose rū siuose.
Katedros baž nyč ia (XVI-XIX) pati savaime yra meno kū rinys, nes stilių ir laiko simbiozė davė pradž ią savita, neprilygstama architektū ra. Kiekviename komplekso elemente, net ir tokiame maž ame kaip durys, kurios yra unikalus š altai apdirbto plieno kū rinys su bronziniais popiež iaus ir Kamjaneco-Podilskio herbais ant Petro ir Povilo raktų ir kardų , yra. menininko į kvė ptas į kvė pimas.
Ž avi Lauros Przezdeckos (1874) antkapinis paminklas su graž ia marmurine moterimi po amž ino miego paklode su knyga dvideš imt pirmame puslapyje (mirties metas pargriuvus jojimo metu) su fakelu, už gesusiu gyvybė s angelo. su paveikslo tikroviš kumu. Dė l ypatingos meninė s vertė s skulptū ra Nekaltojo Prasidė jimo koplyč ioje stovi nuo 1938 m.
Stanislovo Augusto (1781 m. ) triumfo arka prie į ė jimo į Š ventų jų Petro ir Povilo katedros kiemą , papuoš ta Š v. Jono ir keturių angelų skulptū romis, buvo pastatyta paskutinio Lenkijos karaliaus, jo vizito metu, garbei. Podolija.
Turkijos minaretas (1672) ir Mergelė s statula (1756) – dviejų tikė jimų simbiozė , padovanojusi pasauliui š edevrą , kur trisdeš imt š eš ių su puse metro aukš č io (145 laipsnių aukš tyn) minareto virš ū nė „...dangus puikus ž enklas: Moteris, apsirengusi saulė je: po jos kojomis mė nulis, o ant galvos dvylikos ž vaigž dž ių vainikas. Ji buvo į sč iose ir š aukė nuo gimimo skausmo ir kanč ios..."("Jono Teologo Apreiš kimas") su paraš u "Nekaltojo Prasidė jimo" papė dė je.
Sodas prie katedros yra nedidelis gedulo kampelis, paskę stas gė lė se, su akmeniniais kryž iais ir paminkliniu Jerzy Volodyiovskio stulpu, kuris ž uvo sprogus Kamjaneco-Podilskio tvirtovė s Juodojo bokš to miltelių ž urnalui ir š oniniais vartais su amž inas už raš as, primenantis „Gerbk protė vių paproč ius“. Taip pat sode pastatytas paminklas popiež iui Jonui Pauliui II ir antkapių liekanos sovietų sunaikintose katalikų kapinė se.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
