Krištolo skaidrumo jūra, nuostabi gamta, įdomi architektūra – tai Kroatija

2012 Sausio 11 Kelionės laikas: nuo 2011 Birželio 18 iki 2011 Liepos 03
Reputacija: +4035
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Kelias į Rovinį nebuvo varginantis, nes apylinkė s buvo vaizdingos, kitokios, nepaž į stamos ir todė l labai į domios. Važ iavome su vienu sustojimu kaž kur degalinė je, po kurio laiko jau š iek tiek gailė jausi, kad nieko niekur nenufotografavau, kaž kur skubė jome, labai...Kartais už lango temperatū ra nukrisdavo iki +18 , + 19, tada vė l pakilo...Ir Kvarnerio į lanka! Man buvo paž adė ta, kad grį ž tant sustosime kur noriu ir daug fotografuosime, bet viskas susiklostys kitaip.

Prieš atvykdama į namus, aš jį jau mač iau, lygiai tokį patį kaip nuotraukoje. Č ia apartamentus už sisakė me iš anksto, maž daug prieš.2, 5 mė nesio, per internetą . Susiradome š eimininkę , paaiš kinome, kas esame ir kad atvykome diena anksč iau (už sakyta nuo 21.06, atvaž iavome 20.06), mū sų laimei apartamentai buvo laisvi, juos aprodė ir pradė jome kraustytis.


Ne kartą padė kos ž odž iais prisiminsite visų forumo narių ž inutes, š iuo atveju, pavyzdž iui, dė l bū sto. Mū sų butas pasirodė esą s absoliuč iai „nuogas“, nors susiraš inė jime buvo nurodyta, kad yra viskas, ko reikia. Nustebome, nieko daugiau, nes forumo dė ka irgi buvome pasiruoš ę tokiai „aparatū rai“. Laimei, Konzum (prekybos centras) buvo už.2 ž ingsnių , kol aš iš pakavau lagaminus, mano berniukai nupirko viską , ko reikia. Tokiais atvejais kelionė s automobiliu yra privalumas, nes į maš iną kraunamos visokios smulkmenos kaip servetė lė s, popieriniai rankš luosč iai, druska, cukrus, muilai, duš o ž elė ir daug daugiau, viskas, kas lieka. Daž niausiai visa tai bū na apartamentuose, niekada apie tai negalvojome, bet č ia mums buvo kitaip...O jei skristume lė ktuvu? Kur visa tai?

Š eimininkė s papraš ė me virdulio, ji pasakė , kad neturi ir atneš ė mums kavos virimo aparatą , kuris mū sų š eimai visiš kai nenaudingas, nes kaž kas č ia kavos visiš kai neatpaž į sta, bet aš galiu iš gerti puodelį , vieną kartą savaitę , ne daugiau. Visada su savimi turime kelioninį dė klą su virduliu, arbata ir kitais daiktais į bet kokią didelę ir maž ą kelionę . Pirmą kartą kalbė jomė s su š eimininke, antrą kartą po 5-6 dienų papraš iau pakeisti duš o rankš luosč ius. Ir kadangi aš taip pasakiau, „duš o rankš luosč iai“, tai jie buvo pakeisti, o ne kiti. Buvo nurodyta, kad rankš luosč iai keič iami 2 kartus per savaitę , turė jome 8 naktis, kaip suskaič iuoti kada reikia keisti... daž niausiai apie tai negalvoji: arba daž nai keič iasi, arba didelė pė da, imk. kai tau to reikia. Ir treč ią kartą , kai su ja sumokė jome iš vykdami.

Patys kambariai buvo normalū s, laisvi, nieko perteklinio, jokių paveikslų ant sienų , popierinių -dirbtinių gė lių ir kitų dulkių surinkė jų . Didelis balkonas su vaizdu į sodą . Jie turi didelį sklypą , ten valgė , ir puš ys, ir palmė s, ir alyvmedž iai, ir kita augmenija. Atsipalaiduoji balkone ir viskas aplinkui dž iugina akį , o ten tolumoje matai gabalė lį jū ros.

O dabar atvež imas-susipaž inimas-iš pakavimas baigtas ir dabar prie jū ros. Jū ra, Adrijos jū ra, jau paž į stama ir staiga tokia kitokia: turkis-kristalas-smaragdas, ramus ir laisvas...laisvas nuo ž monių . Nenuleiskite akių ! Vodichka buvo gaivinanti, bet tokia graž i! Patogiai į sitaisė me ant gultų , galvojome, kad iki vė laus vakaro neturime kur skubė ti, bet š tai. Kaž kur apie 6 val. , mus ramiai perkė lė iš gultų... kas nori kur. Jie buvo surinkti į krū vą , pritvirtinti gelež ine grandine ir galiausiai už daryti tvarto spyna. Neį prasta, neį prasta...


Na, o kitose vietose vakare irgi visa tai surenkama, gultai į vieną pusę , č iuž iniai į kitą , skė č iai už daromi, bet jei yra poilsiautojų , niekas netrukdo, naudokitė s kiek reikia. Mes tada č ia susitikome su rusakalbiais, pasikalbė jome, jie pasakojo, kad tokios taisyklė s yra tarsi visoje Kroatijoje. Ypatingai nenusiminome, tai buvo pirmas ir vienintelis mū sų vakaras, kai iki vė lumos buvome jū roje.

Kita diena buvo tiesiog paplū dimio diena. Mes jau pavaikš č iojome pakrante daug toliau, iš tyrė me visus į ė jimus ir iš ė jimus į jū rą , nes ten visai nelengva į važ iuoti ir iš plaukti iš jū ros dė l didelių akmenų . O vakare nuė jome susipaž inti su senamiesč iu. Š iek tiek neį prasta, yra panaš umo su kitais miestais ir tuo pač iu jis yra toks vienas, unikalus. Naktinis Rovinj. Poilsiautojai aplinkui, beveik visi š oka, tuo metu mieste vyko muzikos festivalis. Jie š oko dieną ir naktį , be pertraukos.

Net ir namuose muzika skambė jo iki vė lyvo vakaro, nepaisant to, kad mū sų bū stas buvo ne centre. Turė jau už daryti visus langus ir duris ir miegoti su oro kondicionieriumi.

Apskritai man patinka kurortinių miestų atmosfera: visada atostogos, aplink visi apsirengę , nerū pestingi...tai diskotekos iki vė lumos, tai kavinė s ir restoranai, pilni turistų , ten visą parą karaliauja juokas, š ypsenos ir dž iaugsmas. , kaž kas bū dinga tik pietiniams kurortams, atgimimas aplinkui...nuotaika puiki, bet kitaip ir bū ti negali! Mes atostogaujame, urra! ! !

Kitą dieną mū sų laukė ekskursija po jū rą , kurios metu pasivaikš č iojome pakrante, salomis ir toliau į Limos į lanką . Ekskursijos senamiestyje parduodamos kiekviename ž ingsnyje, tik reikia š iek tiek pasivaikš č ioti, pasiž iū rė ti, kas ką turi ir už kokią kainą . Tų pač ių ekskursijų kainos skiriasi. Mums tai tikrai patiko.

Visada darome keliones jū ra, tai tarsi neatsiejama kelionė s dalis. Turistų laive nebuvo daug, apie 15 ž monių , mano nuomone, visi liko patenkinti, nes visi davė arbatpinigių iš lipant. O gal aš tai vertinu pagal save? Dovanoju tik tada, kai man patinka.

Rovinj nuo jū ros visai kitoks, dar graž esnis! Ir kodė l š is senamiestis pastatytas ant š io vandens skalaujamo ž emė s sklypo? Juk dar yra ž emė s.


Mums labai patiko Limos į lanka, ji buvo plati, iki galo neplaukė me, tik iš dalies. Sustojimas buvo prie nedidelė s prieplaukos. Galite plaukti arba š iek tiek pakilti į apž valgos aikš telę . Nelabai daug kas iš reiš kė norą maudytis, na, ten labai stač ia, akmenuota pakrantė . Bet vis tiek nusprendė me plaukti, vanduo atrodė net skaidresnis nei Rovinj ir š iek tiek š iltesnis.

Po pasivaikš č iojimo jie pradė jo priž iū rė ti restoraną , kuriame galė tume pavakarieniauti.

Daug kur yra „barkerių “, kiekvienas savo į staigoje, o mums patiko restoranas „Da Piero“. Ir mes jame neklydome: viskas ten buvo nuostabu! Midijos č esnakų padaž e, persivalgymas. Kitur taip pat už sisakė vė liau, bet tik pas mus buvo tokie skanū s. Reikia paž ymė ti puikų aptarnavimą , atrodo, kad kiekvienas noras skaitomas akyse, o tuo pač iu viskas korektiš ka, profesionalu, oriai, be nereikalingo paslaugumo. Tokia pati paslauga buvo ir kitame Budvos restorane. O kadangi mums č ia viskas patiko, tai su kitais restoranais neeksperimentavome, jei kai tekdavo pietauti mieste, tai tik č ia. Ir š is restoranas turi dar vieną privalumą , č ia galima atsiskaityti banko kortele, ką mes visada darydavome. O kaip dė l arbatpinigių , paklausite? Bū tinai iš važ iuokite kiekvieną kartą , už tokį draugiš ką aptarnavimą ir puikią virtuvę buvo neį manoma neiš vykti.

Č ia nusprendė me iš bandyti saldų vyną , apie kurį klausiau forume: ISTRA Prosek. Saldž ių vynų mė gė jams – tai tik Dievo dovana! Tada 2 vakarai buvo š io vyno paieš komis, apė jo daugybę parduotuvių ir visokių girdyklų ir radau, galima sakyti, tiesiai prieš nosį , senamiestyje, Bonbonniere KRAS parduotuvė je. Ten parduoda ir š okoladą . Su savimi į Saratovą vež ė mė s porą butelių š io vyno, daug vež tis negalima, skrydž ių apribojimai. Kodė l mama jau seniai nebendrauja su alkoholiniais gė rimais, bet ir č ia bandė ir gyrė , patiko.

Kartą nuė jome į kavinę "Copacabana" paragauti ledų , kokteilių...Ledai labai graž iai dekoruoti, daug vaisių , bet ir daug plaktos grietinė lė s, daugiau nei ledų , bet aš nemė gstu. jų labai. Ledai paprasti, patys geriausi ledai, tai vis dar Italijoje. Kaž kokioje picerijoje man labai patiko pica, bet pavadinimo neatsimenu, o kvitas nebuvo iš saugotas.


Kitą dieną rytas buvo niū rus, saulė s nebuvo, o mes nusprendė me važ iuoti į Porec, Motovun ir kas dar bus pakeliui. Pirmiausia sustojome prie Limsky į lankos iš kito galo, iš sausumos pusė s, nesuž avė jome. Kaž kaip viskas buvo nuobodu, negyva...Yra apž valginiai laiveliai, bet važ inė ti nebepradė jome. Pakeliui aptikome kioską su likeriais, dviese galė jome jų paragauti, ką ir padarė me. Kai kurie mums patiko, kai kurie – ne, o kai kuriuos nusipirkome norė dami eiti. Beje, Kalė dų dieną atidarė dar vieną butelį vyno, atvež to iš Kroatijos, bū tent iš š ios vietos, kur ragavome...ir kaž kaip „neatpaž inome“. Avieč ių -gervuogių vynas su dujomis, kaip š ampane, ne mano vyras, ne aš , neprisiminė me, kad bandė me, nes nepirkč iau, man visai nepatiko...Kaip tai galė jo atsitiks? ...

Iš virš aus iš siaiš kinome, kur į lankoje yra apž valgos aikš telė s ir ten nuvykome.

Viskas apaugusi veš lia augmenija, ypač deš inė je, neaiš ku, kur toliau š i į lanka vingiuoja. Norė jome ten nukeliauti tarsi tokiu keliu, kad š i į lanka visada bū tų matoma, bet kelias mus vis labiau nuo jos nuvedė į ž emyno gilumą . Per kaž kokias gyvenvietes vykstame į Poreč ą , pravaž iuojame Vrsarą , dabar iš sausumos pusė s, jame trumpas sustojimas ir toliau. Taigi, apie š ituos punktus, visur yra "barkeriai", prie kiekvienos konobos (ar restorano? ), viskas, stiprioji lytis mano ekskursijų programai nebepriklauso. Bet nusprendė me, kad grį ž ę bū tinai č ia vakarieniausime. Atvykome į Poreč ą ir č ia saulė arba iš lenda, arba dingsta, darosi tvanku, karš ta, net jū ros artumas neatgaivina. Nebuvo jokių problemų ieš kant vietos automobiliui, centre yra didž iulė mokama aikš telė , netoli jū ros, tuo metu vietos buvo daug, tad su parkavimu problemų nekilo.

Ką aš galiu pasakyti, eilinis kurortinis miestelis, ž inoma, viso to nenuė jome, vaikš č iojome krantine...ž iū rė jome ten parduodamų prekių kainas, į prastos kainos, kaip ir visuose pajū rio kurortuose.

Pasidarė tikrai karš ta! Aš streikuoju: nebė ra miestų , karš tis, noriu prie jū ros. Na ką daryti, grį ž tam atgal, o š turmanas nuvedė kitu keliu, ir į jokią konobą nepatekome. Vė l važ iuodamas per Limos į lanką vis tiek negalė jau nusiraminti, na jei iš vienos pusė s galima ž iū rė ti iš virš aus, tai iš kitos pusė s? Eime paž iū rė ti, než inome ką ? Na, važ iavome ir ieš kojome pusantros valandos, tad iki į lankos neprivaž iavome. Jie net nematė kelio. Kita vertus, pravaž iavome kai kuriuos kaimus ar fermas, kelis kartus tiesiogine to ž odž io prasme į važ iavome į aklavietę...o ž monių kaž kaip niekur nesimatė , turbū t visi buvo darbe. Nenorė jau pasiduoti, bet ką padarysi, turė jau grį ž ti be nieko.


Taigi mū sų kelionė po miestus baigė si š lovingai, pirmoji ir paskutinė , niekas kitas nenorė jo kraustytis tokiame karš tyje į vidų.

Kitą dieną iš važ iavome kitu keliu – į Premantū rą . Tiksliai než inant kur yra jū ra, nors važ iavome palei į lanką , než inau kaip teisingai š i vieta vadinasi...Atvaž iavome į kaž kokį kempingą , sumokė jome pinigus ir nuvaž iavome beveik iki jū ros. Kaip ten graž u, kokia graž i jū ra, ir vė l puš ys č ia pat. Poilsiautojai iš sidė stę palei visą pakrantę , bet ten visiš kai laukinė , nepriž iū rima ir tokia didelė , kad nebus sunku rasti nuoš alų kampelį , kuriame š alia tavę s nebū tų nė vieno deš imtis metrų . Č ia vandenyje pirmą kartą pamatė me maž us jū rų ež ius, jie tik kū dikiai, palyginus su egiptietiš kais. Ir į domu, kad ant nugaros, tarp spyglių , buvo smulkū s akmenukai. Kaip jie ten liko?

Buvo planuota č ia kuo daugiau apvaž iuoti pakrante, bet iš š ilto vandens nebuvo į manoma ką nors iš traukti, o ir aš pats nenorė jau važ iuoti kitur. Tai buvo viena iš idealių vietų maudytis, na, tiesiog nuostabu!

Bū tent č ia mano planai pradė jo byrė ti, nes iš pradž ių buvo planuota ir į gyvendinta Plitvica – Rovinj – Mali Losinj sala. Sū nus pasakė : kodė l mums nepamojavus Dubrovnikui? Na, o kaip yra bū ti Kroatijoje ir neaplankyti Dubrovniko? Ech? ? ? - Aš pasakiau. Taip, aš nieko apie jį neskaič iau, o kur yra paplū dimiai ...o kaip dė l bū sto ...na, gal aš paž iū rė jau keletą praneš imų ir net tada nelabai atidž iai. Galvojome ir galvojome, bet kas iš tikrų jų ? Kodė l gi ne? Taip spontaniš kai atsidū rė me Dubrovnike. Jei neturė tume bilietų į Maskvą liepos 6 d. , bū tume ten pasilikę ilgiau. Visgi 4 dienų tokiai rojaus vietai neuž tenka.

Tuo tarpu saule ir jū ra mė gaujamė s kitame rojuje – Premantū roje.

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Вид с нашего балкона на сад, а там вдали виден кусочек моря.
Это домик владельцев апартаментов.
А вот этот 2-этажный дом полностью сдаётся.
По этой дорожке между отелями можно пройти к морю.
Вот оно море...
Чистота и прозрачность воды говорят сами за себя.
Велосипедная дорожка вдоль моря.
Ночной Ровинь.
Танцы начинаются...
Ровинь со стороны моря.
Побережье Ровиня.
Велосипедная дорожка вдоль моря.
Маленький островок в море с одиноким маяком.
Красавец Ровинь.
Вид на Ровинь с другой стороны.
А это маленький причал в Лимском заливе.
Лимский залив.
Выходим из Лимского залива в море.
Вид на городок Врсар.
Иногда по вечерам мы гуляли вот по таким улочкам Ровиня.
Это рядом с пляжем Куви.
По всему побережью тянется сосновый парк.
А там внизу скалы и камни, и купаются люди.
Panašios istorijos
Komentarai (3) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras