Kroatijos bėgimas
Marš rutas: Splitas – Trogiras – Murterio sala – Zadaras – Ninas – Starigradas (Paklenica) – Jazerce (Plitvicos ež erai) – Senj – Pula – Opatija – Rijeka (keltas) – Splitas – Dubrovnikas – Makarska – apie. Brakas – Splitas.
Rida - gerai. 2000 km.
Transportas - Kijevas-Splitas-Kijevas - lė ktuvas, Kroatijoje - Opel Vektra (nuoma)
Pirmoji diena.
Iš vykimas iš Kijevo. Atvykimas į Splitą.19:00 val. Pasų kontrolė , bagaž o atsiė mimas. Automobilio registracija ir gavimas nuomos punkte. Automobilis buvo už sakytas iš anksto internetu. Nuoma Kroatijoje nusiminusi dė l didelių iš laidų (1180.00 eurų / 14 dienų ). Todė l automobilį teko paimti iš vietinė s nuomos į monė s, nes. kainos didž iuosiuose tinkluose paprastai buvo nepaprastai didelė s. Gal turė jo į takos sezonas, o gal apskritai tokia kainų politika. Atvykimas į Trogirą į vieš butį „Astoria“ už sakytas iš anksto (90 eurų / diena BB). Apgyvendinimas. Nakvynė . Vieš butis pasirodė visai tinkamas sustojimui kelionė s metu. Nedidelė , esanti palei E65 greitkelį (aiš ku, kelias girdisi, bet aš , kaip didmiesč io gyventojas, nesukė liau didelio diskomforto), yra aikš telė . Vietinis jū ros gė rybių restoranas yra neabejotinai populiarus ir ne tik tarp vieš buč io sveč ių , jie gamina tikrai skanų maistą .
Antra diena.
Lipti. Pusryč iai vieš butyje. Kelionė į Trogirą . Miestelis paliko patį palankiausią į spū dį : maž as, jaukus. Nuostabus senamiesč io gatvelių labirintas ir panorama iš tvirtovė s apž valgos aikš telė s, centrinė je krantinė je prisiš vartuotų jachtų apmą stymas (su taure š viež io limonado rankoje) ž adino romantiką . Be to, protas ir siela dar nepasisotinę emocijomis ir atsipalaidavimo spalvomis. Toliau laukė kelionė į paplū dimį . Ž inoma, prireikė š iek tiek laiko, kol pripratome prie minties, kad š ios pakrantė s gijos (net ne dryž iai) vadinamos paplū dimiais. Bet...neprilygstama jū ra daugiau nei kompensavo š į (vieną iš nedaugelio) minusų .
Treč ia diena.
Anksti ryte judant link apie. Murter (palei E65), planavome iš ten vykti į Kornati salyną . Bet tada mums į vyko punkcija (ta prasme „nepavyko“). Visi laivai į Kornati iš vyksta iš Murterio iki 9-00 val. , į skaitant. mes vė luojame. Nusprendė me atsigaivinti, atsipalaiduoti ir persikelti į Zadarą . Kaip atsidū rė me š iame paplū dimyje, istorija tyli, bet stebuklingas puš ų ir jū ros derinys padarė savo ir mū sų nuotaika, kuri buvo nukritusi po „skrydž io“ su Kornati, gerokai pagerė jo. Atvykę s ir klaidž iodamas po Zadarą supratau, kad pamatyti š iandieną tiesiog ne mū sų diena. Tiesą sakant, Zadaras manę s nesuž avė jo, todė l apraš ymo praleidž iu. Iš ten nuvykome į Nin miestelį (306). Vieta pasirodė maž ytė , beveik ž aislinė , iš visų pusių apsupta vandens ir labai ramu. Tai mums paliko patį maloniausią į spū dį . Nusprendž iau č ia nesustoti nakvoti ir važ iuoti tiesiai į Starigradą , nes. Kitą dieną planuota skirti Paklenicos nacionaliniam parkui. Į Starigradą atvykome 21 val. Bū stas buvo ankš tas. Labai sunkiai, labai aktyviai dalyvaujant mū sų problemos persmelktiems vietiniams gyventojams, jie rado kambarį pas moč iutę už.20 eurų . Situacija ir są lygos nepadoriai priminė Krymo privatų sektorių ir tai galiausiai patvirtino mintį „ne mū sų diena“. Tač iau nuovargis padarė savo, nusiprausė me po duš u ir griuvome miegoti.
Ketvirta diena.
Ankstyvas pakilimas, pusryč iai ir į Paklenicą . Š į rytą oras buvo debesuotas su š lapdriba, o tai mums buvo tik į naudą . Prie į ė jimo į parką , kaip ir tikė tasi, civilizuotas parkingas. Pasiimame fotoaparatą , vandens, porą bandelių . Nepamirš kite progai tinkamų drabuž ių ir batų (važ iavome į urvą , teko kopti kalnų taku). Apskritai parke yra keli marš rutai. Informacijos apie juos galima rasti parke ir turizmo informacijos centre. Marš rutai sutvarkyti: suž ymė ti, yra vietų poilsiui. Taigi, prie į ė jimo į parką (5.5 euro/asm. ) atsiduri tarpekliuke, kur nuo kiekvienos uolos grupelė mis kabo alpinistai, labai palankios są lygos jiems treniruotis. Taip pat pač ioje pradž ioje vyksta tunelio klojimo ir koncertų salė s į rengimo darbai kalno viduje, tad statybinė technika yra. Tada laukia gana ilgas ir staigus kopimas. Į ė jimas į urvą.10 eurų . Pasakojimas kroatų ir anglų kalbomis. Viduje labai š alta, nė ra vieš ų marš kinė lių , kaip Kryme, į sk. š ilti drabuž iai - su jumis. Turiu pasakyti, kad pats urvas yra į domus, bet jei nesate ypatingas tokių reiš kinių gerbė jas ar pakankamai daug jų matė te pas mus, tada geriau pasirinkti kitą marš rutą . Urvo apž iū ra, kelionė atgal, pietū s ir kelyje į Plitvitą (A1 - 25 - 1). Vieš buč iuose prie Plitvicos ež erų laisvų kambarių nebuvo, todė l pradė jo ieš koti nakvynė s prie į ė jimo į juos (7-10 km) Jazerce miestelyje, sustojome BABIC vieš butyje (numeriai normalū s nakvynei). ).
Penkta diena.
8-00 jau buvome prie bilietų kasos, kad vė sioje dar laisvoje priekaboje patektume į treč ią stotį ir nuo jos pradė tume ž ygį (15 eur/asm. ). Taip ir atsitiko. Turė kite omenyje, kad visi mū sų turistai nuvež ami prie ž emesnių jų ež erų , o tai sumaž ina jų , kaip malonaus pasivaikš č iojimo vietos, patrauklumą iki nulio. Nors š i dalis tikrai vaizdingesnė ir į spū dingesnė . Todė l pasiekę ten labai apsidž iaugė me, kad marš rutą pradė jome iš virš aus ir ten daug vaikš č iojome bei grož ė jomė s š iuo grož iu. Taigi vaikš č iojome visą dieną . Nuoš irdž iai patariu ten apsilankyti, bet geriau pač iam. Nakvojome toje pač ioje vietoje kaip ir prieš dieną .
Š eš ta diena.
Ankstyvas kilimas. Pusryč iai ir važ iavimas į Pulą . Kelias už truko gana ilgai. Pakeliui į pakrantę vienintelė į domi vieta buvo Vratnikas (taš kas prieš leidimosi į Seną pradž ią ), nuostabi salų iš sibarstymo panorama. Nusileidus ž emyn kelias eina per krantą , todė l siauras ir labai apkrautas. Vidutinis greitis iki Rijekos buvo apie 50-60 km/val. Tada pasidarė lengviau. Pule buvo pilna salė . Pavyko nakvoti tik "BI VILLAGE" (85 eurai / diena BB + parkingas). Nuė jome į paplū dimį , atsigaivinti ir apž iū rė ti miestą . Maloni senoji miesto dalis, grandiozinis amfiteatras (yra audiogidas rusų kalba). Tą dien joje koncertavo Sankt Peterburgo (jei neklystu) baleto trupė , į sk. kartu su apž iū ra turė jome galimybę stebė ti repeticiją . O muzikinis akompanimentas labai pravertė . Apskritai miesto atmosfera patiko.
Septintoji diena.
Naktį lijo, todė l rytas buvo drė gnas ir vė sus. Pusryč iavome atviroje kavinė s terasoje ir jau pakeliui. Turė jome grį ž ti į Rijeką ir keltis keltu į Splitą . Pakeliui buvome suplanavę sustojimą Opatijoje. Ž avingas kurortinis miestelis su burž uazijos ir aristokratijos atspalviu architektū roje. Sustojome, pasivaikš č iojome palei jū rą (ten pirmiausia į vertinau ž avesį , kad pakrantė yra vieš a, nepaisant to, kurios vilos ar apartamentai už ima „pirmą ją eilutę “), pavalgė me restorane „Hemingway“. Tada mū sų laukė Rijeka – pramoninis ir uostamiestis su labai retu, į siterpusiu istorija. Prieš aky – naktis kelte. Mums tai buvo ne pirmas susitikimas su keltais, į sk. viskas buvo aiš ku, bet pasiliksiu ties kai kuriomis smulkmenomis. Bilietus pirkome Yadrolinia ofise Rijekoje, nors bandė me tai padaryti Zadare, bet atrodė , kad tai neį manoma. Taigi, bilietas, į kurį į eina automobilio ir dvivietė s vidinė s vietos (be langų ) pervež imo kaina su pusryč iais mums kainavo 180.00 eur. Likus porai valandų iki iš vykimo prasideda automobilių krovimas, o lengvai keliaujantys keleiviai (daž niausiai jaunimas) miegmaiš iais pradeda už imti visus turimus kampelius, suoliukus, laiptus ir pan. Į sk. jei neturė jote pakankamai kajuč ių ar tiesiog nusprendė te sutaupyti, patariu nusileidimo priekyje bū ti prieš akyje, kad apsipirktumė te bent nakvyne.
Aš tunta diena
Taigi, sveiki dar kartą , Splitai! Keltas atplaukia apie 6 val. Iš krovimas, greita automobilių stovė jimo aikš telė s paieš ka ir...O STEBUKLU! Mes vaikš tome po Diokletiano rū mus, o ten nė ra nė sielos! Tai pats geriausias laikas jį aplankyti! NIEKAS tavę s nestabdo! Jū s fotografuojate, bet NĖ RA NĖ VIENO TURISTO AR PRAEIVIO! ! ! FIKCIJA! ! ! Iki septintos pasaka baigiasi, karieta virsta moliū gais, arkliai – pelė mis, o Diokletiano rū mai – kiemu ir turgumi. . . Bet jū s turite galimybę aplankyti muziejus ir į sigyti suvenyrų . Ir tai taip pat bū tina. Dar vieni pusryč iai (nes 10-11 ryto sunku tai pavadinti pietumis) ir tada mū sų kelias eina į pietus iki Dubrovniko (palei E65). Ir kelias nebuvo lengvas, kaip ir iki Rijekos – siauras ir besisukantis pakrantė s kelias prie leistino greič io augimo neprisideda. Taigi mes, susimą stę ir LABAI lė tai judė dami, pasiekė me Makarską . Sustojimas ir toliau kelyje. Ir š tai prieš akis iš kyla Neretvanija (teritorija, suformuota prie Nerevos upė s), visiš kai kitokia nei viskas, kas buvo anksč iau. Kai ž iū ri iš virš aus į š iuos vandens už lietus laukus, niekaip nesupranti, kur dabar esi. Ir š ie beprotiš kai skanū s š viež i vaisiai, kurių negalite praeiti! Stengiuosi jas visas pirkti, vyras tam stoiš kai prieš inasi, stengdamasis iš laikyti mane savo automobilio keliamosios galios ir mū sų fiziologinių galimybių (pagal suvartojamo maisto kiekį ) ribose. Dar truputis ir mes Dubrovnike. Esame apgyvendinti vieš butyje "Grand Hotel Park" ir veikiau prie jū ros. Keletas ž odž ių apie vieš butį : jį valdo italai, vadinasi, viskas labai graž u, bet daž nai ne itin kokybiš ka. Deja. Tač iau vakare atviroje erdvė je – nuostabus dž iazas! Ryte planuojama ekskursija po senamiestį . Ten viskas pastatyta ant plač ių turistinių pė dų – ž emė lapis, marš rutas, audiogidas. . . Vieta didinga, su turtinga istorija ir, be jokios abejonė s, verta dė mesio. Tač iau mū sų atveju buvo du veiksniai, kurie suvaidino neigiamą vaidmenį . Pirma, buvo taip karš ta, kad jau į pusė jus norė josi į viską spjauti ir tiesiai nuo š ios sienos š okti į jū rą . Antra, mū sų są monė jau buvo pavargusi nuo š ios š alies grož ybių apskritai, o ypač senamiesč ių ir vingiuotų gatvelių bei č erpių stogų .
Paliekame š į nuostabų miestą ir skubame į Makarską , kad iš ten keltu nukeliautume į maž daug. Brach. Ir tada atsitinka kaž kas, be ko neapsieina nei viena, daugiau ar maž iau verta kelionė . O kaip su plepė jimu? ? ? Turė dami omenyje ne patį greič iausią kelią (E65), iš kart už Juodkalnijos nusprendž iame važ iuoti į greitkelį (A1). Tiesą pasakius, nei ž emė lapyje, nei navigatoriuje to dar nebuvo š ioje vietoje (baigė si Splite), bet. . . mes (kaip vė liau paaiš kė jo, ne tik mes, bet ir daugybė kitų keliu pasitikinč ių vairuotojų ). paslaugos) pamatykite puikų sankryž ą ir ž enklus A1. Ten pasukę ir pavaž iavę.10-15 kilometrų atsiduriame kaž kokiame vietinė s reikš mė s kalnų take. Š iuo metu š turmanas, prieš tai š aukę s: „Sukamė s“, nutyla ir dar daugiau, kol pač ioje kelionė s pabaigoje neiš leidž ia nė garso. Kaž kur horizonte matome, kad vis dar vyksta kelio tiesimo darbai, vadinasi, greitai atsidursime A1. Pasiekę artimiausią gyvenvietę , nusprendž iame situaciją iš tirti. Kaip nustebome ir kaip juokė mė s vė liau, kai prie pač ios pirmos trobelė s pamatė me prie taburetė s prikaltą kartoninę dė ž ę su iš didž iu už raš u „A1“. Taigi š iuo A1 pasiekė me Makarską . Savaime suprantama, laiko atž vilgiu nieko nelaimė jome? Tač iau jie iš tyrė naujus Kroatijos grož ybių aspektus! Tada keltas Makarska - Sumatrin (25 eurai), dar 30 minuč ių kelionė s ir mes Velaris vieš butyje (75 eurai / diena su HP).
Deš imta – keturiolikta diena
O š tai LAIMĖ – keturios kurč ių jų atsipalaidavimo dienos! Svaiginantis spygliuoč ių jū ros oras, cikadų č iulbė jimas, dienos siesta, maudynė s ir gulė jimas paplū dimyje! IR VISKAS! ! ! JOKIŲ JOKIŲ! ! ! Ne, aš meluoju. Vis dė lto patekome į kitą salos galą į Golden Horn kyš ulį . Tai visiš kai unikalus reiš kinys dė l dviejų priež asč ių . Š is ragas keič ia savo formą priklausomai nuo srovė s. O tai didž iulis smė lio paplū dimys, kuris pats savaime Kroatijai yra retenybė .
Penkioliktoji diena
Paskutinis rytas Kroatijoje, vykstama į paplū dimį , bandoma maudytis iki kito atvykimo, skubiai perkami dingę suvenyrai, keltas Supetar – Splitas (25 eurai), oro uostas, automobilio grą ž inimas, lė ktuvas. Taigi dar vienos atostogos baigė si. Iš skrendame, š irdyje neš iodami š velnią meilę Kroatijai ir troš kimą sugrį ž ti.