Opatija – Kvarnerio perlas

2012 Gegužės 29 Kelionės laikas: nuo 2012 Gegužės 10 iki 2012 Gegužės 27
Reputacija: +969
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Opatija (Opatija) – garsioji Kroatijos Nica, madingiausias Kroatijos kurortas. Unikalus š iltas ir š velnus klimatas, nebū dingas š iaurinei Kroatijos pakrantei, subtropinė parkų ir aikš č ių ž aluma, deš imtys prabangių vieš buč ių , iš sirikiavusių palei garsų jį „langomarą “ (promenadą ), iš skirtiniai Europos į monių butikai, brangū s restoranai ir prestiž inė s vilos, pastatytos dar 2010 m. Austrijos-Vengrijos dienos – visa tai

Opatija – vienas iš nedaugelio Kroatijos kurortinių miestelių , kuriame aktyvus turistinis gyvenimas vyksta beveik iš tisus metus. Tai palengvina iš vystytas vieš buč ių tinklas, daugybė


pramogų , europietiš ko komforto lygio ir nepaprasto grož io š iaurinė je Kvarnerio į lankos dalyje. Ne be reikalo dar XIX amž iuje austrų ir vengrų aukš tuomenė taip vertino š į pajū rio miestelį , kurio svarba Kroatijos turizmui nebuvo prarasta net per sunkų praė jusio amž iaus 90-tą jį deš imtmetį . Jei norite pasijusti Europos beau monde dalimi ir tuo pač iu gerai pailsė ti slaviš kai kalbanč ioje aplinkoje, tuomet esate č ia – Opatijoje!

Pompastiš ka Opatija, kitaip nei daugelis kitų Kroatijos miestų , negali pasigirti sena istorija ir didvyriš ka praeitimi. Tač iau apie š į „kultinį “ kurortą sklando daugybė legendų ir į spū dingų istorinių likimo vingių .

Garsiausios legendos byloja, kad bū tent č ia senovė je apsigyveno Jasono palikta karalienė Medė ja. Neatsitiktinai vienas iš Opatijos Rivjeros (Liburnian Riviera) pakrantė je esanč ių kaimų vadinamas Medveja (Medveya). Pasak legendos, bū tent iš č ia kilusi liburnieč ių gentis, Medė jos palikuonys, kurie š iai Kvarnerio į lankos daliai suteikė Liburnijos pavadinimą .

Pats pavadinimas „Opatija“ reiš kia abatiją , miestas jį gavo benediktinų vienuolyno dė ka, kuris š iose vietose buvo į kurtas XV amž iaus pradž ioje. Tikroji Opatijos istorija prasideda tik XIX amž iaus pabaigoje, kai iš maž yč io kaimelio prie Adrijos jū ros ji sparč iai ė mė virsti prestiž iniu kurortu ir garsia Austrijos-Vengrijos aukš tuomenė s sanatorija.


Pamatai buvo padė ti 1844 m. , kai turtingas ir sė kmingas Rijekos (Rijekos) miesto pramonininkas Ignio Scarpa č ia pasistatė prabangią vilą , kurioje ilsė josi su š eima, taip pat leido laiką su į takingais ir net karū nuotais draugais. Vila buvo pavadinta Angiolina, joje į vairiu metu lankė si erchercogas Maksimilianas, Marija Ana – imperatoriaus Ferdinando I ž mona ir kiti į takingi asmenys. 1882 m. Friedrichas Schü lleris, kuris buvo atsakingas už gelež inkelio iš Liublianos į Rijeką tiesimą , į sigijo vilą Angiolina. Iniciatyvus inž inierius, kurio interesai neapsiribojo gelež inkelio bė gių tiesimo sritimi, nusprendė š iame nuostabiai graž iame Adrijos kampelyje sukurti madingą kurortą aristokratijai ir aukš č iausiems Austrijos kariuomenė s sluoksniams. Į domiausia tai, kad kurortas iš pradž ių buvo sumanytas kaip ž iemos kurortas ir sveč ių turė jo priimti nuo spalio iki geguž ė s. Tai palengvino š velnus Opatijos klimatas, nuostabus gydantis oras ir gera vieta. Š iuo atž vilgiu miestas vė liau turė jo tik vieną konkurentą – Malio Loš inj (Mali Loš inj) miestelį , esantį Loš inj saloje, kuris taip pat tapo gydymo ir prestiž inio ž iemos poilsio centru Austrijos kariniam elitui.

Schü lleriui vadovaujant buvo pastatyti pirmieji du Opatijos vieš buč iai – Kvarner (Kvarner) ir Crown Princess Stephanie (Kronprinzessin Stephanie), kurie š iuo metu vadinami Palace-Bellevue. Kurortas vystė si labai greitai ir greitai į gijo platų populiarumą Europoje. Prie jū ros buvo statomi vieš buč iai, o Art Nouveau tapo pagrindiniu architektū ros stiliumi. Iki š iol miesto sveč ius stebina Opatijos vilų prabanga, didybė ir imperinė galia. Opatija visada buvo populiari tarp ž inomų ž monių . 1894 metais č ia derė josi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II ir Austrijos-Vengrijos imperatorius Francas Juozapas. Antonas Pavlovič ius Č echovas ilsė josi vieš butyje „Kvarner“. XX amž iaus pradž ioje Kronprinzessin Stephanie gyveno garsi š okė ja Isadora Duncan. Anot jos, bū tent palmė , augusi prieš ais vieš butį , padė jo jai sugalvoti garsų jį „plazdė jimo rankomis“ judesį . Prancū zų kompozitorius Jeanas Charlesas de Paeras Opatijos garbei paraš ė polką , kurią pavadino „Villa Angiolina“. Netikė tai prasidė ję s Pirmasis pasaulinis karas labai pristabdė Opatijos augimą ir vystymą si. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos kurortas buvo tam tikro nuosmukio. Jauna Jugoslavijos valstybė rado unikalų bū dą , kaip vė l suteikti Opatijai buvusį blizgesį , atidarydama Talaso terapijos institutą č ia 1954 m. To dė ka pajū rio gydyklos š lovė pasklido po visą pasaulį .

Opatijos (Liburnijos) Rivjera driekiasi daugiau nei 12 km nuo Volosko (Volosko) kaimo, esanč io pasienyje su didž iausiu regiono miestu Rijeka (Rijeka) š iaurė je iki Lovrano (Lovran) miesto pietuose. Pakrantė je yra keletas kurortinių kaimų , kurių ribos yra labai savavališ kos, nes. jie jau seniai yra vienos visumos dalis - Didž ioji Opatija, tai Volosko (Volosko), Opatija (Opatija), Ič ić i (Ichichi), Ika (Ika) ir Lovran (Lovran). Kiek toliau, kiek nutolusi viena nuo kitos, yra legendinė Medveja (Medveja), kuri garsė ja nuostabiu akmenukų paplū dimiu. Tiesą sakant, vieš buč iai, kurortai ir vilos yra iš sidė stę palei pakrantę visoje Rivjeroje.

Opatijos Rivjeros ypatybė – itin kalnuotas reljefas. Tik siaura juosta palei pakrantę , kurios plotis vidutiniš kai nevirš ija 300 m, yra gana plokš č ia sritis, kurioje yra pagrindinė s turistinė s vietos. Toliau Uč kos kalno š laituose stū kso daugybė privač ių namų , mini vieš buč ių ir apartamentų . Garsioji Opatijos „langomar“ (promenada) yra ideali vieta pasivaikš č ioti gryname jū ros ore ir tyrinė ti kurorto grož ybes. 14 km marš ruto metu galė site paplaukioti daugybė je Didž iosios Opatijos paplū dimių , pasigrož ė ti iš skirtiniu Š v. Jokū bo parku su ryš kiais gė lynais, atsipalaiduoti kavinė se ir restoranuose.


Patogus Liburnian Rivjeros klimatas yra dė l jos vietos. Uč kos kalnų grandinė apsaugo Opatijos pakrantę nuo š altų ž iemos vė jų , puč ianč ių iš ž emyno, o jū ros brizas Kvarnerio į lankoje vasarą suteikia vė sos ir gaivos. Opatija vis dar yra puiki vieta ž iemos atostogoms. Š iltas oras, amž inai ž aliuojantys augalai, puikiai iš vystyta infrastruktū ra poilsiui ir pramogoms neleis nuobodž iauti, o jei staiga norisi pasivaikš č ioti po š viež ią sniegą ar paslidinė ti, tuomet tereikia nuvaž iuoti 30 km ir atrasi save Gorski Kotare, kur karaliauja ž iema. Galite aplankyti Platako slidinė jimo kurortą arba Risnjak nacionalinį parką , pasivaikš č ioti po Delnice (Delnice) miestą ir iš bandyti medž ioklė s trofė jus viename iš kalnų restoranų .

Dauguma Opatijos apylinkė s paplū dimių yra specialiai į rengtos betoninė s platformos. Pač iame miesto centre yra didž iausia iš jų - Slatina (Slatina), kurią labai lengva atpaž inti iš garsių skė č ių , nudaž ytų vaivorykš tė s spalvomis ir į rengtų terasose, besileidž ianč iose į jū rą . Č ia taip pat į rengti du vaikiš ki „broliukai“, yra atrakcionų , veikia kelios paplū dimio kavinė s.

Dė l uolė to reljefo Opatijos Rivjeros vanduo visada yra š varus ir skaidrus, nepaisant didelio plaukikų skaič iaus ir didelio miesto artumo. Turistai, kurie kategoriš kai nepriima maudynių nuo platformų , pamė gs graž iausius Medvei ir Ichichi akmenukų ir smė lio paplū dimius. Opatija tradiciš kai garsė ja brangiomis parduotuvė mis, puikiais restoranais ir prestiž iniais kazino. Gyvenimas mieste verda iki vė lyvo vakaro, daugelis barų , naktinių klubų ir diskotekų dirba iki paskutinio lankytojo. Dauguma pramogų objektų yra tiesiai pagrindinė je Opatijos gatvė je – Marš alo Tito – esanč iuose vieš buč iuose, č ia į sikū rusi dauguma mados butikų ir konditerijos parduotuvių . Rudenį miestas prisipildo keptų kaš tonų kvapo, kurie verdami ir parduodami nedideliuose kioskuose, iš sidė sč iusiuose kurorto krantinė se. Opatijoje visus metus vyksta koncertai, festivaliai ir meno parodos. Po Naujų jų metų š venč ių č ia prasideda karnavalai.

Opatija nuo seno yra miestas, tradiciš kai traukiantis rusakalbius „namų prie jū ros“ pirkė jus. Ir tai nestebina. Iš vystyta pramogų infrastruktū ra, puikū s restoranai ir parduotuvė s, kupinas gyvybė s iš tisus metus, didž iausio Kvarnerio miesto – Rijekos – artumas ir iš skirtinai patogi vieta transporto arterijų , vedanč ių į Slovė niją , Italiją ir Austriją , atž vilgiu – visa tai daro Opatiją savotiš ka. „Kroatijos rublevka“. Be to, nekilnojamojo turto kainos Opatijoje nė ra tokios astronominė s kaip minė tame Maskvos srities rajone. Už daugiau nei priimtiną kainą galima į sigyti pagal individualų projektą pastatytą unikalų namą su vaizdu į jū rą su iš skirtiniais baldais ir baseinu. Senovė s ir aukš to stiliaus ž inovams bus į domu pasiž valgyti po seną sias austrų vilas, iš sidė sč iusias geriausiose Opatijos Rivjeros vietose. Š ie unikalū s pastatai labiau primena nedidelius Art Nouveau stiliaus rū mus, o ne pajū rio vasarnamius. Ž inoma, į seno pastato rekonstrukciją reikė s investuoti daug pinigų , tač iau bū site apdovanoti nepaprasta kolonijinė s vilos atmosfera ir tikrai sukelsite draugų ir artimų jų susiž avė jimo audrą .

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Panašios istorijos
Komentarai (1) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras