Artimieji Rytai artėja
Iš kart padarysiu iš lygą , kad š iek tiek nerimavau dė l kelionė s, matyt, į kvė ptas ankstesnio pavojaus, kuris, kaip man atrodė , apė mė š ią š alį . Bet galiu drą siai teigti, kad Jordanija yra labai į domi, visiš kai saugi, labai svetinga š alis! Tai, kad turizmas nė ra pakankamai iš vystytas š alyje, kaip, pavyzdž iui, Turkija, turi savo ž avesio. Poilsis tinka tiems, kurie pavargę nuo š urmulio ir daugybė s turistų , norinč ių atsipalaidavimo ir saikingų atpalaiduojanč ių atostogų.
Į Jordanijos karalystę vykome iš kompanijos Taiki tour su aukš č iausio lygio poilsio organizavimu. Prie iš ė jimo iš oro uosto mus pasitiko asmeninis vairuotojas patogiu automobiliu, kuris mus lydė jo beveik visur, kur tik lankė mė s. Pasirinktas marš rutas ne visai standartinis: 2 naktys Amane, tada persikė limas prie Negyvosios jū ros ir po 5 dienų poilsio 2 dienos Petroje.
Vakare atvykome į Jordanijos sostinę Amaną ir apsistojome Ibis vieš butyje.
Vieš butis yra naujas su graž iais kambariais ir puikiais pusryč iais. Kitoje kelio pusė je yra prekybos centras su kavinė mis ir į vairiomis parduotuvė mis. Joje galima sutikti vietinių moterų – ir visiš kai apsirengusių tamsiais drabuž iais siaurais skeltukais akims, ir visai į prastais drabuž iais, nes paprotys veidą dengti tamsiu š ydu miestuose nebenaudojamas. Turistų beveik nesimato, bet niekas į tave nekreipia dė mesio.
Pirmas dalykas, kurį pavyko aplankyti Amane, yra senovinė citadelė . Iš jo atsiveria nuostabū s modernaus miesto vaizdai Bizantijos baž nyč ių ir Umayyad rū mų fone, padengti prabangiais akmens raiž iniais, atrodytų , begaliniais. Nuo kalvos matosi Citadelė s papė dė je esantis romė nų amfiteatras, puikiai iš silaikę s iki š ių dienų . Beje, jis ir š iandien naudojamas kultū ros renginiams.
Toliau judame prie Jordanijos sienos ties Umm Qais, kur nuo kalvų atsiveria nuostabus vaizdas į š iaurinę Jordano slė nio dalį , Tiberijaus ež erą (Galilė jos jū rą ).
Aplankė me ir Ajlun tvirtovę su panorama iki 100 km. Pilies vidus pilnas atsitiktinai iš dė stytų koridorių ir laiptų pakopų . Į domios yra ant pilies sienų iš sidė sč iusios „mirties skylė s“, iš kurių už kariautojams ant galvų buvo pilamas verdantis aliejus ar derva (o gal dar kaž kas, kas buvo po ranka).
Po pietų skubame į Dž eraš ą , esantį slė nyje, apsuptame miš kingų kalvų ir derlingų slė nių . Labiausiai iš silaikę s senovė s Romos miestas, kurį tikrai verta pamatyti. Atminkite, kad Jordanas yra ne tik Petra!
Kitą rytą patraukė me link Negyvosios jū ros. Jums tereikia pamatyti, pajusti ir...nustebti!
Pirmiausia pastebima, kad pakrante klaidž ioja neapibrė ž to lyties kū nai, tirš tai iš tepti gydomuoju purvu, o vieš buč ių poilsiautojai lyg plū dė s guli ant vandens. „Negyva“ dė l didž iulė s druskos koncentracijos – 30 procentų , o tai septynis kartus sū resnė už vandenyno vandenį . Natū ralu, kad tokiame sū ryme nė ra augalų ar gyvū nų , iš skyrus galbū t kai kurias bakterijas. Negyvoji jū ra yra 409 metrais ž emiau visuotinai pripaž into jū ros lygio ir jos lygis kasmet maž ė ja. Priež astis paprasta – dž iovinimas.
Č ia apsistojome Holiday inn Dead sea resort 5 * su dideliu ir š variu paplū dimiu, aukš č iausio lygio aptarnavimu. Pusryč iai ir vakarienė geri, galima rasti patiekalų kiekvienam skoniui. Siū lomų paslaugų kokybė yra š iek tiek brangi, tač iau atostogoms visada iš leidž iate daugiau nei į prastai. Kelionė buvo gruodž io pradž ioje, jū ra buvo audringa, tač iau tai buvo tik 1 diena. Todė l norė dami nepraleisti dienos, gulė dami tik saulė je, nusprendė me aplankyti dar keletą atrakcionų.
Kaip visada, automobilis buvo aptarnaujamas greitai ir mes jau važ iuojame į Betaniją (kiti pavadinimai Bethany, Wadi Harrar, Krikš to vieta) - š venta vieta visiems krikš č ionims ant Jordano upė s kranto - Jė zaus Kristaus krikš to vieta . Kuris dė l upė s tė kmė s kaitos per pastaruosius 2 tū kstanč ius metų yra tam tikru atstumu nuo dabartinio kranto. Jordano upė – ne daugiau kaip deš imties metrų ploč io dumblino vandens ruož as, skiriantis dvi valstybes, todė l patys ten vaikš č ioti nepavyks.
Po pietų patenkame į mozaikų miestą Madabą , kur graikiš koje Š v. Jurgio š ventykloje yra gerai ž inomas mozaikinis Artimų jų Rytų ž emė lapis. Ž emė lapis laikomas seniausiu ž emė lapiu pasaulyje, iš likusiu iki š ių dienų . Statydami pamatą ant senovė s Bizantijos baž nyč ios griuvė sių , statybininkai už kliuvo ant mozaikinių grindų – ž emė lapio, kurio pieš inys yra seniausias biblinių vietų vadovas graikų kalba. VI mū sų eros amž ius.
Treč dalis mozaikos iš liko iki š ių dienų. . Taip pat š ioje baž nyč ioje yra krikš č ionių š ventovė – stebuklingoji Mergelė s ikona „Trys rankos“. Madaboje galite apsilankyti tradiciniame mozaikų fabrike ir pamatyti, kaip meistrai kuria savo š edevrus. Labai graž us, bet labai brangus.
Dar kelios deš imtys kilometrų nuo Madabos ir mes Moabo dykumos kalnuose. „Kalnų “ są voka yra dar viena biblinė hiperbolė , iš aukš tinanti aukš tas kalvas su š velniais š laitais. Pagrindinis kalnas yra Dangus (pabrė ž iant antrą jį skiemenį ). Iš jos virš ū nė s Dievas pranaš ui Mozei parodė Paž adė tą ją ž emę , bet už draudė jam ten patekti. Š io kalno regione yra iki š iol než inomas pranaš o Mozė s kapas.
Kad galė tume pasimė gauti gruodž io saule, mū sų kelias driekė si Negyvosios jū ros pakrante link XII amž iaus pradž ios kryž iuoč ių Al-Karak ir Al-Shobak pilių.
Neapibū dinsiu ir tik pasakysiu, kad Al-Shobak yra ž inomas dė l savo nesibaigianč ių pož emių , kurie apraš omi net nuotykių romanuose. Visame kelyje, palei pakrantę , stovi bokš tai su kulkosvaidininkais, kurie saugo Jordanijos ramybę.
Vakare, atvykę į Wadi Musa miestelį , š alia kurio yra Petra, ir į sikū rę netoli į ė jimo esanč iame vieš butyje, vaikš č iodami po miestelį sutikome vietinį gyventoją , kuris maloniai pakvietė apž iū rė ti Maž ą ją Petrą , kuri yra nė ra toli, bet per liū č ius pavojinga – palei praė jimą vandens srovė verž iasi greitai ir ž monė s nespė ja iš lipti. Nedvejodami sutarė me, nes nematau sau geresnio laisvalaikio. Ir, ž inoma, pati Petra, pirmaujanti bet kurio turistinio marš ruto Jordanijoje, yra visame pasaulyje ž inomas miestas, rož inė je uoloje iš raiž ytas senovė s nabatė jų ž monių.
Legendos apie senovinį miestą , pasiklydusį tarp uolų ir smė lio, jaudina vaizduotę . Kaip vė liau paaiš kė jo, Petra veltui buvo laikoma pasiklydusiu miestu, niekur nepasiklydo ir vargu ar jos gyventojai turė jo pagrindo taip keistai slė ptis nuo pasaulio. Faktas yra tas, kad atsitiktinai, o gal tyč ia, musulmonų geografai ne visai tiksliai nurodė jo vietą ž emė lapyje.
Turtingiausia istorija, unikalus natū ralaus akmens spalvų ž aismas, ž mogaus menas ir griaunantis gamtos darbas. Vienas iš septynių pasaulio stebuklų . Š is kū rinys tikrai vienas didž iausių ž emė je...Jį supranti tik stovė damas š alia...Nei viena nuotrauka negali perteikti dydž io ir jausmų. . Tai gali tik patirti!
Į Petrą geriausia lankytis nuo pat atidarymo – nuo .6 ryto, nes Petroje ne tik daug turistų , bet ir labai daug.
Plač iu keliu, ž velgdami į apylinkes ir iš akmens iš kaltus kapus, pasiekė me As-Sig tarpeklią , kuris yra ž avingas gamtos statinys: didž iulė uola suskilusi taip tolygiai, tarsi bū tų nupjauta milž iniš ku peiliu, rož inė . Dė l akmens spalvos ir keistų gamtos pieš inių š is tarpeklis yra fantastiš kai graž us. O dabar, kai, atrodytų , smegenys jau apimtos dž iaugsmo ir niekuo nebeį manoma nustebinti, iš uolos atsiveria vaizdas į al-Khazneh (iž dą ), lobį milž iniš koje niš oje uolose. tarpeklis. Daugelis nerizikuoja lipti laiptais ir apž iū rė ti al Deir vienuolyną , bet tai tikrai ne mes. Gruodž io mė nesį č ia daž ni lietū s ir rū kai, todė l nedrį some sė sti ant asilo, kuris taip meistriš kai kelia į virš ų pavargusius turistus ir vaikus.
Bet net ir po lietaus laipteliai pakankamai greitai iš dž iū sta ir grį ž tant Petra jau visai kitokios formos besileidž ianč ios saulė s fone, nebuvo turistų , o mes galė jome mė gautis buvimu š ioje nuostabioje vietoje. iki galo. Be to, virš uje pamatė me praš matnią š ventyklą , bū tent ten supranti š ios vietos didingumą ir nenustoja ž avė tis neį tikė tinu darbu, kurį ž monė s skyrė kurdami tokius ž monijos lobius. Suprantu, kad tai kapai, bet atrodo kaip didž iuliai rū mai, kurie irgi iš kalti uoloje, į ė jus į vidų galva sukasi nuo keistų pieš inių , susidedanč ių iš akmens gyslų . Tai tikrai paslaptingas miestas, paslė ptas nuo akių pač iame š ventosios ž emė s centre!
Jordanas amž iams iš liks mano š irdyje, nes tai ne tik rausvų uolų , kavos su kardamonu, bet ir vyrų mė lynomis akimis š alis.
