Достаточно, чтобы переночевать. Užteks nakvoti.

Tokio maž o kambario dar nemač iau, Paryž iaus dė ka, č ia irgi pasirodė originalu. Kartu su tualetu ir vonia bei koridoriumi – apie 10 kv. m. Kaip mano virtuvė . Tiesa, iki š iol neį sivaizduoju, kaip tualetas su vonia ir koridoriumi gali tilpti į mano virtuvę . Gerai padaryta prancū zų kalba. Beveik visą kambario plotą už ima didelė lova – laisvai gulite vienas š alia kito (ne vienas ant kito). Tarp lovos ir sienų.30 cm laisvos vietos. Papė dė je prie lovos siauras staliukas, atstumas tarp lovos ir stalo yra toks, kad bū tų galima pastatyti kė dę . Na, susitvarkyk – kaž kaip, neį skaitoma. Gerai apgalvota tualeto durys. Jis yra prieš ais lovą . Ryte nuleidau kojas ant grindų ir, pasinaudojus tualeto durų rankena, galima pakilti iš lovos, po vakarykš č io nuovargio, kai organizmas vis dar serga. Na, o naktį patartina neiti į tualetą , bus triukš minga. Mes gyvenome pirmame aukš te, 125 kambaryje (realiai tai antras aukš tas) - yra balkono durys, nors balkono nė ra. Vietoj to yra numatytos grotelė s, kad neiš kristų (aš tai supratau). Nieko, patogu, ryte atidarai balkono duris, atsiguli ant grotelių ir to visiš kai už tenka, kad pasijustum lyg balkone. Naktį tylu, gelbsti balkono durys, ypač kai per kiemą pravaž iuoja motociklai. Akustika kieme gera, bet kambaryje tylu. Apskritai buvo ramu, iš skyrus penktadienį , kai po savaitė s darbo jaunimas atsipalaidavo iki pat 4 valandos ryto. Č ia balkono durys neiš gelbė jo.
Kambaryje, aukš tai virš stalo, plokš č iaekranis televizorius. Taip pat gerai padaryta (turiu omenyje prancū zus) – paž iū rė kite į televizorių iš apač ios į virš ų . Visos jos kaž kaip neį prastos, savotiš kos. Pavyzdž iui, televizorius yra, bet ž iū rė ti programų beveik nė ra. Buvo suderinta 10 kanalų , tač iau juose buvo rodomos trys programos ir visos prancū zų kalba. Kaž kuriame tolimame Tunise galė tumė te ž iū rė ti antrą jį mū sų kanalą . Prisimink savo tė vynę . O č ia viskas griež ta – kaip: "Ko atė jai? Ž iū rė ti televizorių ? " Na, o pats televizorius, matyt, skirtas interjerui.
Apie pusryč ius. Puiku. Vė lgi, aš to nesitikė jau. Kai stalas pilnas, bet nė ra ko valgyti. Ne, viskas ant stalo yra valgoma, pasiimk tai, kas vadinama „nenoriu“. Kiauš inių neturė jome. Ko gero, kaž kada č ia buvo deš relių , bet paskui jos dingo, š iemet iš valgiaraš č io iš krito kiauš iniai, o kitą met, ko gero, dings ir jogurtai. Viskas gerai, ž monė s gyvena. Š tai vienoje apž valgoje (Lesya) paraš yta, kad kruasanai didž iuliai. Matyt, pati Lesya yra maž ytė ir, palyginti su ja, jos atrodė jai didelė s. Bet koks jis oras. Palyginimui, jei paimsite jį į ranką ir sutraiš kysite į kamuoliuką , tada jis net nepatrauks stalo teniso kamuoliuko. Net toks maž as sū rio gabalė lis, kurį jie ten duoda, už dengs „kaip jautis Europoje“. Bet vė lgi gerai, kalbu apie pusryč ius apskritai, nesu labai lieknas ž mogus, kam tai slė pti, net plika akimi matosi, kad kai kur turiu papildomų kilogramų . Pasinaudojau š ia galimybe ir iki savaitė s pabaigos sumaž inau savo matmenis dviem skylutė mis ant dirž o. Vė lgi, geras. Mano senoji skylė visiš kai laisva.

Kambarys š varus, tvarkingas, visada š varū s rankš luosč iai. Kaž kas nutiko antrą dieną . Bet esame patyrę ž monė s, greitai supratome, kad vienas euras ant stalo viską sutvarkys. Taip ir atsitiko. Greitai viskas atsistatė – nuo ​ ​ stalo ne tik nuė mė eurus, bet tuo pač iu už grobė ir visą kambarį .
Apskritai vieš butis man patiko. Jei pavyks dar kartą apsilankyti Paryž iuje, eisiu (tik tuo atveju) į tą patį vieš butį .
Č ia reiktų duoti paž ymius, o aš jau ruoš iausi duoti, bet sustabdė mintis: arba aš skiriu paž ymius jiems, arba sau.....