Kavinė Van Gogh pelnė pasaulinę š lovę nuo tada, kai genialus menininkas ją į amž ino vienoje iš savo drobių . Adresas: Place du Forum, 11
Paž ymė tina, kad jei Paryž iaus laikotarpis Van Gogui buvo plač ių eksperimentų metas, tai Arlyje jie baigė si sutelkta jė gų koncentracija; š tai jo geriausia valanda. Menininkas atvyko į pietus trokš damas atsinaujinimo – ir nebuvo apgautas. „Pietuose paaš trė ja visi mū sų pojū č iai, ranka tampa judresnė , akys aš tresnė s, smegenys labiau suvokiamos. Vincentas pasakoja apie palaimą ir palaimą , iš siliejusią į Provanso atmosferą , apie ž ydinč ių rož ių ir kaitrios saulė s š alies poeziją , kuri kaž kada paž ino Veneros kultą ir į kvė pė Renesanso poetus bei menininkus. Viskas, kas buvo romantiš ka Van Gogho prigimtyje, atsiliepė į pietų kvietimą . „Aplinkui, kad ir kur paž velgtum, viskas praš o nuotraukos...Mane apima nuolatinis darbo troš kulys“.
Miesto gyventojus pribloš kė ekstravagantiš ka Van Gogo iš vaizda, kurios spalvingą apraš ymą paliko asmeninis menininko gydytojas Feliksas Rey. „Jis visą laiką dė vė jo paltą , labiau panaš ų į gobtuvą , ir visas iš teptas daž ais. Juk daž niausiai pieš davo nykš č iu, š luostydamas ant audinio. Be to, jis – kaip piemuo – neš iojo š iaudinę kepurę didž iuliu kraš teliu, sauganč ią nuo saulė s.
Pirmasis kvietimą atvykti į Arlį gavo Paulas Gogenas, kurį Van Gogas jau 1888 metų vasarą pradė jo tiesiogine prasme už plū sti laiš kais, atkakliai ragindamas pasilikti savo namuose Arlyje. Spalio pabaigoje Paulas Gogenas, atsiliepę s į draugo skambuč ius, atvyko į Arlį , po kurio, kaip buvo planuota, apsigyveno Van Gogho bute. Bet, deja, Arlis visiš kai nuvylė Gogeną , jis nerado jame nieko nuostabaus. Tarp menininkų kyla didelis kivirč as, kuris baigiasi liū dnai pagarsė jusia nupjautos ausies istorija.
Paž ymė tina, kad jei Paryž iaus laikotarpis Van Gogui buvo plač ių eksperimentų metas, tai Arlyje jie baigė si sutelkta jė gų koncentracija; š tai jo geriausia valanda. Menininkas atvyko į pietus trokš damas atsinaujinimo – ir nebuvo apgautas. „Pietuose paaš trė ja visi mū sų pojū č iai, ranka tampa judresnė , akys aš tresnė s, smegenys labiau suvokiamos. Vincentas pasakoja apie palaimą ir palaimą , iš siliejusią į Provanso atmosferą , apie ž ydinč ių rož ių ir kaitrios saulė s š alies poeziją , kuri kaž kada paž ino Veneros kultą ir į kvė pė Renesanso poetus bei menininkus. Viskas, kas buvo romantiš ka Van Gogho prigimtyje, atsiliepė į pietų kvietimą . „Aplinkui, kad ir kur paž velgtum, viskas praš o nuotraukos...Mane apima nuolatinis darbo troš kulys“.
Miesto gyventojus pribloš kė ekstravagantiš ka Van Gogo iš vaizda, kurios spalvingą apraš ymą paliko asmeninis menininko gydytojas Feliksas Rey. „Jis visą laiką dė vė jo paltą , labiau panaš ų į gobtuvą , ir visas iš teptas daž ais. Juk daž niausiai pieš davo nykš č iu, š luostydamas ant audinio. Be to, jis – kaip piemuo – neš iojo š iaudinę kepurę didž iuliu kraš teliu, sauganč ią nuo saulė s.
Pirmasis kvietimą atvykti į Arlį gavo Paulas Gogenas, kurį Van Gogas jau 1888 metų vasarą pradė jo tiesiogine prasme už plū sti laiš kais, atkakliai ragindamas pasilikti savo namuose Arlyje. Spalio pabaigoje Paulas Gogenas, atsiliepę s į draugo skambuč ius, atvyko į Arlį , po kurio, kaip buvo planuota, apsigyveno Van Gogho bute. Bet, deja, Arlis visiš kai nuvylė Gogeną , jis nerado jame nieko nuostabaus. Tarp menininkų kyla didelis kivirč as, kuris baigiasi liū dnai pagarsė jusia nupjautos ausies istorija.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …