Puikus neoklasicistinio architektū ros judė jimo, klestė jusio Atė nuose XIX a. pabaigoje ir XX a. pradž ioje, pavyzdys. Jo projektas priklauso Teofiliui Hansenui ir yra laikomas svarbiausiu jo darbu. Be to, daugelis architektų ir istorikų teigia, kad tai graž iausias neoklasicistinis pastatas pasaulyje. Be į domios architektū ros, pastate yra keletas nuostabių skulptū rų ir dizaino elementų , kurie patrauks jū sų akį.
Į spū dingas marmurinis pastatas savo egzistavimą skolingas geradariui Simonui Sinasui, kuris 1856 m. paaukojo didelę sumą jo statybai. Jo architektū rinius planus sukū rė gerbiamas architektas Teofilius Hansenas. Pirmasis pamatinis akmuo buvo padė tas ceremonijoje, dalyvaujant karaliui Otonui, o statyba buvo baigta po 26 metų (1885 m. ). Tuo tarpu iš kilo daugybė sunkumų , į skaitant statybos darbų pertrauką.1868 m. ir Sino mirtį.1876 m. Iš pradž ių salė buvo pavadinta jos į kū rė jo vardu ir buvo vadinama Sinajaus akademija.
1887 m. garsus architektas Ernstas Zilleris, Sinaso į pė dinių patikė tinis, perdavė Akademiją tuometiniam ministrui pirmininkui Charilaosui Trikoupiui. Tač iau Akademijos institucija, kokią ją į sivaizdavo Sinas, dar nebuvo sukurta; tai buvo tiesiog paruoš tas pastatas.
Akademija, kokią ją į sivaizdavo Sinas, galiausiai buvo į kurta 1926 m. Nuo tada jos pagrindinis tikslas buvo vaizduojamojo meno, mokslo ir literatū ros puoselė jimas, taip pat pagrindinių ekonomikos š akų mokslinė parama. Per visą pastato gyvavimo laiką jame buvo į sikū rę s Numizmatikos muziejus, Bizantijos muziejus ir Bendrasis valstybė s archyvas.
Pastatą sudaro centrinė dalis ir du sparnai. Jis turi bū dingų jonė ninė s ordino bruož ų . Skulptū rinė frontono puoš yba, vaizduojanti deivė s Atė nė s gimimą , yra į spū dinga. Jį suprojektavo garsus austrų menininkas Karlas Rallas ir ž ymus graikų skulptorius Leonidas Drosis.
Drosis taip pat sukū rė dvi didingas statulas, stovinč ias ant dviejų aukš tų jonė ninių kolonų į ė jimo kieme. Kairė je pusė je yra deivė Atė nė Promachos, senovė s Atė nų miesto gynė ja, laikanti skydą ir ietį , o deš inė je – dievas Apolonas Kitharodas, meno ir š viesos globė jas, laikantis lyrą.
Ant laiptų yra du paminklai senovė s graikų filosofams Platonui ir Sokratui, taip pat Leonido Drosio, pastatyti 1885 m.
Į spū dingas marmurinis pastatas savo egzistavimą skolingas geradariui Simonui Sinasui, kuris 1856 m. paaukojo didelę sumą jo statybai. Jo architektū rinius planus sukū rė gerbiamas architektas Teofilius Hansenas. Pirmasis pamatinis akmuo buvo padė tas ceremonijoje, dalyvaujant karaliui Otonui, o statyba buvo baigta po 26 metų (1885 m. ). Tuo tarpu iš kilo daugybė sunkumų , į skaitant statybos darbų pertrauką.1868 m. ir Sino mirtį.1876 m. Iš pradž ių salė buvo pavadinta jos į kū rė jo vardu ir buvo vadinama Sinajaus akademija.
1887 m. garsus architektas Ernstas Zilleris, Sinaso į pė dinių patikė tinis, perdavė Akademiją tuometiniam ministrui pirmininkui Charilaosui Trikoupiui. Tač iau Akademijos institucija, kokią ją į sivaizdavo Sinas, dar nebuvo sukurta; tai buvo tiesiog paruoš tas pastatas.
Akademija, kokią ją į sivaizdavo Sinas, galiausiai buvo į kurta 1926 m. Nuo tada jos pagrindinis tikslas buvo vaizduojamojo meno, mokslo ir literatū ros puoselė jimas, taip pat pagrindinių ekonomikos š akų mokslinė parama. Per visą pastato gyvavimo laiką jame buvo į sikū rę s Numizmatikos muziejus, Bizantijos muziejus ir Bendrasis valstybė s archyvas.
Pastatą sudaro centrinė dalis ir du sparnai. Jis turi bū dingų jonė ninė s ordino bruož ų . Skulptū rinė frontono puoš yba, vaizduojanti deivė s Atė nė s gimimą , yra į spū dinga. Jį suprojektavo garsus austrų menininkas Karlas Rallas ir ž ymus graikų skulptorius Leonidas Drosis.
Drosis taip pat sukū rė dvi didingas statulas, stovinč ias ant dviejų aukš tų jonė ninių kolonų į ė jimo kieme. Kairė je pusė je yra deivė Atė nė Promachos, senovė s Atė nų miesto gynė ja, laikanti skydą ir ietį , o deš inė je – dievas Apolonas Kitharodas, meno ir š viesos globė jas, laikantis lyrą.
Ant laiptų yra du paminklai senovė s graikų filosofams Platonui ir Sokratui, taip pat Leonido Drosio, pastatyti 1885 m.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
