Gatč inoje yra keli parkai. Pernai buvau dž iazo festivalyje prie Didž ių jų Gač inos rū mų (deš inė je plane). Š iais metais nusprendž iau savarankiš kai patekti į vienuolyną (prieš ten atvykstant autobusu).
Į Gatč iną galite patekti traukiniu, mikroautobusu arba automobiliu. Gatč ina auga, statoma. Matyt, susidarys ne tik spū stys pagrindinė je gatvė je, bet ir problemų dė l parkavimo. Kol kas net savaitgaliais galima rasti vietos. Mikroautobusai į Gatchina iš vyksta iš metro stoties Moskovskaya arba metro stoties Pr. veteranai. Elektriniai traukiniai iš Baltijos stoties - į Gatchina Baltic ir Varš uvą (pastaroji daž niau). Mikroautobuso ir elektrinio traukinio kaina maž daug tokia pati.
Kunigų rū mai man nemokamai davė garso gidą . Nemokamai prisijungiau prie turo, į kurį atvykau – apie Nikolajų Lvovą.
Su audiogidu man pavyko apeiti tik tam Maltos ordino gyvenimo laikotarpiui skirtą salę , kai jo prioras buvo Paulius I.
Valetoje – Hospitalierių ordino sostinė je – esame nuo XVI amž iaus (prieš tai ordinas buvo į sikū rę s Jeruzalė je, vė liau – Rodo saloje). Tiesa, originalios salė s nepamenu. Matyt, jie neį ė jo. Iš Maltos ordinas gavo savo pavadinimą , kuris iš liko ir š iandien – maltieč ių , nors š iandien ordinas „į registruotas“ Italijoje. Tač iau panaš u, kad Maltoje yra ordinui priklausanč ių pastatų . Atrodo, kad mums buvo pasakyta apie Š v. Angelo tvirtovę.
Pirmoje salė je – ligoninė s maketas. Į domi detalė : iš planavime matomos niš os prie ligonių lovų . Pasirodo, tai privatū s tualetai. Maž ai tikė tina, kad XVI amž iuje tokie patogumai jau egzistavo kitose š alyse. Beje, riteriai gydė visus, nepaisant tautybė s ir religijos.
Č ia taip pat eksponuojami daiktai iš tų laikų , kai Maltoje apsigyveno ordinas: kė dė ir cassone (iš italų cassa) – skrynia, į kurią buvo į dė tas nuotakos kraitis. Bū tent tam amž iuje, kai atsirado tvarka, tokias skrynias imta puoš ti raiž iniais.
Lange taip pat yra knyga apie tvarką , kurią Paulius skaič iau.
Kitame kambaryje yra Pauliaus ir jo paties laikų politinių veikė jų portretai. Du kartus klausiausi š ios informacijos. Nes vardai labai ž inomi. Bet kuo jie garsū s, aš než inojau.
Yra Pauliaus I vaikystė s draugo - „deimantinio“ princo Aleksandro Borisovič iaus Kurakino atvaizdas. Savo pravardę jis gavo dė l princo meilė s deimantams (jie puoš ė jo drabuž ius). Tač iau kartą dė l gausiai jais puoš tų drabuž ių jis per gaisrą nukentė jo maž iau nei kiti. Jis buvo diplomatas (iš pradž ių mokė si pas Pavelą pas dė dę Paniną , paskui už sienyje, ten buvo ir Pauliaus, ir Aleksandro I vardu).
Valdant Pauliui, jis buvo vicekancleris. Jo tė vui priklausė Gatchina. Jis draugavo su Pavelo ž mona Maria Fedorovna. Jis buvo Rostopchino prieš ininkas, kurio atvaizdas taip pat yra salė je. Man pasirodė smalsu, kas paraš yta Vikipedijoje: jie mano, kad jis į vedė servizą a la russe (patiekalai patiekiami vienas po kito, karš ti), o ne į prastą aptarnavimą a la francaise (visi patiekalai rodomi vienu metu).
Taip pat yra Pauliaus I laikų admirolo grafo Grigorijaus Grigorjevič iaus Kuš evo atvaizdas. Antrą ją santuoką jis vedė Bezborodko (turtingiausia to meto nuotaka). O jo sū nus jau tapo Kuš elevu-Bezborodko. Kuš elevo-Bezborodko dvarą Sankt Peterburge ž ino visi, kas matė „italus Rusijoje“: bū tent palei jį prieš ais grandinių tvorą eilė je sė di liū tai.
Toje pač ioje salė je – Bezborodko, „už sienio reikalų ministro“, derybų su Maltos ordino ambasadoriumi dė l vienuolyno perdavimo Rusijai iniciatoriaus, atvaizdas. Jis buvo tarsi Pavelo už sienio reikalų ministras.
Jis derė josi su Maltos ordino ambasadore Rusijoje Litta, kurios portretas taip pat yra salė je. Kitas „ministras reikalai „Rostopchinas yra Bezborodko prieš ininkas ir į pė dinis. Jis manė , kad bū tina suartė ti su Prancū zija, o Paulius buvo viso vokiš ko š alininkas.
Taip pat yra paskutinio Lenkijos padalijimo ž emė lapis. Netoliese yra Pauliaus karikatū ra. O virš vitrinos – paveikslas, kuriame matyti anų laikų Europos pertvarkos dalyviai.
Antrame aukš te jie demonstruoja į rankius, kurie buvo panaudoti kuriant Adobe Priory Palace. Ten kabo Nikolajaus Lvovo portretas, eksponuojamas rū mų maketas, yra vitrina, pasakojanti apie jo palikuonis, apie Lvovo pastatytus ir iki š ių dienų saugomus architektū ros paminklus.
Nikolajus Aleksandrovič ius Lvovas, „rusas Leonardo“, pastatę s ž emė s sumuš tus vienuolyno rū mus. Tač iau jis buvo ne tik architektas, bet ir muzikantas, poetas, vertė jas. Mė go tiksliuosius mokslus, pieš ė.
Lvovo kū riniai iš likę Tverė s srityje (ten turė jo dvarą , kur buvo palaidotas) ir už statytame Sankt Peterburgo pakraš tyje. Na, Tverė s srityje, kur buvo jo dvaras.
Į Gatč iną galite patekti traukiniu, mikroautobusu arba automobiliu. Gatč ina auga, statoma. Matyt, susidarys ne tik spū stys pagrindinė je gatvė je, bet ir problemų dė l parkavimo. Kol kas net savaitgaliais galima rasti vietos. Mikroautobusai į Gatchina iš vyksta iš metro stoties Moskovskaya arba metro stoties Pr. veteranai. Elektriniai traukiniai iš Baltijos stoties - į Gatchina Baltic ir Varš uvą (pastaroji daž niau). Mikroautobuso ir elektrinio traukinio kaina maž daug tokia pati.
Kunigų rū mai man nemokamai davė garso gidą . Nemokamai prisijungiau prie turo, į kurį atvykau – apie Nikolajų Lvovą.
Su audiogidu man pavyko apeiti tik tam Maltos ordino gyvenimo laikotarpiui skirtą salę , kai jo prioras buvo Paulius I.
Valetoje – Hospitalierių ordino sostinė je – esame nuo XVI amž iaus (prieš tai ordinas buvo į sikū rę s Jeruzalė je, vė liau – Rodo saloje). Tiesa, originalios salė s nepamenu. Matyt, jie neį ė jo. Iš Maltos ordinas gavo savo pavadinimą , kuris iš liko ir š iandien – maltieč ių , nors š iandien ordinas „į registruotas“ Italijoje. Tač iau panaš u, kad Maltoje yra ordinui priklausanč ių pastatų . Atrodo, kad mums buvo pasakyta apie Š v. Angelo tvirtovę.
Pirmoje salė je – ligoninė s maketas. Į domi detalė : iš planavime matomos niš os prie ligonių lovų . Pasirodo, tai privatū s tualetai. Maž ai tikė tina, kad XVI amž iuje tokie patogumai jau egzistavo kitose š alyse. Beje, riteriai gydė visus, nepaisant tautybė s ir religijos.
Č ia taip pat eksponuojami daiktai iš tų laikų , kai Maltoje apsigyveno ordinas: kė dė ir cassone (iš italų cassa) – skrynia, į kurią buvo į dė tas nuotakos kraitis. Bū tent tam amž iuje, kai atsirado tvarka, tokias skrynias imta puoš ti raiž iniais.
Lange taip pat yra knyga apie tvarką , kurią Paulius skaič iau.
Kitame kambaryje yra Pauliaus ir jo paties laikų politinių veikė jų portretai. Du kartus klausiausi š ios informacijos. Nes vardai labai ž inomi. Bet kuo jie garsū s, aš než inojau.
Yra Pauliaus I vaikystė s draugo - „deimantinio“ princo Aleksandro Borisovič iaus Kurakino atvaizdas. Savo pravardę jis gavo dė l princo meilė s deimantams (jie puoš ė jo drabuž ius). Tač iau kartą dė l gausiai jais puoš tų drabuž ių jis per gaisrą nukentė jo maž iau nei kiti. Jis buvo diplomatas (iš pradž ių mokė si pas Pavelą pas dė dę Paniną , paskui už sienyje, ten buvo ir Pauliaus, ir Aleksandro I vardu).
Valdant Pauliui, jis buvo vicekancleris. Jo tė vui priklausė Gatchina. Jis draugavo su Pavelo ž mona Maria Fedorovna. Jis buvo Rostopchino prieš ininkas, kurio atvaizdas taip pat yra salė je. Man pasirodė smalsu, kas paraš yta Vikipedijoje: jie mano, kad jis į vedė servizą a la russe (patiekalai patiekiami vienas po kito, karš ti), o ne į prastą aptarnavimą a la francaise (visi patiekalai rodomi vienu metu).
Taip pat yra Pauliaus I laikų admirolo grafo Grigorijaus Grigorjevič iaus Kuš evo atvaizdas. Antrą ją santuoką jis vedė Bezborodko (turtingiausia to meto nuotaka). O jo sū nus jau tapo Kuš elevu-Bezborodko. Kuš elevo-Bezborodko dvarą Sankt Peterburge ž ino visi, kas matė „italus Rusijoje“: bū tent palei jį prieš ais grandinių tvorą eilė je sė di liū tai.
Toje pač ioje salė je – Bezborodko, „už sienio reikalų ministro“, derybų su Maltos ordino ambasadoriumi dė l vienuolyno perdavimo Rusijai iniciatoriaus, atvaizdas. Jis buvo tarsi Pavelo už sienio reikalų ministras.
Jis derė josi su Maltos ordino ambasadore Rusijoje Litta, kurios portretas taip pat yra salė je. Kitas „ministras reikalai „Rostopchinas yra Bezborodko prieš ininkas ir į pė dinis. Jis manė , kad bū tina suartė ti su Prancū zija, o Paulius buvo viso vokiš ko š alininkas.
Taip pat yra paskutinio Lenkijos padalijimo ž emė lapis. Netoliese yra Pauliaus karikatū ra. O virš vitrinos – paveikslas, kuriame matyti anų laikų Europos pertvarkos dalyviai.
Antrame aukš te jie demonstruoja į rankius, kurie buvo panaudoti kuriant Adobe Priory Palace. Ten kabo Nikolajaus Lvovo portretas, eksponuojamas rū mų maketas, yra vitrina, pasakojanti apie jo palikuonis, apie Lvovo pastatytus ir iki š ių dienų saugomus architektū ros paminklus.
Nikolajus Aleksandrovič ius Lvovas, „rusas Leonardo“, pastatę s ž emė s sumuš tus vienuolyno rū mus. Tač iau jis buvo ne tik architektas, bet ir muzikantas, poetas, vertė jas. Mė go tiksliuosius mokslus, pieš ė.
Lvovo kū riniai iš likę Tverė s srityje (ten turė jo dvarą , kur buvo palaidotas) ir už statytame Sankt Peterburgo pakraš tyje. Na, Tverė s srityje, kur buvo jo dvaras.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
