XVI amž iuje Prahos Hradč any aikš tė je buvo į sikū rę miestieč ių namai, tač iau po niokojanč io 1541 m. gaisro č ia iš kilo rū mai. Vienas iš tokių pastatų yra Š varcenbergo rū mai – didingas pastatas, kuris labiau primena pilį . Jo fasadas papuoš tas juodai baltais sgrafito paveikslais, o patys rū mai yra puikus vadinamojo č ekų renesanso pavyzdys, kuris iš esmė s yra italų renesanso motyvų ir č ekų tradicijų miš inys.
Rū mus 1545 metais pradė jo statyti vienas turtingiausių Č ekijos didikų ir vyriausiasis burž ua Janas Lobkovič ius. Rezidencijos dizainą italų renesanso stiliumi sukū rė architektas Augustine'as Galli. Rū mai buvo baigti statyti 1576 m. , o 1590 m. rezidenciją nupirko aukš č iausiasis Bohemijos karalystė s magistras Georgas Lobkovič ius. Lobkovič ių š eima rū mų š eimininkais liko neilgai: po 4 metų Jurgis buvo nuteistas turto konfiskavimu.
Nuo tada rū mai keitė savininkus iki 1719 m. , kai perė jo Š varcenbergų š eimos nuosavybė n. 1723 m. naujieji savininkai pradė jo didelio masto rekonstrukciją vė lyvojo baroko stiliumi. Š ią idė ją į gyvendino architektas Thomas Gaffeneckeris.
Virš fasado yra liunetiniai karnizai, pagaminti š iaurė s italų stiliumi. Iš tolo gali atrodyti, kad pastato sienos iš klotos piramidinė mis plytelė mis, tač iau iš tiesų panaš ią iliuziją sukuria sgrafito paveikslai. Bendras nudaž ytų sienų plotas virš.7000 kv. m.
Ilgą laiką dvare gyveno Š varcenbergų dinastija, tač iau po Antrojo pasaulinio karo rū mai buvo perduoti Č ekoslovakijos gynybos ministerijai, kuri š iame graž iame pastate į sikū rė Karo istorijos muziejui. Vė liau, 1991 m. , rū mai buvo grą ž inti Š varcenbergams, tač iau neilgam.
Po vienuolikos metų buvę s muziejus vė l tapo apskrities kultū ros centru, nes dabar priklausė Nacionalinei galerijai. Naujieji savininkai didelius restauravimo darbus pradė jo 2003 m. , kurie truko daugiau nei 4 metus. Nuo 2008 m. iki š ių dienų rū mai yra Č ekijos baroko tapybos muziejus.
Rū mus 1545 metais pradė jo statyti vienas turtingiausių Č ekijos didikų ir vyriausiasis burž ua Janas Lobkovič ius. Rezidencijos dizainą italų renesanso stiliumi sukū rė architektas Augustine'as Galli. Rū mai buvo baigti statyti 1576 m. , o 1590 m. rezidenciją nupirko aukš č iausiasis Bohemijos karalystė s magistras Georgas Lobkovič ius. Lobkovič ių š eima rū mų š eimininkais liko neilgai: po 4 metų Jurgis buvo nuteistas turto konfiskavimu.
Nuo tada rū mai keitė savininkus iki 1719 m. , kai perė jo Š varcenbergų š eimos nuosavybė n. 1723 m. naujieji savininkai pradė jo didelio masto rekonstrukciją vė lyvojo baroko stiliumi. Š ią idė ją į gyvendino architektas Thomas Gaffeneckeris.
Virš fasado yra liunetiniai karnizai, pagaminti š iaurė s italų stiliumi. Iš tolo gali atrodyti, kad pastato sienos iš klotos piramidinė mis plytelė mis, tač iau iš tiesų panaš ią iliuziją sukuria sgrafito paveikslai. Bendras nudaž ytų sienų plotas virš.7000 kv. m.
Ilgą laiką dvare gyveno Š varcenbergų dinastija, tač iau po Antrojo pasaulinio karo rū mai buvo perduoti Č ekoslovakijos gynybos ministerijai, kuri š iame graž iame pastate į sikū rė Karo istorijos muziejui. Vė liau, 1991 m. , rū mai buvo grą ž inti Š varcenbergams, tač iau neilgam.
Po vienuolikos metų buvę s muziejus vė l tapo apskrities kultū ros centru, nes dabar priklausė Nacionalinei galerijai. Naujieji savininkai didelius restauravimo darbus pradė jo 2003 m. , kurie truko daugiau nei 4 metus. Nuo 2008 m. iki š ių dienų rū mai yra Č ekijos baroko tapybos muziejus.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
