Stepono vienuolyno kompleksas, dar vadinamas „Septyniomis baž nyč iomis“, yra Piazza Santo Stefano.
Pasak legendos, kompleksas, kurio prototipas buvo Jeruzalė s Š ventojo kapo baž nyč ia, pradė tas statyti vyskupo Petroniaus iniciatyva. Jis buvo Bolonijos vyskupas 430–451 m. Š ventasis Petronijus laikomas Bolonijos globė ju. Kompleksas buvo pastatytas pagoniš kos Izidė s š ventyklos vietoje. Istoriniai tyrimai patvirtina senovinį pastatų amž ių.
Jono Krikš tytojo arba Nukryž iuotojo baž nyč ia datuojama VIII a. , Š ventojo kapo (arba Golgotos) baž nyč ia – apie V a. (perstatyta XII a. ). Š ioje baž nyč ioje palaidotas š v. Petronius. Š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos baž nyč ia taip pat buvo pastatyta V amž iuje (perstatyta VIII a. , o vė liau XI a. ). Deja, dė l daugybė s nesė kmingų (XIX a. – XX a. pradž ia) restauracijų tradicinių septynių baž nyč ių skaič ius sumaž ė jo iki keturių . Ketvirtoji baž nyč ia yra Kankinių baž nyč ia.
Ji taip pat ž inoma kaip Trejybė s baž nyč ia. Tikslios pastato datos nė ra. Tikriausiai š ioje baž nyč ioje iš pradž ių buvo palaidoti kankiniai Vitalijus ir Agrikola (iš č ia ir pavadinimas – kankinystė ). Atė jus langobardams, baž nyč ia buvo paversta krikš tykla. IX-X amž iuje kompleksas sunyko. XI amž iuje vienuolynas atiteko benediktinams, kurie XI-XIII a. kruopš č iai restauravo pastatus. Š ių restauravimo darbų metu prie pastatų pridė tos romaninė s detalė s iki š iol charakterizuoja komplekso iš orė s architektū rinį stilių . Nukryž iavimo (deš inė je), Š ventojo kapo (centre) ir Š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos (kairė je) fasadai ž iū ri į aikš tę.
Trejybė s baž nyč ią veda nedidelis kiemas, Piloto kiemas, esantis už Š ventojo kapo baž nyč ios. Trejybė s baž nyč ios yra viduramž ių vienuolyno kiemas.
Nukryž iuotojo baž nyč ią pastatė langobardai (VIII a. ). Vė liau baž nyč ia buvo atstatyta.
Seniausios baž nyč ios dalys – romaninė s sienos ir kripta (1019 m. ). Skliautas po stogo santvara iš kyla virš vienanavė s erdvė s. Virš kriptos iš kilusi altoriaus dalis, į kurią veda laiptai. Kripta suskirstyta į vairių formų kolonomis į penkias navas. Pasak legendos, vienos iš kolonų aukš tis nuo pamatų iki sostinė s tiksliai atitinka Kristaus ū gį (apie 170 cm, kuris tuo metu buvo laikomas aukš tu). Kriptoje saugoma urna su š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos palaikais. Baž nyč ioje galima pamatyti skulptū rinę grupę „Kristaus raudos“ (XVIII a. Angelo Gabriella Pio, kairioji navos pusė ), „Nukryž iavimas“ (1380, Simone dei Crocifissi, altorius), freskos „Š v. Stepono kankinystė “ , baž nyč ios sienos). Freskomis puoš tos ir kriptos sienos. Š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos atvaizdai datuojami XVI a. Lippi di Dalmazio (XV a. , kripta) priskiriama nedidelė freska „Sniego Dievo Motina“.
Š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos baž nyč ia datuojama V amž iuje ir yra viena pirmų jų Bolonijos baž nyč ių . VIII amž iuje baž nyč iai restauruoti buvo panaudotos romė nų laikų medž iagos (joninė s sostinė s; mozaikinė s grindys). XI amž iuje buvo atlikta dar viena restauracija. Pastatas į gavo romaniš ką iš vaizdą . Fasadas padalintas į tris dalis. Pastatas bazilikinio plano be transepto. Iš pradž ių baž nyč ia buvo skirta š v. Petrui, o paskui – š ventiesiems Vitalijui ir Agrikolai – pirmiesiems kankiniams iš Bolonijos, mirusiems 305 m. Š ventų jų palaikai ilsisi viduramž ių sarkofaguose.
Š ventojo kapo baž nyč ia buvo pastatyta XI-XII a. Centrinę baž nyč ios dalį supa 12 marmurinių ir plytų kolonų , suformuodamos vidinę koplyč ią (edikulu), kurioje buvo saugomos Š v. Petroniaus relikvijos.
Į Petroniaus baziliką š ventojo relikvijos buvo perkeltos 2000 m. Baž nyč ioje yra š altinis, į kū nijantis Jordano vandenis.
Archeologiniais duomenimis, š is š altinis buvo š ventas Izidė s š ventyklos š altinis. Greič iausiai Š ventojo kapo baž nyč ia buvo pastatyta Izidė s š ventyklos vietoje. 7 afrikietiš ko marmuro kolonos taip pat siekia romė nų epochą – dar vienas į rodymas, likę s iš pagoniš kos š ventyklos. Viena iš marmurinių kolonų stovi š iek tiek į š oną ir simbolizuoja Kristaus plakimo koloną . Už raš as ant stulpelio kiekvienam, kuris pamatys š ią vietą , ž ada atlaidus 200 metų . Baž nyč ios sienos ir lubos buvo padengtos XIII amž iaus freskomis. Dalis jų buvo prarasta atliekant restauravimo darbus XIX amž iuje, atkū rimas sukė lė daug ginč ų ir kritikos. Iš saugotas freskas š iandien galima pamatyti baž nyč ios muziejuje.
Netoli iš ė jimo iš Š ventojo kapo baž nyč ios yra Piloto kiemas, į kū nijantis listrotoną (akmeninį dvarą , kuriame buvo teisiamas Kristus). Kieme į rengtas vadinamasis „Piloto baseinas“ (737-744, klintis).
Ant vienos iš arkinė s kiemo galerijos kolonų yra akmeninis gaidž io atvaizdas – „Š v. Petro gaidys“. Tai evangelijos istorijos apie Petro iš siž adė jimą ir atgailą priminimas. Visas kompleksas persmelktas Jeruzalė s simbolių . Net atstumas nuo Piloto kiemo iki Š v. Jono baž nyč ios ant kalno kartoja atstumą nuo Jeruzalė s sinedriono iki Kalvarijos.
Trejybė s baž nyč ia (perstatyta XII-XIII a. ), dar vadinama Martyrium arba Š ventojo Kryž iaus baž nyč ia (pavadinimą gavo nuo kryž iaus ž ygių atgabentos relikvijos ir baž nyč ios koplyč ioje saugomos iki 1950 m. ), daugiau nei kiti vienuolyno pastatai. kompleksas nukentė jo nuo restauravimo darbų . Baž nyč ios vidus padalintas į penkias navas. Didelį susidomė jimą kelia medinė skulptū rinė grupė , kurios figū ros pagamintos iki ž mogaus ū gio – „Magių garbinimas“.
Kū rinys datuojamas XIII amž iaus pabaiga, tai seniausia pasaulyje gimimo scena, kurios kompoziciją sudaro pilno ū gio skulptū ros. 1370 m. figū ras nutapė ir paauksavo Bolonijos meistras Simone dei Crocefissi. Ant baž nyč ios sienų iš dalies iš likusios XIV amž iaus freskos. Ypač į domi freska, kurioje vaizduojama š v. Urš ulė ir Dievo Motina pagal svorį (nė š č ia Dievo Motina).
Ant sienų yra daugybė lentų su Bolonijos pilieč ių , ž uvusių karuose, pavardė mis.
Vienuolyno kiemas, kuriame yra tikra arkinė galerija, vedanti iš Trejybė s baž nyč ios, yra vienas geriausių romaninio stiliaus architektū ros stiliaus pavyzdž ių visoje Emilijoje. Kiemas su dviguba galerija datuojamas 10-13 amž ių . Pirmoji galerijos pakopa sudaryta iš proto-romaninė s arkos, antroji - iš romaninė s-gotikos. Kiemo centre š ulinys (1632). Iš vienuolyno kiemo matosi vienuolyno varpinė (statyta XIII a. , statyta XIX a. ).
Pietinė je kiemo portiko pusė je yra į ė jimas į Š v. Stepono komplekso muziejų.
Vienuolyno komplekso muziejuje sukaupta septynių baž nyč ių kulto objektų ir meno kū rinių kolekcija. Ž ymus aukš tas langobardo kū rinio reljefas, kuriame Kristus pavaizduotas tarp š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos. Muziejuje saugomas ir tvarstis, kurį , pasak legendos, neš iojo Mergelė . Tarp paveikslų – š ventų jų atvaizdai iš iš sibarsč iusių Simone dei Crocefissi poliptikų (XIV a. ), „Dievo Motina su Kū dikiu ir Š v. Jonu“ (XVI a. , Innocento da Imola), freska „Kū dikių muš imas“ (XIII a. , Lukos mokykla). ). Į domus relikvijorius, sukurtas Š v. Petroniaus galvos saugyklai 1380 m. Jacopo Rosetto juvelyrikos dirbtuvė se.
Pasak legendos, kompleksas, kurio prototipas buvo Jeruzalė s Š ventojo kapo baž nyč ia, pradė tas statyti vyskupo Petroniaus iniciatyva. Jis buvo Bolonijos vyskupas 430–451 m. Š ventasis Petronijus laikomas Bolonijos globė ju. Kompleksas buvo pastatytas pagoniš kos Izidė s š ventyklos vietoje. Istoriniai tyrimai patvirtina senovinį pastatų amž ių.
Jono Krikš tytojo arba Nukryž iuotojo baž nyč ia datuojama VIII a. , Š ventojo kapo (arba Golgotos) baž nyč ia – apie V a. (perstatyta XII a. ). Š ioje baž nyč ioje palaidotas š v. Petronius. Š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos baž nyč ia taip pat buvo pastatyta V amž iuje (perstatyta VIII a. , o vė liau XI a. ). Deja, dė l daugybė s nesė kmingų (XIX a. – XX a. pradž ia) restauracijų tradicinių septynių baž nyč ių skaič ius sumaž ė jo iki keturių . Ketvirtoji baž nyč ia yra Kankinių baž nyč ia.
Ji taip pat ž inoma kaip Trejybė s baž nyč ia. Tikslios pastato datos nė ra. Tikriausiai š ioje baž nyč ioje iš pradž ių buvo palaidoti kankiniai Vitalijus ir Agrikola (iš č ia ir pavadinimas – kankinystė ). Atė jus langobardams, baž nyč ia buvo paversta krikš tykla. IX-X amž iuje kompleksas sunyko. XI amž iuje vienuolynas atiteko benediktinams, kurie XI-XIII a. kruopš č iai restauravo pastatus. Š ių restauravimo darbų metu prie pastatų pridė tos romaninė s detalė s iki š iol charakterizuoja komplekso iš orė s architektū rinį stilių . Nukryž iavimo (deš inė je), Š ventojo kapo (centre) ir Š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos (kairė je) fasadai ž iū ri į aikš tę.
Trejybė s baž nyč ią veda nedidelis kiemas, Piloto kiemas, esantis už Š ventojo kapo baž nyč ios. Trejybė s baž nyč ios yra viduramž ių vienuolyno kiemas.
Nukryž iuotojo baž nyč ią pastatė langobardai (VIII a. ). Vė liau baž nyč ia buvo atstatyta.
Seniausios baž nyč ios dalys – romaninė s sienos ir kripta (1019 m. ). Skliautas po stogo santvara iš kyla virš vienanavė s erdvė s. Virš kriptos iš kilusi altoriaus dalis, į kurią veda laiptai. Kripta suskirstyta į vairių formų kolonomis į penkias navas. Pasak legendos, vienos iš kolonų aukš tis nuo pamatų iki sostinė s tiksliai atitinka Kristaus ū gį (apie 170 cm, kuris tuo metu buvo laikomas aukš tu). Kriptoje saugoma urna su š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos palaikais. Baž nyč ioje galima pamatyti skulptū rinę grupę „Kristaus raudos“ (XVIII a. Angelo Gabriella Pio, kairioji navos pusė ), „Nukryž iavimas“ (1380, Simone dei Crocifissi, altorius), freskos „Š v. Stepono kankinystė “ , baž nyč ios sienos). Freskomis puoš tos ir kriptos sienos. Š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos atvaizdai datuojami XVI a. Lippi di Dalmazio (XV a. , kripta) priskiriama nedidelė freska „Sniego Dievo Motina“.
Š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos baž nyč ia datuojama V amž iuje ir yra viena pirmų jų Bolonijos baž nyč ių . VIII amž iuje baž nyč iai restauruoti buvo panaudotos romė nų laikų medž iagos (joninė s sostinė s; mozaikinė s grindys). XI amž iuje buvo atlikta dar viena restauracija. Pastatas į gavo romaniš ką iš vaizdą . Fasadas padalintas į tris dalis. Pastatas bazilikinio plano be transepto. Iš pradž ių baž nyč ia buvo skirta š v. Petrui, o paskui – š ventiesiems Vitalijui ir Agrikolai – pirmiesiems kankiniams iš Bolonijos, mirusiems 305 m. Š ventų jų palaikai ilsisi viduramž ių sarkofaguose.
Š ventojo kapo baž nyč ia buvo pastatyta XI-XII a. Centrinę baž nyč ios dalį supa 12 marmurinių ir plytų kolonų , suformuodamos vidinę koplyč ią (edikulu), kurioje buvo saugomos Š v. Petroniaus relikvijos.
Į Petroniaus baziliką š ventojo relikvijos buvo perkeltos 2000 m. Baž nyč ioje yra š altinis, į kū nijantis Jordano vandenis.
Archeologiniais duomenimis, š is š altinis buvo š ventas Izidė s š ventyklos š altinis. Greič iausiai Š ventojo kapo baž nyč ia buvo pastatyta Izidė s š ventyklos vietoje. 7 afrikietiš ko marmuro kolonos taip pat siekia romė nų epochą – dar vienas į rodymas, likę s iš pagoniš kos š ventyklos. Viena iš marmurinių kolonų stovi š iek tiek į š oną ir simbolizuoja Kristaus plakimo koloną . Už raš as ant stulpelio kiekvienam, kuris pamatys š ią vietą , ž ada atlaidus 200 metų . Baž nyč ios sienos ir lubos buvo padengtos XIII amž iaus freskomis. Dalis jų buvo prarasta atliekant restauravimo darbus XIX amž iuje, atkū rimas sukė lė daug ginč ų ir kritikos. Iš saugotas freskas š iandien galima pamatyti baž nyč ios muziejuje.
Netoli iš ė jimo iš Š ventojo kapo baž nyč ios yra Piloto kiemas, į kū nijantis listrotoną (akmeninį dvarą , kuriame buvo teisiamas Kristus). Kieme į rengtas vadinamasis „Piloto baseinas“ (737-744, klintis).
Ant vienos iš arkinė s kiemo galerijos kolonų yra akmeninis gaidž io atvaizdas – „Š v. Petro gaidys“. Tai evangelijos istorijos apie Petro iš siž adė jimą ir atgailą priminimas. Visas kompleksas persmelktas Jeruzalė s simbolių . Net atstumas nuo Piloto kiemo iki Š v. Jono baž nyč ios ant kalno kartoja atstumą nuo Jeruzalė s sinedriono iki Kalvarijos.
Trejybė s baž nyč ia (perstatyta XII-XIII a. ), dar vadinama Martyrium arba Š ventojo Kryž iaus baž nyč ia (pavadinimą gavo nuo kryž iaus ž ygių atgabentos relikvijos ir baž nyč ios koplyč ioje saugomos iki 1950 m. ), daugiau nei kiti vienuolyno pastatai. kompleksas nukentė jo nuo restauravimo darbų . Baž nyč ios vidus padalintas į penkias navas. Didelį susidomė jimą kelia medinė skulptū rinė grupė , kurios figū ros pagamintos iki ž mogaus ū gio – „Magių garbinimas“.
Kū rinys datuojamas XIII amž iaus pabaiga, tai seniausia pasaulyje gimimo scena, kurios kompoziciją sudaro pilno ū gio skulptū ros. 1370 m. figū ras nutapė ir paauksavo Bolonijos meistras Simone dei Crocefissi. Ant baž nyč ios sienų iš dalies iš likusios XIV amž iaus freskos. Ypač į domi freska, kurioje vaizduojama š v. Urš ulė ir Dievo Motina pagal svorį (nė š č ia Dievo Motina).
Ant sienų yra daugybė lentų su Bolonijos pilieč ių , ž uvusių karuose, pavardė mis.
Vienuolyno kiemas, kuriame yra tikra arkinė galerija, vedanti iš Trejybė s baž nyč ios, yra vienas geriausių romaninio stiliaus architektū ros stiliaus pavyzdž ių visoje Emilijoje. Kiemas su dviguba galerija datuojamas 10-13 amž ių . Pirmoji galerijos pakopa sudaryta iš proto-romaninė s arkos, antroji - iš romaninė s-gotikos. Kiemo centre š ulinys (1632). Iš vienuolyno kiemo matosi vienuolyno varpinė (statyta XIII a. , statyta XIX a. ).
Pietinė je kiemo portiko pusė je yra į ė jimas į Š v. Stepono komplekso muziejų.
Vienuolyno komplekso muziejuje sukaupta septynių baž nyč ių kulto objektų ir meno kū rinių kolekcija. Ž ymus aukš tas langobardo kū rinio reljefas, kuriame Kristus pavaizduotas tarp š ventų jų Vitalijaus ir Agrikolos. Muziejuje saugomas ir tvarstis, kurį , pasak legendos, neš iojo Mergelė . Tarp paveikslų – š ventų jų atvaizdai iš iš sibarsč iusių Simone dei Crocefissi poliptikų (XIV a. ), „Dievo Motina su Kū dikiu ir Š v. Jonu“ (XVI a. , Innocento da Imola), freska „Kū dikių muš imas“ (XIII a. , Lukos mokykla). ). Į domus relikvijorius, sukurtas Š v. Petroniaus galvos saugyklai 1380 m. Jacopo Rosetto juvelyrikos dirbtuvė se.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
