Nacionalinis Prado muziejus

„Prado“ vakar ir šiandien
Įvertinimas 6110

6 rugsėjo 2015Kelionės laikas: 3 birželio 2012
Pirmą kartą Prado aplankiau 1979 m. kovą , kai po Franco mirties Ispanijos ir SSRS santykiai atsinaujino. Vė lesniais metais Madride lankiausi ne kartą , bet teko nuveikti tiek daug, kad nebeuž teko laiko naujam apsilankymui garsiajame muziejuje. Ir š tai 2012 metų birž elį , po 33 metų , vė l pavyko apsilankyti garsiojoje galerijoje. Deja, aš nepamač iau to, ko tikė jausi!
Atidė jimo laikotarpiu (likus dviem valandoms iki už darymo) susidarė nemaž a norinč ių jų apsilankyti galerijoje eilė . Prie amerikietė s, su kuria priė jome tuo pač iu metu ir kurią iš leidau į priekį , draugai netrukus priė jo tiek daug, kad gailė jausi dė l savo galantiš kumo. 17.00 prasidė jo nemokamų bilietų iš davimas (darbo dienomis - 18.00 val. ). Į prastas bilietas ryte ir po pietų kainavo 12 eurų , su audiogidu – 19. Eilė buvo ilga, bet bilietai buvo iš duoti greitai. Nuskubė jau už kampo į priestatą , kurio prieš.30 metų nebuvo – dabar yra į ė jimas.
Iš š ios pusė s teritorija, besiribojanti su muziejumi, patyrė didelių pokyč ių – greta esanti gatvė tapo pė sč ių jų zona. Ekspozicijos planų rusų kalba nebuvo, bet perskaič iau informaciją , kad jie atsirado vė liau.
O tada – visiš kas nusivylimas! Ekspozicija nuo senų laikų sumaž ė jo beveik perpus! Neradau daug garsių Vakarų Europos menininkų paveikslų , kurie bū tų Prado puoš mena. Mane ypač pribloš kė ispanų tapytojų paveikslų ekspozicijos sumaž inimas – Prado pasididž iavimas! Zurbaranas, Ribera ir kiti, anksč iau reprezentuoti deš imtimis kū rinių , š į kartą buvo vieno ar dviejų kū rinių pavidalu arba visai iš nyko. Ž inoma, paveikslai „keliauja“, bet ne tokiais kiekiais, kad jų nebuvimas kardinaliai nuskurdytų ekspoziciją.
Didž iulė erdvė skirtinguose aukš tuose dabar skirta prekybai ir restoranui.
Aš tuntajame deš imtmetyje restorano iš viso nebuvo, o prekyba albumais ir skaidrė mis buvo pastatyta ant nedidelio dviejų pardavė jų prekystalio, kuris už ė mė tiek pat vietos, kiek dabar skirta perž iū ros zonai, kurioje jis buvo. Mane dž iugino suvenyrų pasirinkimas, albumų pasirodymas rusų kalba, bet man labiau patiktų ekspozicijos iš saugojimas.
Aiš kiai pabrė ž ta Gojos darbų kolekcija iš sibarsč iusi po skirtingus aukš tus. Š į kartą neatpaž inau ž inomo jo kū rinio „Nude Macha“ – neapleido jausmas, kad matau visai kitokią drobę . Net pagalvojau, ar tai kopija? Tik vė liau supratau priež astį – Gojos laikais nebuvo elektros apš vietimo, drobė buvo sukurta natū raliai š viesai.
Praė jusio amž iaus aš tuntajame deš imtmetyje tai buvo salė je su natū ralia š viesa – ten, kur dabar į sikū rę s restoranas, o š į kartą š edevrą aptikau tamsioje salė je rū sio aukš te, iš tamsos iš graibstytas lempų , kurios, nors ir jos vadinamos liuminescencinė mis lempomis, yra tikros saulė s š viesos, kurios nepakeič ia. Nuo to drobė į gavo jai svetimą aš trumą ir grubumą , pasikeitė ir ž inomo kū rinio suvokimas. Praeitą š imtmetį Prado garsė jo sė kmingu paveikslų iš dė stymu ekspozicijoje, dabar pirmenybė teikiama restoranui.
Beje, š alia „Akto Maja“ anksč iau buvo suporuotas paveikslas „Maja Cloted“, tač iau š į kartą – ne. Matyt, apsirengusi Makha buvo iš sių sta į turą . Jie sako, kad grį ž o.
Iš muziejaus iš ė jau su liū desiu, gailestis dė l prarasto neapleidž ia iki š iol.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą

Komentarai (0) palikite komentarą
VIETOS ŠALIA
KLAUSIMO ATSAKYMAS
Klausimų nėra