1863 m. kovo 7 d. , po ilgų Rudolfo Eitelbergo peticijų , savo pusbrolio erchercogo Rainerio iniciatyva imperatoriš ką jį Austrijos meno ir pramonė s muziejų (sutrumpintai – Austrijos muziejus) į kū rė imperatorius Francas Josefas. Muziejus sukurtas pagal Pietų Kensingtono muziejų (dabar Viktorijos ir Alberto muziejus), į kurtą.1852 m. Jos už duotis – tapti menininkų , pramonė s ir bendradarbių sambū riu su vertingais pavyzdž iais, taip pat vieta, kur kū rė jai ir amatininkai galė tų į gyti iš silavinimą ar tobulinti savo į gū dž ius. Nuolatinė s ekspozicijos eksponatai sugrupuoti pagal gamybos medž iagas. Muziejus buvo atidarytas 1864 m. geguž ė s 12 d. viename iš Hofburgo rū mų.
1868 m. architektas Heinrichas von Ferstelis pradė jo statyti naują Imperatoriš kojo meno ir pramonė s muziejaus muziejų kompleksą (Stubenring 5).
1871 m. lapkrič io 15 d. muziejus buvo atidarytas, visuomenė galė jo susipaž inti su eksponatais, o pats pastatas tapo pirmuoju muziejaus pastatu Ringstrasse gatvė je. 1875 metais pradė tas statyti kaimyninis pastatas (taip pat pagal Ferstelio planus) Taikomosios dailė s mokyklai (Stubenring 3), kuri buvo atidaryta 1877 metais. 1906–1908 m. architektas Ludwigas Baumannas toliau kū rė muziejų adresu Weiskirchnerstrase 3.
1939–1945 m. Vienos muziejai didino savo kolekcijas per privač ias kolekcijas (daž niausiai rekvizuotas iš iš tremtų ž ydų ). Taikomosios dailė s muziejus taip pat praturtino savo fondus, tač iau nuo 1998 metų dalį š ių kolekcijų teko grą ž inti. Po Antrojo pasaulinio karo muziejaus pastato ž alos likvidavimas truko iki 1949 m.
1989 metais prasidė ję restauravimo darbai prisideda prie muziejaus ploto iš plė timo ir naujų parodų salių kū rimo.
1993 metais muziejuje duris atvė rė jau atstatytas, menininkais papuoš tas ekspozicijų salių interjeras. Pastatas, esantis Weiskirchnerstrase 3, skirtas laikinoms parodoms, o Stubenring 3-5 salė se yra nuolatinė s parodos, studentų parodos ir IAC galerija.
Š alia muziejaus yra dar vienas objektas – Minervos fontanas. Fontanas buvo sukurtas Pasaulinė s parodos Vienoje meno galerijai 1873 m. Į sikū rę s atviros mū rinė s konstrukcijos terakotiniais ornamentais niš oje, jungianč ioje Taikomosios dailė s universiteto ir Taikomosios dailė s muziejaus pastatus. Fontano sieninė dalis pagaminta iš balto marmuro – gargoilio karkasas, kriauklė ir galvutė , iš kurios teka vanduo. Seklus baseinas – karjero akmuo W? llersdorfer. Dideliame mozaikiniame paveiksle pavaizduota deivė Minerva su skeptru vienoje rankoje ir kamuoliuku, ant kurio stovi pergalė s deivė Nika kitoje. Prie Minervos kojų yra pelė da, iš minties simbolis.
Fontano akmenines dalis pagamino skulptorius Josefas Pokorna. Mozaiką sukū rė Antonio Salviati gamyklos Murano meistrai, suprojektavo Ferdinandas Laufbergeris ir Heinrichas von Ferstelis. Fontano arkoje yra Vienos herbas, o virš jo trikampiame sienos frontone – Austrijos-Vengrijos herbas.
1868 m. architektas Heinrichas von Ferstelis pradė jo statyti naują Imperatoriš kojo meno ir pramonė s muziejaus muziejų kompleksą (Stubenring 5).
1871 m. lapkrič io 15 d. muziejus buvo atidarytas, visuomenė galė jo susipaž inti su eksponatais, o pats pastatas tapo pirmuoju muziejaus pastatu Ringstrasse gatvė je. 1875 metais pradė tas statyti kaimyninis pastatas (taip pat pagal Ferstelio planus) Taikomosios dailė s mokyklai (Stubenring 3), kuri buvo atidaryta 1877 metais. 1906–1908 m. architektas Ludwigas Baumannas toliau kū rė muziejų adresu Weiskirchnerstrase 3.
1939–1945 m. Vienos muziejai didino savo kolekcijas per privač ias kolekcijas (daž niausiai rekvizuotas iš iš tremtų ž ydų ). Taikomosios dailė s muziejus taip pat praturtino savo fondus, tač iau nuo 1998 metų dalį š ių kolekcijų teko grą ž inti. Po Antrojo pasaulinio karo muziejaus pastato ž alos likvidavimas truko iki 1949 m.
1989 metais prasidė ję restauravimo darbai prisideda prie muziejaus ploto iš plė timo ir naujų parodų salių kū rimo.
1993 metais muziejuje duris atvė rė jau atstatytas, menininkais papuoš tas ekspozicijų salių interjeras. Pastatas, esantis Weiskirchnerstrase 3, skirtas laikinoms parodoms, o Stubenring 3-5 salė se yra nuolatinė s parodos, studentų parodos ir IAC galerija.
Š alia muziejaus yra dar vienas objektas – Minervos fontanas. Fontanas buvo sukurtas Pasaulinė s parodos Vienoje meno galerijai 1873 m. Į sikū rę s atviros mū rinė s konstrukcijos terakotiniais ornamentais niš oje, jungianč ioje Taikomosios dailė s universiteto ir Taikomosios dailė s muziejaus pastatus. Fontano sieninė dalis pagaminta iš balto marmuro – gargoilio karkasas, kriauklė ir galvutė , iš kurios teka vanduo. Seklus baseinas – karjero akmuo W? llersdorfer. Dideliame mozaikiniame paveiksle pavaizduota deivė Minerva su skeptru vienoje rankoje ir kamuoliuku, ant kurio stovi pergalė s deivė Nika kitoje. Prie Minervos kojų yra pelė da, iš minties simbolis.
Fontano akmenines dalis pagamino skulptorius Josefas Pokorna. Mozaiką sukū rė Antonio Salviati gamyklos Murano meistrai, suprojektavo Ferdinandas Laufbergeris ir Heinrichas von Ferstelis. Fontano arkoje yra Vienos herbas, o virš jo trikampiame sienos frontone – Austrijos-Vengrijos herbas.
Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
