Taip Napoleonas pavadino garsiausią ir, tiesą sakant, vienintelę aikš tę Venecijoje – Piazza di San Marco. Tač iau vaizdas, kuris atsiveria keliautojui, atvykusiam į aikš tę iš Venecijos lagū nos pusė s ir kuris laikomas Venecijos skiriamuoju ž enklu, yra ne Piazza, o Piazzetta di San Marco (maž a aikš tė tarp San Marco) vaizdas. ir kanalą , kurį italai paprastai vadina sutrumpintai Piazzetta). – „Maž oji aikš tė “). Vietoje Piazzetta kadaise buvo vidinis uostas, kuris vė liau buvo už piltas ir paverstas aikš te. Š ią „Maž ą ją aikš tę “ savo kū ryboje ne kartą apdainavo poetai ir raš ytojai, o garsiausi menininkai ją į amž ino savo drobė se.
Dominuojantis Piazzetta bruož as – 99 metrų aukš č io Š v. Morkaus bazilikos Kampanilė (varpinė ), pastatyta XVI a. ir tarnavo kaip š vyturys į marias į plaukusiems laivams. Kampanilę vainikuoja XVI amž iaus pradž ios piramidė s formos smailė su vė trunge.
vaizduojantis auksinį angelą . XX amž iaus pradž ioje. dė l susidė vė jimo, ž emė s drebė jimų ir ž aibo smū gių varpinė sugriuvo ir buvo restauruota 1912 m. Iš po varpinė s, į kurią galima pakilti liftu, atsiveria nuostabus vaizdas į Venecijos lagū ną ir patį miestą.
Č ia taip pat yra Š v. Morkaus bibliotekos pastatas, pastatytas 1537–1597 metais pagal architekto Jacopo Sansovino projektą ir susilaukę s daug entuziastingų amž ininkų bei palikuonių pagyrimų . Savo kū rė jo garbei biblioteka daž nai vadinama Libreria Sansoviniana.
Prieš ais matosi puikiai atpaž į stamas Dož ų rū mų (Palazzo Ducale) pastato fasadas – italų gotikinė s architektū ros paminklas ir pagrindinis visos Venecijos pastatas. Č ia gyveno Venecijos valdovai, posė dž iavo Didž ioji taryba, Senatas ir Aukš č iausiasis Teismas. Iš Didž iosios tarybos salė s balkono, iš kurio atsiveria vaizdas į į lanką , Dož as asmeniš kai pasitiko atvykusius į Veneciją sveč ius. : ))
Aikš tė s gilumoje matosi Laikrodž io bokš tas, arba maurų bokš tas, pastatytas XV a. renesanso stiliumi. Jis turi laikrodž io ciferblatą , pagamintą iš aukso ir mė lynos spalvos emalio. Virš laikrodž io, niš oje, stovi Mergelė s statula, o virš jos – Venecijos sparnuotasis liū tas. Bokš to laikrodis yra astronominis, pagal kurį galima suž inoti valandą , sezoną , mė nulio fazę , Saulė s perė jimą į ž vaigž dynus. Laiką nugali dvi tamsios bronzinė s figū rė lė s, kurios per 500 metų taip patamsė jo, kad buvo pramintos maurais. Vienas mauras, personifikuojantis praeitį , muš a varpą likus penkioms minutė ms iki valandos, o antrasis, personifikuojantis ateitį , po penkių minuč ių.
Iš kanalo pusė s Piazzettoje buvo sumontuotos dvi masyvios granitinė s kolonos, atvež tos iš Bizantijos 1172 m. (atvež ė tris, bet vieną nuskandino iš kraunant); )). Vienos kolonos virš ų puoš ia š ventojo Teodoro statula, kuris buvo laikomas Venecijos globė ju, kol juo tapo š ventasis Morkus.
Į domu tai, kad figū ra sudaryta iš dviejų dalių – ant imperatoriaus Adriano laikų (II a. ) Romos liemens buvo už kelta helenizmo karaliaus Ponto Mitridato VI (I a. pr. Kr. ) marmurinė galva.
Kitoje kolonoje – sparnuoto liū to statula, tapusi miesto simboliu. Pagal vieną versiją , statula buvo perdaryta iš persiš kos chimeros, prie kurios buvo pritvirtinti sparnai. 1797 m. Napoleonas I nuvertė paskutinį Dož ą , paš alino iš kolonos ir nugabeno į Paryž ių Venecijos galios simbolį – Š v. Morkaus liū tą . Liū tas kurį laiką stovė jo Paryž iuje prieš ais Invalidus, o vė liau Vienos kongreso sprendimu buvo grą ž intas į Veneciją . Pervež ant iš Paryž iaus į Veneciją , senovinė skulptū ra sulū ž o ir subyrė jo į.84 dalis, iš kurių iš lydyta moderni statula, pavertus ją konstrukcija iš bronzos, š vino ir ž alvario fragmentų , sutvirtintų varž tais ir daugybe siū lių.
„Originale“ iki š ių dienų iš liko tik kairioji už pakalinė koja, deš inė š launys, banguoti karč iai ir visa galva. : )
Egzekucijos buvo vykdomos tarp kolonų viduramž ių Venecijoje. Visų pirma, š ioje vietoje buvo pakartas garsus architektas Filippo Calendario, vienas iš Dož ų rū mų kū rė jų . Todė l vis dar laikoma blogu ž enklu patekti į Piazzetta tarp š ių kolonų . Turė kite tai omenyje lipdami ant senovinių akmenų ir beatodairiš kai skubė dami į ekskursijas! ; ))
Dominuojantis Piazzetta bruož as – 99 metrų aukš č io Š v. Morkaus bazilikos Kampanilė (varpinė ), pastatyta XVI a. ir tarnavo kaip š vyturys į marias į plaukusiems laivams. Kampanilę vainikuoja XVI amž iaus pradž ios piramidė s formos smailė su vė trunge.
vaizduojantis auksinį angelą . XX amž iaus pradž ioje. dė l susidė vė jimo, ž emė s drebė jimų ir ž aibo smū gių varpinė sugriuvo ir buvo restauruota 1912 m. Iš po varpinė s, į kurią galima pakilti liftu, atsiveria nuostabus vaizdas į Venecijos lagū ną ir patį miestą.
Č ia taip pat yra Š v. Morkaus bibliotekos pastatas, pastatytas 1537–1597 metais pagal architekto Jacopo Sansovino projektą ir susilaukę s daug entuziastingų amž ininkų bei palikuonių pagyrimų . Savo kū rė jo garbei biblioteka daž nai vadinama Libreria Sansoviniana.
Prieš ais matosi puikiai atpaž į stamas Dož ų rū mų (Palazzo Ducale) pastato fasadas – italų gotikinė s architektū ros paminklas ir pagrindinis visos Venecijos pastatas. Č ia gyveno Venecijos valdovai, posė dž iavo Didž ioji taryba, Senatas ir Aukš č iausiasis Teismas. Iš Didž iosios tarybos salė s balkono, iš kurio atsiveria vaizdas į į lanką , Dož as asmeniš kai pasitiko atvykusius į Veneciją sveč ius. : ))
Aikš tė s gilumoje matosi Laikrodž io bokš tas, arba maurų bokš tas, pastatytas XV a. renesanso stiliumi. Jis turi laikrodž io ciferblatą , pagamintą iš aukso ir mė lynos spalvos emalio. Virš laikrodž io, niš oje, stovi Mergelė s statula, o virš jos – Venecijos sparnuotasis liū tas. Bokš to laikrodis yra astronominis, pagal kurį galima suž inoti valandą , sezoną , mė nulio fazę , Saulė s perė jimą į ž vaigž dynus. Laiką nugali dvi tamsios bronzinė s figū rė lė s, kurios per 500 metų taip patamsė jo, kad buvo pramintos maurais. Vienas mauras, personifikuojantis praeitį , muš a varpą likus penkioms minutė ms iki valandos, o antrasis, personifikuojantis ateitį , po penkių minuč ių.
Iš kanalo pusė s Piazzettoje buvo sumontuotos dvi masyvios granitinė s kolonos, atvež tos iš Bizantijos 1172 m. (atvež ė tris, bet vieną nuskandino iš kraunant); )). Vienos kolonos virš ų puoš ia š ventojo Teodoro statula, kuris buvo laikomas Venecijos globė ju, kol juo tapo š ventasis Morkus.
Į domu tai, kad figū ra sudaryta iš dviejų dalių – ant imperatoriaus Adriano laikų (II a. ) Romos liemens buvo už kelta helenizmo karaliaus Ponto Mitridato VI (I a. pr. Kr. ) marmurinė galva.
Kitoje kolonoje – sparnuoto liū to statula, tapusi miesto simboliu. Pagal vieną versiją , statula buvo perdaryta iš persiš kos chimeros, prie kurios buvo pritvirtinti sparnai. 1797 m. Napoleonas I nuvertė paskutinį Dož ą , paš alino iš kolonos ir nugabeno į Paryž ių Venecijos galios simbolį – Š v. Morkaus liū tą . Liū tas kurį laiką stovė jo Paryž iuje prieš ais Invalidus, o vė liau Vienos kongreso sprendimu buvo grą ž intas į Veneciją . Pervež ant iš Paryž iaus į Veneciją , senovinė skulptū ra sulū ž o ir subyrė jo į.84 dalis, iš kurių iš lydyta moderni statula, pavertus ją konstrukcija iš bronzos, š vino ir ž alvario fragmentų , sutvirtintų varž tais ir daugybe siū lių.
„Originale“ iki š ių dienų iš liko tik kairioji už pakalinė koja, deš inė š launys, banguoti karč iai ir visa galva. : )
Egzekucijos buvo vykdomos tarp kolonų viduramž ių Venecijoje. Visų pirma, š ioje vietoje buvo pakartas garsus architektas Filippo Calendario, vienas iš Dož ų rū mų kū rė jų . Todė l vis dar laikoma blogu ž enklu patekti į Piazzetta tarp š ių kolonų . Turė kite tai omenyje lipdami ant senovinių akmenų ir beatodairiš kai skubė dami į ekskursijas! ; ))
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (2)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …