Mane, kaip muzikantą , nudž iugino vien mintis, kad esu teatre, kuriame Mocartas pirmą kartą rodė publikai „Don Dž ovanį “. Teatras labai į spū dingas: toks maž as ir taip gerai iš silaikę s, kad iš tikrų jų gali pagalvoti, kad esi XVIII amž iuje. Didelė staigmena man buvo dainininkai ir muzikantai, kurie pasirodė esantys iš skirtiniai profesionalai. Než inau kodė l, bet to nesitikė jau! Spektaklis nusipelnė aukš č iausio į vertinimo. Tai buvo stebuklingas vakaras =)
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
