Бесценный опыт отдыха Neįkainojama atostogų patirtis

Siū lau reportaž ą apie jaunos poros kelionę į Maroką.2006 metų rugsė jį.

Vieš butis Carribean Village Agador ir paplū dimys: 3 * vieš butis yra labai geras. Teritorija sutvarkyta, daug medž ių , gė lių , viskas graž iai papuoš ta moliniais ą soč iais ir upeliais su kriokliais. Daug baseinų kiekvienam skoniui nuo maž o iki didelio, kiekviename baseine yra mini baras. Kambariai erdvū s, balkonas tiesiog didž iulis, kambario dydis. Valomas kiekvieną dieną keič iant rankš luosč ius; patalynė buvo keič iama kartą per savaitę , kartą buvo pavogta skalbimo š luostė . Veikia septyni restoranai, iš kurių š eš i reprezentuoja į vairių pasaulio tautų – kinų , japonų , italų , marokieč ių – virtuvę , kepsnių restoranas ir ž uvies restoranas. Iš jų valgomas maistas buvo tik italų restorane. Penktadieniais pagrindiniame restorane vyko vietinė s virtuvė s vakarienė , prieskonių kvapas buvo nepakeliamas ir numuš davo apetitą prie pat į ė jimo.

Apskritai verta paminė ti maistą atskirai - net jei nelaimingi š efai bandė pagaminti ką nors europietiš ko, „aromatiniai“ pagardai bet kurį patiekalą pavertė vertu vietinė s virtuvė s pavyzdž iu. Dė l to tris savaites du kartus per dieną tekdavo valgyti makaronus, į kuriuos nepatartina dė ti prieskonių , ir lauž ytus ž uvies gabalė lius, kurie buvo labai skanū s. Su desertais kulinarijos ž inovai apskritai turė jo iš tisą problemą : atrodo neblogai, bet skonis visiš kai nevalgomas. Iš skirtinio dė mesio nusipelno vaisių salotos, kurios pietums buvo patiektos ką tik pjaustytos, o vakarienei į pietų salotų likuč ius buvo į dė ta pora skardinių konservuotų vaisių . Deja, š į faktą supratome tik suvalgę.2 pakuotes Smecta ir panaudoję porą neplanuotų tualetinio popieriaus ritinė lių (atsipraš au už intymias smulkmenas). Po turkiš ko „viskas į skaič iuota“ marokietis vos patraukė į pusę maitinimo.
Į prastos tinklinio, futbolo, mini golfo, teniso sporto aikš telė s. Sporto salė – tik koš maras – sugriuvę treniruokliai ir naminių hantelių bei š tangos rinkinys. Drą siai jame lankė mė s visas tris savaites, nors net animatoriai į mus ž iū rė jo su neslepiamu gailesč iu. Visiems likusiems š ios į staigos slenkstis niekada neperž engė bent kaž kieno kojos, be mū sų . Animacija buvo puiki, sakoma, kad tai geriausia komanda visame Maroke. Vaikinai kalba visomis populiariomis kalbomis, iš skyrus rusų . Kiekvieną vakarą jie teatre rengdavo spektaklius su nuostabiais kostiumais. Netoli vandenyno, privatus paplū dimys ant kranto nedidelis, yra mini baras.
Paplū dimio animatoriai iš pradž ių nenorė jo už megzti kontakto, parū pindami mums nemokamų laivelių (baidarių ) ir banglentių , tač iau antros savaitė s viduryje jų gavome tiek, kad jie manė , kad geriausia pasiduoti ir likusias dienas. lū ž o tik pirmas dvideš imt minuč ių . Nors mokami motoroleriai bet kokiu oru buvo kone per prievartą sugrū sti į patenkintus už sienieč ius. Vandenyno neapraš ysiu – reikia jį pamatyti, ž odž iai č ia bejė giai.


Agadiras: norė dami apž iū rė ti miestelį , pusei dienos iš sinuomavome dvirač ius ir per valandą apvaž iavome visas Agadiro gatves, atsiž velgdami į ž emė s drebė jimo sugriautą senamiestį ir uostą . Pasivaikš č iojimams geriausia rinktis pakrantė s turistinę zoną , kurioje gausu į vairių kavinių , tarp jų ir McDonald's, ir atsiveria nuostabus vaizdas į kalną . Viskas, ko reikia (parduotuvė s, interneto klubas, kelionių agentū ra, automobilių , motorolerių ir dvirač ių nuoma, vaistinė ) yra ne daugiau kaip 15 minuč ių pė sč iomis nuo vieš buč io.
Mums labai nepasisekė – per Ramadaną atsidū rė me Maroke. Dauguma kavinių ir restoranų už sidaro, vakare vietiniai gyventojai tampa ne tik susierzinę , bet atvirai pikti, tai ypač akivaizdu tarp padavė jų . Š eš tą vakaro mula pradeda dainuoti, o ž monė s dingsta iš gatvių kaip vampyrai saulė tekio metu. Einate per iš nykusį miestą ir atrodo, kad filmuojatė s nerealiame filme apie pasaulio pabaigą . Š iuo metu marokieč iai gali pradė ti valgyti! Traš kė jimo ir trankymosi netrukdo niekas – nei potencialių pirkė jų pasirodymas prie vitrinų , nei naujų turistų su krū va lagaminų atvykimas, nei laisvų staliukų trū kumas restorane. Ramadanas turė jo į takos ir mū sų vakarinio gyvenimo kokybei – apė jome visus Agadiro diskotekų klubus, bet net iki vienos nakties maksimalus lankytojų skaič ius buvo du ir, manau, nesunku atspė ti, kad tai buvome mes.
Diskoteka mano vieš butyje buvo už daryta remontui, taip pat Hamamo pirtis, pagrindinis restoranas ir dalis pagrindinio vieš buč io pastato. Remontas buvo ramus, NAKTĮ , kai normalū s ž monė s apskritai miega. Laimei, po ž valgybos operacijos iš sirinkome ramiausią kambarį sporto aikš tynų pakraš tyje ir antrą vieš nagė s š alyje dieną persikė lė me ten.


Gidas ir ekskursijos: bet č ia prasideda trū kumai. Apie vadovą galite paraš yti atskirą apž valgą . Tiesą sakant, neį sivaizdavau, kad tokie „specialistai“ apskritai gali dirbti su turistais, pridarydami nepataisomą ž alą kelionių organizatoriaus reputacijai. Net jei atsiž velgtume į mano bū dingą abejingumą ir ramų pož iū rį į galimus neigiamus daugelio kelionių po pasaulį aspektus, negalė č iau likti abejingas neribotam š io ukrainieč ių tautybė s pavyzdž io kvailumui ir narcisizmui. Jos vardas Karina.
Skaitydama neigiamus atsiliepimus internete, ne kartą sutikau š į vardą , tač iau negalė jau į sivaizduoti, kad pateksime į jos gobš ias abejingas rankas. Į š alį atvykome pasiruoš ę , rankose turė dami norimų ekskursijų są raš ą . Į visus klausimus apie kelionę į – Fesą , Essaouirą , Kasablanką , Anti-Atlasą , Rabatą , tiesiog apsipirkimą – gavome stebė tinai aiš kų atsakymą : „Kiti Rusijos turistai nenori vykti į š ias ekskursijas. Jei nori vykti vienas, teks mokė ti dvigubą ar trigubą kainą “. Taigi niekaip negalė jome suprasti, ką su mumis turi „kiti turistai“ ir kodė l už ž mogų reikia mokė ti 180 eurų , o ne 60. Reikia pripaž inti, kad 11 hektarų vieš buč io teritorijoje rusų nebeliko. Bet jie buvo kituose vieš buč iuose – mes juos matė me . Galiausiai iš K. nusipirkome kelionę į Marakeš ą . Per visą dieną (! ) ekskursijas iš girdome vieną (!
) frazė , nurodanti Maroką – „Visi namai Marakeš e pastatyti iš rož inio akmens“. Tuo, pasak vadovo, buvo baigta mū sų edukacinė programa visoje š alyje. Remdamiesi gidė s elgesiu manė me, kad ji š ią ekskursiją organizavo nelegaliai, „sau“. Kai horizonte pasirodė policija, ji greitai suš nibž dė jo: „Jei jū sų paklaus, jū s esate mano giminaič iai. Ir tada aš neturiu kai kurių dokumentų . Na, gerai, devynių ž monių giminaič iai nepatyrusių turistų akimis neį degusiais veidais. Didž ią ją dienos dalį skyrė me paž inč iai su vietiniu turgumi: gidė urmu pirko maisto produktus, o mes ją lydė jome. Po š ios nuostabios ekskursijos į vertinome savo gido paslaugas ir, matyt, abipusiai. M. K. posė dž iuose nedalyvavo, registratū roje paliko raš telius su tokiu turiniu: „Š iandien negaliu atvykti, skambinkime“.
Į skambuč ius ji neatsiliepė , motyvuodama tuo, kad „buvau ką tik po duš u / tualetu / pakabinau aukš tyn kojomis ant š viestuvo ir pan. “, bet ir perskambino. Trumpai tariant, galė jome laisvai paskę sti vandenyne, o ji mū sų nebuvimą bū tų suž inojusi tik iš vykimo dieną . Už tat nuė jome į „laukinę “ kelionių agentū rą ir visas mus dominanč ias ekskursijas nusipirkome už pusę bazinė s kainos. Dė l anglų kalbos ž inių į spū dis apie š alį pasirodė puikus. Į domiausia, kad kai kuriose, labai atokiose ekskursijose, sutikome rusakalbį arabų gidą (vardo, deja, nepamenu), kuris už tuos pač ius pinigus, be permokos, lydė jo du ar tris turistus. Beje, po kiekvienos ekskursijos mums skambindavo arabe iš „laukinė s“ kelionių agentū ros ir domė josi mū sų į spū dž iais bei rekomendacijomis.


Ekstremaliausias prasidė jo prieš iš vykstant.
Grį ž ę į Maskvą , mums iš davė Maskva-Agadiras-Maskva bilietus be grį ž imo datos ir, š iek tiek pasiprieš inus, pateikė garantinį raš tą su paž adais perleisti Agadiras-Maskva bilietus per ponią K. Iš Maroko skridome spalio mė n. 15, o bilietus paž adė jo perleisti mums su turistais, atvykstanč iais atostogauti spalio 5 d. Tiesą sakant, net nenustebau, kai 5 dieną neturė jome bilietų . DHL paslauga, matyt, dar nebuvo iš plė tusi savo galingos į takos tokioje atokioje š alyje kaip Marokas, į kurią bilietus buvo galima perleisti tik atvykstantiems turistams. Na, o už sakomieji skrydž iai nedaž ni, tad dabar bilietų tikė tasi tik prieš iš vykstant. Apytiksliai suskaič iavome, kiek daiktų susikrauti – gidas atkakliai slė pė informaciją apie galimus iš vykimo datos pasikeitimus ir nepasirodė horizonte – ir naktį iš spalio 14 į.15 sė dome ant lagaminų . KAM.
paskambino mus i kambari viena nakties ir paklause kodel mes dar nesame registraturoje, nes ji mums atsiuntė SMS!! ! visą savaitę . Abu mū sų telefonai jau savaitę tylė jo dė l banalios pinigų trū kumo są skaitoje priež asties, todė l š io teiginio net nepradė jome komentuoti. Nors isteriš kas juokas mane iš tiko trumpam. Autobuse ji paklausė , ar mano tė vai ž ino, kad mes neturime bilietų namo. Ar tai bū tų tiesiog bejausmis ž mogus, ar dar kaž kas, bet jei mū sų mamos pagalvotų bent PRISIJUSI, kad tokia situacija atsirastų , tai bū tų numatyta pora infarktų . Oro uoste kukliai susė dome su daiktais prie staliuko ir rusakalbių gidų kompanijoje ė mė me laukti atvykstant už sakomosios reiso.


Ukraina buvo pristatyta visoje savo š lovė je, tarsi netikė tai ten susigrū dę , o didž iulė š ernų masė pasirinko Maroką savo gyvenamą ja š alimi.
Tiesą sakant, net mano kuklios prancū zų kalbos ž inios, kuriomis jie kalbė jo siekdami są mokslo, man sukė lė mintį ateityje keliauti laukiniais. Pamaž u registracija baigė si, muitininkai apsnū dę iš siskirstė į nuoš alius kampelius. Artė jo iš vykimo laikas – 4 val. Jau tris valandas skaitau tą patį knygos puslapį ir su siaubu galvoju apie mū sų tolesnį likimą . Reikia paž ymė ti, kad po to, kai per nedidelę audrą vandenyne buvau suž eistas laivu ant abiejų č iurnų , man buvo atimtas malonumas nervingai vaikš č ioti po oro uostą . Taigi sė dė damas nervinausi. Artė jo iš vykimo laikas, tač iau lė ktuvas vis tiek negalė jo atvykti. Suvokimas, kad į Maskvą skrisime tuo pač iu lė ktuvu, š iek tiek suš ildė sielą , tač iau visumoje nuotaiką aptemdė prisiminimas apie 2 valandas trukusį atvykusių bendrapilieč ių praė jimą per muitinė s kontrolę.
Mano jaunuolis budė jo prie registracijos langelio kitame oro uosto gale, o jo vieniš a figū ra su visu vež imu daiktų galiausiai sukė lė nuoš irdų oro uosto darbuotojų susidomė jimą . Nenusakomu jam než inomų anglų -prancū zų ir rusų neš vankių kalbų miš iniu, nepakeič iamu tokiose situacijose, jis paaiš kino, kad planuoja skristi į Maskvą su savo mergina, o š iuo metu tiesiog laukiame bilietų . Negaliu apibū dinti marokieč io veido iš raiš kos, bet sprendž iant iš jo parodytų pirš tų skaič iaus, iš vykimo laukti neteko ilgai. Mū sų stabdis, vardu K. , tuo metu apibū dindavo santykius su mū sų atvykusiais turistais, kurie buvo apgyvendinti ne tam tikrame vieš butyje.

Vargš ai bič iuliai bandė gauti teisybę ; blogiausiu atveju bent iš lyginti vieš buč ių ž vaigž dž ių skaič ių , bet kaskart susidurdavo su gelž betoniniu gido pasitikė jimu, kad „turistas visada klysta, ir man nereikia č ia mojuoti kontraktu, tai ne aš kas tai sugalvojo“. Po š ios istorijos supratau, kaip man pasisekė , kad mano kontaktai su gidu apsiribojo gana draugiš kais susibū rimais oro uoste. Lė ktuvas vė lavo 40 minuč ių , nors vienas iš gidų nervingai kartojo „visai neleiskime jam skristi“, o aš numeč iau į ją laukinį ž vilgsnį . Pora senovinių vė ž lių , neš anč ių brangius bilietus, iš ropojo tarp paskutinių turistų . Ieš kodami bilietų , jie knaisiojosi po savo nesibaigianč ius krepš ius ir tuo pač iu į tikinė jo, kad mes patys norime atidė ti iš vykimo datą ir kalbame nesą mones.
Iš plė š ę s dokumentus, nusiunč iau paskutinį ž vilgsnį į mū sų mielą ž avingą gidą ir nuskubė jau į registraciją , pamirš ę s, kad paskutines tris dienas negalė jau vaikš č ioti ir mane tiesiogine to ž odž io prasme neš iojo ant rankų daugybė s vieš buč io laiptų . Registracijos procedū ra, lagaminų patikra ir pakrovimas į lė ktuvą į vyko rekordiš kai greitai, nes į laipinimas į mū sų skrydį iš esmė s jau buvo pasibaigę s. Turiu pasakyti, kad pirmą kartą gyvenime nuoš irdž iai plojau po sė kmingo lė ktuvo nusileidimo Rusijos ž emė je. Ir nors kelionę organizavusi bendrovė ITS už tikrintai tvirtina, kad tokia bilietų perkė limo praktika yra į prasta, galiu patikinti, kad viena naktis oro uoste visiš kai panaikino daugelį teigiamų trijų savaič ių atostogų aspektų.

Mano rekomendacijos: jei norite suprasti, kas yra tikrasis Marokas, iš sinuomokite automobilį savaitei ir leiskitė s į savarankiš ką ekskursiją po š alį.
Maroką verta aplankyti vieną kartą , jei tik pasigrož ė ti lieknomis ož komis, laipiojanč iomis po argano medž ius ieš kodami maisto. Kalbant apie pinigus, už.24 dienas dviese paė mė me 2000 USD, iš kurių tik 900 iš leidome ekskursijoms, suvenyrams ir kavinė ms. Iš suvenyrų geriau pasiimti medž io gaminius ir paveikslus Essaouiroje. Visa kita atrodo taip pigiai ir nekokybiš kai, kad ranka nekyla už tai duoti pinigų . Geriau eiti rugpjū č io pabaigoje-rugsė jo mė n. , Nuo spalio mė nesio tampa vė su ir debesuota.