Š ventykla buvo pastatyta sklype, į sigytame dalyvaujant archimandritui Antoninui (Kapustinui) 1868 m. Dar prieš statant baž nyč ią , į sigytoje ž emė je per Jafos uostą į Palestiną atvykusiems stač iatikių piligrimams buvo pastatytas hospisas, iš kastas š ulinys, vaismedž iai (apelsinai, citrinos, alyvuogė s, granatai, figos) ir dekoratyviniai medž iai. (kiparisai, eukaliptai, puš ys) buvo pasodinti.
Paprastai tokių piligrimų marš rutas buvo į Jeruzalę per Ramlė s, Lodo ir Abu Goš o kaimus, lydimas sargybinių ir Rusijos baž nytinė s misijos Jeruzalė je atstovų , o nuo 1882 metų – Imperatoriš kosios Ortodoksų Palestinos draugijos. Prieglobsč io reikš mė piligrimams dar labiau iš augo atidarius Jafa-Jeruzalė s gelež inkelį.
Š ventyklos statyboje, kuri prasidė jo 1888 m. spalio 6 d. , dalyvaujant didiesiems kunigaikš č iams Sergejui ir Pavelui Aleksandrovič iams bei didž iajai kunigaikš tienei Elisaveta Feodorovna, dalyvavo Italijos meistrai ir vietos gyventojai, ikonas nutapė dailininkas ir kritikas A. Z. Ledakovas. 1894 m. sausio 16 d. (28) baž nyč ią paš ventino Jeruzalė s patriarchas Gerasimas, kartu tarnavo Arabijos metropolitas Petras ir Jordanijos arkivyskupas, taip pat archimandritas Antoninas.
XX amž iaus pabaigoje š ventykla, kaip ir kiti kiemo pastatai, buvo apgriuvusi. Aktyvū s restauravimo darbai prasidė jo 1995 m. ir buvo baigti iki 2000 m. , vadovaujant abatui Pimenui (Haraimas), kuris buvo baž nyč ios priž iū rė tojas iki 2010 m. pabaigos.
2008 m. lapkritį buvo praneš ta, kad Izraelio mokesč ių inspekcija padavė į teismą Rusijos dvasinę misiją dė l mokesč ių už „nenaudojamą ž emę “ nemokė jimo; į tariama, kad buvo areš tuotas 3.2 hektaro ploto sodybos sklypas Jaffoje.
Paprastai tokių piligrimų marš rutas buvo į Jeruzalę per Ramlė s, Lodo ir Abu Goš o kaimus, lydimas sargybinių ir Rusijos baž nytinė s misijos Jeruzalė je atstovų , o nuo 1882 metų – Imperatoriš kosios Ortodoksų Palestinos draugijos. Prieglobsč io reikš mė piligrimams dar labiau iš augo atidarius Jafa-Jeruzalė s gelež inkelį.
Š ventyklos statyboje, kuri prasidė jo 1888 m. spalio 6 d. , dalyvaujant didiesiems kunigaikš č iams Sergejui ir Pavelui Aleksandrovič iams bei didž iajai kunigaikš tienei Elisaveta Feodorovna, dalyvavo Italijos meistrai ir vietos gyventojai, ikonas nutapė dailininkas ir kritikas A. Z. Ledakovas. 1894 m. sausio 16 d. (28) baž nyč ią paš ventino Jeruzalė s patriarchas Gerasimas, kartu tarnavo Arabijos metropolitas Petras ir Jordanijos arkivyskupas, taip pat archimandritas Antoninas.
XX amž iaus pabaigoje š ventykla, kaip ir kiti kiemo pastatai, buvo apgriuvusi. Aktyvū s restauravimo darbai prasidė jo 1995 m. ir buvo baigti iki 2000 m. , vadovaujant abatui Pimenui (Haraimas), kuris buvo baž nyč ios priž iū rė tojas iki 2010 m. pabaigos.
2008 m. lapkritį buvo praneš ta, kad Izraelio mokesč ių inspekcija padavė į teismą Rusijos dvasinę misiją dė l mokesč ių už „nenaudojamą ž emę “ nemokė jimo; į tariama, kad buvo areš tuotas 3.2 hektaro ploto sodybos sklypas Jaffoje.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
