Maž oji bazilika, katalikų barokinė Š v. Povilo ordino vienuolyno baž nyč ia, arkangelo Mykolo ir Š v. Arkivyskupo Stanislovo Š č epanovskio vardu paš ventinta baž nyč ia – į domiausia maldos vieta istoriniame Krokuvos Kazimiero rajone. Vienuolyno teritorijoje Skalechna gatvė je yra paminklas. Pastatas trumpai vadinamas Paulių baž nyč ia Skalkoje. Tai treč iasis iš likę s š ventyklos pastatas ankstesnių dviejų vietoje.
Pirmoji arkangelo Mykolo baž nyč ia ant Skalkos, romaninė rotonda, buvo pastatyta X-XI amž iuje pagoniš kos Vyslos š ventyklos vietoje ant aukš to Vyslos kranto. Š is ikoniš kas pastatas buvo ž iaurių , paslaptingų ir mį slingų to meto į vykių liudininkas. Vienas iš jų siejamas su š iuolaikiniu baž nyč ios pavadinimu. 1079 metais Krokuvos baž nyč ios sienose Lenkijos karalius Boleslovas Narsusis per ginč ą , peraugusį į kivirč ą , riterio kalaviju nuplė š ė galvą nuo Krokuvos arkivyskupo Stanislovo peč ių.
Nukirstas kū nas buvo iš neš tas į gatvę ir, tyč iojamasi iš nekaltos aukos, supjaustytas į gabalus ir iš barstytas rajone. Stebuklingai sugė dinti palaikai buvo atrasti, sujungti, o kankinio kū nas palaidotas Skalkos arkangelo Mykolo baž nyč ioje, vė liau perkeltas į Vavelį.
1253 metais kankinys Stanislovas buvo paskelbtas š ventuoju, o XV amž iuje karaliaus Kazimiero III į sakymu senovė s romaninio pastato vietoje buvo pastatyta nauja gotikinė baž nyč ia, paš ventinta š ventų jų Mykolo ir Stanislovo vardu. XII amž iuje š ventyklą sunaikino Š vedijos kryž iuoč iai. XVIII amž iaus viduryje pastatytas treč iasis baroko stiliaus kulto pastatas, iš likę s ir tebeveikiantis.
Monumentalus pastatas su laiptais, balkonais, tinku, portikais, bokš teliais graž us tiek iš ore, tiek viduje. Interjero apdaila, subtilios š velnios spalvos ir prabangus auksavimas, barokiniai ornamentai, angelai, statulos ir š ventų jų skulptū ros suteikia Skalkos baž nyč iai karališ kos prabangos ir didingumo.
Rokoko stiliaus vargonai buvo iš saugoti ir veikia.
Nacionalinis panteonas yra baž nyč ios rū syje. Į ė jimas į jį į rengtas po vienais graž iausių laiptų , vedanč ių į š ventyklą . Panteone ilsisi ž ymių lenkų ž monių palaikai, tarp jų – lenkų istoriko ir diplomato, knygos „Lenkijos istorija“ autoriaus Jano Dlugoš o palaidoti. Tarp palaidojimų yra menininkų – Henriko Semiradskio, Stanislovo Vyspianskio ir Jaceko Malč evskio – kapai. Č ia ramybę rado ir raš ytojai Adomas Asnikas bei Teofilis Lenartowiczius, raš ytojas Jó zefas Ignacy ir daugelis kitų garsių Lenkijos menininkų bei mokslininkų.
Š alia baž nyč ios stovi Š v. Stanislovo statula. Š is tvenkinys dar vadinamas „Lenkijos purkš tuvu“. Tikriausiai č ia yra senovė s pagoniš kų apeigų vieta, kurią savo už raš uose mini Janas Dlugoš as.
Pasak legendos, po jo nuž udymo į š ią vietą buvo sumesti suskaldyti š ventojo Stanislovo palaikai.
Esama akmeninė konstrukcija datuojama ankstyvojo baroko laikotarpiu 1683–1689 m. , Krokuvos vyskupo Jokū bo Zadziko, nuo 1638 m. , už sakymu pagaminta akmenskaldž io Jaceko Napore'o. Jo herbas Korabas prie Dlugoš o (Viena) herbo, taip pat paulieč ių herbas buvo padė tas vartų virš uje prieš ais tvenkinį . Tvenkinio viduryje yra vyskupo skulptū ra, pagaminta kiek vė liau nei pats pastatas, 1731 m. Jos autorius tikriausiai yra š veicaras jė zuitas Davidas Hillas. Pastatą , kaip ir pač ią baž nyč ią , 1895-1896 metais restauravo architektas Karolis Knausas. Buvo pridė ti ž ibintai, akmeniniai ereliai, kurie, pasak legendos, saugojo š ventojo kū ną , buvo pakeisti metalo liejiniais. Š altinio vanduo stipriai iš skiria vandenilio sulfidą.
Vienuolyno teritorijoje iš kilo vienas paminklų Jonui Pauliui II (Krokuvoje sutikau penkis, ir tikiu, ne visus).
Pirmoji arkangelo Mykolo baž nyč ia ant Skalkos, romaninė rotonda, buvo pastatyta X-XI amž iuje pagoniš kos Vyslos š ventyklos vietoje ant aukš to Vyslos kranto. Š is ikoniš kas pastatas buvo ž iaurių , paslaptingų ir mį slingų to meto į vykių liudininkas. Vienas iš jų siejamas su š iuolaikiniu baž nyč ios pavadinimu. 1079 metais Krokuvos baž nyč ios sienose Lenkijos karalius Boleslovas Narsusis per ginč ą , peraugusį į kivirč ą , riterio kalaviju nuplė š ė galvą nuo Krokuvos arkivyskupo Stanislovo peč ių.
Nukirstas kū nas buvo iš neš tas į gatvę ir, tyč iojamasi iš nekaltos aukos, supjaustytas į gabalus ir iš barstytas rajone. Stebuklingai sugė dinti palaikai buvo atrasti, sujungti, o kankinio kū nas palaidotas Skalkos arkangelo Mykolo baž nyč ioje, vė liau perkeltas į Vavelį.
1253 metais kankinys Stanislovas buvo paskelbtas š ventuoju, o XV amž iuje karaliaus Kazimiero III į sakymu senovė s romaninio pastato vietoje buvo pastatyta nauja gotikinė baž nyč ia, paš ventinta š ventų jų Mykolo ir Stanislovo vardu. XII amž iuje š ventyklą sunaikino Š vedijos kryž iuoč iai. XVIII amž iaus viduryje pastatytas treč iasis baroko stiliaus kulto pastatas, iš likę s ir tebeveikiantis.
Monumentalus pastatas su laiptais, balkonais, tinku, portikais, bokš teliais graž us tiek iš ore, tiek viduje. Interjero apdaila, subtilios š velnios spalvos ir prabangus auksavimas, barokiniai ornamentai, angelai, statulos ir š ventų jų skulptū ros suteikia Skalkos baž nyč iai karališ kos prabangos ir didingumo.
Rokoko stiliaus vargonai buvo iš saugoti ir veikia.
Nacionalinis panteonas yra baž nyč ios rū syje. Į ė jimas į jį į rengtas po vienais graž iausių laiptų , vedanč ių į š ventyklą . Panteone ilsisi ž ymių lenkų ž monių palaikai, tarp jų – lenkų istoriko ir diplomato, knygos „Lenkijos istorija“ autoriaus Jano Dlugoš o palaidoti. Tarp palaidojimų yra menininkų – Henriko Semiradskio, Stanislovo Vyspianskio ir Jaceko Malč evskio – kapai. Č ia ramybę rado ir raš ytojai Adomas Asnikas bei Teofilis Lenartowiczius, raš ytojas Jó zefas Ignacy ir daugelis kitų garsių Lenkijos menininkų bei mokslininkų.
Š alia baž nyč ios stovi Š v. Stanislovo statula. Š is tvenkinys dar vadinamas „Lenkijos purkš tuvu“. Tikriausiai č ia yra senovė s pagoniš kų apeigų vieta, kurią savo už raš uose mini Janas Dlugoš as.
Pasak legendos, po jo nuž udymo į š ią vietą buvo sumesti suskaldyti š ventojo Stanislovo palaikai.
Esama akmeninė konstrukcija datuojama ankstyvojo baroko laikotarpiu 1683–1689 m. , Krokuvos vyskupo Jokū bo Zadziko, nuo 1638 m. , už sakymu pagaminta akmenskaldž io Jaceko Napore'o. Jo herbas Korabas prie Dlugoš o (Viena) herbo, taip pat paulieč ių herbas buvo padė tas vartų virš uje prieš ais tvenkinį . Tvenkinio viduryje yra vyskupo skulptū ra, pagaminta kiek vė liau nei pats pastatas, 1731 m. Jos autorius tikriausiai yra š veicaras jė zuitas Davidas Hillas. Pastatą , kaip ir pač ią baž nyč ią , 1895-1896 metais restauravo architektas Karolis Knausas. Buvo pridė ti ž ibintai, akmeniniai ereliai, kurie, pasak legendos, saugojo š ventojo kū ną , buvo pakeisti metalo liejiniais. Š altinio vanduo stipriai iš skiria vandenilio sulfidą.
Vienuolyno teritorijoje iš kilo vienas paminklų Jonui Pauliui II (Krokuvoje sutikau penkis, ir tikiu, ne visus).
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
