Ne „Reklamos dovana“)
Ne "Reklamos dovana". 2013 lapkrič io 18-28
Buvome Š ri nuo 2013 m. lapkrič io 18 d. iki lapkrič io 28 d. Nuvykome į Bounty reklamą , į pasakiš kus paplū dimius ir egzotiš ką gamtą . Atvykome...
Turė jome individualų turą dviems – 4 dienas ekskursijų ir 6 dienas prie vandenyno. Poilsis prie vandenyno – Unavatuna.
Apskritai mums viskas patiko, bet taip yra todė l, kad esame nereiklū s ir mė gstame keliauti, bet apskritai buvo minusų.
Pradė kime eilė s tvarka. Važ iavome su Panascop operatoriumi, paž intinis turas - http://srilanka. panoskopas. net/tours/group/cognitive Programa mums buvo š iek tiek pakeista - Nuwara Eliya nelankė me, bet sako, kad ten labai graž u.
Iš pliusų – matosi, kad visa š alis yra niekis. Sigiriya, Polonnaruwa – istorija. Nieko ypatingo, bet seni griuvė siai, š aunu. Prieskonių sodas, kur mus atvež ė - ekskursija buvo pati geriausia ir rodė , iš bandė ir pasakojo, bet ajurvedinių preparatų kainos ten tiesiog kosminė s - 100$ yra tokia vidutinė kaina už tai, ką parduoda. Tikiuosi, bent jau tiesa, natū ralū s padė s.
Arbata taip č iulpia, kad net negalė jau suprasti, kodė l ji taip vertinama?
Vienintelis pakenč iamas yra su priedais, bet jis toks pat kaip pas mus ir kainuoja tiek pat kaip pas mus.
Kai kurie trū kumai yra iš vardyti ž emiau.
1. Panascop operatoriaus darbas. Prieš iš vykdami kelis kartus susisiekė me su vadybininke Svetlana, kuri suorganizavo mū sų ekskursiją ir papraš ė atsių sti vieš buč ių rezervacijas, kitus dokumentus bei iš samesnį vieš nagė s apraš ymą – į kurį mums buvo iš sių stos nuorodos į vieš buč ių apraš ymus rezervuojant. com (nors patikslinau, kad š ioje svetainė je mes jau patys viską pasiž iū rė jome ir mums reikia ne informacijos, o gyvenamą ją vietą patvirtinanč ių dokumentų ). Dė l to Neptū no į lankos vieš butyje prie vandenyno buvome apsigyvenę senojoje dalyje ir net než inojome, ar turime teisę reikalauti, kad mus perkeltų į naują ją dalį , kurioje kambariai geresni.
Niekas mums perskambino ir neklausė , ar gavome informaciją ir ar tai buvo tai, ko praš ė me atsių sti.
Gavę s jį pati paskambinau Svetlanai – ragelio niekas nekė lė . Taip pat praš ė duoti mus pasitiksianč io ž mogaus kontaktus (nelaimė s atveju) – nieko nedavė.
2. Gidas Š ri Lankoje. Gavome š lykš tų vadovą – Nishan Taranga. Jis labai prastai kalbė jo rusiš kai, be bendrų frazių iš jo nebuvo į manoma gauti jokių smulkmenų . Jis mums labai maž ai pasakojo apie š alį , istoriją ir pan. , ir tik tada, kai mes jo paklausė me. Iš esmė s persė dimų metu jis kalbė josi su vairuotoju ir nekreipė į mus dė mesio. Jis niekada nesiė mė iniciatyvos mums ką nors pasakyti – turė jome pradė ti visus pokalbius. Be to, jis gerai nesuprato ir š iandien galė jome gauti atsakymą „taip“ į kaž kokį klausimą , o rytoj „ne“, nes vakar, pasirodo, mū sų nesuprato.
Atvykimo dieną jis pasiū lė pakeisti marš rutą , nes taip bus geriau logistikos atž vilgiu - pervež imai ir t. t. Sutarė me.
Dė l to pirmą dieną visai nepatekome į vieną ekskursiją , nes važ inė jome po kaž kokį miestelį ir ieš kojome banko, nes gidė turė jo pervesti iš mū sų gautus pinigus į į monę - pralaimė jome. maž iausiai dvi valandas. Nuė jome tiesiai į vieš butį.
Dė l to aplankė me visas ekskursijas, bet, pavyzdž iui, lankytis dramblių darž elyje buvo neapgalvota. Suž inojome, kad atvykę anksti ryte galite pamaitinti maž uosius drambliukus. Mū sų kelionė buvo suplanuota pirmos dienos vakare. Dė l to (gidui pakeitus mums marš rutą ) į darž elį visai nė jome, jodinė jome drambliais kitoje vietoje. Než inome, ar darž elis geresnis ar blogesnis, bet jei iš pradž ių ekskursija bū tų suplanuota taip, kad pamaitintume dramblius, tai tikrai eitume tik į darž elį – tai bū tų emocijų jū ra. . Tokias savybes ž ino vietiniai gidai ir operatoriai, todė l turistai jas gali padaryti geriausiu bū du.
Be to, prie visų lankytinų vietų ir visose mū sų ekskursijų vietose jis primetė mums vietinius gidus, kaip pats juos vadino, tiesą sakant, savo paž į stamus, kurie neva turė tų mums geriau papasakoti apie š ią atrakciją . Jie labai prastai kalbė jo rusiš kai, beveik nepateikė jokios į domios informacijos. Gidas, kuris mums buvo duotas Danties relikvijos š ventykloje, su mumis bendravo angliš kai. Tai yra, ž monė s tiesiog vaikš č iojo su mumis, sakydami tokius ž odž ius – č ia buvo baseinas, č ia buvo rū mai ir tiek. Ekskursijų pabaigoje mums atkakliai už siminė ir net tiesiai š viesiai liepdavo duoti arbatpinigių.
Aiš ku, arbatpinigių dydž io nenurodė , bet visa iš vaizda į siž eidė , jei, jų nuomone, maž ai mokė jome.
Kai supratome, kad visa tai ne gidai, o tik mū sų gido paž į stami ir tikriausiai atsisega mū sų gidą , ir aš specialiai pasekiau paskutinę ekskursiją ir pamač iau, kad vietinis gidas atidavė mū sų gidui dalį pinigų . Taigi, nuogą stavimai pasitvirtino.
Mū sų gidas ekskursijose (kai buvo vietiniai gidai) sekė ir tylė jo, kartais ką nors paaiš kindavo, jei nesuprasdavome jo draugų . Mū sų gidas visai nė jo į Dambulos urvinę š ventyklą – jis atvedė mus prie į ė jimo ir pasakė : vaikš č iokite aplink save. Vietinio gido tuo metu nebuvo. Iš pradž ių niekaip negalė jome orientuotis, nes viduje buvo už daryti urvai, než inojome, kada jie bus atidaryti, ką dar galime pamatyti, kur eiti ir t. t.
Tada supratome, kad, matyt, bilietai ten brangū s ir jis nusprendė sutaupyti. Tai apmaudu, nes sumokė jome pakankamai, kad galė tume organizuoti ekskursijas.
Atskiras klausimas ir dė l maisto – mus nuvedė į paprastas turistines kavines, kur viskas buvo gana brangu.
Gidas ir pats vairuotojas valgė kitose vietose atskirai nuo mū sų . O jei klausimas - Ar nori valgyti? Atsakė m, kad ne, o geriau kuo greič iau važ iuoti toliau, kad spė tų viskam - atsakė , na tai palaukit - greit pavalgysim.
Dė l daiktų ir suvenyrų pirkimo - mus nuvež ė į labai brangias vietas: juvelyras, batikos fabrikas, prieskonių sodas - tiesiog siaubingai brangu. Ten buvo nedidelė s ekskursijos - tai gerai ir gidė pasakė , kad mes neprivalė jome ten pirkti, bet kadangi supratome, kad niekur kitur nevaž iuosime ir tada š ito iš vis nepirksime, pirkome labai brangiomis kainomis. Jis galė jo mums paaiš kinti ir pasiū lyti, kaip tiksliai tokios kokybė s prekę galima nusipirkti pigiau, bet niekada nieko panaš aus nedarė.
Apskritai gidas, kaip vietinis ž mogus, galė jo padė ti sutaupyti, bet atrodo, kad atvirkš č iai – padarė viską , kad iš leistume daugiau.
Kai atė jo laikas mus nuvež ti į oro uostą , paaiš kė jo, kad mus nuveš vairuotojas. Gidas mums paraš ė SMS, kad turė tume susimokė ti už nuvež imą mokamu keliu arba tada važ iuoti nemokamu, tai 3 val. Kadangi juo jau važ iavome prieš.5 val. , o man buvo siaubingai jū ros liga - antrą kartą tokios kelionė s nenorė č iau. Teko leisti pinigus mobiliajam telefonui ir paskambinti operatorių į monė s atstovui ir pasiaiš kinti, kas per velnias? Atstovas sugalvojo, nieko nemokė jome. Dar vienas gido bandymas su vairuotoju mus atskirti – gaila (
Gidui davė.40 dolerių , vairuotojui 20. Skaitė m forumuose, kad gidui duodama po 20 dolerių dienai už grupę . Kadangi buvome vieni ir mums ne viskas patiko, už š varias tris dienas davė tokią sumą . Matyt, manė , kad jie maž ai duoda, bet neparodė.
Vairuotojo elgesiui kelyje priekaiš tų nė ra, važ iavo normaliai, lyg ir stengė si kuo greič iau nuvež ti.
3. Vieš buč iai.
Vidutiniai vieš buč iai iš esmė s buvo neblogi – viename su mumis gyveno gekonai, o kitame bež dž ionė pavogė iš kambario kekę bananų – bet tai yra vietinis skonis, kurio mes važ iavome, todė l š ios aplinkybė s gana dž iaugė si ir juokė si. Taigi mes než inome jų „ž vaigž diš kumo“.
„Neptune Bay“ vieš butis paliko daug norimų rezultatų . Pirma, buvome apsigyvenę senoje, o ne naujoje dalyje, o kadangi než inojome, kur turime apsigyventi (ž r. 1 punktą - mums nebuvo suteikta jokia informacija), než inojome, ar kaž kas gali bū ti paklausa. Už butelį degtinė s ir mandagų praš ymą į kurdinti mus naujoje dalyje - mums pasakė , kad vieš butyje nė ra laisvų kambarių . Mū sų graž iame kambaryje durys į duš ą neuž sidarė , o plaukiant reikė jo laikyti koja, kad vonioje nebū tų vandens iki kelių . Kondicionierius buvo labai garsus, jis pats į sijungdavo ir iš sijungdavo kada panorė ję s.
Lovos buvo neš varios, visai nebaltos, tikimė s, bent iš plautos.
Na, iš tikrų jų mes nesivarginame.
Vieš nagė s metu iš baro iš gė rė vieną butelį vandens ir už jį sumokė jo. Iš siregistruojant mums „pasiū lė “ sumokė ti už kitą , o kaina buvo didesnė nei nurodyta mini barui. Sakė , kad jau sumokė jome, susirinko visas vieš buč io personalas – kaž ką nusprendė ir suž inojo. Sakė gerai, nemokė k. Koks kvailas skyrybų bandymas.
Maistas, ž inoma, buvo ž emo lygio. Niekada gyvenime nemač iau tokių neš varių stalo į rankių . Jie buvo ne stori, o neš varū s. Tarp š akių dantų yra nuobodu juodas purvas. Nusprendė me nekreipti dė mesio ir porą kartų paė mė me savo prietaisus.
Indai buvo iš plauti labai są lygiš kai. Galima atsineš ti neš varią lė kš tę ar puodelį.
Pusryč iai, ž inoma, paprastai yra angliš ki. Duona, uogienė , sviestas ir kiauš inis. Viskas!
Mū sų registracijos metu, kaip supratome, vieš butis buvo beveik tuš č ias, nes pusryč iauti atė jo tik 3 poros, tarp jų ir mes.
Ketvirtą dieną , nusileidę pusryč iauti, radome daug š varesnių staltiesių ir š vediš ką stalą (prieš tai mums atneš davo porcijas), labai nustebę suž inojome, kad atvaž iavo belgų grupė . Tai yra, anksč iau nebuvome laikomi ž monė mis, bet jiems viskas buvo daroma geriau. Po poros dienų belgai (atrodė , kad buvo vengrai) iš važ iavo, o neš varios staltiesė s ir porcijiniai pusryč iai buvo grą ž inti mums.
Visoje š alyje akį patraukė popierinių servetė lių trū kumas. Visur tekdavo praš yti daugiau.
Wi-fi buvo tik fojė – bet ir ten periodiš kai iš jungdavo, reikė davo praš yti į jungti.
