Mikalojaus dominikonų baž nyč ia, esanti aukš č iausiame senamiesč io taš ke, yra laikoma viena seniausių Kamianets-Podilskyi baž nyč ių . Dominikonų vienuolynas Kamianec-Podilskyje pirmą kartą paminė tas 1372 m. Baž nyč ia buvo medinė , o 1420 m. sudegė iki ž emė s.
Naujas vienuolyno gyvenimas XVI a. atidavė Potockių š eimą , kuri rū pinosi dominikonais. Turkijos valdymo metais baž nyč ia buvo perstatyta kaip meč etė mylimos sultono Haseki ž monos Rabia Gul-Nush garbei. Jame į rengta balto akmens musulmonų sakykla, iš likusi iki š ių dienų.
Katalikų š ventovė Kamjaneco-Podilskio š irdyje klestė ti prasideda XVI-XVII amž ių sandū roje – vienuolynas gauna ne medinį , o akmeninį celė s pastatą.
Per trumpą turkų valdymo laikotarpį (1672-1699) Dominikonų vienuolyno kompleksas (nepaisant pavertimo meč ete) architektū riniai pokyč iai, susiję su religijos kaita, praktiš kai nebuvo paveikti, jei neskaič iuosime fontano į rengimo ir minbaras jos teritorijoje. etninis pamokslas) ir vieno Osmanų aukš to rango pareigū no dukters antkapinis paminklas.
Siekiant panaikinti visus musulmonų buvimo pė dsakus krikš č ionių š ventovių sienose, Jano de Witte (1716–1785) vadovaujant, finansiš kai remiant Potockių š eimą , pradė ti plataus masto statybos darbai, kurie pasikeitė kaip iš orinė ir vidinė . interjere buvo pristatyti baroko elementai, perstatyta varpinė ) iš esamų Kamjaneco-Podilsko dominikonų vienuolyno komplekso pastatų.
Mikalojaus dominikonų vienuolyno akmeninių celių kompleksas (1596 m. ) buvo į rengtas kaip vieno aukš to U formos pastatas su refektoriumi ribojasi iš rytų , tač iau XVIII amž iaus viduryje kapitalinė s rekonstrukcijos metu į gijo antrą aukš tą ir ribota erdvė iki vieno perimetro. Interjeras, kuris nė ra į mantrus, sukurtas pagal koridoriaus schemą su vienpusiš ku paslaugų iš dė stymu. Iš iš orė s apdailos verta atkreipti dė mesį į pagrindinį vakarinį į ė jimą - pranciš konų ordino herbą kartuš e, su karū na ir apgaubtą kariniais š arvais trikampiame timpane bei arkinę galeriją pirmame rytinio ir pietinio interjero aukš te. fasadai.
Mikalojaus baž nyč ia buvo visiš kai restauruota 1754 m. MF Potockio lė š omis. Fasade po vienuolijos ordino herbu galima pamatyti skulptū rą „Š uo su deglu“ (dominikonai save vadino „Vieš paties š unimis“).
Kairė je nuo baž nyč ios yra dviejų aukš tų namas, kuriame gyveno Potockis.
Iš kart po to, kai 1793 m. , kai deš inysis Ukrainos krantas pradė jo valdyti Rusijos imperiją , imperatorienė Jekaterina II (1729-1796) pasiraš ė dekretą , į steigiantį stač iatikių baž nyč ios Podolsko vyskupą , kuris neiš vengiamai lė mė katalikybė s nuosmukį ir katalikybė s nuosmukį . jos baž nyč ios ir konfesijos. Mikalojaus dominikonų vienuolynui š ie į vykiai buvo lemtingi – jo, kaip Dievo š ventyklos, veikla tapo niekais; prasidė jo nuosmukio fazė , susijusi su greitu savininkų pasikeitimu – pasaulietinė mis organizacijomis. Seminarija, meno mokykla, muziejus, vieš oji biblioteka, prieglauda – tik nepilnas jų są raš as maž daug septyniasdeš imt metų iki Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918).
Oficialiai Kameneco vienuolyno kompleksas su Š v. Mikalojaus baž nyč ia pripaž intas valstybinė s reikš mė s architektū ros paminklu tik po Antrojo pasaulinio karo (1939-1945). Bū tent tada buvo pradė tos skirti lė š os per kovų stipriai nukentė jusios š ventyklos atstatymui, o jos patalpos atiduotos istoriniam archyvui.
Aš tuntojo deš imtmeč io pabaigoje atnaujintas dominikonų š ventyklų kompleksas vė l suž ibė jo visomis buvusio grož io detalė mis, kai baž nyč ios varpinę vainikavo varinis kupolas, o vakarinis vienuolyno pastatas gavo naujus apdarus. Tač iau tai dar nesibaigė liū dnų į vykių , persekiojanč ių katalikų š ventovę senų jų Kamjanetų š irdyje, serija – 1994 metais per gaisrą visiš kai sunaikintas restauruotos varpinė s stogas.
Tik 1998 metais Dievo tarnai atkū rė buvusį dominikonų vienuolyno kompleksą , baž nyč ią atstač ius katalikų Tė vų Pauliaus ordinui (Š v. Pauliaus Pirmojo atsiskyrė lio brolija).
Naujas vienuolyno gyvenimas XVI a. atidavė Potockių š eimą , kuri rū pinosi dominikonais. Turkijos valdymo metais baž nyč ia buvo perstatyta kaip meč etė mylimos sultono Haseki ž monos Rabia Gul-Nush garbei. Jame į rengta balto akmens musulmonų sakykla, iš likusi iki š ių dienų.
Katalikų š ventovė Kamjaneco-Podilskio š irdyje klestė ti prasideda XVI-XVII amž ių sandū roje – vienuolynas gauna ne medinį , o akmeninį celė s pastatą.
Per trumpą turkų valdymo laikotarpį (1672-1699) Dominikonų vienuolyno kompleksas (nepaisant pavertimo meč ete) architektū riniai pokyč iai, susiję su religijos kaita, praktiš kai nebuvo paveikti, jei neskaič iuosime fontano į rengimo ir minbaras jos teritorijoje. etninis pamokslas) ir vieno Osmanų aukš to rango pareigū no dukters antkapinis paminklas.
Siekiant panaikinti visus musulmonų buvimo pė dsakus krikš č ionių š ventovių sienose, Jano de Witte (1716–1785) vadovaujant, finansiš kai remiant Potockių š eimą , pradė ti plataus masto statybos darbai, kurie pasikeitė kaip iš orinė ir vidinė . interjere buvo pristatyti baroko elementai, perstatyta varpinė ) iš esamų Kamjaneco-Podilsko dominikonų vienuolyno komplekso pastatų.
Mikalojaus dominikonų vienuolyno akmeninių celių kompleksas (1596 m. ) buvo į rengtas kaip vieno aukš to U formos pastatas su refektoriumi ribojasi iš rytų , tač iau XVIII amž iaus viduryje kapitalinė s rekonstrukcijos metu į gijo antrą aukš tą ir ribota erdvė iki vieno perimetro. Interjeras, kuris nė ra į mantrus, sukurtas pagal koridoriaus schemą su vienpusiš ku paslaugų iš dė stymu. Iš iš orė s apdailos verta atkreipti dė mesį į pagrindinį vakarinį į ė jimą - pranciš konų ordino herbą kartuš e, su karū na ir apgaubtą kariniais š arvais trikampiame timpane bei arkinę galeriją pirmame rytinio ir pietinio interjero aukš te. fasadai.
Mikalojaus baž nyč ia buvo visiš kai restauruota 1754 m. MF Potockio lė š omis. Fasade po vienuolijos ordino herbu galima pamatyti skulptū rą „Š uo su deglu“ (dominikonai save vadino „Vieš paties š unimis“).
Kairė je nuo baž nyč ios yra dviejų aukš tų namas, kuriame gyveno Potockis.
Iš kart po to, kai 1793 m. , kai deš inysis Ukrainos krantas pradė jo valdyti Rusijos imperiją , imperatorienė Jekaterina II (1729-1796) pasiraš ė dekretą , į steigiantį stač iatikių baž nyč ios Podolsko vyskupą , kuris neiš vengiamai lė mė katalikybė s nuosmukį ir katalikybė s nuosmukį . jos baž nyč ios ir konfesijos. Mikalojaus dominikonų vienuolynui š ie į vykiai buvo lemtingi – jo, kaip Dievo š ventyklos, veikla tapo niekais; prasidė jo nuosmukio fazė , susijusi su greitu savininkų pasikeitimu – pasaulietinė mis organizacijomis. Seminarija, meno mokykla, muziejus, vieš oji biblioteka, prieglauda – tik nepilnas jų są raš as maž daug septyniasdeš imt metų iki Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918).
Oficialiai Kameneco vienuolyno kompleksas su Š v. Mikalojaus baž nyč ia pripaž intas valstybinė s reikš mė s architektū ros paminklu tik po Antrojo pasaulinio karo (1939-1945). Bū tent tada buvo pradė tos skirti lė š os per kovų stipriai nukentė jusios š ventyklos atstatymui, o jos patalpos atiduotos istoriniam archyvui.
Aš tuntojo deš imtmeč io pabaigoje atnaujintas dominikonų š ventyklų kompleksas vė l suž ibė jo visomis buvusio grož io detalė mis, kai baž nyč ios varpinę vainikavo varinis kupolas, o vakarinis vienuolyno pastatas gavo naujus apdarus. Tač iau tai dar nesibaigė liū dnų į vykių , persekiojanč ių katalikų š ventovę senų jų Kamjanetų š irdyje, serija – 1994 metais per gaisrą visiš kai sunaikintas restauruotos varpinė s stogas.
Tik 1998 metais Dievo tarnai atkū rė buvusį dominikonų vienuolyno kompleksą , baž nyč ią atstač ius katalikų Tė vų Pauliaus ordinui (Š v. Pauliaus Pirmojo atsiskyrė lio brolija).
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
