Laukinis į Šri Lanką. Manekenų vadovas (5 serija)
Ir slovė nai, pasirodo, gyvena ne vieni. Nusipirkome, jau vakare, visai netoli ž vejų uosto prie kelio, gabalė lį tuno. Bet patys gamino ne – tikriausiai než ino, kaip. Pagal š ią verslo sutartį sudarė namo valdytojas. Paklausiau š eimos galvos, kokia jiems klausimo kaina? Stiklinė arrako! Aš irgi budistas! Jis geria ir rū ko. Beje, š ią savaitę , atvaž iavę iš paplū dimio, radome aliejinį paveikslą - gulė damas ant gulto, mū sų vietinis graž uolis su tokiu malonumu rū kė ! Prisimenate sceną iš „Labas, aš tavo teta“, kur Gaftas rū kė savo š eimininko cigarą ? Č ia apie tą patį . Po to jis man pasiskundė , kad jam skauda koją , matyti, kad po jos iš tinusi. kelio, venų . Sakiau, kad nuo rū kymo. Ne, sako jis, iš arrako! Na, vienas kitam netrukdo! Jis man pasakė , kad jis pats ne vietinis – iš Kandio. Jis č ia dirba rotacijos principu - 26 dienas č ia, tada 4 dienas turi laisvą dieną , ir eina namo.
O namuose jis negeria, nerū ko, nes namuose jo ž mona yra grynas Taisonas, ji vienu momentu nokautuoja. O vargš e! Kaip tu gali iš tverti keturias iš tisas dienas?
Tuo tarpu anksč iau tuš č ia duobė po mū sų tvora buvo už pildyta darbininkais. Atvaž iavo ekskavatorius ir pradė jo aktyviai kasti. Kaip keista penktadienį pradė ti darbą ! Mū sų nelaimingasis budistas pasakė , kad č ia statomas bankas. O mes ką tik iš ė jome iš vartų paplaukioti vandenyne. Pamatę s, kaip mums kelią kliudo ekskavatorius, susidė jau rankas ant klubų ir atsistojau, tarsi į siš akniję s į vietą , nenorė damas apeiti purvo, kurį jis č ia tempė . Jis pasitraukė iš kelio, ir mes netrukdomi nuė jome link vandenyno. Š iandien bangos buvo vidutinė s ir nuė jome į kairę , kur baigiasi rifas ir bangos lū ž ta smė lio dugne. Bet kadangi š is malonumas Verkai nepasiekiamas, pakeliui ją pamerkė me iš pradž ių prie vė ž lių , o paskui – baloje prie Lankos Supercorals vieš buč io, nepamirš dami pamirkyti ir patys.
Nemė gstu bangų , bet č ia aš š iek tiek š ė lstau, pasiduodamas stichijai. O Vadikui buvo griež tai į sakyta toli neplaukti, nelipti į labai dideles bangas – draudimas tokių atvejų neapima.
Č ia pasilinksminus nuė jome į „savo“ paplū dimį , kur daug ž uvies. Ž uvies, kaip į prasta, buvo daug. Radau ir gyvą kriauklę . Nufotografuok, paleisk.
Š iandien saulė lydis buvo š iek tiek geresnis nei ankstesnis.
Kadangi praė jusį kartą neradau Crazy parduotuvė s, nenusiraminau ir paraš iau adresu nadin65. Atsakydama ji maloniai atsiuntė ž emė lapį , kur buvo paž ymė tas š is butikas. Bet kai atvykome į Galle, buvo dar gana anksti, ir mes, kol nebuvo karš ta, grį ž ome į fortą .
Paskutinį kartą ė jome viena gatve, o grį ž ome kita. Ir jų nė ra dviejų . Truputį daugiau.
Kaip patekti į biblioteką ? : ))))
Jis pradė jo kepti, ir mes ė jome ieš koti paslaptingojo Pamiš ė lio. Ž emė lapio dė ka jį buvo lengva rasti. Ir tikrai, man pavyko ten už.12 (1850 rupijų ) pagrobti mė lynų jų Levi's dolerių . Iš piniginė s iš siė miau du tū kstanč ius ir atidaviau pardavė jai. Bet tada mane blaš kė marš kinė liai, o aš vis tiek matavau ir rinkausi spalvas. Tada, iš sirinkusi porą , supratau, už ką daviau pinigus? Kasa yra pirmame aukš te, o mes – antrame. Paklausiau pardavė jos, kur mano pinigai? Ji į sikiš o į mano pasirinktų dž insų kiš enę ir iš sitraukė tai, ko ieš kojo.
Už sidė ję nuė jome į prekybos centrą pasiimti kreveč ių .
Poraskinuv savo smegenė lę nusprendž iau suš velninti rež imą ir vietoj trijų nusipirkau net 800 gramų kreveč ių ir keturis alaus. O, storokim ir mirsim jauni! Beje, alų pirkome č ia, Galle prekybos centre, nes mū sų š alia esanč iame kioske iš gė rė visą „layon“, bet š viež io neatneš ė . O už „tigrą “ kaž kodė l paė mė daugiau pinigų , nors pagal skonį jie identiš ki. Cekyje buvo nurodyta, kad už statas už konteinerį – 40 rupijų . O piktadariai iš Hikkadu alkoholio parduotuvė s jų suskaič iavo 30! Š tai parazitai!
Nepaisant š eš tadienio, ekskavatorius aktyviai kasė . Manau, kad jis kasinė jo tai, ką buvo iš kasę s prieš dieną . Svarbu ne rezultatas, o pats procesas! Jis, ž inoma, gana barš kė jo, bet mes traktavome tai filosofiš kai. Yra trys dalykai, į kuriuos galite ž iū rė ti be galo – deganti ugnis, vanduo ir tai, kaip kaž kas dirba. Mū sų atveju iš minė tų jų turė jome net du – skersai kelio matomą vandenyną ir veikiantį ekskavatorių !
Taigi mes gana patogiai į sitaisė me su alumi ir krevetė mis, stebė dami purvo tempimo iš vienos krū vos į kitą procesą .
Slovė nai iš sikraustė , o mū sų aptarnavimo darbuotojas susirgo depresija – mes jam nepylė me gė rimo. Viskio už teko 4 dienoms, po to nusipirkome brangaus Calypso romo (2400 rupijų ). Ekonomiš kai nebuvo į manoma gerti jų dė dė s (ta prasme, per riebus). Prie manę s priė jo į ž ū lus vaikinas ir aiš kiai už siminė , kad jam pradeda trū kti cigareč ių . Sakiau, kad rytoj pristatysiu. Tik mes vė l KEPSIME Ž UVES! Kad neplepė tų . Sakė gerai, gerai!
Anksti ryte grį ž ome į Dodanduvos ž uvies turgų . Tač iau pasirinkimo kaž kodė l nepakako. Didž iosios barakudos rasti nepavyko. Vietoj to turė jau nusipirkti du maž us už.700 rupijų .
Bet ten buvo didelis marlinas.
Galbū t ta maž a ž uvelė , kurią laikė me barakuda, buvo marlinas? Snukis panaš us.
Mū sų alkoholio parduotuvė je liko tik alaus skardinė s. Turė jau stumti.
Susirinkome paplū dimyje, bet pradė jo lyti ir gana smarkiai. Penkias minutes pasė dė jome verandoje – lietus liovė si. Eikime prie vė ž lių . Matyt, lietus iš gą sdino visus vė ž lių mylė tojus, o į lankoje nebuvo nė vieno! Na, tai visiš kai kitas reikalas! Ir š iandien buvo keturi vė ž liai! Linksminkis – nenoriu! Net Verka kalbė josi su vienu iš Tortilokų .
Paž aidę su gyvū nais eidavome linksmintis ant bangų . Tada į savo paplū dimį ž vejoti.
Vė l radau kiautą , tik š į kartą ne su moliusku, o su atsiskyrė liu krabu.
Pamatę s mane su kiautu rankose, vietinis – arba gelbė tojas, arba nardymo instruktorius – ė mė piktintis. Bet aš pasakiau, kad dabar paleisiu, tiesiog nufotografuosiu. Už nugaros.
Nusprendė me papietauti kavinė je. Tebū nie taip, suskaidykime. Pirmiausia nuė jome į Tigrą . Kaž kas savo apž valgoje aktyviai gyrė š ią kavinę . Savotiš kai pigus. Na, tai pigu! Perž iū rė ję meniu grį ž ome į kavinę , kurioje atvykimo dieną pietavome (ar pusryč iavome).
Mes nelabai piktž odž iavome, jokių jū ros gė rybių – sultingos, sriubos. Š iek tiek ryž ių . Ir tada iš traukė net 2800. Ne, valgyti kavinė je yra gryna beprotybė ! Bet! Buvau tokia priklausoma nuo aš traus, kad prieskonių dubenė lio turinį suvalgiau š aukš tu. Manau, kad tai buvo č ili, keptas ant pomidorų ir sezamo sė klų . Skanus!
Avokadų sriuba. Pasifloros vaisių sultys
Š iandien buvo mū sų paskutinis (atsipraš au, ekstremalus) vakaras Hikaduvoje.
Rytoj turė jome stač ia galva nerti į než inią .
