Pirma, galima tiesiog pasigrož ė ti, antra, veikia nemokamas bevielis internetas, treč ia, statula stovi Loggia Signoria, vienoje graž iausių Italijos aikš č ių , sceniš kai grafiš kai suprojektuota, apsupta architektū ros paminklų , papuoš ta skulptū ra – Piazza della Signoria.
Persė jas. Š edevras, vos nenuž udę s savo kū rė jo italų skulptoriaus Benvenuto Cellini, jo sukurtas 1545–1554 m. Florencijoje kunigaikš č iui Cosimo Medici. 1545 m. Cellini grį ž o į Florenciją , kur rado globė ją kunigaikš č io Cosimo de' Medici asmenyje. Persė jo (1545-1554) statula, sukurta kunigaikš č iui, esanti Florencijos Loggia dei Lanzi, yra ž ymiausias Cellini, kaip skulptoriaus, darbas.
Lydant Persė ją , nutiko visos bė dos, kurios galė jo nutikti. Iš virš aus jis liejosi kaip iš kibiro, o stiprus vė jas visą š į vandenį nuvarė ant krosnies, vė sindamas.
Tač iau dirbtuvė se pasidarė taip karš ta, kad kilo gaisras, ugnis persimetė į stogą , kuris bet kurią minutę grė sė visiems už griū ti ant galvų . Nuo Cellini pastangų jis susirgo, pradė jo karš č iuoti, o pač iu svarbiausiu momentu, lydymosi akimirka, buvo priverstas vykti namo. „Jauč iuosi taip blogai, kaip niekada jauč iausi nuo pat gimimo, ir esu tikras, kad po kelių valandų š i didž iulė liga mane nuž udys“, – sakė jis darbuotojams. Jautė , kad mirš ta. „Rytoj ryte bū siu nebegyvas“, „Jauč iuosi taip, lyg mirš tu“, – kartojo jis ne kartą . Ir tada...Bū damas š iose neiš matuojamose kanč iose matau, kad pas mane į kambarį į eina kaž koks ž mogus, kurio ypatinga iš vaizda jis turė jo lenktą , tarsi didž ią ją S raidę ; ir pradė jo kalbė ti tam tikru liū dnu, prislė gtu balsu, kaip tie, kurie duoda dvasinius nurodymus tiems, kurie turi eiti į egzekuciją , ir pasakė : „O, Benvenuto, tavo darbas sugadintas ir niekas negali jo iš taisyti“.
Tai atsitiko tą pač ią akimirką , kai ceche orkaitė atvė so. Pacientas, kuris buvo daugiau mirę s nei gyvas, iš tarė tokį didž iulį riksmą , kad jį buvo galima iš girsti ugniniame danguje, iš š oko iš lovos ir grį ž o į darbą , dalydamas rankogalius ir spyrius į kairę ir į deš inę . Pirmiausia Cellini su grupe padė jė jų suskubo gesinti dar stipriau nei anksč iau degusį stogą . Tada jie pradė jo už tverti duris kilimais, lentomis ir audiniu, kad apsaugotų krosnį nuo lietaus. Krosnis negalė jo nereaguoti į tokį rū pestį ir sureagavo – sprogo. Be to, bronza nebuvo pakankamai skysta – priemaiš a iš degė . Tada Cellini liepė paimti visus mano alavo indus, puodelius ir lė kš tes, kurių buvo apie du š imtus, ir po vieną padė jau juos prieš savo latakus, o kai kuriuos į sakiau į mesti į krosnį . Bronza tapo skysta ir lydymas buvo sė kmingai baigtas.
Todė l atsiklaupiau ir iš visos š irdies dė kojau Dievui; tada jis atsigrę ž ė į salotų lė kš tę , kuri buvo ant suoliuko, ir su dideliu apetitu valgė ir gė rė su visais š iais ž monė mis; tada nuė jau miegoti sveika ir linksma, nes iki auš ros buvo dvi valandos, ir, kaip niekada nesirgau, taip saldž iai pailsė jau.
Cellini amž ininkai protingai manė , kad Persė jo sukū rimas negalė jo iš siversti be anapusinių jė gų į sikiš imo. O Florencijos pilieč iai tiesiog nusprendė , kad Cellini yra velnias.
Persė jas. Š edevras, vos nenuž udę s savo kū rė jo italų skulptoriaus Benvenuto Cellini, jo sukurtas 1545–1554 m. Florencijoje kunigaikš č iui Cosimo Medici. 1545 m. Cellini grį ž o į Florenciją , kur rado globė ją kunigaikš č io Cosimo de' Medici asmenyje. Persė jo (1545-1554) statula, sukurta kunigaikš č iui, esanti Florencijos Loggia dei Lanzi, yra ž ymiausias Cellini, kaip skulptoriaus, darbas.
Lydant Persė ją , nutiko visos bė dos, kurios galė jo nutikti. Iš virš aus jis liejosi kaip iš kibiro, o stiprus vė jas visą š į vandenį nuvarė ant krosnies, vė sindamas.
Tač iau dirbtuvė se pasidarė taip karš ta, kad kilo gaisras, ugnis persimetė į stogą , kuris bet kurią minutę grė sė visiems už griū ti ant galvų . Nuo Cellini pastangų jis susirgo, pradė jo karš č iuoti, o pač iu svarbiausiu momentu, lydymosi akimirka, buvo priverstas vykti namo. „Jauč iuosi taip blogai, kaip niekada jauč iausi nuo pat gimimo, ir esu tikras, kad po kelių valandų š i didž iulė liga mane nuž udys“, – sakė jis darbuotojams. Jautė , kad mirš ta. „Rytoj ryte bū siu nebegyvas“, „Jauč iuosi taip, lyg mirš tu“, – kartojo jis ne kartą . Ir tada...Bū damas š iose neiš matuojamose kanč iose matau, kad pas mane į kambarį į eina kaž koks ž mogus, kurio ypatinga iš vaizda jis turė jo lenktą , tarsi didž ią ją S raidę ; ir pradė jo kalbė ti tam tikru liū dnu, prislė gtu balsu, kaip tie, kurie duoda dvasinius nurodymus tiems, kurie turi eiti į egzekuciją , ir pasakė : „O, Benvenuto, tavo darbas sugadintas ir niekas negali jo iš taisyti“.
Tai atsitiko tą pač ią akimirką , kai ceche orkaitė atvė so. Pacientas, kuris buvo daugiau mirę s nei gyvas, iš tarė tokį didž iulį riksmą , kad jį buvo galima iš girsti ugniniame danguje, iš š oko iš lovos ir grį ž o į darbą , dalydamas rankogalius ir spyrius į kairę ir į deš inę . Pirmiausia Cellini su grupe padė jė jų suskubo gesinti dar stipriau nei anksč iau degusį stogą . Tada jie pradė jo už tverti duris kilimais, lentomis ir audiniu, kad apsaugotų krosnį nuo lietaus. Krosnis negalė jo nereaguoti į tokį rū pestį ir sureagavo – sprogo. Be to, bronza nebuvo pakankamai skysta – priemaiš a iš degė . Tada Cellini liepė paimti visus mano alavo indus, puodelius ir lė kš tes, kurių buvo apie du š imtus, ir po vieną padė jau juos prieš savo latakus, o kai kuriuos į sakiau į mesti į krosnį . Bronza tapo skysta ir lydymas buvo sė kmingai baigtas.
Todė l atsiklaupiau ir iš visos š irdies dė kojau Dievui; tada jis atsigrę ž ė į salotų lė kš tę , kuri buvo ant suoliuko, ir su dideliu apetitu valgė ir gė rė su visais š iais ž monė mis; tada nuė jau miegoti sveika ir linksma, nes iki auš ros buvo dvi valandos, ir, kaip niekada nesirgau, taip saldž iai pailsė jau.
Cellini amž ininkai protingai manė , kad Persė jo sukū rimas negalė jo iš siversti be anapusinių jė gų į sikiš imo. O Florencijos pilieč iai tiesiog nusprendė , kad Cellini yra velnias.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
