Klasicistinė Š v. Aleksandro baž nyč ia Trijų kryž ių aikš tė je neabejotinai yra viena ž ymiausių Varš uvos baž nyč ių . Nors jai tik 193 metai, jos istorija tokia audringa ir sudė tinga, kaip ir kelių Varš uvos baž nyč ių.
Jis buvo pastatytas Kongreso karalystė s metu kaip klasicistinė rotonda, sukurta pagal Romos panteoną . XIX amž iaus pabaigoje ji buvo kruopš č iai transformuota ir iš plė sta neorenesanso dvasia, po to beveik visiš kai sunaikinta per Varš uvos sukilimą , o po Antrojo pasaulinio karo atgaivinta panaš ia į originalą forma. . Baž nyč ia pradė ta statyti 1818 m. birž elį pagal krikš č ionio Petro Aignerio projektą.
Iš pradž ių dideli statybų tempai laikui bė gant sulė tė jo. Tik 1823 metais buvo pradė tas vidaus apdaila. Pilnas baž nyč ios statybos iš iš orė s ir vidaus už baigimas į vyko 1825 m. pavasario pabaigoje. Paš ventinimas į vyko po metų , 1826 m. birž elio 18 d.
Tais pač iais metais baž nyč ia buvo aptverta tvora, susidedanč ia iš akmeninių stulpų , sujungtų gelež inė mis grandinė mis. Jis buvo pastatytas socialinių į mokų , daugiausia valstybė s pareigū nų , lė š omis. Pastatyta baž nyč ia buvo apskrito plano, iš pietų ir š iaurė s iš vaizdos kaip rotonda su š eš ių kolonų korintiniais portikais ir dengta plokš č iu kupolu.
Š ventyklos interjerą suformavo Aigneris miniatiū riniame Panteone Romoje. Po pač ia baž nyč ia architektas suprojektavo „pož eminę baž nyč ią Š ventojo kapo naudojimui“ su skliautu, paremtu didž iuliu stulpu. Bė gant metams baž nyč ia pasirodė nepakankama parapijos reikmė ms, nes tai buvo vienintelė katalikų baž nyč ia pietinė je Varš uvos dalyje.
1883 m. balandį – praė jus septyneriems metams po to, kai Karolina Grodzitka miestui padovanojo dalį savo turto, turė dama aiš kų tikslą iš plė sti Aleksandro baž nyč ią , buvo paskelbtas konkursas nuodugniai jos rekonstrukcijai.
Tuo tarpu 1854–1875 metais buvo sukurti keturi rekonstrukcijos projektai (Henryk Marconi, Ignatius Kwiatkowski, Zygmunt Kislansky, Vladyslav Hirschel), kurie dė l į vairių priež asč ių , pirmiausia finansinių , nebuvo į gyvendinti. Konkursą laimė jo projektas Nr. XI su Jó zefo Pius Dziekonskio „Alpha Cross Omega“ emblema. Jis taip pat perė mė.1886 m. liepos mė nesį pradė tų darbų valdymą . Manoma, kad rekonstrukcijos pabaigos data – 1895 m. Š ventykla buvo tę siama pietų kryptimi, fasadą papildant nava su dviem bokš tais. Taip pat buvo į rengta Aignerio rotondą juosianti dalis, padidinta buvusi zakristija, jos priekinė siena su portiku perkeliama link Novy Svyat gatvė s. Kupolas buvo paaukš tintas, suteikiant jam formą , panaš ią į Š v. Petro bazilikos Romoje. Rekonstrukcija visiš kai iš ryš kino originalaus pastato klasikinio stiliaus bruož us. Iš iš orė s baž nyč ia gavo graž ią ir turtingą skulptū rinę puoš meną.
Tokios bū klė s jis iš liko iki 1939 m. , kai buvo apgadintas, tač iau ž ala nebuvo didelė . Teritorijos aplink baž nyč ią buvo už pildytos ž uvusių jų per bombardavimą kapais.
Š ventyklos sunaikinimas į vyko 1944 metų rugsė jo 9-11 dienomis, kai ją bombardavo vokieč iai. Jos griuvė siai, iš kilę vidury sudegusios Trijų kryž ių aikš tė s, ryš kiai priminė senovinę š ventyklą , sugriuvusią galingo kataklizmo. Tač iau, prieš ingai nei atrodo, sunaikinimas nebuvo baigtas, nes buvo iš saugota apatinė baž nyč ia ir kairysis virš utinė s baž nyč ios bokš tas, taip pat rotondos sienų fragmentai ir smarkiai apgadintas portikas Naujosios baž nyč ios š one. Parapija siekė kuo greič iau atstatyti baž nyč ią taip, kaip jai suteikė Juozapas Pijus Dziekonskis. Kliū tis buvo Varš uvos rekonstrukcijos biuro istorinė s architektū ros skyrius, pareikalavę s rekonstruoti baž nyč ią tokia forma, kokią jai suteikė krikš č ionis Petras Aigneris.
Tač iau galiausiai buvo rastas kompromisas ir gamtosaugos bei baž nyč ios vadovybė s sprendimu, po plač ių diskusijų didmiesč ių spaudoje, buvo nusprę sta iš ardyti vė lesnė s navos ir bokš tų liekanas, nuleisti kupolą . ir atkurti pastatą į originalų Aignerio suprojektuotą architektū rinę formą . Rekonstrukcija, kuriai vadovavo Stanislavas Marzynskis, buvo baigta 1952 m.
Tarp daugybė s kadaise baž nyč ioje saugomų meno kū rinių iki š ių dienų iš liko Dziekonskio suprojektuota apsidė su pagrindiniu altoriumi, kuriame yra než inomo XVIII amž iaus tapytojo paveikslas „Nukryž iavimas“.
Jis buvo pastatytas Kongreso karalystė s metu kaip klasicistinė rotonda, sukurta pagal Romos panteoną . XIX amž iaus pabaigoje ji buvo kruopš č iai transformuota ir iš plė sta neorenesanso dvasia, po to beveik visiš kai sunaikinta per Varš uvos sukilimą , o po Antrojo pasaulinio karo atgaivinta panaš ia į originalą forma. . Baž nyč ia pradė ta statyti 1818 m. birž elį pagal krikš č ionio Petro Aignerio projektą.
Iš pradž ių dideli statybų tempai laikui bė gant sulė tė jo. Tik 1823 metais buvo pradė tas vidaus apdaila. Pilnas baž nyč ios statybos iš iš orė s ir vidaus už baigimas į vyko 1825 m. pavasario pabaigoje. Paš ventinimas į vyko po metų , 1826 m. birž elio 18 d.
Tais pač iais metais baž nyč ia buvo aptverta tvora, susidedanč ia iš akmeninių stulpų , sujungtų gelež inė mis grandinė mis. Jis buvo pastatytas socialinių į mokų , daugiausia valstybė s pareigū nų , lė š omis. Pastatyta baž nyč ia buvo apskrito plano, iš pietų ir š iaurė s iš vaizdos kaip rotonda su š eš ių kolonų korintiniais portikais ir dengta plokš č iu kupolu.
Š ventyklos interjerą suformavo Aigneris miniatiū riniame Panteone Romoje. Po pač ia baž nyč ia architektas suprojektavo „pož eminę baž nyč ią Š ventojo kapo naudojimui“ su skliautu, paremtu didž iuliu stulpu. Bė gant metams baž nyč ia pasirodė nepakankama parapijos reikmė ms, nes tai buvo vienintelė katalikų baž nyč ia pietinė je Varš uvos dalyje.
1883 m. balandį – praė jus septyneriems metams po to, kai Karolina Grodzitka miestui padovanojo dalį savo turto, turė dama aiš kų tikslą iš plė sti Aleksandro baž nyč ią , buvo paskelbtas konkursas nuodugniai jos rekonstrukcijai.
Tuo tarpu 1854–1875 metais buvo sukurti keturi rekonstrukcijos projektai (Henryk Marconi, Ignatius Kwiatkowski, Zygmunt Kislansky, Vladyslav Hirschel), kurie dė l į vairių priež asč ių , pirmiausia finansinių , nebuvo į gyvendinti. Konkursą laimė jo projektas Nr. XI su Jó zefo Pius Dziekonskio „Alpha Cross Omega“ emblema. Jis taip pat perė mė.1886 m. liepos mė nesį pradė tų darbų valdymą . Manoma, kad rekonstrukcijos pabaigos data – 1895 m. Š ventykla buvo tę siama pietų kryptimi, fasadą papildant nava su dviem bokš tais. Taip pat buvo į rengta Aignerio rotondą juosianti dalis, padidinta buvusi zakristija, jos priekinė siena su portiku perkeliama link Novy Svyat gatvė s. Kupolas buvo paaukš tintas, suteikiant jam formą , panaš ią į Š v. Petro bazilikos Romoje. Rekonstrukcija visiš kai iš ryš kino originalaus pastato klasikinio stiliaus bruož us. Iš iš orė s baž nyč ia gavo graž ią ir turtingą skulptū rinę puoš meną.
Tokios bū klė s jis iš liko iki 1939 m. , kai buvo apgadintas, tač iau ž ala nebuvo didelė . Teritorijos aplink baž nyč ią buvo už pildytos ž uvusių jų per bombardavimą kapais.
Š ventyklos sunaikinimas į vyko 1944 metų rugsė jo 9-11 dienomis, kai ją bombardavo vokieč iai. Jos griuvė siai, iš kilę vidury sudegusios Trijų kryž ių aikš tė s, ryš kiai priminė senovinę š ventyklą , sugriuvusią galingo kataklizmo. Tač iau, prieš ingai nei atrodo, sunaikinimas nebuvo baigtas, nes buvo iš saugota apatinė baž nyč ia ir kairysis virš utinė s baž nyč ios bokš tas, taip pat rotondos sienų fragmentai ir smarkiai apgadintas portikas Naujosios baž nyč ios š one. Parapija siekė kuo greič iau atstatyti baž nyč ią taip, kaip jai suteikė Juozapas Pijus Dziekonskis. Kliū tis buvo Varš uvos rekonstrukcijos biuro istorinė s architektū ros skyrius, pareikalavę s rekonstruoti baž nyč ią tokia forma, kokią jai suteikė krikš č ionis Petras Aigneris.
Tač iau galiausiai buvo rastas kompromisas ir gamtosaugos bei baž nyč ios vadovybė s sprendimu, po plač ių diskusijų didmiesč ių spaudoje, buvo nusprę sta iš ardyti vė lesnė s navos ir bokš tų liekanas, nuleisti kupolą . ir atkurti pastatą į originalų Aignerio suprojektuotą architektū rinę formą . Rekonstrukcija, kuriai vadovavo Stanislavas Marzynskis, buvo baigta 1952 m.
Tarp daugybė s kadaise baž nyč ioje saugomų meno kū rinių iki š ių dienų iš liko Dziekonskio suprojektuota apsidė su pagrindiniu altoriumi, kuriame yra než inomo XVIII amž iaus tapytojo paveikslas „Nukryž iavimas“.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
