Marijos tarnų ordino broliai atvyko į Boloniją iš Florencijos ir 1233 m. apsigyveno Borgo San P'etro. Č ia smarvė paž adino baž nyč ią , kurioje jie klajojo ir praktikavo iki 1345 m. , kai Bolonijos valdovas Taddeo Pepolis padovanojo jiems didelį sklypą , kuriame stovė jo koplyč ia. Pirmajam to paties likimo lapams nukritus, iš naujojo Volodinja pasitraukė servitutai, o iš pirmojo branduolio gimė naujas vienuolynas ir nauja baž nyč ia.
Santa Maria de Servi Bula buvo paš ventinta Navita della Virgina vardu, gal po trisdeš imties metų : yra trijų navų , kvadratinio plano ir dar kompaktiš kesnė . Jį į kvė pė architekto Andrea da Faenza, kuris taip pat dirbo San Petronio mieste, projektas, o papuoš ė Vitali da Bologna, Simone de Crochefiss ta Lippo di Dalmasio, didž iausi tos valandos menininkai. Kitą š imtmetį jis iš siplė s ir pagraž ė s, tapdamas toks, koks yra iš karto, XVI amž iaus viduryje.
Ale, kad pati neprievartiš kiausia komplekso dalis bū tų portikas, dengiantis visas baž nyč ios duris. Prie baž nyč ios fasado besiribojanti dalis datuojama 1393 m. uola (robotą suprojektavo Andrea da Faenza) ir š imtą metų stovė jo savaime. 1492 m. posū kį paskatino vakarė lis, atvykę s į Strada Maggiore. 1852 metais rociai iš dviejų pusių iš kasė portiką , kurio nepakabino, tę sdami dviejų jau esamų stilių ir struktū rą . Vikonanі portiko kolonos su baltu marmuru.
Santa Maria de Servi Bula buvo paš ventinta Navita della Virgina vardu, gal po trisdeš imties metų : yra trijų navų , kvadratinio plano ir dar kompaktiš kesnė . Jį į kvė pė architekto Andrea da Faenza, kuris taip pat dirbo San Petronio mieste, projektas, o papuoš ė Vitali da Bologna, Simone de Crochefiss ta Lippo di Dalmasio, didž iausi tos valandos menininkai. Kitą š imtmetį jis iš siplė s ir pagraž ė s, tapdamas toks, koks yra iš karto, XVI amž iaus viduryje.
Ale, kad pati neprievartiš kiausia komplekso dalis bū tų portikas, dengiantis visas baž nyč ios duris. Prie baž nyč ios fasado besiribojanti dalis datuojama 1393 m. uola (robotą suprojektavo Andrea da Faenza) ir š imtą metų stovė jo savaime. 1492 m. posū kį paskatino vakarė lis, atvykę s į Strada Maggiore. 1852 metais rociai iš dviejų pusių iš kasė portiką , kurio nepakabino, tę sdami dviejų jau esamų stilių ir struktū rą . Vikonanі portiko kolonos su baltu marmuru.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
