Ispanija yra puiki Europos šalis su Mauritanijos akcentu (4 dalis)

2013 Liepos 19 Kelionės laikas: nuo 2013 Balandžio 29 iki 2013 Gegužės 06
Reputacija: +4968.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Kastilija ir Leonas. Raudonasis Astorgos miestas

Mes ir vė l kelyje: liko ž alios derlingos kalvos ir eukaliptų giraitė s Galisijoje, prieš mus – plokš č ias ir monotoniš kas Kastilijos ir Leono kraš tovaizdis – didž iausias Ispanijos regionas (9.223 km² , gyventojų skaič ius – 2.5 mln. ) . Reljefo monotoniją tik retkarč iais sulauž o nedidelė s kalvos. Kelio į Astorgą kraš tovaizdis – geltona laukų drobė ir rausvai suartos ž emė s lopai – primena Ispanijos vė liavą.

Kastilija ir Leonas yra Reconquista lopš ys. Bū tent nuo š ių kraš tų prasidė jo visų ispanų ž emių vienijimas ir ispanų kalbos (castellano) raida. Viduramž iais š iaurinė je plokš č iakalnio dalyje buvo dvi nepriklausomos karalystė s – Leono ir Kastilijos, kurias 1037 metais sujungė karalius Fernardas I.


Š iuolaikinė Kastilijos ir Leono provincija buvo sukurta priė mus 1983 m. nepriklausomybė s dekretą , kai buvo sujungti du istoriniai regionai (Leonas ir Senoji Kastilija, nuo kurių atsiskyrė Santander ir Logroñ o). Š ios autonominė s bendruomenė s sostinė yra Valjadolido miestas.

Astorga – 12 tū kstanč ių gyventojų turintis miestas ir savivaldybė Ispanijoje, esantis kairiajame Tuertos upė s krante. Tai yra Leono provincijos dalis ir yra Maragaterijos regiono centras, kuriame gyvena Maragato gentis, etniš kai skiriasi nuo ispanų . Manoma, kad senovė je Maragaterijoje, į skaitant dabartinė s Astorgos teritoriją , gyveno Maragatai – ž monė s, kurie vertė si mulų veisimu. Galbū t Maragatai buvo Š iaurė s Afrikos berberų , atvykusių į Ispaniją per pirmuosius maurų antskrydž ius, palikuonys. Š ie ž monė s ilgus deš imtmeč ius kruopš č iai saugojo savo individualumą ir tradicijas.

Š iandien per š ventes Astorgos ir kitų Maragaterijos miestų gyventojai rengiasi tradicine maragatų suknele. Ir jei Ispanija daž niausiai asocijuojasi su gitara ir flamenko, tai Maragaterijoje tradicinis liaudies instrumentas, populiarus ir š iandien, yra fleita.

Ekskursiją pradedame aplankydami pagrindinę gotikinę Astorgos katedrą – Santa Maria del Camino, pastatytą XV amž iuje, perstatyta XVIII amž iuje, dė l ko į gavo baroko bruož ų.

Vertingiausi katedros ir katedros pastate esanč io muziejaus eksponatai – kryž iaus, ant kurio buvo nukryž iuotas Jė zus, dalis ir piligrimų globė jos Dievo Motinos statula.

Iš ė ję iš katedros vykstame į š alia stovinč ius didingus vyskupų rū mus, 1887-1893 m. pastatytus architekto Antonio Gaudi riterio pilies pavidalu. Rū mai vadinami geriausiu neogotikiniu pastatu Ispanijoje.

Dabar rū muose yra piligrimystė s muziejus.

Į spū dingai dekoruotas rū mų interjeras, į domios jų salė se ir patalpose eksponuojamos ekspozicijos. Vyskupų rū mų kieme iš eilė s iš rikiuotos angelų skulptū ros.

Tada tiesiog pasivaikš č iojome po miestą , nes atstumai č ia nedideli. Vienoje iš aikš č ių yra paminklas miesto gynė jams Ispanijos karo prieš Napoleono Prancū ziją metu. Tai vaizduoja liū tą (Ispanija), traiš kantį erelį (Prancū zija). Kompozicijos autorius – Enrique Marin Higuero (1876-1951).


Pagrindinė miesto aikš tė – Plaza de Españ a – yra maž daug už.500 metrų nuo Katedros. Aikš tė je stovi vė lyvojo renesanso miesto rotuš ė s pastatas. Rotuš ę vainikuoja į domi varpinė.

Apvaž iavę rotuš ę , atsidū rė me pieč iausioje senamiesč io vietoje. Istorinis Astorgos centras, esantis ant kalvos, yra nedidelis, apie 25 hektarų plotas. Tai buvusi Romos provincijos sostinė ir imperatoriaus Augusto karinių operacijų centras.

Č ia susijungė š eš i senovė s Romos keliai, miestas buvo patikimai apsaugotas jį supanč ių tvirtovė s sienų , gerai iš silaikiusių iki š ių dienų . Neblogai iš silaikiusios senovinė s baž nyč ios, vienuolynai ir daugelis kitų su Astorgos romė nų epocha susijusių pastatų , taip pat keli paminklai. Visas kvartalas suprojektuotas ta pač ia raudonų spalvų gama, nes pastatų plytos ir plytelė s yra pagamintos iš vietinio raudonojo molio, todė l miestas daž nai vadinamas raudonuoju.

Privaž iuojame senovinę XI amž iaus San Baltramiejaus baž nyč ią , kuri per š imtmeč ius buvo kelis kartus gerokai perstatyta. Š ių priedų rezultatas buvo neį prasta asimetrinė baž nyč ios iš vaizda. Sprendž iant iš milž iniš kų į trū kimų , baž nyč ios pastatas nuolat griū va.

Viduramž iais miestas tapo tranzito stotele tū kstanč iams piligrimų , pakeliui į Santjago de Kompostelą.

Privalomas piligrimų lankymo taš kas buvo Santa Maria del Camino baž nyč ia, kurioje ir š iandien galima pamatyti maldininkų globė jos Dievo Motinos statulą . Č ia „Sidabrinis kelias“ susijungia su „Prancū zijos keliu“ – dar vienu keliu į Santjagą , kertantį Ispaniją iš pietų į š iaurę . Su susidomė jimu stebime, kaip piligrimai prie jo dar ilgai artė ja, o paskui, praė ję pro gotų sunaikintus Saulė s vartus, be galo ilgai kopia ir jos gatvė mis. Astorgoje yra 24 piligrimų prieglaudos. Į einame į vieną iš jų , stebime, kaip apgyvendinami ir kuo maitinami piligrimai. Prie į ė jimo į piligrimų centrą stovi paminklas, kuris labiau primena migrantą nei piligrimą.


Dar viena Astorgos atrakcija, pro kurią vargu ar praeis joks smaliž ius, – 1994 metais atidarytas Š okolado muziejus. Š okolado gamyba ir pardavimas XVIII – XIX a. atneš ė pagrindines pajamas miesto gyventojams. 1914 metais Astorgoje veikė.49 š okolado fabrikai.

Keturių Š okolado muziejaus salių eksponatai pasakos apie š okolado gamybos techniką , kaip susiformavo saldumynų vartojimo kultū ra š iaurė s Ispanijoje. Š okoladą į Europą atvež ė ispanai tyrinė dami ir už kariavę Amerikos ž emyną . Teigiama, kad XVI amž iaus viduryje mokslininkas vienuolis Benzoni Ispanijos karaliui pristatė praneš imą apie naudingas skysto š okolado savybes. Praneš imas iš karto buvo į slaptintas, š okoladas paskelbtas valstybė s paslaptimi. Astorgos gyventojai teigia, kad pirmasis š okoladas Ispanijoje pasirodė bū tent jų mieste. Mieste tvirtai saugomos tradicijos ir tebė ra š okolado fabrikai, kuriuose jis gaminamas pagal senus receptus. Pakeliui į Š okolado muziejų laukia ne maž iau pagundų – š okolado fabrikai ir parduotuvė s su nuostabiais vitrinomis ir viliojanč iais aromatais.

Lė lių teatras vienoje iš vietinių pyragaič ių parduotuvių vitrinoje.

Astorga – maž as, bet labai jaukus miestas. Greta puikiai iš silaikiusių senų jų pastatų patraukliau atrodo ir modernū s miestieč ių namai.

Burgosas – buvusi Kastilijos sostinė

Š is nedidelis (180 tū kst. gyventojų ) jaukus viduramž ių miestelis į sikū rę s Kastilijos ir Leono š irdyje. Ant 800 metrų kalvos virš vaizdingų Kastilijos lygumų iš kilę s Burgosas laikomas vienu graž iausių Ispanijos miestų.

Miestas buvo į kurtas 884 m. karaliaus Alfonso III į sakymu grafo Diego, kaip vieną iš bastionų arabų invazijos kelyje. Beveik visas Iberijos pusiasalis tuo metu priklausė maurams, jie negalė jo už kariauti tik š iaurinių regionų Biskajos į lankos pakrantė je. Ten, krikš č ioniš kojo ir arabų pasaulio pasienyje, siekiant apsaugoti ispanų ž emes, IX amž iaus pabaigoje buvo pastatyta Burgoso tvirtovė.

Po poros š imtmeč ių į tvirtintas ir saugomas miestas tampa sostine, jame pradedami karū nuoti Kastilijos karaliai. Už imdamas privilegijuotą geografinę padė tį , Burgosas į gijo svarbią vietą vilnos prekyboje, kuri iš č ia buvo siunč iama per Kantabrijos uostus į Flandriją.


Istorinį Burgoso centrą galima pasiekti pro Arco de Santa Maria miesto vartus, papuoš tus Kastilijos karalių statulomis.

Visai už vartų atsiveria kvadratinė aikš tė , už kurios iš kilusi didž ioji Santa Maria katedra – vienas reikš mingiausių viduramž ių paminklų Ispanijoje, į trauktas į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą . Š is į spū dingas pastatas stebina netikė tu erdviu lengvumu, kuris paneigia jo milž iniš ką dydį.

Katedra buvo į kurta 1221 metais Kastilijos karaliaus Fernando III (1217-1252) ir vyskupo Mauricio. Š ventyklos prototipai buvo garsios prancū zų katedros Reimse ir Burž e.

Projekto autorius – Leono katedros statytojas ispanas architektas Enrique. Nepaisant to, kad katedros statyba truko tris š imtmeč ius, o prie jos statybos dirbo kelios architektų kartos, keisdamos viena kitą , ji atrodo stebė tinai harmoningai. Kiekviena jo dalis turi prasmę ir prisideda prie viso ansamblio grož io. Š ventyklos priedas yra Katedros muziejus, kuriame lankytojai turi galimybę suž inoti apie pastato istoriją ir pasigrož ė ti senomis drobė mis.

Po Burgoso katedros skliautais ilsisi legendinis Ispanijos nacionalinis herojus Cid Campeador su ž mona Jimena. Daugelis ž monių mano, kad Sidė s istorija yra tik graž i legenda. Tiesą sakant, Sidas, gyvenę s XI amž iuje ir pasivadinę s Rodrigo Diaz de Bivar vardu, gimė Burgoso apylinkė se. Jo iš vaizda, į kū nyta akmeninio raitelio veide, š iandien puoš ia vieną centrinių Burgoso vietų.

O miestui praturtė ti pavyko ir dė l kelio, nes buvo svarbiausių marš rutų sankryž oje: pavirto tranzito taš ku viduramž ių prekybos kelyje, jungianč iame Pirė nų pusiasalio pietus su š iaure, ir tapo juo. populiariausio piligriminio kelio „Santjago kelias“, pagal kurį piligrimai judė jo iš rytų į vakarus, miestų . Anksč iau Burgose jiems buvo skirta apie tris š imtus prieglaudų , viena paž ymė ta specialiu atpaž inimo ž enklu – š ukutė s kiautu – iš likusi miesto centre.


Daugelis Ispanijos istorijos puslapių yra susiję su Burgosu. Taigi Cassa del Cordon rū muose katalikų karaliai Izabelė ir Ferdinandas susitiko su Kolumbu, atvykusiu iš Amerikos. Ekspedicijų į Naują jį pasaulį dė ka Burgosas tapo dar turtingesnis, todė l graž iausios katedros ir pastatai buvo pastatyti XV a.

Unikalū s viduramž ių pastatai yra sutelkti istoriniame Burgoso kvartale, ypač verta paminė ti Pagrindinė aikš tė (Plaza Mayor).

Generalinio kapitono rū mai yra istorinė s Burgoso dalies centre, 400 metrų į š iaurė s rytus nuo Katedros, Alonso Martí nez aikš tė je.

Pastatas buvo pastatytas 1904–1907 metais XVI amž iaus rū mų , ž inomų kaip Keturių bokš tų rū mai, vietoje. 1908–1931 metais č ia buvo į sikū rusi generolas kapitonas – Ispanijos VI karinio regiono biuras. Rū mai buvo pastatyti neogotikiniu stiliumi. Ypač į domus elegantiš kas fasadas su daugybe lancetinių arkų , taip pat pagrindiniai laiptai su meniš kais vitraž ais. Fasadas iš siskiria ir tuo, kad iki 2010 m. č ia buvo galima pamatyti dvi memorialines lentas iš frankoizmo diktatū ros laikotarpio. Pirmoji valdyba praneš ė , kad 1936 m. spalio 1 d. š iame pastate į vyko aukš č iausios valdž ios perdavimo Generalissimo Francisco Franco ceremonija.

Antrajame į raš e buvo raš oma, kad š iuose rū muose, tapusiuose 1936 m. „š lovingo maiš to“ lopš iu, „š iomis didvyriš komis dienomis gyveno iš kilus generolas, Tė vynė s geradarys Emilio Mola, iš č ia jis vadovavo pirmiesiems kariniams veiksmams, kurie baigė si kulminacija. puikioje kampanijoje Biskajoje“. Dabar š ios daugelio Burgoso gyventojų pasipiktinimą sukė lusios lentelė s paš alintos, o vietoje jų atsirado dvi naujos, pasakojanč ios apie rū mų statybos istoriją ir jų likimą per visą XX a. Nuo 2006 m. pastatas priklauso Burgoso karo komendantū rai. Š iuo metu apeiginiai salonai ir kitos rū mų patalpos tapo iš dalies prieinamos apž iū rai: č ia rengiamos kariuomenė s istorijai skirtos parodos, o ateityje planuojama į rengti Karo istorijos muziejų.

Daugybė skulptū rinių kompozicijų , kurios randamos kiekviename miesto centre, patraukia dė mesį.

Palei Arlanson upę driekiasi vaizdinga pė sč ių jų Espolon alė ja, apsupta medž ių . Tai puiki vieta pasivaikš č ioti. Palei prospektą driekiasi alė ja su dekoratyviai apkarpytais medž iais.


Burgosas laikomas vienu spalvingiausių ir ž aviausių miestų Kastilijos ir Leono regione, dž iuginantis sveč ius savo rafinuotumu ir architektū rinio stiliaus elegancija. Tai atspindi daugelį regiono pranaš umų ir leidž ia pasisemti daug teigiamų į spū dž ių iš vieš nagė s š iose vaizdingose ​ ​ Ispanijos vietose. Ypač į domu tiems, kurie nori pamatyti „ispaniš kiausius“ kraš tus.

Salamanka – studentų rojus

Ankstesnė s kelionė s metu man pasisekė aplankyti kitą Kastilijos ir Leono regiono miestą – Salamanką . Miestas gyvuoja nuo iberų laikų . Jis minimas kaip Vaccaean Helmantica miestas, kai buvo už grobtas 217 m. pr. Kr. e. Hanibalas.

Krikš č ionys pakeitė arabus per 1087–1102 m. rekonkistus, o 1178 m. karalius Ferdinandas II surinko savo Kortesą Salamankoje ir suteikė miestui (kaip antram pagal dydį karalystė je) specialias privilegijas (fuero).

„Po mė lynu dangumi yra aukso miestas“ – tai apie Salamanką . Jis pastatytas iš auksinio smiltainio, kuris iš kasamas netoliese, Villamayor de Aruñ a kaime. Š lapias akmuo apdirbamas labai minkš tas, todė l fasadai č ia tiesiog nė riniuoti, tarsi juvelyro rankomis padaryti.

Š is viduramž ių miestas nė ra didelis, bet ir ne maž as – daugiau nei 160 tū kstanč ių gyventojų . esantis vakarinė je Kastilijos ir Leono regiono dalyje, laikomas studentiš ko gyvenimo perlu Ispanijoje. Č ia yra didž iausias, o kartu ir seniausias (į kurtas 1218 m. ) universitetas Ispanijoje, garsiausias Europoje, į kurį kasmet atvyksta tū kstanč iai ir tū kstanč iai už sienieč ių.

Be valstybinio universiteto, yra ir didž iausias katalikiš kas – Pontificia. Nenuostabu, kad beveik 40% miesto gyventojų yra studentai. Jame yra viskas linksmam ir patogiam studentų gyvenimui. Salamanka – neoficiali ispanų kalbos sostinė , neabejotina š ios turizmo formos Ispanijoje lyderė ir, ko gero, viena iš pasaulio lyderių š ia kryptimi. Salamankos kalba – ne tik pavyzdinė ispanų , bet ir miesto, jo pamatų , sienų , bokš tų , stogų , gyventojų š ypsenų kalba.

Pagrindinę miesto aikš tę – Plaza Mayor – radikalaus baroko stiliumi papuoš ė (1729–1733 m. ) didž iausias jos atstovas Churriguera. Aikš tė je, apsuptoje arkadų su Ispanijos karalių ir generolo Franco (pilietinio karo metu, savo rezidencija pasirinkusio Salamankos vyskupų rū mus) atvaizdais, iš kilusi Churrigueresco stiliaus rotuš ė.


Daugeliu atvejų buvo iš saugotas senovė s romė nų tiltas per Tormes, dė l kurio atsirado š iuolaikinis miestas. Iš nugriautų viduramž ių miesto sienų iš liko tik XV amž iaus pabaigos Gvazdikų bokš tas. Iš iš likusių gotikinių dvarų š lovinamas kriauklė mis puoš tas namas (Casa de las Conchas), kurį.1514 m. pastatė Š v. Jokū bo Talavera Maldonado turtingiausio ordino kancleris, savo namo fasadą papuoš ę s daugybe kriauklių varč ių . - ordino simboliai. Neį prastas dekoras iš siskiria ir tuo, kad, priklausomai nuo saulė s spindulių kritimo kampo, š viesa ir š eš ė lis sukuria raš to keitimo efektą . Ant dvaro langų sumontuotos grakš č ios grotelė s. Lankytojai gali pasivaikš č ioti po namą ir pasigrož ė ti nuostabiu dviejų pakopų kiemu, laiptais ir nuostabiomis kasetinė mis lubomis.

Maž ame miestelyje daug į vairių baž nyč ių pastatų : Augustinų baroko baž nyč ia (1636-87) su Riberos „Nekaltuoju Prasidė jimu“; Stepono dominikonų vienuolynas su renesanso katedra (1524–1610 m. ) ir salė s, kurioje Kolumbas 1486 m. kalbė josi su teologais, liekanos; karmelitų vienuolynas, kurį.1570 m. į kū rė Teresė Avilietė ; romaninė Š v. Tomo Kenterberieč io baž nyč ia (perstatyta XV a. ); Martyno baž nyč ia (XII a. ); Kipriano baž nyč ia su ola po ja, kurioje, pasak legendos, pats velnias skelbė juodą ją magiją . Tač iau ž inomiausios yra senoji romaninio stiliaus katedra (į kurta 1140 m. ) ir naujoji katedra (į kurta 1513 m. ir pastatyta per 200 metų ).

Pagrindinių universiteto rū mų , pastatytų.1415–1433 m. , portalas atgrę ž tas į naują ją katedrą . Ypač garsus jos vakarinis fasadas (1494 m. ). Netoliese yra rektoriaus Migelio de Unamuno namas-muziejus. Š iek tiek į pietus nuo katedros yra Anaya (1760-1768) ir Fonseca (1527-1578) kolegijos.

), kuris dar vadinamas airiš ku.

Salamanka yra saugoma UNESCO kaip nacionalinis lobis. Į sitikinome, kad miestas yra tiesiog unikalus savo grož iu. Viduramž ių architektū ra beveik visiš kai iš saugota. Netgi modernū s miesto pastatai suprojektuoti tokiu pat stiliumi kaip ir viduramž ių . Senovinė s gatvė s ir fasadai puikiai į silieja į kasdienį miesto verslo gyvenimą , kitų pastatų č ia tiesiog nė ra. Salamanka yra maž as miestas, turintis ilgą istoriją ir jauną pož iū rį į gyvenimą . Salamankoje nė ra gamyklų , ji duonos gauna tik protinį darbą . Š imtmeč ius miestas gyveno augindamas, auklė damas, maitindamas jaunuosius intelektualus, suteikdamas jiems prieglobstį ir dovanodamas meilę.

Toledas yra Kastilijos-La Manč os sostinė

Tę siame paž intį su Ispanija ir persikeliame į patį š alies centrą , kur yra Kastilijos autonomija – La Manč a – viena didž iausių autonomijų Ispanijoje, 8.595 kv.


km, iš kurių gyvena beveik 2 mln. Pavadinimas La Mancha yra arabų kilmė s ir reiš kia „sausa ž emė “, o tai tiesa, nes didž ioji jos dalis yra nevaisinga ir sausa.

Paž intį pradedame su Toledo miestu – Kastilijos autonominė s bendruomenė s – La Manč os sostine, esanč ia ant aukš to Tež o upė s kranto. 85 tū kstanč ius gyventojų turintis Toledas kadaise buvo vadinamas „Ispanijos karū na ir viso pasaulio š viesa“, nes miestas buvo š alies sostinė iki 1561 m. , kol Pilypas II savo rezidenciją perkė lė.71 km į Madridą , kuris yra tiksliai Pirė nų pusiasalio centre. Č ia saugomi beveik visų Ispanijos meno epochų paminklai: arabų , Mudé jar stiliaus, ž ydų (Transito ir Santa Maria La Blanca sinagogos); Gotikos (katedros) ir renesanso paminklai.

XVI amž iuje č ia apsigyveno El Greco, kurio paveikslų Tolede saugoma gausiai, pavyzdž iui, „Grafo Orgazo laidotuvė s“, vienas geriausių jo darbų , saugomas Santo Tomė s Mudé jar baž nyč ioje. Tarp kitų muziejų ypač vertas dė mesio muziejus, į sikū rę s senojoje Santa Kruzo ligoninė je. Miestas buvo paskelbtas nacionaliniu senovinė s architektū ros rezervatu, modernios statybos č ia praktiš kai nevykdomos, o 1986 metais istorinis Toledo miestas buvo į trauktas į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą.

Tai senovinis miestas, pirmą kartą paminė tas 192 m. pr. Kr. e. , kai romė nas Markas Fulvijus Nobilioras palauž ė beviltiš ką č ia gyvenusios Carpetan genties pasiprieš inimą ir į kū rė Toletumo forpostą . Netoli miesto esanč ių gelež ies rū dos telkinių dė ka Toledas tapo reikš mingu kaimu, kaldinanč iu savo monetas. Po pirmų jų barbarų iš puolių senovė s sienos buvo sutvirtintos.

411 metais miestą trumpam už ė mė alanai. 418 metais ji atiteko vestgotams ir liko jų sostine iki 711 m. Per tą laiką Toledas tapo katalikų arkivyskupijos centru. Viduramž iais Toledo arkivyskupai turė jo savo kariuomenę , dalyvavo rekonkistoje ir kitose Ispanijos karalių karinė se operacijose. Vestgotų valstybė s sostinę maurai už kariavo 712 m. Toledo klestė jimas, pavadintas Tolaytola, sumaž ė jo jų valdymo metu. Kastilijos Alfonsas VI už kariavo miestą.1085 m. ir pradė jo tvirtinti miesto sienas.


Tvirtovė iš kilo Tež o upė s vingyje, kurios statū s krantai suteikė miestui natū ralią apsaugą iš pietų pusė s. Nuo neatmenamų laikų š iaurinė je pusė je buvo statomi galingiausi tvirtovė s gynybiniai statiniai. Iš senosios tvirtovė s Tolede iki š ių dienų iš liko tvirtovė s sienos, aš tuoni vartai ir du tiltai.

Kitas tiltas buvo pastatytas valdant Kastilijos karaliui Alfonsui X ir bū tent jis iš liko iki š ių dienų . 194 metrų ilgio tiltas turi du arkinius tarpatramius, po kurių pagrindine ir graž iausia teka Tež o upė . 10-11 amž iuje abiejose tilto pusė se iš kilo du bokš tai. Iš jo atsiveria nuostabū s miesto vaizdai. Tilto vartai ilgą laiką atliko apsaugos funkciją ir tarnavo kaip pagrindinis į ė jimas į miestą . Transporto priemonė s ant tilto neleidž iamos, tiltas skirtas tik pė stiesiems.

Iš bet kurios miesto vietos matosi Alcazar – karališ kieji rū mai. Kai tik š i didž iulė kvadratinė struktū ra buvo naudojama daugelį jos gyvavimo amž ių . Senovė s romė nų forto vietoje pastatyta pilis tarnavo kaip patikima prieglauda nuo prieš ų ir pokylių salė Kastilijos karaliams: č ia jie priimdavo brangius sveč ius iš kitų š alių , surengdavo nuostabius balius ir priė mimus.

Vė liau Alkazaras virto politinių kalinių kalė jimu, o per pilietinį karą jo rū siuose prisiglaudė vietiniai puč istai, palaikę generolą Franco (š ie pož eminiai kambariai, beje, yra prieinami visuomenei). Pilis buvo daug kartų niokota, kelis kartus apgulta ir net sudeginta, tač iau visada pakilo iš pelenų ir toliau puoš ė Toledą savo didybe. Š iuo metu pilyje yra Kariuomenė s muziejus.

1226 metais Toledo arkivyskupo Ximé nez de Rada iniciatyva pradė ta statyti didinga gotikinė katedra, kurios statybos truko daugiau nei du š imtmeč ius. Savo dydž iu Toledo katedra nusileidž ia tik Milano ir Sevilijos katedroms, o prabanga lenkia visas Europos š ventyklas. Per š imtmeč ius joje susikaupė tiek meno kū rinių , kad š is pasakiš kas turtas yra nuostabus.


Š ią graž ią kryž iaus formos katalikų baž nyč ią galima vadinti tarptautiniu kū riniu, nes prie jos statybos prisidė jo prancū zai, olandai, vokieč iai, italai. Š is architektū rinis maratonas truko 300 metų . Rezultatas buvo į spū dingi matmenys: aukš tis - 44 metrai, ilgis - 112 metrų , plotis - 56 m ir bū dingas stilių miš inys - gotikinis, renesansinis, barokas ir grynai ispaniš kas "Mudé jar", kai gotikoje spė jamos maurų architektū ros ypatybė s: raš tuotas. sienos, ž vaigž dž ių formos skliautai, pasagos arkos, spalvingos sienų ir grindų plytelė s bei pasikartojantys abstraktū s raš tai.

Prie į ė jimo į centrinį Trascoro chorą stovi Baltoji Mergelė ir linksmai š ypsosi kiekvienam č ia už einanč iam, lobyje saugomas trijų metrų bokš tas iš.18 kg aukso ir beveik 200 kg sidabro, neį kainojami pasaulio meno lobiai. Katedros zakristijoje ant sienų pakabinti didž iojo Rafaelio, El Greko, Velaskeso, Gojos, Ticiano, Rubenso ir kitų dailininkų darbai.

Tarp kitų Toledo architektū ros paminklų aplankome San Juan de los Reyes pranciš konų ordino vienuolyną , pastatytą Š v. Jis buvo pastatytas katalikų monarchų Ferdinando ir Izabelė s į sakymu, kurie norė jo matyti vienuolyną kaip paminklą jų pergalei prieš Portugalijos monarchą Alfonsą V Toro mieste (1476 m. ).

Iš imtis yra centrinė aikš tė , kuri č ia vadinama Socodover (iš arabų kalbos Suk-aldawad – galvijų turgus), prieš ingai nei bet kurio Ispanijos miesto centrinė s aikš tė s, kurios paprastai vadinamos „Plaza Mayor“. Jį daž niausiai aplanko turistai, pasiklydę smė lio-rož inio Toledo juostose. Trikampė aikš tė , apsupta graž ių dvarų su balkonais, atrodo, nepasikeitė nuo praė jusio amž iaus. Kairė je aikš tė s pusė je galima eiti pro Kruviną ją arką – po ja yra Kristaus ant Kraujo baž nyč ia, kurioje paskutinį kartą atgailavo saviž udž iai. Iš tiesų , senovė je Sokodover aikš tė je buvo parduodami ne tik galvijai, bet ir mirties bausmė nuteistiesiems. Už arkos, arč iau upė s, galima rasti Sevilijos už eigą , kurioje lankė si pats Donas Migelis de Servantesas.

Toledas iš garsė jo savo aš menimis ir š arvais, kurie visais laikais buvo vertinami ne maž iau nei Damasko, o š iandien Toledas yra pripaž intas pasaulinis suvenyrinių ginklų gamybos centras.

Tuo į sitikinome apsilankę vienoje iš ginklų dirbtuvių ir daugybė s suvenyrų parduotuvių.

Madridas yra centrinė Ispanijos autonomija


Madridas – Ispanijos regionas, apimantis to paties pavadinimo provinciją , esanč ią Pirė nų pusiasalio centre; jo dė mesio centre – miestas, kuris XVI amž iuje tapo š alies sostine. Rajono teritorija – 8026 kv. km, gyventojų skaič ius yra apie 6 mln. Nemaž ą Madrido autonomijos dalį už ima gana apleistas kalnuotas Alkarijos regionas. Madrido autonomijos teritorijoje, Manzanares upė s dykumos slė nyje, yra San Lorenzo de El Escorial vienuolynas. Š ie grandioziniai rū mai-vienuolynas Siera de Gvadaramos papė dė je daž nai vadinamas ir „aš tuntuoju pasaulio stebuklu“, ir „architektū riniu koš maru“.

Jo statyba baigta 1584 m. , valdant karaliui Pilypui II, š iuo metu jame yra vienuolynas, muziejus ir rū mai.

Vienuolynas buvo pastatytas 1557 m. rugpjū č io 10 d. Š v. Lauryno dieną Pilypo II armijos pergalė s prieš prancū zus pergalė s prieš prancū zus garbei Saint-Quentin mū š yje Flandrijoje, Š v. Lauryno dieną . Pilypas II, pasiž ymė ję s giliu religingumu ir silpna sveikata, norė jo gyventi apsuptas vienuolių , o ne dvariš kių . Todė l Eskorialas pirmiausia turė jo tapti vienuolynu, o tik tada – karališ ka rezidencija.

Escorial yra pastatytas iš melsvo granito ir yra stač iakampis. Jame yra 15 galerijų , 16 kiemų , 13 koplyč ių , 300 celių , 86 laiptai, 9 bokš tai, 2673 langai, 1200 durų ir daugiau nei 1600 paveikslų kolekcija. Kai kurie mano, kad pastatas yra apverstos krosnies formos, skirtas gyvam sudegintam š ventajam Laurynui atminti.

Š iaurinę ir vakarinę vienuolyno sienas juosia didelė aikš tė , o iš pietų ir rytų pusių – sodai, iš kurių atsiveria puikus vaizdas į vienuolyno laukus ir Madrido apylinkes. Frailes sode taip pat yra karaliaus Pilypo II statula, kur vienuoliai ilsė josi po savo darbų.

Eskorialo biblioteka pagal turtą nusileidž ia tik Vatikanui – joje saugomi Š v. Augustinas, Alfonsas Iš mintingasis ir Š v. Teresė , taip pat didž iausia pasaulyje arabiš kų rankraš č ių kolekcija, iliustravo giesmių knygas ir gamtos istorijos bei kartografijos kū rinius, siekianč ius viduramž ius. Beje, Escorial biblioteka turi į domų skiriamą jį bruož ą – visos jos knygos yra lentynose su nugarė lė mis viduje). Tokios priemonė s imtasi siekiant iš saugoti senovinius apkaustų papuoš imus, nors š iandien daugumą tomų pakeitė kopijos.


Visa kompozicija primena didž iulę komodą arba su stalč iais. Į domi ir neį prasta laidojimo technologija: ilgą laiką speciali tarnyba stebi karališ kų jų palaikų rū kymą atskiroje patalpoje: už trunka keletą deš imtmeč ių , kol kū nas virsta „milteliais“, t. y. dulkė mis, tada jie perkeliami č ia. ir dedamas į iš anksto paruoš tus karstus . Prieš ais – XIX amž iuje iš kilę s Princų panteonas, kuriame palaidoti princai, princesė s ir karalienė s, kurių vaikai sosto nepaveldė jo.

Š alia vienuolyno valdant Burbonams buvo pastatyti du nedideli rū mai, naudojami kaip medž ioklė s rū mai, ir sveč ių namai – Princų paviljonas.

Netoli Eskorialo plyti Kritusių slė nis, iš siskiriantis pož emine bazilika, virš kurios iš kilę s kryž ius, laikomas didž iausiu pasaulyje (150 m – matomas iš iki 40 km atstumo), Pastatytas 1940 m. Franko į sakymu kaip paminklas ž uvusiems pilietiniame kare . Statybos metu buvo panaudotas menkai apmokamas kalinių , pareiš kusių savanoriš ką norą dalyvauti darbe, darbas (jiems į kalinimo terminai buvo gerokai sutrumpinti). Kompleksas, kuriame dominuoja Avalos skulptū ros, atsiveria didž iule esplanada. 25 metrų aukš tyje ant pirmosios bazinė s platformos yra keturių apaš talų -evangelistų skulptū ros, pagamintos Juano de Avaloso. Antroje bazinė je platformoje, 42 metrų aukš tyje, pagrindines krikš č ioniš kas dorybes reprezentuoja ir keturios skulptū ros.

Groteles už į ė jimo durų puoš ia 40 š ventų jų atvaizdai, jų centre iš kyla apaš talo Jokū bo figū ra. 88 metrų ilgio pož eminė galerija suskirstyta į keturis segmentus; jo š oninė se niš ose yra 6 koplyč ios, o sienas puoš ia aš tuoni Vilhelmo Pannemeiterio (XV a. ) gobelenai, vaizduojantys Apokalipsė s scenas. Artė jant prie pagrindinio altoriaus, galima pamatyti aš tuonias Sanrrino ir Antonio Martino granitines statulas. Pagrindinis altorius – granito luitas, kurio papė dė je yra caudillo Francisco Franco ir falangistų judė jimo organizatoriaus bei vadovo Jose Antonio Primo de Rivera kapai. Pagrindinį altorių vainikuoja milž iniš kas 42 m aukš č io, 40.75 m skersmens kupolas, papuoš tas 6 milijonų keramikos elementų mozaika. Pagrindinio altoriaus š onuose yra į ė jimai į dvi koplyč ias, kuriose palaidoti 3 palaikai.


872 aukos abiejose Ispanijos pilietinio karo pusė se. Oficialus komplekso atidarymas į vyko 1959 m. balandž io 1 d. Už uolos, kuri savyje turi ir pagrindinius komplekso elementus, yra benediktinų vienuolynas, kurio vienuoliams buvo patikė ta bazilikos priež iū ra. Iš baž nyč ios galite pakilti funikulieriumi iki kryž iaus pagrindo ir mė gautis nuostabia Gvadaramos Sierra panorama.

Ekskursija po š alies sostinę

Į važ iuojame į pagrindinį ir didž iausią š alies miestą Madridą (3.2 mln. ž monių ), esantį pač iame Pirė nų pusiasalio centre. Mus pasitinka du vienas į kitą palinkę pastatai-bokš tai – Madrido „Vartai į Europą “.

Miestą IX amž iuje į kū rė arabų „almadainas“ Mahometas I kaip Majirit tvirtovę , kuri pirmą kartą paminė ta 852 m. Jos tikslas buvo apsaugoti to meto Ispanijos sostinę Toledą . Pavadinimas „Madridas“ kilę s iš arabiš ko ž odž io „majra“ – vandens š altinis.

Pridė jus dalelę it (gausą ), gaunamas ž odis „majer-it“, reiš kiantis „pilnų vandenų š altinį “. Krikš č ionims atkariavus miestą , jo pavadinimas gavo kastiliš ką skambesį „Magerit“, kuris vė liau virto „Madridu“. Per Rekonkistą , 1085 m. , Madridą už kariavo karalius Alfonsas VI ir tapo krikš č ioniu. Niekas nenumatė puikaus miesto likimo, kol 1561 m. karalius Pilypas II nusprendė jį padaryti karalystė s sostine. Svarbus Madrido vystymosi etapas buvo nepriklausomybė s karas po Napoleono kariuomenė s invazijos. Didvyriš kas XX amž iaus sostinė s istorijos puslapis buvo pasiprieš inimas Franco kariuomenei.

Istorijos ir kultū ros paminklai sutelkti centrinė je dalyje, apribotoje trimis skverais. Pirmasis iš jų – miesto centru ir geografiniu š alies centru laikomas garsusis Puerta del Sol (Saulė s vartai), nuo kurio radialiai iš eina 10 gatvių.

Š ioje aikš tė je esantis lokys su braš ke yra Madrido heraldinis simbolis.


Antroji aikš tė yra Main (Plaza Major), į rė minta kolonadomis, su joja Pilypo III statula, panaš i į teatro sceną su į spū dingomis dekoracijomis. Č ia galima pajusti senovinę Madrido dvasią – kilmingų ponų , kilmingų meiluž ių ir nuo inkvizicijos besislepianč ių eretikų miesto. Anksč iau aikš tė je vykdavo bulių kautynė s, egzekucijos eretikams, vykdavo iš kilmė s. Absoliuč iai kvadratinis, pastatytas ž emais didingo, tipiš ko ispaniš kojo platersko stiliaus pastatais, kurių iš skirtinis bruož as – aukš ti stogai su mansardiniais langais ir bokš tai su smailė mis. Pirmieji pastatų aukš tai suformuoti kaip galerijos, kuriose veikia daugybė kavinių ir restoranų.

Pasivaikš č ioję Princesė s gatve, atsidū rė me treč ioje iš centrinė s, graž iausios ir didž iausios Madrido aikš tė s – Plaza de Españ a.

Aikš tė s centre yra fontanas su paminklu. Sudė tingoje paminklo kompozicijoje yra Servanteso figū ra, sė dinti stelos papė dė je, ir dvi bronzinė s jo garsiausių personaž ų – La Manč os Don Kichoto ir Sanč o Pansos – statulos, sė dinč ios atitinkamai ant senos kumelė s ir asilo. . Stelos virš ū nę puoš ia gaublys su penkiais ž emynais, kaip ispanų kalbos plitimo visame pasaulyje alegorija. Tarp kitų pastebimos Realybė s ir Pramonė s statulos. Kitoje kolonos pusė je yra Portugalijos karalienė s Izabelė s statula ir fontanas, papuoš tas Servanteso kalba vartojamų š alių herbais. Be to, paminklo kompozicijoje yra indė nas, panaš us į Alonso de Ercilla y Zú ñ iga apraš ytas Araucan ir Perseus eilė raš tyje, simbolizuojantis klasikinę lyriką . Be to, aikš tę į rė mina Madridui bū dingi pastatai: Madrido bokš tas (1957 m. ) ir pastatas „Ispanija“ (1953 m. ).

Tę siame paž intį su miestu, vykstame į Valdovų rū mus. Vietoj senų jų Alkazaro rū mų , kurie sudegė.1734 m. , valdant Pilypui V, pradė ti statyti nauji karališ kieji rū mai.

Š iuo metu sodų apsupti ir iš dalies visuomenei atviri Karališ kieji rū mai yra puikus rū mų architektū ros pavyzdys. Nors Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I gyvena kuklesniuose kaimo rū muose, š i rezidencija naudojama valstybiniams priė mimams ir š ventė ms.

XIX amž iaus pabaigoje – XX amž iaus pradž ioje į vyko rimta miesto pertvarka. Vietoje senų jų nutiestos naujos plač ios gatvė s ir bulvarai, daug pastatų pastatyta Art Nouveau stiliaus.

Ekskursiją po miestą tę siame didž iausioje Europoje koridos arenoje (9 tū kst. ž iū rovų ). Aikš tė je prie arenos buvo pastatytas paminklas koriodininkui.

Madride negalite praleisti Atocha traukinių stoties. Stotis savo pavadinimą gavo 1851 m. vasario 9 d. , pagerbiant nugriautus Atochos vartus.


Iš vertus iš ispanų kalbos, š is ž odis reiš kia ispaniš ką erš kė tį – ž emai augantį krū mą smulkiais geltonais ž iedais. Anksč iau jų č ia buvo daug, todė l ir stoties pavadinimas. Dabar č ia yra gana modernus, gana didelis stoties kompleksas, iš kurio kasdien iš vyksta daugiau nei 125 traukiniai.

Stotis ypatinga yra nuostabi 4000 kv. m su palmė mis ir kitais atogrą ž ų augalais, taip pat tvenkinys su 22 ž uvų rū š imis ir didele vė ž lių kolonija, kuri yra stoties pastato viduje po didž iuliu arkiniu stogu. Daugiau nei 7 tū kstanč iai lenktynių

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Красные земли Кастилии и Леон
Санта-Мария-дель-Камино - готический собор Асторги
В соборе Санта-Мария-дель-Камино
Епископский дворец архитектора Гауди
В епископском дворце
Выстроены в ряд скульптуры ангелов
Памятник защитникам города Асторга
Здание мэрии города Асторга
Старинная церковь Сан-Бартоломей
Паломники возле своего центра
Одна из шоколадных фабрик Асторги
Витрине одного из магазинов
Здание в городе Асторга
Панорама Бургоса
Ворота Арко де Санта-Мария
Собор Санта-Мария в Бургосе
В соборе Санта-Мария
Приют для паломников
Plaza Mayor города Бургос
Дворец генерал-капитанства
Одна из уличных скульптур Бургоса
Проспект Эсполон в Бургосе
Парк на проспекте Эсполон в Бургосе
Дом в Саламанке
Памятник в Саламанке
Пласа-Майор города Саламанка
Дом, украшенный ракушками
Новый собор города Саламанка
Портал главного корпуса университета Саламанки
Панорама Толедо
Мост Святого Мартина в Толедо
Мост Алькантара и Алькасар
Готический собор в Толедо
Монастырь Сан-Хуан-де-лос-Рейес
Клуатр монастыря Сан-Хуан-де-лос-Рейес
Площадь Сокодовер в Толедо
Монастырь Сан Лоренсо де Эль Эскориал
Эскориал
В библиотеке Эскориала
В Долине Павших
Мадридские «Ворота в Европу»
Площадь Пуэрта-дель-Соль
Медвежонок с земляничным деревом
Plaza Major горда Мадрида
На площади Испании
У Королевского дворца
Королевский дворец
Арена для корриды
Памятник тореадору у главной арены
Вокзал «Аточа»
В тропическом саду вокзала
Фонтан
Фонтан Сибелес
Паласио де Комуникасьонес или Дворец связи
Cтадион «Сантьяго Бернабеу»
Panašios istorijos
Komentarai (2) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras