Š v. Dionizo Areopagito katalikų katedra yra Panepistimio prospekto ir Omirou gatvių sankryž oje. Tai Atė nų katalikų arkivyskupo rezidencija, skirta š v. Dionizo Areopagitui, apaš talo Pauliaus mokiniui ir pirmajam Atė nų vyskupui.
Baž nyč ia pastatyta trijų navų bazilikos stiliumi neorenesanso stiliumi. Pastato projektą karaliaus Otono praš ymu sukū rė garsus vokieč ių architektas Leo von Klenze. Į gyvendinant projektą , planus keitė graikų architektas Lysandros Kaftanzoglou, kuris pasiū lė be jokio atlygio valdyti š ventyklos darbus iki jos už baigimo.
Ž emė baž nyč ios statybai buvo į sigyta 1847 m. už Graikijos katalikų pinigus, o pastatas pastatytas už lė š as, surinktas iš Graikijos ir už sienio katalikų . Katedros statyba prasidė jo 1853 m. , o iš kilmingas atidarymas į vyko 1865 m. rugpjū č io 4 d.
Baž nyč ios vidiniai matmenys yra 38 metrai ilgio, 15 metrų aukš č io ir 24 metrų ploč io. Baž nyč ios vidų puoš ia didingos freskos. Viena graž iausių yra triumfo arkos puskupolo freska, kurioje vaizduojama „Š ventojo Dionizo Areopagito apoteozė “ (1890 m. ) ir kurią kū rė italų tapytojas iš Romos Guglielmo Bilancioni.
Ant triumfo arką laikanč ių kolonų pavaizduoti keturi natū ralaus dydž io evangelistai. Triumfo arkos fasade pavaizduotas Kristus Pantokratorius su Evangelija rankoje. Apač ioje, deš inė je, kampuose pavaizduotas Mozė , laikantis Į statymo tekstą ant pergamento, kairė je – pranaš as Dovydas, grojantis arfa. Dar ž emiau – š ventasis Grigalius Didysis ir š ventasis Augustinas.
Baž nyč ios grindys iš klotos Pentelio marmuru. Centrinę navą laiko 1.5 metrų aukš č io kolonų , pagamintų iš ž alio Tino marmuro. Pakyla virš pagrindinio baž nyč ios į ė jimo, kurioje yra vargonai, buvo pastatyta 1888 m. pagal architekto Paulo Chambé au projektą . Š ventovė s deš inė je ir kairė je pusė je yra dvi marmurinė s sakyklos, kurias padovanojo Austrijos imperatorius Pranciš kus Juozapas per savo vizitą Atė nuose 1869 m.
Baž nyč ia pastatyta trijų navų bazilikos stiliumi neorenesanso stiliumi. Pastato projektą karaliaus Otono praš ymu sukū rė garsus vokieč ių architektas Leo von Klenze. Į gyvendinant projektą , planus keitė graikų architektas Lysandros Kaftanzoglou, kuris pasiū lė be jokio atlygio valdyti š ventyklos darbus iki jos už baigimo.
Ž emė baž nyč ios statybai buvo į sigyta 1847 m. už Graikijos katalikų pinigus, o pastatas pastatytas už lė š as, surinktas iš Graikijos ir už sienio katalikų . Katedros statyba prasidė jo 1853 m. , o iš kilmingas atidarymas į vyko 1865 m. rugpjū č io 4 d.
Baž nyč ios vidiniai matmenys yra 38 metrai ilgio, 15 metrų aukš č io ir 24 metrų ploč io. Baž nyč ios vidų puoš ia didingos freskos. Viena graž iausių yra triumfo arkos puskupolo freska, kurioje vaizduojama „Š ventojo Dionizo Areopagito apoteozė “ (1890 m. ) ir kurią kū rė italų tapytojas iš Romos Guglielmo Bilancioni.
Ant triumfo arką laikanč ių kolonų pavaizduoti keturi natū ralaus dydž io evangelistai. Triumfo arkos fasade pavaizduotas Kristus Pantokratorius su Evangelija rankoje. Apač ioje, deš inė je, kampuose pavaizduotas Mozė , laikantis Į statymo tekstą ant pergamento, kairė je – pranaš as Dovydas, grojantis arfa. Dar ž emiau – š ventasis Grigalius Didysis ir š ventasis Augustinas.
Baž nyč ios grindys iš klotos Pentelio marmuru. Centrinę navą laiko 1.5 metrų aukš č io kolonų , pagamintų iš ž alio Tino marmuro. Pakyla virš pagrindinio baž nyč ios į ė jimo, kurioje yra vargonai, buvo pastatyta 1888 m. pagal architekto Paulo Chambé au projektą . Š ventovė s deš inė je ir kairė je pusė je yra dvi marmurinė s sakyklos, kurias padovanojo Austrijos imperatorius Pranciš kus Juozapas per savo vizitą Atė nuose 1869 m.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
