Базиліка святого Хреста Šventojo Kryžiaus bazilika

Įvertinimas 8110

Š ventojo Kryž iaus bazilika yra baž nyč ia Varš uvoje, esanti Krokuvos priemiesč io gatvė je, priklausanti Lazaristų katalikų ordinui. Iš pradž ių š ioje vietoje stovė jo Š ventojo Kryž iaus koplyč ia, minima 1510 m. 1525 m. č ia stovė jo medinė baž nyč ia, o 1653 m. ji buvo perduota Lazaristų vienuolių ordinui. Modernus pastatas buvo pastatytas 1679–1696 m. baroko stiliaus. Jį suprojektavo karališ kojo rū mų architektas Jó zefas Szymonas Bellotti, o fundatoriai – abatas Szczuka ir primatas Mykolas Stefanas Radziejovskis, kurie baž nyč ią paš ventino 1696 m. spalio 14 d. Bokš tus, dengtus vė lyvojo baroko kupolais, pagamino Jó zefas Fontana. Fasadą suprojektavo Jakubas Fontana, papuoš ė Jano Jurijaus Plerscho statulos. Baž nyč ios kolonose palaidotos urnos su Fryderyko Chopino ir Wł adysł awo Reimonto š irdimis. Taip pat yra Boleslovo Prū so, Ignaco Kraš evskio, Juliaus Sł owackio ir Vladislovo Sikorskio epitafijos.
Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis baž nyč ia buvo sugriauta. Paveikslai „Paskutinė vakarienė “ ir „Nukryž iavimas“ buvo sunaikinti, sunaikintas baž nyč ios fasadas, skliautai, Didysis altorius, Š v. Roko ir Š v. Vincento Paulieč io altorius. Baž nyč ia buvo atstatyta 1945–1953 m. 2003 m. popiež ius Jonas Paulius II suteikė baž nyč iai maž osios bazilikos statusą.

Prieš ais baž nyč ią.1858 m. buvo pastatyta Jė zaus Kristaus, neš anč io kryž ių , statula, nulieta iš betono Ferrante Marconi dirbtuvė se. 1887 m. skulptū rą sugadino psichiš kai nesveikas vyras. 1889 m. Romoje ji buvo atkurta iš bronzos Pijaus Velonskio. Antrojo pasaulinio karo kovų metu bronzinė Kristaus figū ra nukrito. Vokieč iai ją iš vež ė lydyti, bet numetė ant kelio. Statula vė l atsirado prieš ais baž nyč ią.1945 m.