Посольство Ада в Египте Pragaro ambasada Egipte

Grand Hotel...
Pavadinimas, kuris yra visiš kai netiesa.
Karantinas yra iš bandymas, kad vieš butis apgailė tinai ž lugo.

Toliau eilė s tvarka:
Mū sų.7 ž monių kompanija į Grand atvyko liepos 22 dieną.12 dienų . Pirmas dalykas, kurį padarė me, buvo „papirkti“ registratū ros darbuotoją , kad ji apgyvendintų mus geruose kambariuose š alia. Kambariai buvo tikrai geri, neskaitant mū sų sulū ž usios durų rankenos, seno televizoriaus (kuris mums visai netrukdė ) ir tualetinio popieriaus trū kumo. Berniukams (jie gyveno kartu) pirmoje eilė je paprastai buvo suteiktas š aunus „Junior“ kambarys - didelis ir erdvus.
Taip pat mus suž avė jo ž alia zona, daug pavė sio, kas vasarą Egipte labai svarbu.
Č ia ir baigiasi visi vieš buč io privalumai...


Kadangi atvykome 5 val. , mums buvo į teiktos rieš inė s ir pirmieji dalyvavome pusryč iuose. Labai nustebome, kai prie mū sų priė jo padavė jas ir pasakė , kad viską atneš pats. „Kur yra ž adė tasis bufetas? , mes manė me.
"Bet tai tik pusryč iai, gerai, tegul... ".
Kaip suprantate, mums nebuvo duotas pasirinkimas ir atneš ė nesuprantamą popierinę deš ros ir sū rio kompoziciją , patiektą su duona. Praš ant pakartoti patiekalą (nors ir neskanu, vis tiek norė josi stipriai valgyti), buvome griež tai atsisakyta.

Na, pusryč iai nė ra pagrindinis dalykas, tikimė s skanių pietų ...
Tada nuė jome prie jū ros, kur 10:00 atsidarė baras ir galė jome iš gerti ilgai lauktų gė rimų...ir jie tikrai tapo ILGALAUKTI.
„Alus – per 10 minuč ių “, – visą laukimo valandą mums sakė barikas. Vė liau š ios 10 minuč ių tapo paplū dimio baro š ū kiu, kaip taisyklė - vienoje rankoje ne daugiau kaip du 200 ml puodeliai!
Kaip paaiš kė jo, norint gauti padorų kiekį gė rimų , reikia pavirsti naš laič iu ir tiesiogine to ž odž io prasme maldauti priedo ant kelių.
Pietū s prasideda 12:30 – patiekalų patiekimo vietų yra pakankamai (skirtingai nei pač ios porcijos), bet svarbiausia, kaip pasakojo patyrę poilsiautojai, to nedaryti pagrindiniame restorane:
- pirma: jis labai toli nuo jū ros, o patekti ten per karš č ius yra ž mogž udystė;
– Antra: maistas ten, š velniai tariant, yra kaip 5 staliukas sanatorijoje;
– Treč ia: tai tas personalas, kuris į tave š narpš tys, niurzgė s ir, kas neatmetama, SPJAUS Į MAISTĄ.

Ž inoma, kiti vietoje esantys restoranai klientų aptarnavimo kokybe nesiskiria, tač iau maistas daugmaž priimtinas. Jei galite tai priimti, ž inoma.

Jau sakiau, kad pietū s č ia nuo 12:30. Tai trunka iki 15:00.

Taigi, atė ję į restoraną paplū dimyje 12:55, jie man pasakė , kad skani š avarma baigė si ir aš atė jau per vė lai. Gerai, aš einu į poilsį baseine:
„Deushka, sis table bizi bizi“ - padavė jas dislokacijos vietoje bandė mane iš spirti. GERAI...
Ne, negerai, ž inoma...
putodama iš burnos einu laiptais aukš tyn - alkanas ir piktas kaip š uo - atsisė du prie mė sainių baro ir laukiu maisto. Laukiu 20 minuč ių.
Sveika! Man atneš a mė sainį : bandelę , batono dydž io, ir 5 centimetrų kotletą + 7 bulves.
Po nedidelių pietų jauč iu lengvą pasitenkinimą ir š iek tiek nusiraminu.

Kitą dieną nusprendž iame eiti pietauti į pagrindinį restoraną...(Trys taš kai tikrai vaidina svarbų vaidmenį ).
Sė dame prie kuo didesnio stalo (jie juk laikosi karantino (tuo pač iu rankomis paima bulvytes)) ir laukiame teisė to valgio...40 minuč ių!! ! Neatlaikę į vykių intensyvumo, mano draugas ir KAMERA traukiasi į virtuvę pasiimti indų . Ir ž inoma, mus pasitinka „svetingas“ egiptietis be kaukė s, iš einantis iš maisto ruoš imo zonos. Jis pradeda mus į tikinė ti, kad č ia ne virtuvė ir jis č ia atsidū rė beveik netyč ia. Suprasdami, kad maisto negausime, bandome iš eiti iš jungę kamerą , bet ...
Darbuotojas, kurį nufilmavome, atskrenda pas draugą ir lauž ydamas rankas jė ga paima telefoną . Kantrybė sprogsta kaip muilo burbulas ir aš pradedu š aukti iš visų jė gų , nes než inau, kuo baigsis š is priepuolis. Visas restoranas nubė go į mano laukinį klyksmą , telefoną iš laukinio padavė jo saugiai atė mė vienas poilsiautojų . Iš saugoti pokalbio rė mai, gaila, kad be operatoriaus puolimo momento.


Na, einame į registratū rą pasiaiš kinti, kaip apskritai priimtinas toks darbuotojų elgesys. Besiš ypsantis administratorius akimirksniu virsta nuš alusiu objektu, kuris vis kartoja: „Skambink Ukrainai, prisijunk, mes su tuo neturime nieko bendro. Jei kaž kas nepatinka, persikelkite į kitą vieš butį . Rimtai?? ? Taip, tai gana. Tai buvo paskutinis laš as, po kurio net mū sų , ne itin reagavus kelionių organizatorius, vis tiek sugebė jo be papildomo mokė jimo susirasti naują vieš butį.
Š i oazė mums buvo „Xperience Kiroseiz Parkland“, apie kurią galime pasakyti daug pagirtinų atsiliepimų , daugiausia dė l kontrasto, kurį galė jome patirti vieš ė dami Grand, bet kadangi š i apž valga ypač pagerbia „The Grand Hotel“ Š arm el Š eichas, atidė siu tinkamo vieš buč io su kokybiš komis paslaugomis ir svetingumu apibū dinimą.
Pridursiu vieną dalyką : Red Sea Hotels tinklas – daugiau niekada!