Liuksemburgas yra mažas Europos grožis

2012 Rugpjūčio 19 Kelionės laikas: nuo 2012 Rugpjūčio 08 iki 2012 Rugpjūčio 08
Reputacija: +4968.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

„Mes norime iš likti tuo, kas esame“ (š alies š ū kis)

Apie š alį , jos istoriją ir ž mones


Liuksemburgo Didž ioji Hercogystė – nedidelė valstybė Vakarų Europoje. Rytuose ribojasi su Vokietija, pietuose su Prancū zija ir vakaruose su Belgija. Maž a Liuksemburgo valstybė nepasimetė didelių kaimynų fone. Iš vertus iš senosios vokieč ių kalbos Liuksemburgas reiš kia „maž a pilis“. Liuksemburgas yra toks maž as, kad daugumoje Europos ž emė lapių jo pavadinimo raidė s net netelpa, tač iau š alis savo menkumą visiš kai kompensuoja savo kraš tovaizdž ių grož iu, turtinga istorija ir tikrai europietiš ku ž avesiu. Š ios š alies ž alius kraš tovaizdž ius kerta upė s ir puoš ia graž ū s kaimeliai, tarsi nuž engę iš pasakų puslapių . Nors jos ilgis – tik 82 km, plotis – 58 km, jo ​ ​ teritoriją sudaro į vairū s kraš tovaizdž iai: nuo miš kingų aukš tumų š iaurė je iki derlingų lygumų pietuose. Reljefas daugiausia yra kalvota aukš ta lyguma, kurios š iaurė je kyla Ardė nų smailė s (aukš č iausia vieta yra Burgplatz kalnas, 559 m). Keturios pagrindinė s š alies upė s yra Alzette, Mozelis, Uras ir Sur, tač iau yra daug maž esnių upių ir kanalų . Bendras plotas – apie 2.6 tū kst. km.

Tokio kuklaus dydž io š alyje ir skirtingose ​ ​ š alies vietose klimatas beveik vienodas. Keič iantis metų laikams, maž ai skiriasi ir klimatas. Didž ią ją metų dalį Liuksemburge vyrauja vidutinė temperatū ra, vasaros daž niausiai š iltos, o ž iemos vė sios, gana š alta tik nuo lapkrič io iki vasario, tač iau temperatū ra beveik niekada nenukrenta ž emiau nulio. Saulė č iausias laikotarpis yra geguž ė s-rugpjū č io mė n. , Tuo metu vidutinė temperatū ra dieną apie 20 °C, o naktį apie 10 °C. Ardė nuose sniegas daž nai guli visą ž iemą , tuo metu saulė pasirodo vos kelias valandas per dieną . Krituliai iš krenta beveik tolygiai iš tisus metus, vidutiniš kai kas tris dienas iš krenta vienas geras lietus.

Administraciniu pož iū riu Liuksemburgas yra padalintas į.3 rajonus (Liuksemburgas, Diekirschas, Grevenmacheris), kurie savo ruož tu yra suskirstyti į kantonus, o kantonai - į komunas.

Nepriklausoma Liuksemburgo grafystė susikū rė.963 m. , nuo XIV a. - Liuksemburgo Hercogystė , prisidė jusi prie liuksemburgieč ių etninė s izoliacijos. Vė liau ją valdė Burgundija, Ispanija, Austrija ir Prancū zija. Nuo dinastijos į kū rė jo grafo Konrado laikų (1060 m. ) š alį valdė Liuksemburgo rū mai. 1815 metais buvo į kurta Liuksemburgo Didž ioji Hercogystė . Š iuolaikinė s š alies sienos buvo nustatytos 1839 metais Londono sutartimi. Vokietija okupavo š alį per Pirmą jį ir Antrą jį pasaulinius karus. Antrosios okupacijos metu Liuksemburgas buvo oficialiai į trauktas į nacių Reichą .


Š iuo metu š alis priklauso 49 tarptautinė ms organizacijoms, į skaitant JT, PPO, ES, Beniliukso, NATO ir kt. Liuksemburgo Hercogystė yra viena turtingiausių Europos valstybių , turinti aukš č iausią pragyvenimo lygį . Daugelis ES organizacijų yra į sikū rusios Liuksemburgo mieste. Dė l palankių są lygų ir ofš orinė s zonos sostinė je yra į sikū rę apie 1000 investicinių fondų ir daugiau nei 200 bankų – daugiau nei bet kuriame kitame pasaulio mieste. 4 vieta pasaulyje pagal gyventojų pajamas (2010 m. 12.806 USD vienam asmeniui per metus). 70% š alies BVP sudaro gelež ies rū dos gavyba, gelež ies ir ketaus gamyba. [

Pagrindinė Liuksemburgo gyventojų dalis yra liuksemburgieč iai, Lö tzeburger (savavardis). Jie taip pat gyvena Italijoje, Vokietijoje ir Prancū zijoje. Bendras skaič ius – 473 tū kst. ž monių , iš jų.285 tū kst. Liuksemburge. Jie kalba indoeuropieč ių š eimos vokieč ių grupė s liuksemburgieč ių kalba, kuri remiasi ž emutinių vokieč ių tarmė mis (mozelio-frankų ir reinų -frankų ). Taip pat plač iai vartojamos vokieč ių ir prancū zų kalbos. Raš ymas lotyniš kos abė cė lė s pagrindu. Didž ioji dauguma tikinč ių jų yra katalikai, yra protestantų .

Š alyje yra aukš č iausias pragyvenimo lygis Europoje ir pasaulyje, o kas treč ias gyventojas yra už sienietis. O sostinė je apskritai yra vietovių , kur už sienieč iai sudaro 2/3 visų gyventojų . Apskritai liuksemburgieč iai yra aukš ti, kaip Adolfo tiltas sostinė je. Stipriausias planetos ž mogus yra liuksemburgietis. Tuo pat metu liuksemburgieč iai yra geranoriš ki, ramū s ir labai neskubū s. Liuksemburgieč iai labai myli savo š alį ir ne be reikalo laiko ją viena vaizdingiausių Europos š alių . Todė l savo valstybė je jie mieliau keliauja pė sč iomis arba dvirač iais.

Vidutinė gyvenimo trukmė : 72 metai – vyrai, 79 metai – moterys. Gimstamumas (1000 ž monių ) yra 11.1. Mirtingumas (1000 ž monių ) - 9.3.

Liuksemburgas yra pagrindinis finansų centras, kuriame yra daug už sienio bankų filialų , kuriuos pritraukia maž i mokesč iai.

Pasivaikš č iokite po Liuksemburgo sostinę

Liuksemburgo miestas (sostinė ) buvo į kurtas daugiau nei prieš.1000 metų , tač iau miesto statusą ir teises gavo tik 1244 m. Tai graž us, tvarkingas ir gyvas miestas, kuriame gyvena 86 tū kst. Į vairiausios architektū ros tiltai, rū mų ir baž nyč ių kū giai ir bokš tai, paminklai, parkai, skirtingų laikų ir stilių pastatai sudaro labai darnų ansamblį .


Praeiname pro Nacionalinio solidarumo paminklą , esantį ant Patrankų kalno, pastatytą.1971 m. , į amž inant Antrojo pasaulinio karo aukas. Paminklo viduje atkurta kalė jimo ir koncentracijos stovyklos atmosfera. Koplyč ioje esanti akmeninė plokš tė yra paminklinis antkapis liuksemburgieč iams, ž uvusiems už tė vynę . Paminklo viduje dega amž ina liepsna.

Toliau mū sų kelyje – Katedra, kurios pirmą jį akmenį į pamatus 1613 m. padė jo jė zuitai – tai puikus „liepsnojanč ios gotikos“ pavyzdys. 1870 m. , 1773 m. ž lugus jė zuitų ordinui, Dievo Motinos baž nyč ia tapo katedros baž nyč ia. Trys katedros bokš tai yra svarbi sostinė s silueto dangaus fone dalis.

Ekskursiją pė sč iomis po sostinę pradedame nuo tos vietos, kur stovi Paminklas ž uvusių jų atminimui. Obeliską vainikuoja „Auksinė s moters“ statula, vaizduojanti deivę . Paminklas pastatytas karių , kritusių karuose, kuriuose dalyvavo Liuksemburgas, atminimui.

Deš inė je yra Adolfo tiltas, pastatytas 1903 m. , nuo kurio atsiveria vaizdas į didelę laisvą ž emę ir nuostabų parką , besiribojantį su Petrusos upe. Akį dž iugina graž us gė lynas, kurio viduryje ant aukš to stiebo iš didž iai plevė suoja Didž iosios Kunigaikš tystė s vė liava.

Paž velgus ž emyn ir į kairę , atsiveria nuostabi panorama prie į ė jimo į kazematus, paliktus sunaikinus tvirtovę , pastatytą.1644 metais Ispanijos valdymo laikais. Tuomet 180 hektarų teritorijoje buvo iš sidė stę į tvirtinimai, pož eminė s gynybinė s galerijos, kurių daugelis buvo iš kaltos uolose, nusidriekė beveik 24 km. Jų ir patogios vietos dė ka miestas už kariautojams buvo nepasiekiamas.

Prieš ais paminklą , prieš ingame Petraus krante, yra didingas Valstybė s taupomosios kasos pastatas.

Vykstame į centrinę Guillaume aikš tę , pavadintą valdanč ios kunigaikš č ių dinastijos vardu, kur į sikū rę s informacijos centras ir suvenyrų parduotuvė . Pagrindinė s miesto aikš tė s puoš mena – barokinė Dievo Motinos katedra, pastatyta 1613-1621 m. architektas J. du Blokas.

Dominuojantis Place Guillaume bruož as yra jojimo statula Vilhelmui II, kuris buvo Ž emų jų š alių karalius, Liuksemburgo didysis kunigaikš tis ir Liuksemburgo Didž iosios Hercogystė s į kū rė jas.


Netoliese, Viljamo II aikš tė je, yra geriausių klasicizmo tradicijų dvasia 1830 metais pastatytas Hotel de Ville (rotuš ė ), kurio pagrindinių laiptų š onuose yra du bronziniai liū tai.

Miesto gyvenimo epicentre stovi paminklas tautiniams poetams – poetui ir kompozitoriui Diksui bei Lencui, paraš iusiam valstybė s himno tekstą , atminti. Č ia daž niausiai vyksta miesto renginiai, tokie kaip š ventė s, paradai ir š ventė s.

Aukš tutinio miesto centre, netoli nuo Place Guillaume, yra didž iojo kunigaikš č io rezidencija. Rū mai su grakš č iais bokš teliais ir į noringu maurų stiliaus fasadu puikiai dera su parlamento pastatu ir Rotuš e. Š alia rū mų nė ra valstybė s vė liavos ir sargybos, vadinasi, didž iojo kunigaikš č io rū muose š iuo metu nė ra. Birž elio 23 d. , Liuksemburgo nacionaline š vente, minios ž monių plū sta į rū mus pasveikinti savo valdovo.

Marche aux Poissons (Ž vejų turgus) yra pač iame senamiesč io centre. Beveik visi gyvenamieji pastatai, iš kurių atsiveria vaizdas į aikš tę , yra XVIII a. Vieno seniausių pastatų „Um bok“ statyba siekia XIII a. Ant vieno iš namų iš kaltas Liuksemburgo gyventojų š ū kis „Mes norime iš likti tokie, kokie esame“.

Taip pat netoliese galite pamatyti kai kuriuos pastatus, kurie kadaise priklausė Liuksemburgo tvirtovei. Š i tvirtovė , 10 amž iuje pastatyta marš alo Vaubano, buvo tikras fortifikacijos stebuklas. Didž ioji jo dalis buvo sunaikinta 1868 m. Š iuo metu iš likusios atskiros sienos su spragomis, savotiš ki vartai „Trys balandž iai“, Š ventosios Dvasios citadelė , Trijų Gilių bokš tai, kazematai ir ilgi praė jimai uolos gilumoje. konservuoti. Toje vietoje, kur buvo senoviniai į tvirtinimai, dabar yra parkas, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į senovinį Bokk priemiestį ir pilies griuvė sius. Ž velgiant į iš likusius sienų akmenis, galima tik spė lioti apie buvusią „š iaurinio Gibraltaro“ galybę . Laimei, jos atvaizdai buvo iš saugoti senovinė se drobė se, pagal kurias buvo sukurtas nuostabus maketas.

„Bulvaras ant karnizo“ ribojasi su XVII amž iuje ispanų ir prancū zų pastatytais į tvirtinimais.


Sostinė – kunigaikš tystė s kultū ros centras, č ia veikia Nacionalinė biblioteka, Savivaldybė s teatras, Konservatorija, Liuksemburgo radijo simfoninis orkestras, kino studija. Nacionalinis muziejus nusipelno ypatingo dė mesio. Be Nacionalinio muziejaus, mieste yra daug kitų muziejų ir meno galerijų : Liuksemburgo miesto istorijos muziejus, Gamtos istorijos muziejus, Liaudies buities muziejus, Ginklų ir į tvirtinimų muziejus, Senovinių muzikos instrumentų muziejus. , Miesto transporto muziejai, Paš to ir telekomunikacijų muziejus, Pescatore savivaldybė s galerija Vauban Villas pastate, savivaldybė s dailė s galerija, Tutesal nacionalinė galerija ir kt.

Bronzinė Didž iosios kunigaikš tienė s Š arlotė s (1896-1985) statula miestieč iams pristatyta 1990 m. , ją iš drož ė prancū zų skulptorius Jeanas Cardo. Didž ioji kunigaikš tienė valdė.1919–1964 m. ir tapo viena ryš kiausių figū rų pastarojoje Liuksemburgo istorijoje. Už raš as ant statulos „We love you“ yra padė kos ž enklas Liuksemburgo pilieč iams.

Grand Rue kampe, miesto prekybos centre, yra labai graž us Liuksemburgo skulptoriaus Ville Lofty fontanas. Jame pavaizduotas „avių ž ygis“ ir 1982 m. iš lietas iš bronzos.

Be minė tų architektū ros paminklų , Aukš tutinio miesto lankytini objektai yra romė nų sargybos bokš to griuvė siai, uolinė Saint-Cyrin koplyč ia (VI ir XV a. ), gotikinė Saint-Michelio katedra (1519 m. , varpinė - 1634), Renesanso teisingumo rū mai (1556-1572, fasadas pertvarkytas XIX a. ), Radijo namai (1937-1952) ir Nacionalinis teatras (1962-1966, architektas A. Bourbone).

Visai neseniai, 1992 m. , Kirtbergo plynaukš tė je buvo pastatytas itin modernus RTL kompleksas iš veidrodinio stiklo, kuris sostinei pridė jo kontrastų . Pasirodo, š iuolaikinė architektū ra yra greta senovinių tvirtovė s sienų blokų . Taip pat vertas dė mesio Už sienio reikalų ministerijos pastatas, pastatytas 1751 m. , Didž ių jų kunigaikš č ių kapas, Bohemijos karaliaus ir Liuksemburgo grafo Jono Aklojo kapas Dievo Motinos katedroje (1613-1621), Mykolo baž nyč ia (X a. ), Š v. Kvirinos koplyč ia (XIV a. ), Jono ant akmens baž nyč ia (XVII a. ).

Liuksemburgas yra į vairių festivalių ir triukš mingų atostogų vieta. Vasario mė nesį č ia vyksta Burgsonndeg festivalis ir spalvingas karnavalas, balandž io-geguž ė s mė nesiais - Pirmų jų gė lių š ventė , Š v. Vilibrordo diena ir katalikų oktavos festivalis. Sodrios š ventė s patenka į birž elio 23 d. , valstybė s Nepriklausomybė s dieną , o rugpjū tį Liuksemburge vyksta linksmas Schueberfiurer festivalis ir prasideda vyno š ventė s.


2011 metais tarptautinė s konsultacijų bendrovė s Mercer paskelbtame saugiausių pasaulio miestų reitinge Liuksemburgas už ė mė pirmą ją vietą (2-4 vietas pasidalino Bernas, Helsinkis ir Ciurichas).

Š is graž us miestas, kaip ir visa vaizdinga to paties pavadinimo š alis, tikrai nenorė jo iš vykti. Š is trumpas vizitas suž adino norą sugrį ž ti dar kartą , kad suž inotume daugiau apie š ią maž ą originalią Europos valstybę , pasimė gautume jos vaizdingu grož iu.

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Городская ратуша
Конная статуя Вильяма II
Музей истории города Люксембург
На
На этом доме начертан лозунг жителей Люксембурга
Вид на разрушенную крепость
Статуя Великой Герцогини Шарлотты
Такой он, красавец-Люксембург
Прекрасная клумба с флагштоком национального флага
Резиденция Великого Герцога
Вид Люксембурга сверху
Вид Люксембурга сверху
Монумент памяти павших
Государственный сберегательный банк
Мост
Вход в казематы
Фонтан
Монумент национальной солидарности
Кафедральный собор Богоматери
Внизу - церковь Св. Иоанна Крестителя
Panašios istorijos
Komentarai (4) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras