Neištirta Europa. Metz

2018 Vasario 28 Kelionės laikas: nuo 2017 Spalio 17 iki 2017 Spalio 17
Reputacija: +1635
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Po turistinė s atostogų Prancū zijos norė jau pamatyti kiek kitokią Prancū ziją – autentiš ką ir kasdienę . Iš Sarbriukeno į dienos kelionę buvo galimybė aplankyti Metz arba Nancy dokus. Buvo pasirinktas pirmasis variantas. Sumaž intas 29 eurų tarifas dviems galiojo tik savaitgaliais. Tač iau vienintelis savaitgalis š ioje kelionė je numatytas Strasbū re. Todė l darbo dienomis važ iuodavome į Metzą . Darbo dienomis galiojo standartinis Saro-Lotaringijos tarifas, 11.40 eurų asmeniui OW. Nepririš tas prie konkretaus traukinio. Galioja visą dieną . Tiesioginis traukinys grį ž ta atgal su trumpu sustojimu Prancū zijos stotyje Forbach. Sarbriukenas-Mecas ruož e kursuoja prancū zų kompanijos TER 2 vagonų mini traukinys, kelionė s trukmė.55 min. Vokietijoje sustojimų nė ra – pirmoji yra „Forbes“. Pagrindinis traukinių keleivių kontingentas – moksleiviai ir studentai.


Vaizdai pro langus – visiš kai ž emdirbiš ki. Metz stebina netikė tai didele stotimi su netikė tai dideliu peronų skaič iumi. Iš š ono, prieš ais stoties pastatą , matosi itin modernus kompleksas, kuris yra garsiojo Pompidou centro Metz filialas. Š iek tiek ne mū sų interesas. Iš einame į miestą . Informacijos ir suvenyrų kioskų trū kumas stotyje ir stoties aikš tė je liudija apie neturistinį š io miesto pobū dį . Ž emė lapis, ž inoma, buvo iš anksto surastas ir atspausdintas internete. Iš karto prie stoties pastebime monumentalų kaip Prancū zijai raudono akmens paš tą . Palei jį ir judė kite aukš tyn rue Ausone. Netikė tas vieš ojo transporto ypatumas Metce labai ilgas – labai ilgi 3 sekcijų autobusai, važ iuoja labai lė tai, taip pat ir per pė sč ių jų zonas centre, o artė dami ž monė s skleidž ia absoliuč iai tramvajaus signalą J.

Ko gero, anksč iau Metce tramvajai buvo į prasti. Š ią š iltą dieną gatvė s beveik apleistos, viduramž ių architektū ros (XVIII–XIX a. ) rajonas, visiš kai nesugadintas modernumo, pavyzdž iui, plastikiniai langai ar kondicionieriai, kyš antys ant fasadų , bent jau lauko reklama, tik parduotuvių ar vieš buč iai. Pastatų spalva ryš kiai geltona, grafič ių visai nė ra. Toliau važ iuokite HenryMallet gatve iki miestelio. Labai autentiš kai atrodo kolegijų ir licė jų ž emaaukš č iai pastatai. Kitoje gatvė s pusė je nuo miestelio yra didelis parkas su vietine Triumfo arka. Jis buvo pastatytas atminti Metzo perė jimą iš Vokietijos į Prancū ziją (pirmą kartą tai į vyko 1870 m. , antrą kartą.1918 m. ). Toliau pro buvusias kareivines. Marš alas Ney, dabar yra meno centras „Arsenalas“ (jų analogas „Meno arsenalui“ Kijeve J)), einame į centrinę miesto aikš tę – Respublikos aikš tę .

Viskas prancū ziš kai kuklu ir neį kyru: kelios kavinė s ir tradicinis Prancū zijos regioniniams centrams prekybos centras elito klasė „Galery Lafayett“. Apvaž iavę universalinę parduotuvę modernaus ploč io, bet absoliuč iai viduramž iš ka aplinka (2-3 aukš tų namai blokiniai, dauguma apvilkti gebenė mis, už namų matosi parkas) einame į Mozelio upė s krantinę . Iš Quai des Roches atsiveria vaizdas į tris pagrindines miesto baž nyč ias: Š v. Stepono katedrą (deš inė je), Temple-Neuf protestantų baž nyč ią (deš inė je) ir Š v. Vincento baž nyč ią (kairė je). Per tiltą pereiname į prieš ingą Mozelio krantą . Viduramž ių autentika tę siasi: kvartaluose į statyti 2-3 aukš tų daugiabuč iai, vieš osios į staigos, baž nyč ios, mokyklos. Ant kito tilto. Persikeliame į salą . Miesto salos dalis garsė ja be jau minė tos protestantų baž nyč ios Temple-Neuf, Operos teatro ir miesto prefektū ros.

Jei miesto prefektū ros pastatas nė ra iš skirtinis, tai Opera atrodo labai graž iai. Teatras į sikū rę s gana didelė je Komedijos aikš tė je, garsė janč ioje tuo, kad kasmet vasaros pradž ioje jame vyksta gė lių festivalis – floristai kuria vadinamą ją . „Gė lių kilimai“. Palei krantinę (tiek salinė je miesto dalyje, tiek prie greitkelio) namai yra arti vandens (beveik kaip Strasbū re), ty matyt miestieč iai anksč iau (o gal ir dabar) kaip susisiekimą naudojosi valtimis. Strasbū re primenama ir apie po tiltais esanč ius posū kio mechanizmus, matyt, siekiant pravaž iuoti pakankamai didelį upė s transportą . Tač iau tai, kas iš esmė s iš skiria Metzą nuo Strasbū ro pakrantė s miesto plė tros pož iū riu, yra modernių senovinių pastatų , pastatytų senuose kvartaluose, iš vaizda labai organiš kai, aukš tis ir aukš tų skaič ius, ž inoma, pastebė tas.


Tai, kad Metz turi ne tik senovinę architektū rą , byloja labai į domus, gana modernus (matyt, 30-40 metų ) gyvenamasis pastatas, esantis iš kart už Malū no tilto – jame neribotas aukš tų skaič ius (nuo 4 iki 6), matyt, lubos skirtinguose skirtingo aukš č io į ė jimuose, tač iau tuo pač iu visi į ė jimai į pastatą vienodo aukš č io, langai iš dė styti absoliuč iai asimetriš kai, o name padarytos kelios arkos, skirtos krovininiam transportui pravaž iuoti. Š is stilius man priminė namus iš Prancū zijos utopinių miestų Melun-Senart ar Marne-la-Vallee. Tik mastelis maž esnis. Metze taip pat dė mesį patraukė parduotuvių tinklų trū kumas (tokių kaip „Moniprix“, „Carrefour“ ar „Lidl“ miesto ribose). Pasak vietinių – jie visi už miesto ribų . „Auchan“ buvo rastas centre, didelio „Saint-Jacques“ prekybos centro pirmame aukš te, o kiek toliau gatve buvo maž as ir labai siauras „Carrefour Express“.

Taigi, atsipalaidavę ant kranto ir grož ė damiesi senoviniais fontanais, Prekybos gatve, pro pagrindinę miesto į ž ymybę – Š v. Stepono katedrą – judame į centrinę Saint-Jasques aikš tę . Nepaisant pė sč ių jų zonos (automobiliai nė ra prieinami klasė je), trijų sekcijų autobusai š liauž ia labai maž u greič iu, tač iau su tradiciniais tramvajaus signalais (greič iausiai aikš tę kaž kada pravaž iavo tramvajai). Š v. Ž ako aikš tė garsė ja daugybe kavinių ir restoranų , viename kurių mes iš tikrų jų pietaujame. Keista, kad parduotuvė s pietums nedirba (ypač „Nicolas“ tame pač iame rajone nedirbo nuo 13:30 iki 14:30). Nors 0.2 litro talpos indelyje Courcell konjako nebuvo. Tik 0.75 litro 22 E L. Tač iau š is gė rimas norimoje pakuotė je buvo pirktas gretimame „Auchan“, esanč iame pož eminė je prekybos centro „Saint-Jacques“ pakopoje.

Iš aikš tė s į skirtingas puses eina kelios prekybos gatvė s, kuriose yra tiek tradicinių europietiš kų (Zara, H&M), tiek maž ai ž inomų Azijos (Kiabi) prekių ž enklų butikų .

Pasivaikš č ioję po aikš tę ir aplankę vieną iš vietinių konditerijų (turinč ios daugiau nei 100 metų istoriją ), judame prie kitos miesto į ž ymybė s – Vokieč ių vartų . Norė dami tai padaryti, eikite ž emyn rue Tet d'Or pro kelis prabangius vieš buč ius ir eikite per labai graž ią Piazza Saint-Luis su spalvingomis arkadomis, kuri yra vietinių gyventojų tikslas (kaip liudija prancū zų karuselė , taip pat atogrą ž ų augalai pusantro metro), einame į ramią Mozelle gatvę . Vietovė labai rami, einant š ia gatve, atrodo, kad jau daugiau nei deš imtmetį nuvež tas laiku ir ne tik dė l architektū ros.


Pavyzdž iui, mes turime filatelijos parduotuvę , kuri jau seniai neegzistuoja, č ia yra portugališ kų kulinarijos gaminių parduotuvė su puoš niais buteliais ir ą soč iais vitrinoje, č ia yra buitinė s technikos prekių ž enklų remonto dirbtuvė s, kurių neprisiminė me. daug metų (Pioneer) ir tt Netikė tai iš auga viduramž ių Š v. Maksimaus baž nyč ia Cocteau, kur mus lenkia modernumas – pastaraisiais metais madingi „sausieji fontanai“. Na, o 9 aukš tų gyvenamasis namas su netikė tu mobiliuoju stiebu prieš ingoje gatvė s pusė je.

Dar 200 metrų aukš tyn Andre Maginot gatve – ir matosi „Vokieč ių vartai“ – senovinė s tvirtovė s sienos fragmentas su gerai iš silaikiusiu į važ iavimu į miestą iš Vokietijos. Dabar judame prieš inga kryptimi, jau gelež inkelio stoties kryptimi. Viduramž ių kvartalus pamaž u keič ia prieš epochos (XIX a. antrosios pusė s) kvartalai, didė ja pastatų aukš tingumas ir pretenzingumas, gatvė s pamaž u virsta plač iais bulvarais su ž alumos zona, skirianč iais prieš ingas kryptis. Paryž iaus elementai. . . Pač ioje stotyje atkreipiame dė mesį į dar vieną į domų objektą – Chateau d’Eau – „Vandens pilį “. Tiesą sakant, tai aukš tas (iš pirmo ž vilgsnio 50-60 metrų ) vandens bokš tas, dekoruotas kaž kodė l arabiš ku stiliumi. O š tai pati Metz-Ville stotis. Iki traukinio iš vykimo dar liko pakankamai laiko tai apsvarstyti.

Pastatas senas, statytas 1908 m. , susidaro į spū dis, kad fasadas iš kaltas iš viso didž iulio pilko akmens gabalo. 40 metrų laikrodž io bokš tas pastatytas to paties stiliaus, tač iau turi bū dingą regioninį bruož ą – kaip ir Š ventyklos-Neuf baž nyč ia, bokš tas nesiaurė ja iki virš ū nė s piramidiš kai ar kū giš kai, kad baigtų si smaigaliu, o jo kraš tai atrodo kaip š lifuoti kampu, suformuojant 4 naujas pasvirusias plokš tumas, nuo kurių susikirtimo taš ko iš auga smaigalys. Kaip vadinasi š is architektū ros stilius – než inau – kas tai supranta, sakyk. Ž inau, kad daugelis tokio stiliaus pastatų ką tik buvo pastatyti pietvakarių Vokietijoje, ypač Tryro mieste. Kelionė atgal buvo be į vykių , iš skyrus kontrolierius traukinyje Metz-Forbach, bilietų nerasta, absoliuč iai visi keleiviai kaip kelionė s dokumentą pateikė plastikines kelionė s korteles. Matyt, jie š iuo marš rutu važ iuoja reguliariai.

Tač iau atkarpoje Forbachas–Saarbriukenas kai kurie keleiviai vienkartinius bilietus pirko iš Vokietijos konduktorių inspektorių tiesiai perone. Kaina 8 eurai. Kaž kaip brangu 20 minuč ių kelionei OW

Automatiškai išversta iš ukrainiečių kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Панорама Меца с набережной реки Мозель
Оперный Театр посади искуственного сада-огорода
Церковь Тампль-Нёф
Современность под старину
Футуристичесий урбанизм (1960-х) оставил свой след и в Меце
Кафедральный Собор
Площадь Сен-Луи. Оцените масштаб цветочного ящика!
Средневековые кварталы Меца
Немецкие Ворота
Железнодорожный вокзал
Panašios istorijos
Komentarai (4) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras