sakurų žiedai
Japonija yra ypatinga š alis, nepanaš i į bet kurią kitą . Iš jos tikitė s kaž ko ypatingo, tikriausiai po miestą skraidanč ių NSO. Bet taip nebū na. Net Tokijas dienos metu jus š iek tiek nuvils. Bet ateina naktis ir viskas matoma kitoje š viesoje. Apie š ią š alį galima kalbė ti ilgai, apie jos architektū rą , aukš č iausią aptarnavimo kokybę (tai vienintelė š alis prie į ė jimo, į kurią iš girdau "Didž iulis praš ymas, neduokite arbatpinigių personalui. Nelepinkite japonų už mums, tai č ia nepriimta“). Trumpai tariant, svajoju dar kartą aplankyti š ią š alį .
Apie vieš butį MERCURY. Net než inau ką raš yti, viskas super! Tualetas su pulteliu (atsisė di iš karto sė dynė š ildoma, atsikeliate į sijungia oro gaiviklis), veidrodis nerasoja. Kambaryje yra arbatinukas su arbata, kava ir kt. Chalatai, š ukos, dantų pasta, TV-plazma. Na po velnių , ž odž iu, gyvenkime taip!
Labai teisingai parašei – lauki kažko antgamtiško, bet atrodo, kad jo nėra. Tiesą sakant, taip yra, bet tai kažkas subtilaus, vos juntamo. Japonija nekrenta ant galvos su technologijų kibiru. Jis ištirpdo seną užkietėjusią sąmonę ir vingiuoja savą, subtilų, malonų, šviesų. Bet tai daro sklandžiai. Beveik nepastebimai.
O kaip Tokijas naktį?
Вы очень правильно написали — ждёшь чего-то сверхъестественного, а его вроде и нет. На самом деле оно есть, но это что-то тонкое, едва уловимое. Япония не падает на голову ведром технологий. Она растворяет старое заскорузлое сознание и навивает своё, тонкое, доброе, светлое. Но делает это плавно. Почти незаметно.
А что по поводу Токио ночью-то?