Gvadelupa
Pradė jome nuo teorinio pasiruoš imo. Atsispausdinome „Google“ salos ž emė lapius ir iš traukas iš vadovų (Wikipedia ir kelionių svetainių ).
Pradė jome nuo rytinė s salos dalies – Grande-Terre.
Pirmiausia aplankė me pagrindinį Gvadelupos miestą – Pointe-a-Pitre. Iš esmė s nieko ypatingo. Tipiš kas kolonijinis Karibų miestas. Visus lankytinus objektus galima drą siai praleisti, jie neatspindi nieko vertingo. Tas pats pasakytina ir apie kitus Gvadelupos miestus (ir Martiniką ). Apskritai Antiluose pagrindinis lobis yra gamta, o viskas, ką ž monė s pastatė , yra tokia...nesą monė . Juk š ios vietos visada buvo atoki provincija.
Važ iuojame toliau greitkeliu, pakrante. Už Pointe-a-Pitre yra nedidelė vieta Marina (La Marina). Tai jachtų klubas ir vakarinio bei naktinio gyvenimo centras, netoli vietinio akvariumo (mes į jį nesileidome). Kai kurios ponios netgi eina vakarinė mis suknelė mis. Nors aprangos forma – bet kokia. Pasirinkome „Zoo Rock Cafe“.
Netoli kalno yra Fort du Bas tvirtovė . Maž as, priž iū rė tas, geras vaizdas nuo kalno.
Toliau Le Gosier paplū dimys, „garsė jantis puikia laisvalaikio infrastruktū ra, naktiniu gyvenimu ir graž iais paplū dimiais“. Ir kas tai paraš ė ? Ar jis net buvo č ia? Graž us į prastas paplū dimys, maž as, nedidelis pavė sis. Vandenyje yra ...kai kuriais kiekiais ž olė s. Paplū dimys vis dar yra į lankoje, vanduo nė ra visiš kai skaidrus (pagal Karibų standartus). Nedvejodami į vertinkite š į paplū dimį.4 ž vaigž dutė mis ir judė kite toliau.
Matome ž enklą „PlageSaintFelix“ Iš junkite. Pakrantė je jis jau vadinamas AnseCanot pliaž u...Vaizdinga vieta, maž ai ž monių ir infrastruktū ros, daug medž ių - yra kur pasislė pti pavė syje.
Ne veltui nuolat už simenu apie pavė sį paplū dimiuose. Atogrą ž ose, atviroje saulė je, per valandą galite perdegti, net jei atrodysite, kad esate gerai į degę s.
Kalbant apie vandens kokybę – tokia pati kaip Gozier. Paplū dimys 4 ž vaigž dutė ms (galbū t su pliusu – vienatvė s mė gė jams).
Važ iuojam kiek toliau. Kelias sukasi palei jū rą , o š one – paplū dimys (Saline? ).
Paplū dimyje nė ra nė vieno. Suprantama – jū ros pakraš tyje ž olė s krū vos. Mes praeiname.
Kita stotelė yra Sainte-Anne paplū dimys – „13 km į rytus nuo Sainte-Anne yra prabangus Caravel paplū dimys su nesugadintu baltu smė liu ir puikiomis są lygomis vandens sportui. ” Dar vienas sveikinimas vadovų autoriams. Paplū dimys mieste. Smė lis geras, bet į prastas. Bet yra nardymo centras, burlenč ių sportas, baidarė s – tikrai. Vanduo š varus ir galiausiai be ž olė s. Tiesa labai maž a – maksimali – ant kaklo. Paplū dimys didelis, yra pavė sis nuo medž ių , turgus su suvenyrais, vaisiais ir drabuž iais, kavinė s ir restoranai. Tai yra, infrastruktū ra yra lygiu. Yra daug ž monių (pagal Karibų standartus). Man primena birž elio mė nesio Odesos Arkadiją darbo dienomis. Puikus paplū dimys, ypač vakarė lių mė gė jams. 5 ž vaigž dutė s.
Einame toliau, tikslas – Saint-Francois (Saint-Francois) paplū dimys. Mes einame gana ilgai. Paplū dimys geras – infrastruktū ra, pavė sis, š varus vanduo, geras smė lis.
Be to, yra kur nardyti – yra koralų , ž uvų . Kaž kodė l dugnas nusė tas didž iuliais š ampano buteliais.
Na š tai, pietinė je Grande Terra pakrantė je pasiekė me civilizacijos pabaigą.
Grį ž tame ne palei jū rą , o kirsdami salą . Vaizdingas stipriai kalvotas (š iek tiek kalnuotas? ) reljefas, daug miestelių ir kaimų.
Kitas etapas yra Bas-Terre. Važ iuojame per nacionalinį parką („Gvadelupos salos nacionalinis parkas, už imantis beveik visą centrinę salos dalį (apie 17.3 tū kst. hektarų ). Parkas paskelbtas UNESCO biosferos rezervatu ir saugo kalnų atogrą ž ų miš kus, masyvus). kurie dengia kalnagū brių š laitus, besitę sianč ius iš š iaurė s vakarų į pietryč ius visoje saloje. Parke yra daugybė unikalių floros rū š ių , į skaitant retas orchidė jų ir medž ių paparč ių , raudonmedž io ir hevea rū š is. “), nuo Vernou iki Mahaut.
Kelias labai geras.
Kiekvienas orientyras paž ymė tas ž enklu ir automobilių stovė jimo aikš tele. Svarbiausia ne ž iovauti. Iš ilgai kelio prasideda keli pė sč ių jų takai, trunkantys nuo 5 minuč ių iki 3.5 valandos. Į rengti visi marš rutai – nuorodos, nuorodos su medž ių pavadinimais, tilteliai per upelius, laipteliai kur reikia. Apskritai, jū s keliaujate per dž iungles su europietiš kais patogumais! Yra ką pamatyti!
Pirmiausia nuė jome prie Cascadeaux Ecrevisses krioklio. 5 minutė s pė sč iomis nuo kelio pakelė je, labai graž us krioklys, 7 metrų aukš č io. Graž i vieta.
Tada sustojome MaisondelaForet. Nedideliame muziejaus tipe pasiė mė me knygeles, pasivaikš č iojome 20 minuč ių (yra ir valanda). Eikite kabanč iu tiltu per upę ir toliau per dž iungles. Sunku nupasakoti...Vaikš č ioti po miš ką apskritai į domu (ypač stepių ar miesto gyventojams), bet per tropiką...Nuotraukos iš dalies gali perteikti jausmą...Buvo labai š aunu!
Kitose vietose gilyn į miš ką nesileidome – taupė me jė gas. Tač iau pė sč ių jų pasivaikš č iojimų miš ke mė gė jas turi kur klajoti! ! !
Taip, ir kelionė automobiliu per kalnų atogrą ž ų miš kus taip pat yra malonu. Tik reikia nepamirš ti sustoti rekomenduojamose vietose ir apsidairyti bei nusifotografuoti.
Miš ko pakraš tyje yra zoologijos sodas. Suž inoję kainą (13.5 euro) nusprendė me nesilankyti. Be to, iš apž valgų buvo aiš ku, kad jis nesiskiria gyvū nų į vairove.
Privaž iuojame prie jū ros ir ties Mahaut pasukame į š iaurę , palei jū rą . Vadovas mums ž ada keletą paplū dimių („Į pietus driekiasi daugybė nuostabių paplū dimių - Deshay, Bouillet, Pointe-Noire, Bayleaf, Malendur ir kiti“. )
Privaž iuojame iki pirmos – Pointe Noire (Pointe Noire). Taip-taip...sunku tai pavadinti paplū dimiu...taigi, vieta maudynė ms...Mes neuž sibū name. Antrasis, Deshaies (Deshai) yra paplū dimys, bet nedidelis, nepatogus, ne graž us, miesto viduje. Yra nardymo centras. Apskritai mums nepatiko, neplaukė me.
Eikime toliau.
Paskutinė priemonė yra Grands Anse paplū dimys. Einam, einam. Taip, č ia yra ž enklas „Plage Grande Anse“. Mes kreipiamė s į ...nepavadinsi to brangiu. Iš karto prisiminiau Tė vynę...Š liauž iame pė sč iojo greič iu (nors ir nuomojama maš ina, bet vis tiek reikia! ) Ir keikiames. Ilgai š liauž iame (bent jau taip manome). Š iek tiek pakylė ja tai, kad link mū sų atvaž iuoja keliolika automobilių . Taigi, automobilių stovė jimo aikš telė...oho! Neapsakomas grož is! Didž iulis smė lio paplū dimys, į rė mintas kalnų ! Ž monių maž ai – daugiausia jaunų ir vienatvę mė gstanč ių ž monių . Tiesą sakant, yra net kavinė . Smė lio juosta labai plati, bet po medž iais auga augmenija. Banga atsitrenkia į krantą – nuostabu. Kapitonas š iek tiek atsimerkė , buvo numuš tas ir iš mestas į krantą ))). Plaukiame, plaukiame, vė l plaukiame, vė l plaukiame (laimei - debesys). Tolumoje, kitame paplū dimio gale, pastebime ž monių minias ir, pavyzdž iui, pastatų stogus.
Sė dame į maš iną , iš važ iuojame į greitkelį , po poros kilometrų iš sukame...O, stebuklas!
Kelias trumpas ir geras veda į kitą paplū dimio galą , o jame - visi civilizacijos atributai - restoranai, kavinė s, suvenyrų kioskai ir taip toliau...Vietos - krū vos, net po saule, net po medž iais . Vanduo idealiai š varus, nors ir banga, ir dugnas smė lė tas. Tiesiog smė lis č ia didelis, sunkus, nekankina vandens.
Bet pirmiausia reikia valgyti! Renkamė s restoraną . Kompleksiniai pietū s trims (aperityvas „Planteur“ (romas su cukranendrių cukrumi ir citrina), už kandis (darž ovė s su š iek tiek...bet skanu), kepta ž uvis su ryž iais, taurė vyno, gabalė lis ananaso) kainuoja 46 eurus. Ž uvis labai didelė ir skani. Ir laistyti neį prastu prieskoniu - jame tikrai yra ž alių svogū nų ir č esnakų ). Ryž iai - su pupelė mis - taip ir taip. Valgyk nuoš irdž iai.
Mes iš simaudė me ir nuė jome į pavė sį pasnausti. Na! Plaukė me iš š irdies, griuvome bangose. Pirmasis kapitono padė jė jas pagavo votą , bangos iš metė į krantą ir suplė š ė plaukimo kelnaites))).
Jau vakaras. Važ iuojam namo. Einame palei jū rą.
Kalvos, cukranendrių plantacijos...Pakeliui sutinkame dar tris paplū dimius, pirmojo nė ra, antrojo nuo kelio nesimato, nė ra jė gų patikrinti. Treč ias, prie pat kelio, kaip ir nieko, plati smė lio juosta. Bet BANGOS! Sustojame pasiž iū rė ti ir nusifotografuoti. Plaukimas nė ra rizikingas.
Toliau iki paties uosto, nieko ypatingo.
Kitas mū sų tikslas – kalnai. Ta pati Bas-Terre, tik jo pietinė dalis. Š į kartą sukame į PetitBourge, pravaž iuojame Goyave, CapesterreBelleEau. Graž us kelias, kairė je - jū ra, deš inė je, tolumoje matosi kalnai. Po CapesterreBelleEau pakeliui yra ne tik cukranendrių , bet ir bananų plantacijos. Vaizdai nuo kelio gana vaizdingi, atogrą ž ų ž alumos, kalnų ir jū ros riauš ė s.
Mes než iovaujame, ieš kome posū kio į savo tikslą – LeschutesduCarbet (Chutes du Carbet kriokliai). Taigi, yra, iš sisukame, kylame serpantinu vis aukš č iau ir aukš č iau. Atvaž iavo – parkingas. Apsilankymas prie krioklių mokamas (1 euras). GERAI. Tuo pač iu mums sako, kad yra tik antrasis krioklys, pirmasis už darytas.
Labai nenusiminome – antrasis, nors ir 5 metrais ž emesnis, graž esnis. Be to, iki pirmojo reikia eiti nuo antro pusantros valandos...Prie pat į ė jimo matosi iš karto du kriokliai, nors tolumoje.
Pasivaikš č iojimas per dž iungles iki antrojo krioklio trunka 30 minuč ių . Tai kaip tik pasivaikš č iojimas, o ne ž ygis – takas taip į rengtas – tiesiog kaž koks bulvaras. Nors reikia š okinė ti laiptais aukš tyn ir ž emyn. Privaž iavome krioklį...Aiš ku, buvome perspė ti, kad toliau nei apž valgos aikš telė , bet...pats krioklys nuo jo sunkiai į ž iū rimas, o ir protingų nuotraukų nepadarysi. Net pats krioklys, ne kaip mū sų graž ū s veidai jo fone...Liū dna...Turistai prieina, ž iū ri, padaro porą nuotraukų ir grį ž ta atgal...
Bet...kodė l neperš okus tvoros? Saugumo nė ra. Po velnių su ja, su civilizacija, pavargusi! Juolab kad nesu europietis. Man antrino mū sų nedidelė s grupė s lietuviš koji dalis. Einame taku.
Bet tai visiš kai kitas reikalas! Dabar matome 110 metrų aukš č io krioklį , labai graž ų ir jau netoli. Kol fotografuojame, prie mū sų prisijungia dar 10 prancū zų...Toliau nusileidž ia mū sų rumunų diaspora. Taip, sunku iš mokyti ž mones tvarkos, bet atvirkš č iai – akimirksniu.
Grį ž tame prie automobilio, patenkinti krioklio kokybe ir savo iš mone. Paulius niurzga, kad yra „pavargę s“ (tai yra pavargę s). Ką jis pasakys rytoj prie ugnikalnio?
Automobiliu leidž iamė s ž emyn kiek ž emiau – kalnų ež eras GrandEtang. Nuo kelio iki jo 300 metrų . Graž i. Aplink ež erą yra takas (pusantros valandos pė sč iomis). Pasigilinkime š iek tiek...Aiš ku – vė l kelionė per dž iungles, ir, matyt – pats geriausias vaizdas į ež erą buvo pradž ioje. Iš karto grį ž tame.
Ufff...Turistinė dienos programa baigta, pereikime prie paplū dimio procedū rų . Vykstame į mė gstamą Grands Anse paplū dimį . Važ iuojame per Bass-Terre ir į š iaurę palei jū rą . Č ia jau š iek tiek sausiau – ž aluma ne tokia veš li.
Kelias iš esmė s yra serpantinas kalnuose. Mahautame ratą už darome – jau apkeliavome Base-Terre apylinkes.
Bangos grį ž ta į paplū dimį . Ir dar stipresnis. Buvo momentas, kai pajutau tokią bangos jė gą , kad vienas nepatogus judesys - ir...ilgai klumpau ir skauda...Tik tuo atveju persikė liau ten, kur banga maž esnė ir ž monių daugiau netoliese.
Kitą dieną mū sų tikslas – La Soufriere ugnikalnis. Kelias toks pat kaip ir iki krioklių , tik reikia pasukti kiek toliau, iki Saint-Claude. Vė l kalnų serpantinas, dž iunglė s, ir š tai mes aikš telė je. Aukš tis – 900 metrų . Pasidarė pastebimai vė siau – 23 laipsniai vietoj į prastų.27. Š alia automobilių stovė jimo aikš telė s, marš ruto pradž ioje, yra baseinas su š iltu tekanč iu vandeniu. Priminė Kleopatros baseiną Turkijoje (Pammukkale), tik maž esnis ir be kolonų.
Ž enklas sako, kad iki virš ū nė s reikia vaikš č ioti pusantros valandos. Pradė kite. Pirmoji dalis – gana š velnus kopimas per miš ką . Bet Paulius skundž iamai klausia visų sutiktų , kaip toli eiti?
Iš važ iuojame ant plynaukš tė s – aukš tis 1150 metrų . Č ia baigiasi miš kas ir prasideda krū mai bei ž olė . Toliau pakilimas jau kiek statesnis, lanku, palei š laitą . Vaizdai tiesiog beprotiš ki! Jū s galite pamatyti pusę salos! Paulius vis daž niau praš o jo palaukti...Į veikę s 50 metrų vertikaliai, galiausiai pasako, kad nebeturi jė gų , ir nustoja lipti...O mes turime vieną butelį vandens trims, ką daryti? Palikti silpniausiems? Galbū t ne, vandenį pasiimame su savimi – o jei teks nakvoti virš uje? ))).
Tada einame greič iau – niekam nereikia laukti. Graž ū s vaizdai iš aukš č io, vietomis labai neį prasti ugnikalnio š laitai – grož is! Artė jame prie virš ū nė s. Jau yra rū kas (tai yra debesys). Bet kartais saulė prasiskverbia. Ir š tai mes esame virš uje. Virš ū nė yra plokš č iakalnis. Peizaž ai daugiausia yra mė nulio. Taip, pamirš au pasakyti, kad jau pakeliui kvepia siera. O virš utinė je plynaukš tė je yra du...sieros dioksido š altiniai iš karto, ar kaž kas panaš aus.
Nuo vienos dujos plaka tokia jė ga, kad triukš mas lyg iš kalnų upė s.
Visa kelionė nuo automobilių stovė jimo aikš telė s iki virš ū nė s ir kelionė po virš ū nę trunka 2 valandas ir 20 minuč ių.
Nusileidž iame labai greitai – 40 min. Ir iš kart – maudynė s š iltame baseine! Puiki idė ja tai sutvarkyti č ia!
Nusprendė me plaukti rytinė je Bas-Terre pakrantė je. Patikrinkite PlageduRoseau. Bū tų geriau, jei praleistume...Apskritai supratome, kad nuo CapesterreBelleEau ir į š iaurę yra daug paplū dimių palei kelią , bet jie skirti vietiniams. Silpni paplū dimiai su tamsiu smė liu. Daugiau ten einame – nė pė dos.
Vakar turė jome paplū dimio dieną...Kapitonas atkerš ijo mums už ugnikalnį ))).
Iš vykome ne vė lai, 9 val. . Važ iavome, apskritai, tą dieną bū ti tik paplū dimiuose. Tač iau daž niausiai keisdavome paplū dimius, per dieną eidavome apie du ar net tris. Dė l š ios priež asties maž iau laiko praleidome saulė je, ypač vidurdienio karš tyje.
Ir š į kartą...Sainte-Anne paplū dimys kapitonui labai patiko. To buvo tikimasi. Jau ž inome, kad jis mė gsta minias.
Tač iau paaiš kė jo, kad jis vis tiek nemė gsta bangų ir mė gsta seklią vandenį . Ir dė l to jam š is paplū dimys taip patiko, kad jis kategoriš kai atsisakė iš jo iš sikraustyti. Be to, buvo iš skirtinai saulė ta diena – danguje nebuvo nė debesė lio. Plaukiojome iki penktos valandos ir jau iš eidami pajutome lengvus deginimosi pož ymius. Nors stengiausi visą laiką bū ti š eš ė lyje, arba vandenyje. Bet tu negali kiš ti galvos į vandenį.
Tai raš au ryte. Š iek tiek niež ti veidą ir nugarą . Paž iū rė kime, ką Paulius pasakys.
Taip, š iame paplū dimyje yra gerų ir pigių tavernų . Iš bandė me vietinį bokito paplotė lį . Tai yra keptas pyragas (belyash be į daro), o gatavas pyragas perpjaunamas iš ilgai ir į daromas. Valgiau su kumpiu ir sū riu. Skanu, egzotiš ka ir skanu. Už teks atlaikyti iki vakarienė s. Ir tik 2 eurai. Pagal vietinius standartus beveik nieko. )))
Burlenč ių sportas – 10 eurų už valandą . Nardymas - 35 eurai. Ir nardykite paplū dimio zonoje. Pagalvojau...ir kol kas susilaikiau.
Rytas parodė , kad Pauliaus pergalė buvo Pirė jo. Aleksas ir aš - bent jau chna, bet Paulius lupasi, jam skauda galvą ir apskritai jis galvoja apie eiti į ligoninę ))).
Ką daryti, kapitoną paliekame gydytis, o einame kartu su pirmoku. Vykstame prie 3-iojo LeschutesduCarbet krioklio (Chutes du Carbet kriokliai). Į junkite jį CapesterreBelleEau srityje. Vė l kopiame automobiliu į kalnus...Č ia yra automobilių stovė jimo aikš telė . Ž iū rė ti informacinį plakatą . Taigi, kelias 2 valandos (ten ir atgal). Tiesa, yra paskelbta, kad krioklys už darytas turistams. Bet mes jau nuš auti vilkai. Pirma, automobilių stovė jimo aikš telė je jau yra 15. Antra, skelbimas yra prancū zų kalba, ir mes neprivalome to ž inoti))).
Takas eina per dž iungles, nieko sudė tingo, praktiš kai - bulvaras. Bet prieš pat krioklį yra nusileidimas...Aiš ku kodė l buvome į spė ti, 5 metrai vertikalaus nusileidimo - neį rengtas. Matosi, kad lietus neseniai nuplovė arba nuoš liauž a. Tač iau patyrusiems turistams š i kliū tis nė ra pernelyg rimta)))).
Nusileidž iame ž emyn ir atveriame burną . Grož is. Tokio krioklio nesame matę . Aukš tis tik 20 metrų . Nors iš mū sų patirties, kad 20 ir 100 vizualiai nelabai skiriasi. Su tokiu pat kiekiu krintanč io vandens. Tač iau š io krioklio apač ioje yra ež eras, kuriame netgi leidž iama maudytis. Ir visa tai tokiame dubenyje, į rė mintame atogrą ž ų miš ko...Plaukiame, dar kartą plaukiame. Vanduo š iek tiek vė sus (22-24 laipsniai))). Š į krioklį į traukė me į pirmą vietą hitų parade.
