Išvyka į fiordus – privati kelionė į Norvegiją
Savo apysaką pavadinau „Kelionė į fjordus“, nes bū tent dė l fiordų ir vykome į Norvegiją , bet, kaip vė liau paaiš kė jo, be fiordų , š alyje yra ir daug kitų į domių dalykų . Kelionių ataskaitų daž niausiai neraš au, kaž kokios specialios faktų bylos nevedau, bet š iuo atveju yra kitaip. Norvegija – š alis, kurios neį simylė ti neį manoma. Tai visiš kai nepanaš i į nieką , kur buvau anksč iau (ir buvau daug kur). Č ia yra ir Europos miestų architektū ra, ir nepamirš tama gamta. Į simylė jau š ią š alį ir noriu pagerbti ją apraš ydamas savo į spū dž ius.
Viskas prasidė jo 2011 metų birž elį : gavau neplanuotų atostogų dė l gamybos sustabdymo. Netinkamai atkeliavę s karš tis tapo lemiamu veiksniu renkantis vietą poilsiui – reikė jo skubiai gelbė ti smegenis nuo tirpimo. Konkurentai buvo Suomija, Š vedija ir Š veicarija. Paskaič ius atsiliepimus, ataskaitas ir marš rutų apraš ymus, paaiš kė jo, kad niekas neprilygsta Norvegijos fiordams ir 20 laipsnių (virš nulio) temperatū rai. Norė jau kuo greič iau iš vykti, bet to nebuvo. Visi daugiau ar maž iau galimi variantai (buvo galima skristi bent jau kitą dieną , bet aš tiek neuž dirbu) prasidė jo 2-3 savaič ių ribose nuo už klausos datos. Skirtingų į monių kainos skyrė si, o ekskursijų apraš ymai – purvini. Š vedijos į monė s „Svea Tour“ vadovas Sergejus Olssonas atsakė greitai ir aiš kiai, už ką jam dė kojame. Iš esmė s mū sų pasirinkimą lė mė atsakymų efektyvumas ir informatyvumas. Individuali kelionė į Norvegiją buvo pasiū lyta nuo liepos 12 iki liepos 21 d. , t. y. 10 dienų . Atvykimas į Oslą ir iš vykimas iš ten. Į vairiais marš ruto koregavimais ir aptarimais mums pavyko pakelti kelionė s kainą iki priimtinos kainos (pastaba š eimininkė ms - kaip sakė Sergejus, jei tą pač ią kelionę už sisakė me ne liepos pradž ioje, o bent 2 mė n. avansu, o dar geriau 3 mė n. , tuomet bū tų galima sutaupyti apie 20 proc. Dė l to gavome tokį marš rutą :
1 diena: Atvykimas į Oslą , apgyvendinimas vieš butyje. Poilsis ir savarankiš kas miesto tyrinė jimas. Nors manau, kad tą pač ią dieną bū tų galima surengti ekskursiją .
2 diena: paž intinė ekskursija po miestą . Ir vė l laisvalaikis.
3 diena: pervež imas į Bergeną , pakeliui pasiplaukiojimas po fjordus. Nakvynė vieš butyje.
4 diena: paž intinė ekskursija po Bergeną ir laisvas laikas miesto apž iū rai.
5 diena: važ iuokite iš Bergeno į Alesundą . Fjordų perė jos. Sustokite vieš butyje.
6 diena: važ iuokite iš Alesundo į Kristiansundą su sustojimu graž iausiame pasaulyje kelyje. Sustojimas Kristiansunde
7 diena: Važ iuokite iš Kristiansundo į Balestrandą garsiuoju trolių taku su nakvyne ant fiordo kranto mediniuose rū muose-vieš butyje.
8 diena: Ekskursija į ledyną , persikė limas į giliausią Hardangerfjordą , sustojimas SPA vieš butyje ant Eidfjordo krantų .
9 diena: Lė tas pervež imas į Oslą
10 diena: skrydis namo.
Programą buvo galima keisti, trumpinti ar ilginti, bet nusprendė me, kad toks variantas mums labiau patiko. Jis taip ir buvo pilnas.
Techninė dalis baigta. Istorija prasideda.
Iš vykimas ir atvykimas praė jo be problemų ir nesusipratimų . Oro uoste mus pasitiko gidas, kuris, tiesą sakant, mus iš leido po deš imties dienų .
30 minuč ių – ir mes jau Osle ir registruojamė s į vieš butį . Apsistojome vieš butyje Europa, netoli Karališ kų jų rū mų . Į prastas dvivietis kambarys buvo gana erdvus ir erdvus.
Bet mums iš tikrų jų tai nebuvo svarbu, nes. niekas nenorė jo sė dė ti kambaryje iš tisą dieną , o patys norvegai sako: „nė ra blogo oro, yra bloga apranga. “ Skė č ių apsirū pinome dar Rusijoje, bet, laimei, iš jų beveik nebuvo naudos. pas mus. oras, isskyrus viena diena, kai staiga viska pasidengo zemi debesys ir rū kas, kuris irgi buvo savaip labai graž us. Bandyta net plaukti kalnų upeliu, bet upė buvo labai š alta . Vieš butyje mane dž iugino pusryč iai - geras silkių ir sū rių pasirinkimas, o fojė visą parą prieiga prie kavos aparato.
Pirmą dieną , nepaisant viso entuziazmo, galė jome nueiti tik iki gido rekomenduoto Akerbrugge rajono – senų industrinių dirbtuvių miš inio su š iuolaikiš ku dizainu, po kurio vakarieniavome restorane „Loften“. Valgė , ž inoma, ž uvį – menkių sriubą ir keptas plekš nes. Š iek tiek pasivaikš č iojome po apylinkes, pasivaikš č iojome centrine Karl Johansgade gatve, iš gė rė me kavos ir jau 21 valandą supratome, kad reikia eiti miegoti - jau 12 val. Maskvos laiku, o kė lė mė s labai anksti.
Antroji diena buvo turtingesnė . Ekskursija prasidė jo 10 valandą ryto ir tę sė si iki pietų . Suspė jome apvaž iuoti visą miestą ratu, privaž iavome iki operos, už lipome į seną ją tvirtovę ir pasivaikš č iojome po skulptū rų parką , vė liau buvome grį ž ę į centrą ir patraukė me pietauti. Tiksliau, mū sų praš ymu buvome atvež ti į ž uvies restoraną . Tiesą sakant, aš nepamenu pavadinimo, bet jis yra tiesiai ant pylimo prie forto sienos. Vienoje eilė je jų yra keli ir atrodo kaip uosto angarai. Turiu pasakyti, kad virtuvė ten buvo geresnė nei vakarykš tiame restorane, o kaina buvo maž esnė .
Ant krantinė s stovė jo ž vejai, nuo jū ros pū tė vė jelis, aplink tvyrojo ž uvies kvapas. Atsigaivinę nusistatė me kursą į Bygdeo salą . Mano dž iaugsmui, prieplauka su laivais buvo vos už.200 metrų nuo restorano – po pietų sunkiai galė jome š liauž ti, vilkdami skrandį iš paskos. Aplankė me vikingų muziejų saloje, o paskui iki 19 valandos vaikš č iojome po Folkmuseet – etnografinį kaimelį . Č ia pirmą kartą iš bandė me populiariausią Norvegijoje sū rį – rudą jį . Tada jį daž nai sutikdavome vieš buč iuose, restoranuose, o ypač už kandinė se kalnuotose vietovė se, kur daug avių .
Iš vykimas kitą dieną buvo numatytas 8.30, kad niekur neskubė tum ir niekur nevė luotum. Buvo 5 valandų pervež imas į Flå m miestą , kur mū sų laukė kruizas fiordais. Dė kojame gidui, kad mus iš vež ė iš anksto. Jis turė jo sustoti beveik kas 30 minuč ių , kad galė tume nusifotografuoti ar tiesiog pakvė puoti grynu oru.
Kraš tovaizdž ių kaita buvo nepamirš tama, už kiekvienos perė jos laukė vis nauji netikė tumai: arba debesys nusileido į ež ero pavirš ių , tada ž emaū giai berž ai ir samanos, tada snieguotos kalnų virš ū nė s, tada eilė krioklių . Noriu pastebė ti, kad pojū č ius ir į spū dž ius apsunkino automobilis, kuriuo persikė lė me. Tai buvo Citroen Picasso su stikliniu stogu, tad jautė mė s kaip ž uvys akvariume. 300 km. kalnų keliai praė jo mū sų nepastebė ti.
Vietos buvo pač ios graž iausios: kalnų ež erai 1000 m aukš tyje virš jū ros lygio, nuostabios baltaplaukė s avys, kurios gulė jo palei ir ant kelio, o paskui buvo randamos net tuneliuose, gryniausias oras ir vė l jū ra. kriokliai.
Norė jau sustoti kiekvienoje vietoje, iš kiš ti galvą iš maš inos ir tiesiog giliai į kvė pti kalnų oro. Jau lipant į laivą , kuriame turė jome apž iū rė ti fiordą , pasidarė alkis, tač iau jė gas atstatė nedideli pietū s laive.
Pasibaigus kruizui kitame fiordo gale mū sų jau laukė gidas. Dar 150 km ir atsidū rė me Bergene. Jau buvo š iek tiek vė lu, tad po vakarienė s nuė jome miegoti.
Taigi, rytas. Eime į ekskursiją . Vė l į temptos kelionė s po miestą , sustojimai graž iose fotografavimo vietose, istorijos kursai, pasivaikš č iojimas po Hanzos biurus, rekomendacijos laisvalaikiui ir dabar 2 val. Mes vė l savi.
Bergenas laikomas vienu seniausių Norvegijos miestų , todė l pirmiausia už sukame į senojo Bergeno muziejų , o po to – į Flø ibanan apž valgos aikš telę , kuri pakyla iki 200 metrų . Vaizdas gniauž iantis kvapą . Bergenas guli iš pirmo ž vilgsnio, o vanduo parkuose kaž kodė l visas tamsiai ž alias. Jie nesuprato, ar Bergenas yra prie jū ros, ar prie fiordo, o paskui pamirš o apie tai paklausti gido. Patys leidž iamė s atgal per parko teritoriją . Sė dame ant suoliukų ir fotografuojame miestą į vairiais rakursais. Mane labai suž avė jo senieji Bergeno miegamieji rajonai su baltais namais ir tū kstanč iais kač ių , kurių niekas neleido į namus: vieni trynė si į langus ant palangių , kiti tyliai sė dė jo prie durų , treti braiž osi letenomis, bandydami belstis. ant durų . Mano bandymus jų pasigailė ti gyvū nai mandagiai atmetė , iš sisukdami už rankos ir pasitraukdami į š alį . Na, gerai, Vaska pas mus geriau ir valgo viską . Vaikš č iodami po miestą netyč ia už klydom į rusiš ką parduotuvę , prekiaujanč ią prekė mis iš Rusijos. Egzotikos sumetimais nusipirkome keptų sė klų , vytintų ž uvų ir meduolių . Beje, viskas buvo sugrą ž inta į Rusiją )
Kita diena buvo kupina kelionių . Mes taip pat anksti iš vykome, kad atvyktume anksti. Laukė keli keltų perplaukimai per fiordus, prie kurių galė jo nusidriekti eilė s ir vė l: esame Norvegijoje, o č ia ž monė s laisvai ir atsipalaiduoja.
Atitinkamai, neturė tume kaž kur skubė ti ir vė luoti. Apskritai š iais klausimais mes visiš kai pasitikė jome vadovu ir apie nieką negalvojome. Dė l to net teko skirti laiko, nes. nespė jome susitvarkyti ir laiku nustoti fotografuoti. Už kiekvieno posū kio mū sų laukė koks nors maž as tarpeklis, kur norė jome paž iū rė ti, o už tarpeklio buvo atbraila, kur norė jome už lipti, o už atbrailos buvo akmuo, nuo kurio atsiveria graž us vaizdas ir t. t. ir tt.
O š tai Alesundo miestas – Norvegijos art nouveau sostinė . Nuostabus miestas su atš iauriu oru, bet, kaip sakiau, š ia prasme mums pasisekė . Nors nebuvo labai š ilta ir gana vė juota, bet nelijo. Jei paklaustumė te, koks yra Olesundas, atsakyč iau, kad tai maž as Paryž ius. Labai keista buvo matyti š iaurinį miestą su lapija puoš tais namais, skulptū romis, mozaikomis, taip pat tentais. Keista: jiems ir taip š ilumos neuž tenka, o ant langų už deda tentus. Nors dryž uotos markizė s yra geriau nei balti kondicionierių kompresoriai. Å lesunde turė jome pusdienį , kurio iš principo pakako. Kitą dieną mū sų laukė persė dimas į Kristiansuno miestą , per Oceanic Autobahn.
Rytas prasidė jo be debesų , bet ū kanotas ir nieko blogo než adė jo. Graž us kelias, graž ū s kalnai, graž ū s fiordai, graž ios keltų perė jos ir, galiausiai, ko č ia atvykome – vandenyno greitkelis. Judė jome iš salos į salą , o mū sų deš inė je buvo begalinis vandenynas.
Toliau – tik Amerika. Bangos lė tai dauž osi į tilto atramas ir iš kilusias uolas, o atš iaurū s norvegų ž vejai menkes gaudė tiesiai nuo tiltų . Kelias atgal ė jo kitu marš rutu – trolių taku į Balestrandą .
Tai, kad artė jame prie trolių guolio, paaiš kė jo iš vietinių gyventojų namų : vienas trolis sė di ant pusiau pagrindinė s plokš tė s, kitas - ant stogo, treč ias ž aidž ia su kač iuku, o gal pavagia, o gal net valgo. Į ė jimą į perė ją saugo kavinė su bet kokio tipo ir dydž io troliais.
Privaž iavus perė ją tapo akivaizdu, kodė l jis vadinamas trolių taku: tokiais keliais vaikš č ioti normaliam ž mogui neateitų į galvą : normaliai negalė jome nuvaž iuoti net 10 metrų , nes visą laiką reikė jo kaž ko laukti. , tada į leisk ką nors, tada eik kur nors.
Buvo keletas kiš enių sankryž oms, bet nepastebė jau nei vieno automobilio, kuris susitiktų bū tent š ioje vietoje. Susitiko arba aukš č iau, arba ž emiau. Bet kita vertus, virš uje mū sų laukė atlygis: ež eras su kriš tolo skaidrumo vandeniu IR apž valgos aikš telė su vaizdu į taką ir juo lipanč ius automobilius.
Kiekvienas uolos colis nusė tas ž mogaus sukurtų trolių , todė l turė jome per pertvarą lipti į pavojingą vietą ir ten statyti savo trolius. Tikimė s, kad jie iš tvers bent vieną ž iemą . O du geriau. . Balestrandą pasiekė me arč iau 5 val. Trumpai tariant, vieš butis, kuriame apsistojome Kviknese, buvo tikri mediniai rū mai. Tai, kad jame mė go ilsė tis Vokietijos imperatorius, Anglijos karalienė ir kiti geri ž monė s, neverta pridurti. Visas personalas kalba britų angliš kai, prabangiausias senovinis vestibiulis su medž ioklė s trofė jais, 15 skirtingų arbatinių , restoranas su vaizdu į fiordą , medinė veranda, nupjauta veja, kriketas, gyva muzika (kaž kas grojo pianinu) – ir ž uvė drų riksmai. Tiesą sakant, mes niekada neiš ė jome iš vieš buč io teritorijos. Viskas buvo taip tobula, subalansuota ir subalansuota, kad tiesiog sė dė jome prie lango kaž kokiose labai senose, angliš kais š ilku apmuš tose kė dė se, gė rė me arbatą ir ž iū rė jome į fiordą . Netoliese tą patį darė anglė moč iutė . Aš beveik už snū dau. Buvome pasiruoš ę mokė ti už papildomą dieną buvimą š ioje vietoje, irklavimą valtimi, pasivaikš č iojimą kalnuose, tač iau laisvų kambarių nebeliko. Vienintelis dalykas, kurį galė jome padaryti, buvo palikti savo daiktus bagaž o skyriuje.
Kitą dieną aplankė me tikrą ledyną . Ne tai, kad viskas, bet jie priartė jo prie ledyno liež uvio, kuris nusileido į prieinamą atstumą . Ledas nebuvo š altas, mė lynas, didelis ir graž us. Norė dami jį pasiekti, turė jome plaukti valtimi, tada 15 minuč ių š okinė ti per akmenukus. Buvo baisu ž iū rė ti į ledyno pagrindą , kur jis ė jo į kalnus ir už dengė virš ū nes. Bū tent tokiomis akimirkomis pajunti gamtos galią ir ž mogaus bevertiš kumą .
Į Oslą atvykome vė lai vakare, tiksliau, į Oslo oro uostą . Nes Kadangi lė ktuvas pas mus buvo anksti ryte, sustoti oro uoste buvo patogu ir racionalu: pakankamai iš simiegojome, o kartu ir sutaupė me taksi.
Ilgai galvojau, kokias nuotraukas į terpti į tekstą , ir suprantu, kad nė viena neperteikia tos atmosferos, jausmų , kuriuos turė jome galimybę patirti. Jie atrodo kaip kaž kokie banalū s Ir tik iš konteksto iš traukti fragmentai. O gal esu toks geras fotografas, kad negaliu perteikti to, kas vyksta atmosferos, ir fotoaparatas nusprendė paskandinti save, o ne toliau gyventi su manimi (kelionė s pabaigoje numeč iau jį į vandenį ). Apskritai Norvegija yra š alis, kurią bū tina aplankyti bent du kartus. Esu pasiruoš ę s bent kiekvieną vasarą vykti į Norvegiją , jei atsiras rė mė jų . Suspė jome aplankyti tik fiordus ir ledyną IR kelis didelius miestus, o ten buvo ž vejyba, slidinė jimas ir ž ygiai kalnuose. Mano gė dai, aš niekada nenusineš iau, bet turė jau.
PS: nes nuolat klausia, pridursiu, kad kelionė kainavo 7.5 tū kst eurų dviems, į skaitant nakvynę , pusryč ius, visas ekskursijas, bilietus į lankytinas vietas, pervež imus, keltų pervež imus, rusakalbio gido palaikymą . Ekskursiją surengė Svea Tour kompanija (viskas pavyko, nors ir brangiai kainavo. Ač iū jiems už organizavimą ! )
