Viešbučio įvertinimas:
10.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Mityba:
10.0
Infrastruktūra:
10.0
JAUKUS, KAIP NAMUOSE
Susiraš inė jimo paž intis su vieš buč iu "SUNRISE Diamond" 5 *
„Sunrise Diamond Resort 5 *“ yra vienas iš vienuolikos „Sunrise Resorts & Cruises“ tinklo vieš buč ių , iš kurių trys, į skaitant tą , kuriame nereikė s ilsė tis, yra Š arm el Š eiche, o š eš i – Hurgadoje, ir po vieną Marsa Alame ir Makadyje. Š iam tinklui taip pat priklauso septyni kruiziniai laineriai.
Vieš buč io į traukimas į tokį didelį vieš buč ių tinklą „Sunrise Resorts & Cruises“ už tikrina klientų aptarnavimo stabilumą ir patikimumą kiekviename tinklo vieš butyje, net ir esant dideliems finansiniams ir ekonominiams sukrė timams atskirose jo grandyse.
Vieš butis yra Š arm el Š eiche, Ras Um El Side, Hadabos rajone, Om El Seid plokš č iakalnyje. Iš š iaurė s vakarų ir vakarų jį supa kalnai, kurie saugo nuo vė jų ir garantuoja patogią vieš nagę net ž iemą . Vieš butis turi gana didelę teritoriją – 20 hektarų (tai yra 200.000 kv. m.
), esantis pirmoje jū ros pakrantė je (paplū dimio ilgis 230 m), 4 km nuo miesto centro ir 7 km nuo Naama į lankos.
Vieš butis yra netoli oro uosto, kuris už tikrina greitą pervež imą (20-25 min. ), tač iau su są lyga, kad bendras autobusas nepriveš į tolimiausius vieš buč ius, tada valandos neuž teks. Tai atsitiko man iš vykstant, kai 20 km kelyje buvo praleista daugiau nei valanda. Bet, kaip man, tai buvo naudinga kalbant apie paž intinę kelionę po Š arm el Š eichą ir jo vieš buč ius, kurių vienas (beje, Grand Rotana Resort & Spa 5 *) mane patraukė komforto prasme, sprendž iant iš savo iš vaizdos. daugiausia kitai kelionei Egipte. Dar kartą į sitikinau Blogio pavertimo Gė riu naudingumu ir patarlė s teisingumu: „Nė ra blogio be gė rio“.
2015 metais buvo atidarytas naujas vandens parkas ir dabar vieš butis tapo dar patrauklesnis š eimoms su vaikais.
Netoli vieš buč io, paž odž iui deš imt minuč ių pė sč iomis, yra Il Mercato – Š arm el Š eicho verslo rajonas su daugybe biurų , kavinių , restoranų , mados parduotuvių , amfiteatru ir graž iu „mini traukiniu“ turistams, kursuojanč iu gatvė mis. maž as miestelis mieste. Pabrė ž iu, kad Il Mercato – prabangus ir elitinis verslo rajonas. Ir nebė ra originalių suvenyrų parduotuvė lių su į sveč ius kvieč ianč iais arabais, paž į stamų iš Egipto, jokių už deganč ių arabiš kų vakarų su pilvo š okiais ir sijonais ir pan.
Kiek toliau yra populiarus pramogų kompleksas „Alf Leila Wa Leila“ („1000 ir 1 naktis“), kur dienos metu galima nemokamai nuvaž iuoti pasiž iū rė ti ir nusifotografuoti arabiš kų pasakų siuž etų fone. Negalė jau nepasinaudoti tokia dž iugia galimybe, tai liudija mano nuotraukos.
Vieš buč ių apž valgos
Kad nepakliū tų į bė dą ir neatsidurč iau labai negraž ioje situacijoje, kaip buvo mano pirmosios, ne visai sė kmingos paskutinė s minutė s kelionė s metu (iš vykimas buvo praė jus dvylikai valandų nuo kelionė s į sigijimo), padariau. taisyklė pirma susipaž inti su vieš buč iu ir są lygomis jame, o taip pat apie jū rą , koralus ir rifus, dė l kurių , tiesą sakant, ir važ iuoju į Egiptą . Ir, visų pirma, perskaič iau atsiliepimus apie poilsiautojus š iuose vieš buč iuose. Tai kartais už trunka net kelias dienas. Tač iau perskaič ius deš imtis tokių atsiliepimų , ypač literatū rinių , o ne sausai statistiš kai iš sakytų , susidaro į spū dis, kad š iame vieš butyje jau lankė tė s, o jei pasirinksite, tai jau važ iuosite į paž į stamą vieš butį . Tiesa, be administracijos komplimento chalato, š lepeč ių ar vaisių krepš elio pavidalu...
Atsiliepimai daž niausiai yra objektyvū s ir subjektyvū s, pavyzdž iui, mokami straipsniai ž iniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. tinklai.
Pastarieji, ž inoma, turi bū ti nedelsiant iš ravė ti, nekreipiant dė mesio į jų pagirias odes. O juos atskleidž ia pateikimo stilius, tarsi vieno ž mogaus paraš ytas ir kopija. Tokius atsiliepimus gali raš yti tik rusakalbiai animatoriai, besidomintys vieš buč io administracija. Taigi jie raš o, kurdami teigiamą , bet daž nai klaidingą savo vieš buč io į vaizdį . Jų apž valgos – tarsi tinklai, kurie steigia „nekokybiš kus“ vieš buč ius, siekdami sugauti „siurbė lius“ – patikimumo aferisto aukas. Tač iau apie tokių atsiliepimų klaidingumą suž inosi tik tada, kai patiki tokiais atsiliepimais, nusiperki turą ir už suki į š į vieš butį...
Tač iau visų pirma – kurorto pasirinkimas. Tai, ž inoma, visų pirma priklauso nuo asmeninių finansinių galimybių ir nuo sezono. Man patinka Egiptas visiems, mano atž vilgiu, rodikliai.
1. Nebrangu, kol rusai į jį neuž plū do, kaip ir anksč iau, o kainos sumaž intos iki maksimumo.
Taigi pagal š į rodiklį rekomenduoju visiems, turintiems ribotus materialinius iš teklius.
2. Visus metus paplū dimio sezonas – vasara!
3. Nuostabi Raudonoji jū ra, viena geriausių pasaulyje!
Galbū t to už tenka norint sustoti ties Egipto, kaip atostogų š alies, pasirinkimu. Toliau – Š arm el Š eichas, Hurgada ar bet kuris kitas kurortas – nesvarbu. Bet aš visada renkuosi Š arm el Š eichą arba Hurgadą . Ir, jei į manoma, pirmoji paplū dimio linija. Jei į kurortą vykstate pirmą kartą , tuomet geriau rinkitė s vieš buč io kategoriją didė jimo tvarka: nuo trijų iki penkių ž vaigž duč ių . Bet jokiu bū du ne atvirkš č iai! Ta proga net pagimdž iau aforizmą : „Alkoholis ir vieš butis turi bū ti imami aukš tė janč iais laipsniais ir ž vaigž dė mis“. Pirmuoju ir antruoju atveju aiš ku kodė l...Nors bū na, kad š ios dvi charakteristikos – atstumas nuo jū ros ir kategorija – kainai tikrai neį takoja. Kartais net geras „penketukas“ yra pigesnis nei vidutinis „trys“.
Tač iau mano bū das nustatyti konkreč ias tokias iš imtis bus aptartas toliau. …
2017 m. sausio 7 d š eš tadienis
Kijevas. Kalė dos. Prieš iš vykstant į Egiptą
Ar nuo vakar š altis pasiekė -5? Nuo -18! Tai ž iemos š ventė ! Ne taip, kaip ankstesniais metais, net ir Naujų jų metų iš vakarė se – atlydis ir plikledis. O š iemet ir Naujų jų metų naktį buvo nedidelis š altukas.
O dabar jau dvi dienas dž iaugsmas Gamtai: atsiranda galimybė atsikratyti visokių nevertų gyvybė s stichijų , kurios gali vesti Gamtos vystymą si ne pač iu geriausiu keliu. Ir todė l ž alingas gamtai. Dar pora laipsnių š alč io ž emiau, bet savaitę be pertraukos – ir už š alo visa nepadori infekcija – bū tų liepę s ilgai gyventi!
Bet kaip su Ž mogumi? Tebū nie man atleista mano než moniš ka, permatoma už uomina...Neteigiu, kad esu ž monių visuomenė s už kratas ir todė l turė č iau sustingti kaip kokia infekcija Gamtoje. Bet aš bijau š alč io. O man -20?
Nuo š alč io – didelė s neigiamos pasekmė s, jei nesuš ilsiu. Ir todė l susiklostė taip, kad š ioms penkioms didelių š alnų dienoms iki sausio tryliktosios kaip pavė luotas migruojantis paukš tis skrendu į Afriką , į š iltus kraš tus, prie ne maž iau š iltos jū ros. Tiesa, nuo praė jusių metų rudens tai jau antras kartas: tuomet, lapkrič io viduryje, skridau į Hurgadą š vę sti gimtadienio vieš butyje Mirage New Hawaii 4 *. Myliu save, tiksliau, savo mirtingą jį kū ną ir taip kartais jį gadinu. Juk ne taip lengva mano kū nui savyje neš tis mano maiš tingą Sielą . (Bet tai jau atskiras pokalbis kitam kartui).
Pakeliui į oro uostą
Taip ir susikroviau nedidelį krepš į (kam man tiek reikia penkioms dienoms vienam? ) Ir deš imtą ryto iš ė jau iš namų , kad per dvi valandas atvykč iau į Boryspilio oro uostą , registruodamasis skrydž iui į Š armą . El Š eichas.
Troleibusas palei Oboloną , metro...Jau pusė dvylikos ir mes, važ iuodami nuo Vydubyč ių , kuriam laikui iš tunelio tamsos iš siverž iame į Dniepro platybes. Skrendame su strė le, purtydami š onus. O virš Dniepro tvyro pilka migla arba nuo krintanč io sniego, arba nuo ž iemos rū ko. Bet, man atrodo, dvideš imties laipsnių š altukas už š aldė mikroskopinius ore plū duriuojanč ius vandens laš elius, kurie tyliai sklando erdvė je tarp ledu padengto Dniepro ir dangaus...
Atokiau, už antrojo tilto – „Hidroparkas“. Snieguota ir balta. Ir jauč iasi, kad visumą suriš a š erkš nas. Tač iau Hydroparką prisimenu kaip vasarą ir paplū dimį . Ir visų pirma todė l, kad dabar einu link vasaros, prie š iltos jū ros, kuri Kijevo dvideš imties laipsnių š altos ž iemos są lygomis atrodo nereali...
Metro traukinys porą minuč ių vaikš č iojo laisvė je ir vė l nematoma elektros jė ga buvo iš trauktas į pož emį – į metro statybų aikš tyno labirintą.
Ratai vė l tyliai dunkstelė jo bė gių sandū rose, aidė dami nuo glaudž iai iš dė stytų tunelio sienų . Metro traukinys nė rė į pož emį...Ir tik kartais, ir labai trumpam, iš š oka į „Dievo pusiau š viesą “ - į metro stotį , kad iš vemtų porą deš imč ių ž monių . pati, pasiimk naujus ir skubė k toliau, priartindama mane prie tikslo – Boryspilio oro uosto.
Susiž avė ję s viso š io proceso į raš u, nepastebė jau, kaip automobilis nuriedė jo iki kitos metro stoties – „Charkovskaya“, kuri buvo mano pervež imui. Ir, atsigavę s, paskutinę akimirką prieš už darydamas duris iš š oko, nepamirš damas paimti krepš io. Iš einu iš metro. Kijevo pakraš tyje š alnos dar labiau. Ir dž iaugiuosi, kad po odine striuke pakiš au dar tris megztinius. Tač iau ilgai tuo dž iaugtis nereikė jo: stotelė je manę s laukė naujas, dar didesnis dž iaugsmas - visiš kai naujas „koziris“ autobusas į oro uostą.
Ilgai neprisiverč iau elgetauti ir, iš davę s daiktus į bagaž inę , į š okau į š iltą ir patogų jos vidų . Ir pirmoji staigmena: per pastaruosius du mė nesius bilieto kaina pabrango lygiai pusantro karto. Tyliu, bet piktu ž odž iu jis prisiminė bankrutavusius bankus, spartė janč ią infliaciją Ukrainoje ir t. t.
Važ iuojame lė č iau nei į prastai, greitis penkiasdeš imt kilometrų per valandą , ne daugiau. Ir bū k atsargus. Kelias be sniego, pakelė se – sniego pusnys. Bet vaizdas į nuvalytas kelio sankasas pasitikė jimo nekelia: kaž koks neį prastai pilkas, matyt, po už vakar atlydž io vietomis pasidengę s ledo pluta. Tai paaiš kina mū sų lė tą eismą...
Boryspilio oro uoste
Nepaisant to, stebė tinai greitai, maž daug per dvideš imt minuč ių , ir mes jau artė jame prie „Borispolio“ oro uosto terminalo „D“.
Iš sikrovė me, iš karto prie į ė jimo perė jome muitinė s kontrolę nenusirengę , o nusirengę (virš utiniai drabuž iai): rė mo metalo detektorius reaguoja net į nedidelę metalinę sagtį ant dirž o...
Ir atsiduriame registracijos salė je, savotiš koje oro uosto „rū binė je“, kurioje, be daugybė s registracijos langelių su didelė mis informacinė mis lentomis virš kiekvienos, yra ir kavinė , daug suoliukų laukti. ir mokama (70 grivinų ) vyniojimo maš ina, š alia svarstyklių (nemokamai). Tik tuo atveju dar kartą paklausiau apie nemokamą svė rimą , atsakydama sulaukiau reikš mingo patvirtinimo, pavyzdž iui: „Aš pats maloniausias ž mogus – gauk! » Pasinaudojau „nemokama“ – pasisvė riau bagaž ą ir į sitikinau, kad tai normalu. Bet nustebau, kad mes, Ukrainoje, už dyką galime turė ti ką nors kita...Man buvo gė da svertis, ž velgdama į niū rų pakuotojo veidą . Iš karto prisiminiau nemokamas bagaž o pakavimas Hurgados ir Š arm el Š eicho oro uostuose.
Civilizacija ...Ir taip pat apie tai, kaip paskutinį kartą iš meč iau maistą į š iukš liadė ž ę , kad „sureguliuoč iau“ svorį iki 23 kg ...
Registracija prasidė jo anksč iau nei tikė tasi likus dviem valandoms iki iš vykimo. Š į kartą nespė jau, kaip ir ankstesnė se kelionė se, apmą styti ir į sisavinti laukimo salė s į spū dž ių , juos smulkia raš ysena suraš ant ant popieriaus lapo „aš tuonios“...Bet gavau vietą prie lango. - patogus stebė jimams skrydž io metu ir fotografuojant ...
Ir netrukus atė jo š is momentas, po trumpalaikių pasų kontrolė s procedū rų , patikrinimo prieš į laipinimą , dabar, be nusirengimo, bet jau su nusirengimu, siekiant atpaž inti teroristinius „ginklus“, kelionė į daugybę neapmuitinamų parduotuvių ir lipant į lė ktuvą.
Bet, be to, prieš nusileisdamas valandą pro didž iulį panoraminį langą -sieną , iki pat lubų , stebė jau, kaip ritmingai maž daug 10 minuč ių laikotarpyje kyla ir leidž iasi į vairių oro linijų lė ktuvai ir maudosi debesyse. sniego, kurį kelia jų variklių sraigtai. Lė tai susirietė po nusileidimo, lydimas automobilio su mirksinč ia š viesa ir mū sų lė ktuvu. Iš jo keleiviai buvo iš kraunami į ilgą „ž arną “, o jų bagaž as – ant vež imė lių . Tada lė ktuvą supo daugybė automobilių ir maš inų bei ž monių geltonomis uniformomis: jie greitai paruoš ė lė ktuvą naujam skrydž iui...Susikrovė me viską , ko reikė jo, į skaitant: bagaž ą , spinteles ant ratų su atsargomis, supylė me maistą į lė ktuvo pilvo ir už teko keliems skrydž iams tonų ž ibalo. Ir jie pakvietė mus į lipti.
Tą kart apniukę keleiviai (o jie tikrai buvo, kaip be to apsieiti po duty-free? ) Neiš sikrovė savo daiktų ir dė l to laiku pasiekė kilimo ir tū pimo taką.
Mums ir jiems pasisekė , nes buvo kita, iš tikimesnė aviakompanija – AZURair Ukraine.
Kilimas – skrydis – nusileidimas
Kaip į prasta, lė tas ir atrodo labai ilgas, bet į spū dingas riedė jimas iki kilimo ir tū pimo tako. Trumpas sustojimas, kaip ir prieš š uolį . Staigus trū kč iojimas staiga į sigalė jus absoliuč iai tylai, prieš tai skirtingais balsais riaumojanč ios keleivių minios orlaivio salone. O septintoje paž ymė toje skersinė je juostoje ant kilimo ir tū pimo tako ratai yra nukritę nuo ž emė s ...
Kiekvieną kartą š ioje situacijoje iš gyveni neį prastą jausmą , bet negaliu to paaiš kinti ž odž iais. Š iuo metu lė ktuvas pakyla nuo ž emė s, jautiesi tarsi atitrū kę s nuo ž emiš kojo pasaulio ir persikė lę s į kitą , než emiš ką pasaulį , bet kol kas mū sų materialaus pasaulio Erdvė s-Laiko ribose...Bet tu esi š is nusilenkimas tik akimirkai, kurį nutraukia audringi dviejų š imtų keleivių plojimai diriž abliui kapitonui ir pilotams, taip meistriš kai atliko kilimo manevrą
. Aidas prislopintas, tarsi didelių kruš os smū gių smū giai į orlaivio odą iš iš orė s, rieda per saloną ir nutyla, vė l suteikdamas erdvė s dviejų š imtų keleivių polifonijai, burbantiems kaip ž ą sys dideliame narve. Iš skyrus vieną . Viso to tyliai klausausi ir iš gyvenimo dedu ant popieriaus lapo bū simų straipsnių ir esė eskizų pavidalu ...
Kiek kartų jau esu pakilę s, bet nepaliauju stebintis š ia galia, kuri pakelia į orą deš imtis tonų sveriantį lė ktuvą . Ir tik į tai, kad „maitina“ kokiu š imtu kilogramų ž ibalo. Tas paprastas ž ibalas, kuriuo vaikystė je mama pripildydavo „kerogų “ ir ant jo gamindavo maistą , ar kaimo namo krosnyje kū rendavo malkas...
Po vieno ar dviejų , kaip man visada atrodo, pavojingų posū kių , kai lė ktuvas pakrypsta taip, kad galė tų nukristi ž emyn, pakilti periodiš kai už dė jus ausis ir pasiekus kreiserinį aukš tį bei greitį , pasigirsta ilgas monotoniš kas „dundė jimas“ varikliai ir lė tas lainerio judė jimas ž emiau esanč ių debesų atž vilgiu. Kartais atrodo, kad lė ktuvas nejudė damas sklandė ore su į jungtais varikliais.
Skrendame, sprendž iant iš Saulė s, į pietvakarius, nors Egiptas yra tiesiai į pietus. Tai suprantama, mes skrendame toliau nei Krymas, Sevastopolis su Rusijos karinė mis bazė mis, tarp jų ir raketomis – ne iš ž alos. O kad „draugo“ neerzintų , nes visko gali nutikti...Ir tik po maž daug valandos sukame tiksliai į pietus. Orlaivis kartais dreba ir stipriai vibruoja oro kiš enė se. Pro langą matau, kaip didele amplitude vibruoja orlaivio sparnų galiukai.
Bet aš tikiu ir visiš kai pasiduodu vieno iš patikimiausių pasaulyje Boeing-737 orlaivių projektuotojams ir kū rė jams, todė l nusiraminu.
Atrodo, kad skrendame labai lė tai. Abejotina, kad laivo vadas praneš ė apie orlaivio greitį.800 km/h, pastebė tą lange. Negali bū ti! Atrodė , kad esame pakibę ore. O po mumis sniego baltumo lyguma, š iek tiek kalvota. Ir š ios „sniego“ kalvelė s meta nedidelius š eš ė lius už jų . Ir tik atidž iai į siž iū rė jus matosi, kad, palyginti su š ia „snieguota“ lyguma, mū sų lė ktuvas pamaž u juda į priekį . Ir imi stebė tis: kaip š is lė tas judė jimas leidž ia į veikti trijų tū kstanč ių kilometrų atstumą vos per keturias valandas? Ir č ia pat, tikriausiai, apgaudinė jami visi 200 š io lė ktuvo keleivių . Aš netikiu!
Gerai, galvoju, palauksim ir paž iū rė sim: ar tikrai po (jau) dviejų valandų bū sime Egipte, Š arm el Š eiche, ar nusileisime kur nors prie Odesos prie Juodosios jū ros? ..
Toks vizualinis į spū dis susidaro ryš ium su mū sų mą stymo inercija ir reiš kinių bei pojū č ių pririš imu prie į prastų kasdienių situacijų , kai atsiduriame są lygose, kurios gerokai skiriasi nuo ž emiš kų.
Prieš ingai vaizdiniam lė to greič io suvokimui – variklių ū ž esys. Ir jis toks galingas, kad net č ia, salone, už iš paž iū ros garsą sugerianč ios odos to nereikė tų girdė ti. Į sivaizduoju, koks paš ė lę s variklių riaumojimas už salono! Prisimenu, kad net bū damas Ž emė je girdi tai už deš imč ių kilometrų nuo virš tavę s skrendanč io lė ktuvo. Na, kaip galima lė tai skristi su tokia variklio galia, praktiš kai iš silaikant vienoje vietoje? Ir pamaž u pradedi tikė ti, kad skrendame labai greitai.
Ir stebė tina, kad š is duslus ū ž esys lė ktuvo viduje, su tokiais paš ė lusio riaumojimo lauke į rodymais, negą sdina ir netrikdo – tarsi skambė tų po ausimi ant ž emė s. Prieš ingai, tai ramina ir netgi tam tikru mastu dž iugina! Kodė l? Taip, nes jis č ia, deš imties kilometrų aukš tyje – tavo gyvybė s garantas! O kas gali bū ti mieliau už gyvybę suteikiantį garsą ? Be to, nustokite ū ž ti, kol neatsidursite Ž emė je, tai tolygu tragedijai ir mirč iai. Taigi jū s periodiš kai klausotė s š io ū ž esio ir, neduok Dieve, net iš girsti bent kiek nutrū kstamą jo monotoniš ką garsą ! Taip jū sų protas patvirtina ir verč ia tuo patikė ti. Ir tu tiki, kad jei š is dū zgimas iš nyks, kartu su juo iš nyks ir tavo gyvenimas! Paradoksas? - Taip! Bet taip yra.
Be to, pagal š į ir taip „dž iaugsmingą “ garsą (o ne ū ž esį ) net leidž iu sau trumpam, maž daug penkiolikai minuč ių , už migti...Sakyk, kas tau patinka, bet nors skrendu už devintą kartą per metus, bet vis dė lto nemenkas nerimas manę s neapleidž ia, tiesa, daž niausiai pasą monė je: juk gyvybė s rizika č ia, deš imties kilometrų aukš tyje virš Ž emė s, didž iulė ! Ir todė l kū nas pirmai progai pasitaikius iš jungia fizinį kū ną , panardindamas jį į reabilitacinį miegą.
Tai jau antrasis (po iš paž iū ros lė to greič io) pavyzdys, kad atsidū rė te kitame pasaulyje, kuriame fizikos dė sniai negalioja (jū sų pojū č iuose). Ir apskritai jū s pradedate abejoti, kad mū sų pasaulis objektyviai egzistuoja, ir, kaip sako kai kurie filosofai, tai yra mū sų subjektyvių idė jų vaisius ...
Pabundu nuo aš traus kavos ir tirpios grietinė lė s kvapo. Prie jū sų eilė s privaž iavo vež imas ir besiš ypsanti stiuardesė siū lo: „Arbata? Kava su grietinė le? Vanduo?
„Renkuosi kavą , geriu vandenį...Visa tai į sisavinu: kava greič iau, kol karš ta, bet maž ais gurkš neliais, o stiklinę vandens iš tempiu apie deš imt minuč ių . Nesu didelė kavos ž inovė ir ją geriu labai retai, bet mano nuomonė apie š ią kavą – mė š las! Ir kaž kaip primena cikorijų kavos gė rimą „Vasara“ tose pač iose metalinė se skardinė se kaip ir tikroji tirpi kava, kuriuo taip dž iaugė mė s „negausiame“ praė jusio amž iaus aš tuntajame deš imtmetyje.
Ir raš au...Nelabai greitai raš au, bet stengiuosi suraš yti kuo daugiau į spū dž ių iš skrydž io. Bet neturiu laiko – jų labai daug. Taip ir stengiuosi viską prisiminti, į sigerti į save, kaip ką tik iš gertą kavą , kad vė liau galė č iau visa tai atkurti iki smulkmenų.
Ir vė l už miegu su raš ikliu rankoje per nebaigtą frazę ...„Valanda“, riaumojant varikliams ...
Atsibundu nuo neį prasto triukš mo lė ktuvo salone, pasikeitusio variklių ū ž esio kitu rež imu, balsų laidoje „Prisisek saugos dirž us! Mes ketiname nusileisti“ ...Ir daug kitų sunkiai suvokiamų dalykų.
Saulė jau per pusę colio nuo horizonto iliuminatoriuje, lė tai juda saulė lydž io link. Debesys po mumis tapo daug didesni ir labiau garbanoti, o atitirpusiose lopinė se tarp jų ė mė matytis net ž emė , ant kurios virtinė s takelių ir kelių . Ir maž os „ž aislinė s“ gyvenvietė s, jungianč ios š iuos marš rutus.
Salone iš jungiama š viesa - tai tam, kad jei „susitrenktume“, kad nebū tume kaip akli kač iukai, o pamatytume, kas ir kur...Varikliai iš jungiami, arba veikia tyliai maž iausiu greič iu , periodiš kai staigiai maž ė ja, sukeldamas keleivių š auksmus salone...Ausys taip pat kartais „už gula“, taip pat ir kilimo metu. Atlieki rijimo pratimus, atsistato slė gio balansas vidinė je ausyje.
Iki kito slė gio kritimo...
Galiausiai lange pasirodė kilimo ir tū pimo takas su š viesų juostele per visą ilgį . Lė ktuvas, tarsi pritvirtintas prie š ios š viesų juostos ir traukiamas betoninio kilimo ir tū pimo tako pagrindo bei dideliu greič iu, kuris pastebimas iš greito ž iburių mirgė jimo ir į vairių objektų kilimo ir tū pimo tako š one, priartė ja prie kilimo ir tū pimo tako. o važ iuoklė s ratai lieč ia betoninį kilimo ir tū pimo tako pagrindą . Vė l lė ktuvo odoje nuaidė jo keleivių plojimai, bet jau intensyvesni ir dž iugesni (dė l tokio garso yra, pasirodo, dž iaugsmas! ). Lė ktuvo korpusas, aidint keleivių plojimui, dreba nuo ratų smū gio į ž emę , vė liau toliau dreba nuo besisukanč ių ratų vibracijos ant betoninio nusileidimo betono pavirš iaus nelygumo. Į jungiama atbulinė eiga (variklis sukasi atgal) ir staigiai lė tė ja, lyg lė ktuvas nosimi bū tų patekę s į kokią klampią medž iagą.
Po poros sekundž ių atbulinė eiga iš jungiama, o lė ktuvas, jau sumaž intu greič iu, vis dar greitai rieda betonine juosta. Yra jei ne mechaninis, tai natū ralus stabdymas ant tankių oro sluoksnių ir nuo ratų trinties ant betono juostos. Taigi, sumaž ė jus greič iui, pajudame dar porą š imtų metrų , iki iš važ iavimo iš kilimo ir tū pimo tako, kur mū sų jau laukia automobilis su mirksinč iu mirksinč iu š vyturė liu, kuris turė tų palydė ti iki keleivių iš laipinimo vietos, o iš kur po poros valandų , papildž ius degalų , maisto ir vandens keleiviams, taip pat patikrinus orlaivio bū klę , pakrovus bagaž ą ir pač ius iš vykstanč ius keleivius, vė l ims tas pats Boeing-737 lė ktuvas. į orą keturias valandas...
O mes, atvykstantys keleiviai, dž iaugsmingi ir sujaudinti artė janč ių atostogų prie Raudonosios jū ros, greitai einame prie lė ktuvo iš ė jimo, kraunamė s į autobusą ir važ iuojame į Egipto oro uosto pastatą , kad praeitume muitinė s ir pasų kontrolę . . Po š ios privalomos procedū ros iš einame į prieš ingą terminalo pastato pusę , kur mū sų laukia bent keliolika, daugiausia didelių , persė dimų autobusų . Tač iau yra ir keletas maž ų „karoliukų “. Pasikrauname, laukiame paskutinio keleivio ir pagal mus lydinč io gido iš kelionių organizatoriaus TSU (vertingos instrukcijos) kiekvienas vykstame į savo vieš buč ius – tolimesnio poilsio „alma mater“...
Vieš butis Egipte
Net prie į ė jimo į vieš butį galite iš karto į vertinti, kas jū sų laukia, kokio lygio aptarnavimas, komfortas, maistas ir visa kita per visas jū sų atostogų dienas.
Ir jei jū sų vieš butis yra paskutinis vieš butis autobusų keleivių apgyvendinimo tinkle, tai jau vingiuojate galvą dė l ateities: kur, kas ir kaip...Pavyzdž iui, už važ iavome į Grand Rotana Resort & Spa 5 * vieš butis. Jau dabar vartų komplekto iš vaizda į spū dinga...Toliau – dar į spū dingiau. Be to, mū sų nerimą kelianč iu neramiu-teroristiniu metu saugumo priemonė s: apsauga su dideliu vokieč ių aviganių š unimi apž iū ri bagaž o skyrių dė l galimo sprogmenų pristatymo į vieš buč io teritoriją . Tač iau tai tik pirmoji patikrinimo eilė prie į ė jimo į vieš butį vartų – visi keleiviai, į skaitant tuos, kurie keliauja toliau į savo vieš buč ius. Dž iaugiamė s, kad visi kiti vieš buč iai, taip pat ir jū sų , negaus teroristinių sprogmenų.
Rusai Egipto kurortuose
Nors iš karto kyla klausimas: kam ir kam reikalingas š is terorizmas č ia, Š arm el Š eiche, vieš buč iuose tarp poilsiautojų?
Pagrindinis objektas ISIS teroristams – jiems „kenksmingos“ galios pilieč iams – Rusijai toks didž iulis kiekis, koks buvo iki 2015 m. spalio mė n. – Rusijos keleivinio lė ktuvo sprogimas virš Sinajaus, kuriame buvo daugiau nei du š imtai rusų , nė ra ten ilgiau. Keleiviai, daugiausia ukrainieč iai, taip pat iš tveria Rusijos agresiją ir patiria karo sunkumus, kaip ir Sirijos musulmonai. Atrodo, lyg broliai nelaimė je. Ir kodė l juos (tai yra mus) reikia susprogdinti? . . Ir todė l esame palyginti ramū s. Ramū s ir tie keli rusai, kurie per kabliuką ar sukč iai (tai pagal Ukrainos į statymą prieš dvejus metus draudė rusams nuo 16 iki 60 metų kirsti sieną ) kirto sieną ir tranzitu per Kijevą ar Charkovą skrenda atostogų į Egiptą . .
Tiesa, kaip prieš pusantrų metų , kai 2015-ų jų liepą atostogavau Hurgadoje, vieš butyje El Samaka Beach 3 *, per Rusijos oro desantininkų atostogas, į kyrū s Rusijos valstybė s „kovotojai“, š velniai tariant, buvo kaž kiek „supykę “, dabar jie yra daug kuklesni ir mū sų , ukrainieč ių , akivaizdoje neiš kelia savo pilietybė s ir, be to, savo pož iū rio į karinę tarnybą , kad nepatektų į bė dą . Beje, ž velgdamas į priekį , savo akimis pamač iau vaizdą pagrindiniame vieš buč io SUNRISE Diamond Resort 5 * restorane, kai restorano direktorius nuramino gana solidž ios svorio kategorijos (taigi ir dė l to) Ukrainos patriotą . , didvyriš ka jė ga) ir kultū ringai palydė jo jį prie iš ė jimo su š ū ksniais: „Š lovė Ukrainai! » Pagal tautieč io reakciją ir elgesį buvo akivaizdu, kad jis kaž kaip nesutiko su č ia gyvenanč iu rusu.
Arabų pož iū ris nuo aptarnaujanč io personalo į rusus yra dvejopas.
Tas pats paprastesnio rango barmenas, pavyzdž iui, bare prie baseino ar paplū dimyje, norė damas už megzti su jumis draugiš kus santykius, gali skelbti š ū kį : „Š lovė Ukrainai! “ – to mokė mū sų tautieč iai poilsiautojai. Kaip po to nedraugauti su tokiu arabu, draugiš ku Ukrainai ir ukrainieč iams? O kaip tada atsispirti ir neduoti jam arbatpinigių?
Tuo pač iu metu tas pats barmenas transformuojasi ir visai susijaudina pamatę s poilsiautoją su trigalviu ereliu Rusijos pase, primenantį patogią savo ir jo š eimos egzistavimą prieš dvejus metus, kai Rusijos pilieč ių lavina atneš ė savo naftos dolerius. Egipto kurortai...Apie tai jau raš iau esė „Sensacija! Rusijos poilsiautojai grį ž ta į Egiptą ! “ aukš č iau, skyriuje apie Poinciana Sharm Resort 4 * vieš butį.
Ir dabar, po metų , tą patį galiu patvirtinti dė l š io fakto. Š iandien sutikau du poilsiautojus iš Belgorodo.
Taigi vienas iš jų pasakė , kad barmenas netikė jo, kad jis yra Rusijos pilietis, ir papraš ė parodyti pasą , ką jis ir padarė . Į spū dis, anot ruso, buvo neapsakomas, kuo jis be galo didž iavosi!
Man tiesiog lieka nesuprantama, kaip elgsis arabų barmenas, jei prieš jį vienu metu ukrainietis ir rusas: kurią pusę jis pasirinks, jei bus į pareigotas visus aptarnauti už anksč iau priimtą arbatpinigių?
Vieš buč io fojė . Porterio paslauga (priė mimas)
Per daugiau nei tuziną kelionių į vieš buč ius Egipte ir Turkijoje mač iau daugybę skirtingų vestibiulių (vieš buč io fojė ). Ir jie visi skirtingi, kaip ir ž monių veidai. Visiš kai panaš ių nė ra. Tik du esminiai atributai yra neš iko paslauga (recepcija) ir fojė baras.
Vieš buč io „SUNRISE Diamond Resort“ 5 * fojė yra skoningai suprojektuota, paprasto klasikinio stiliaus, be jokių smulkmenų . Sakyč iau, net per griež tu, kaip vieš buč iui, stiliumi.
Visoje vestibiulio erdvė je vienodomis spalvomis suprojektuoti masyvū s baldai: vienvieč iai ir trivieč iai foteliai bei sofos, o š alia jų – gana sunkū s aš tuonkampiai stikliniai staliukai, po kurių stiklu – aukso raiž inys ant metalo. Arabiš kas stilius su antikvariniu atspalviu. Toks maž as baldų aplinkos elementas, kaip š is papuoš alų staliukas prie kiekvienos kė dė s ir sofos, į kvepia pagarbą vieš buč iui…
Deš inė je yra registratū ra, ketvirtadalis vestibiulio ilgio – taip pat iš klota tamsiai ruda mediena.
Prieš ais registratū rą , kairė je nuo į ė jimo, yra vestibiulio baras, nuolat pavė syje esantis kambarys, palankus poilsiui ir konfidencialiam, draugiš kam ir net, sakyč iau, intymiam bendravimui su moterimi. Tiesa, bandž iau raš yti š į Dienoraš tį tokioje prieblandoje su bokalu OUZO ar alaus ant stalo, nepavyko. O alus ir „anisimovka“ puikiai susigė rė!
Pats pavadinimas „vestibiulio baras“ kalba pats už save. Vestibiulis - iš vertus iš anglų kalbos yra vestibiulis, fojė , registratū ra. Ir todė l, net lyginant su porterio paslauga (priė mimu), ji turi didesnę vertę vieš buč io sveč iui. Juk atė jai pailsė ti, o vestibiulio baras su garantuota gė rimų kokybe ir aukš tesniu aptarnavimo lygiu nei tame pač iame bare paplū dimyje ar prie baseino bei praš matni ir patogi aplinka yra palankesnė . atsipalaidavimas. Taip pat reikia atsiž velgti į tai, kad tai vienintelė vieta, kur po penkių vakaro galima lengvai ir natū raliai prisė sti prie puodelio skanios kavos ar ne ką maž iau gero vyno (alų ir stiprų jį alkoholį jau minė jau ir todė l to nedarysiu kartoju), nes visos kitos juostos po saulė lydž io už sidaro. Ypač fojė baro svarba iš auga ž iemą , kai po 3-4 valandų negalite sė dė ti paplū dimyje dė l š alč io, o prieš miegą dar 7-8 valandas - ką daryti? Ž inoma – vestibiulio bare!
Ir visai ne pagal reikš mę , o dė l to, kad į vieš butį atvykau vė lai vakare ir apie jokią jū rą ir maudynes joje nebuvo nė kalbos dė l sveikatai ir net ž mogaus gyvybei pavojingų iš gelmių š liauž iojanč ių padarų . . Bet man buvo suteikta galimybė visą naktį mė gautis vieš buč io teritorijos architektū rinė mis formomis ir kraš tovaizdž io dizainu naktinių lempų , lempų ir kitų techninių apš vietimo priemonių š viesoje, kuria pasinaudojau su dideliu malonumu. Natū ralu, be to, ginkluotas dviem raš ikliais (kaip mū š yje su pistoletais: staiga vienas sugenda) ir keliais popieriaus lapais. Galite, sakysite, ir bė gti į kambarį tuš inuko ir popieriaus. Bet tada tu, brangusis, neį sivaizduoji, kas yra kū rybos procesas! Ir kad jį nutraukti yra dar blogiau nei nutraukti lytinį aktą ! Dabar galite į sivaizduoti? ..
Na bet viskas tvarkoje.
Į ė jimas į vieš butį.
Į važ iuojate pervež imo autobusu pro didelius vartus su apsauga virš utinė je, plokš č iakalnio vieš buč io dalyje. Deš inė je yra gyvenamieji pastatai. Tarp š ių dviejų eilių pastatų yra du baseinai, o ž emiau – vandens parkas, kuris buvo pradė tas eksploatuoti neseniai, 2015 m. Arč iau pagrindinio pastato, taip pat deš inė je, yra naujas amfiteatras, skirtas koncertams ir vakaro animacijai. Vė juotais ir š altais ž iemos vakarais š is amfiteatras nė ra visai patogus lankytis, todė l kartais spektakliai (iš skyrus š okį su ugnimi) perkeliami į už darą barą . (Senasis amfiteatras buvo apač ioje, beveik prie jū ros, o dabar iš ardomas. Beje, gyvenau tiesiai virš š io seno pusiau iš ardyto amfiteatro (mano numeris 2116) ir man pasisekė , kad tuo metu jo betonas nebuvo kalama plaktuku, kad pagaliau bū tų iš ardyta š iukš lė ms. Bet taip, beje. )
Į kairę nuo kelio, kuriuo važ iuojate iki pagrindinio pastato, yra keli buities pastatai, o prie pat į ė jimo yra medicinos skyrius ir daugybė parduotuvių su rytietiš kais suvenyrais, gė rimais, darž ovė mis, arbatomis ir kt. .
Prie į ė jimo numetate lagaminą į bendrą krū vą ir lengvai patenkate į pagrindinį pastatą į porterio tarnybą (registratū rą ), kur taip pat yra vestibiulio baras, restoranas ir kitos paslaugos, tokios kaip fitnesas, foto ir kt. Nereikia jaudintis dė l dalykų : jie yra stebimi. Taip, o motorizuotas neš ikas, kuris yra ir mikroautomobilio vairuotojas, laukia, kol pristatys jus su daiktais į kambarį ir gaus už tai gaubtą . Beje, š okolado plytelę jie suvokia be didelio jaudulio; geriau nei doleris!
Prie į ė jimo į pagrindinį pastatą durų baigiasi plynaukš tė vieš buč io dalis ir prasideda jos „terasinė “.
Tač iau jį iš skyrė panoraminis vaizdas į jū rą , nors ir iš tolo. Č ia aš iš pradž ių buvau apsigyvenę s absoliuč iai tame pač iame pastate, esanč iame kairė je nuo pagrindinio pastato, bet pirmame aukš te - 1144 kambaryje. „Kaž koks raganavimas“, – pagalvojau.
Visų pirma, mane pribloš kė tai, kad visa kita, nuo pagrindinio pastato ir toliau iki jū ros, vieš buč io SUNRISE Diamond Resort iš planavimas yra beveik toks pat, kaip ir gretimo Royal Grand Sharm vieš buč io, kuriame buvau rugpjū č io mė n. praė jusiais metais, todė l jo paveikslai vis dar š viež i atmintyje. Gali bū ti, kad taip yra dė l to, kad abu vieš buč iai yra tame pač iame š laite, beje, aukš č iausiame virš jū ros lygio esanč iame Š arm El Š eicho Om El Seid plynaukš tė je. Ir todė l toks sprendimas – gyvenamų jų pastatų kaskados, pavė sinė s, fontanai ir kitos architektū rinė s formos nuo virš aus iki jū ros, tokiomis są lygomis yra tinkamiausias.
Vieš buč io teritorija graž i ir gerai priž iū rima.
Ir tai neabejotinai nusprendž iau jau pirmą ekskursijos po vieš buč ių terasas vakarą ir pasitvirtinau ryte per tų pač ių vaizdų fotosesiją . Kitaip nei kaimyniniame Royal Grand Sharm vieš butyje, jame nė ra lifto, todė l galite lengvai nusileisti prie jū ros arba pakilti į restoraną . Koks ryš ys tarp lifto ir sutvarkytos teritorijos? - Jū s klausiate. Taip, tiesiausias. Iš pradž ių tai laikiau minusu, bet jau pirmą vakarą į sitikinau, koks grož is yra lipti serpantinų alė ja, kaitaliojant laiptelius, iš apač ios į virš ų , kiekviename ž ingsnyje atrandant kaž ką naujo ir neį prasto. Ar matote tokį grož į iš lifto? „Akivaizdu, kad jū s atimate iš savę s galimybę mė gautis graž iu. Ir todė l č ia, SUNRISE Diamond Resort, pajunti prieš save atsiveriantį teritorijos grož į , kurio negali nepamatyti. Ir jei paž velgsi iš apač ios, iš jū ros, tai atrodo tarsi didž iuliame ekrane.
Ir net neį sivaizduojate, kad č ia, maž iau nei prieš penkiasdeš imt metų , buvo plikos uolos. (Š arm el Š eichas kaip kurortas buvo visiš kai plė tojamas tik XX amž iaus aš tuntajame deš imtmetyje! )
Į sivaizduokite, kad po kasdienio š urmulio ir prislopinto naktinio gatvių ir aikš č ių apš vietimo net sostinė je iš kart atsiduriate š ventiniame, su į vairiaspalvė mis lemputė mis, fontanais ir tekanč iais vandens upeliais – pasakiš kame spektaklyje. Ir tu esi ne ž iū rovas amfiteatre, o tiesioginis š io pasirodymo dalyvis.
Nuo vieš buč io virš aus traukė ž emyn ten, kur į vairiausių ž mogaus meninio talento sumanymų kaskados man galė jo pasiū lyti ne maž iau nuostabių ir į spū dingų vietų bei vaizdų . (Ž inoma, prie bokalo skanaus alaus, kurio periodiš kai „paragaudavau“). Ir mano lū kesč iai manę s neapgavo.
Į deš inę nuo iš ė jimo iš pagrindinio pastato, prieš ais San Marino italų restoraną , pastebė jau alė ją su akmeniniu parapetu ir gė lė mis virš uje, kuri nusileido į pirmą jį vietinį š edevrą , pro kurį nepastebė ti jo originalumo. ir nesustoti. Tai pavė sinė su dviem mediniais suolais ir smė lio peleninė mis ant aukš tai iš lenktų metalinių profilių vario spalvos. Pavė sinė yra savotiš ka apž valgos aikš telė ilgame š io kurortinio pasaulio grož io suvokimo etape. O apač ioje, deš inė je, bent deš imties metrų aukš tyje virš ž emiausios platformos prie jū ros, tarsi než inioje (kaip Semiriado sodai), stovė jo poilsio zonos pastatai su Relaksaciniu baseinu centre. O ž emiau, nuo pat š ios ž mogaus į valdytos uolos pagrindo ir iki pat paplū dimio – didelis baseinas – „Š eimos baseinas“. Ir tada į visą vaizdo gylį - jū ra ...
Pailsė ję s pavė sinė je ir už fiksavę s į spū dž ius popieriuje pradė jau leistis ž emyn. Ir vė l stebuklas: kelių lygių fontanas su maž ų rezervuarų kaskada, apš viestas į vairiaspalviais ž ibintais. Gyvojo vandens vaizdas ir jo ū ž esys vidury nakties leido suprasti, kad net ir tokiu vė lyvu metu poilsiautojai gali mė gautis vieš buč io grož iu ir pajusti jo š eimininkų svetingumą . Deja, tą naktį nesuveikė antrasis kaskadinis fontanas, esantis kitoje alė jos pusė je, didingesnis ir didingesnis. Ramiai snū duriuoju...Negalė jau nueiti nė metro ar dviejų , kad nesustoti susiž avė ję s ir neuž siraš yti to, ką pamač iau, savo sielos jausmų akiratyje...
O pač ioje apač ioje nuė jau į pagrindinį vieš buč io baseiną . Č ia tylu ir ramu. Tač iau ore vis dar sklandė dž iaugsmingi poilsiautojų , vaikų balsai ir juokas, vandens taš kymas, animatorių skambuč iai į vairiems ž aidimams ir gimnastams...
Iš ė jau į pakrantė s alė ją ir ė jau palei jū rą.
Bet prie jū ros nenusileidau: š iam susitikimui nebuvau pasiruoš ę s. Nusineš ė taip, kad tyliai pateko į gretimo Royal Grand Sharm vieš buč io teritoriją ir, matyt, gana giliai į lindo į vidų . Ir aš tai atspė jau iš paž į stamų vietų , kai priė jau realybę po to, kai iš kvietė sargybinį ir gestais paaiš kinau, kas ir kaip. Teko laikinai grį ž ti į savo teritoriją , lydimas jo. O buvo jau gerokai po vidurnakč io, kaž kur apie antrą valandą nakties...
Tai buvo mano pirmoji vakarinė -naktinė paž intis su SUNRISE Diamond Resort vieš buč iu. O kitaip ir negalė jau: juk turė jau tik penkias dienas rezerve. O „planai – pilna galva“...
restoranai ir barai
Restoranai
Pagrindinis vieš buč io restoranas „Half Moon“ dar pirmą vakarą prieš atvykstant paliko man palankų į spū dį savo dizaino dizainu.
Ir š i krosnelė panaš i į tas, kurias anksč iau turė jome Ukrainoje, o dabar kuriasi kaimo namuose. Ir tai leidž ia jaustis kaip namie.
Apie patiekalus – ypatingas pokalbis
Kaž kodė l maniau, kad Egipte vieš buč iuose pusryč iai apsiriboja viena kiauš inienė ar plakta kiauš inienė . Ir jis klydo. Aš , kaip iš prigimties, aš atsibundu labai anksti, todė l pusryč ių metu jau buvau gerokai alkanas, greitai pasiė miau kiauš inienę ar kiauš inienę , bet daž niausiai abu, ir į tą pač ią lė kš tę sumeč iau keletą darž ovių . bū das , greitai viską sugė rė ir nurimo (iki pietų ). Tač iau š iandien nusprendž iau į amž inti nuotraukoje viską , kas yra pusryč iams. Tai skirta konkreč iai ataskaitai jū sų dienoraš tyje. O visų patiekalų š audymo procese supratau, kokią į vairovę š io vieš buč io š efai mums paruoš ė per naktį ! Ir kada jie miega? Aš labai juos gerbiu už jų pervargimą mū sų rijimo labui! ..
Iš prigimties nesu barbaras ir dė l skaitytojo (ir ž iū rovo) saugumo tyč ia nerodž iau savo stalo su patiekalų asortimentu vakarienė s metu, o vė liau ir ala carte restorane, kad neį varyč iau jū sų į laukinį siaubą... Bet aš tiesiog apraš ysiu ž emiau ž odž iais...
Kita mano „auka“ buvo apsilankymas a la carte restoranuose, kuriems reikalinga iš ankstinė rezervacija sveč ių estafetė je, sė dė jimas prie stalo su neš iojamu kompiuteriu deš inė je prie į ė jimo į vestibiulį (prieš registratū rą ). „Khandahar“ - indų restoranas, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į pagrindinio pastato stogą , ir „Blue Bay“ – į sikū rę s ant jū ros kranto, siū lantis rytietiš ką virtuvę . Registruotis į š iuos restoranus galite iš karto, bet skirtingomis dienomis; laikas: 18 val. -00 arba 20-00, ką aš padariau pirmą ją jū sų atostogų dieną , dė l pagrį stos priež asties už siregistruodamas vė lesniam už siė mimui.
Indijos restoranas "Khandahar"
Tikė tasi, kaip teigiama reklamoje, dė l smarkaus š alč io vakare ir puč ianč io vė jo (tai atsitinka sausio mė nesį Egipte, ypač ant kalvų ) neatsirado stulbinantis panoraminis vaizdas. Ir dė l to negavau dviejų megztinių , kad kompensuotų oro nelaimes ir patekč iau į „panoraminį komfortą ant stogo“. Taip, o su jausmu ir iš dė stymu, pamaž u ragaujant pateiktus indiš kos virtuvė s patiekalus, vė jui puč iant pač ių surinktą staltiesę ir viską , kas ant jos surinkta ir eksponuojama, nepavyko...Vienintelis dalykas, kurį prisimenu š ulinys buvo storos bambukinė s lazdelė s ir iš tisi medž ių kamienai, ž inoma, be vainiko, į kiš ti į ekspromtu gė lynus, po tris dalis. Maž a, bet dalis Indijos siuž eto ...
Rytietiš kas restoranas „Blue Bay“
Koks buvo mano nuostaba, kai po indiš ko restorano su „panoraminiu vaizdu ant stogo“ antrą dieną už sukau į Blue Bay Oriental restoraną pač iame jū ros pakrantė je! Vargu ar galiu apibū dinti š į stebuklą ž odž iais, nes mū sų pasaulyje nė ra tokių ž odž ių š iems jausmams perteikti.
Į sivaizduok. Vasara, vidury ž iemos, naktis. Raudonosios jū ros dykumos pakrantė . Ir tik vienoje vietoje ryš kios š viesos ir vidutiniš kai garsi muzika. Tai nedidelis, trisdeš imties sė dimų vietų , restoranas permatomomis plastiko sienomis, pro kurį atsiveria nuostabus panoraminis vaizdas į jū rą , pilnatį , mė nulio kelią ir vos girdima banglenč ių muzika...
Ir aš tai sakau ne kaip mė gė jas, o iš manydamas š į reikalą . Daugiau nei tuziną ar net š imtą naktų (miegodamas ar nemiegodamas) praleidau girdė damas jū ros bangą Juodosios jū ros pakrantė je Aluš toje - mediniame paplū dimio namelyje...(Tada dirbau gelbė toju arba budė jau Kaskad pionierių stovyklos paplū dimyje.
» O už sakytus gė rimus atneš a „gė rimui“ – lė tam degustacijai, kol š efas gamina patiekalus. Bet č ia patiekalai jau ruoš iami iš anksto. Ir jie iš kilmingai atliekami ant liepsnojanč ios krosnelė s. Padė tas ant stovo ant stalo...
Kas yra keptuvė ? - Tai stač iakampis metalinis rytietiš ko stiliaus indas su važ inė janč iomis sienelė mis, kurio viduje dega anglys, o virš uje sandariai už dengta folija su keptais mė sos gaminiais: kebabu, viš tiena ir kepenė lė mis – po du didelius gabalus. O iš virš aus viską dengia storas rytietiš kos ž alumos sluoksnis. Tokios keptuvė s patogumas ant jū sų stalo yra tas, kad prie restorano stalo galė site iš tempti savo malonumą valandą ar dvi, o patiekalas bus nuolat karš tas, todė l ypač kvapnus ir skanus. Ir nesuš alę s kaip akmuo po deš imties minuč ių normaliomis są lygomis ir restoranuose.
Susiž avė ję s antruoju, bet svarbiausiu, pagrindiniu patiekalu, pamirš au pasakyti, kad vis tiek buvo patiektas stalas: garnyras ir prieskoniniai padaž ai dubenė liuose. Ir visa tai nė ra stiprus, 42 metų ? gerti "Ouzo" ir skanų egiptietiš ką alų ...
Praskriejo pusantros valandos. O prieš iš eidamas padavė jų dė ka pagalvojau: juk č ia mums parodomas vieš buč io klasė s lygis, aptarnavimas, aptarnavimas ir maistas – kaip gali SUNRISE Diamond Resort vieš butis per savo į prastą , nekrizinį egzistavimą . Ir tikiuosi, kad greitai tokia akimirka ateis ir Egiptui!
Mane stebina tik vienas dalykas: kodė l iš daugiau nei trijų š imtų poilsiautojų š iame vieš butyje į tokį puikų restoraną už siregistravo tik deš imt ž monių (iš skyrus mane ten buvo triukš minga „ukrainietiš ka“ š eš ių ž monių ir trijų jaunuolių kompanija). Tik. O organizuojant tokią puotą buvo daugiau ž monių nei sveč ių . Netgi kaž kaip pasidarė gė da vieš buč io personalui ir jų darbo dė l ž emo, dė l poilsiautojų kaltė s, darbš tumo.
Kitą dieną paklausiau savo draugų apie š į restoraną , todė l daugelis apie jį net než inojo. Taip, ir vieš buč io vadovas pirmą dieną susitikime apie š iuos a la carte restoranus paminė jo tik pro š alį.
Rezultatas: per penkias atostogų dienas „Sunrise Diamond Resort“ pagal „Viskas į skaič iuota“ sistemos koncepciją aplankiau tris restoranus. Dė l ribotų finansinių galimybių nesu buvę s San Marine – itališ kame restorane, kuriame pietums ir vakarienei dirba š vediš kas stalas, todė l, kaip liudininkas, negaliu to apibū dinti.
Kalbant apie restoranus ir maisto lygį juose, padariau labai į domią iš vadą . Ir tai, paž velgę s į poilsiautojų atsiliepimus apie vieš buč ius, pastebė jau tam tikrą tendenciją . Į sivaizduokite, lankė tė s vieš butyje, jums patiko maisto kokybė ir asortimentas pagrindiniame vieš buč io restorane. Jū s, kaip ir kiti poilsiautojai su jumis, raš ote teigiamą atsiliepimą , kartais net su ž aviais epitetais. Č ia nė ra nieko blogo
. Tač iau kartais nutinka taip, kad ž monė s, patikė ję jū sų į vertinimu, už suka į tą patį vieš butį ir nusivilia tomis akimirkomis, kuriomis tikrai ž avė jotė s. O tu esi suvokiamas kaip melagis ir aferistas, kuris už nestandartinius straipsnius gauna pinigus ar kokias nors paš alpas, nors iš tikrų jų viskas daug blogiau. Bet tu nekaltas, o paraš ei nuoš irdž iai. Reikalas tas, kad patiekalų kokybė ir asortimentas labai priklauso nuo laiko faktoriaus. Š iandien gerai, bet artimiausiomis dienomis bus dar blogiau. Tai ypač aktualu krizė s metu. Vieš buč iai neturi lė š ų š iam sinusoidui iš lyginti. O sinusoidas atsiranda dė l į vairių masinio poilsiautojų atvykimo laikotarpių ir mirusių sezonų turistų sraute. Pavyzdž iui, per Naujų jų metų ir Kalė dų š ventes daugumoje vieš buč ių pilnas namas ir kelionių kainos iš auga net kelis kartus: gretimame Royal Grand Sharm 5* vieš butyje – iki 800 USD ir daugiau asmeniui už.7 dienas „Viskas į skaič iuota“.
O š iandien tos pač ios kelionė s kaina tik 324 USD!
Restorane, kaip ir technikoje, tvyro, pasirodo, inercija, kurios esmė slypi tame, kad po tokio masinio turistų antplū dž io ir, natū ralu, nemaž ų lė š ų , restoranų savininkai gali ir toliau iš laikyti. baras š venč ių lygyje kurį laiką . Bet neilgam. Niekas iš nieko neatsiranda. Pagal savo atostogas SUNRISE Diamond Resort nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 12 d. , galiu pasakyti, kad maistas net ir bendrame restorane iš liko atostogų lygyje per visą mano vieš nagė s š iame vieš butyje laikotarpį . Tik į pabaigą pradė jo atsirasti jautiena, netirpsta burnoje, bet š iek tiek atš iauri, matyt, pritrū ko lė š ų brangesnei mė sai į sigyti. (Bet tai tokia smulkmena, kad tai neturė jo į takos bendram poilsiautojų restoranų aptarnavimo lygiui, o aš tai atsineš iau tik savo teorijos patvirtinimui. O visi objektyvū s atsiliepimai apie š į vieš butį yra tik teigiami).
Apie tai ž inojau iš anksto, rinkdamasi atvykimo datą , kad bū tų ir pigu, ir kokybiš ka. Ir mano prielaidos praktiš kai pasiteisino. Vis dė lto marksizmo-leninizmo klasikai buvo teisū s, teigdami, kad tiesos kriterijus yra praktika!
Tuo pač iu ž iū riu į poilsiautojų atsiliepimus netoliese esanč iame Royal Grand Sharm 5 * vieš butyje, kurį ž inau iš pirmų lū pų , nes neseniai jame ilsė jausi. Reikš mingų atsiliepimų buvo dė l patiekalų kokybė s ir asortimento pagrindiniame restorane. Lyginant su š iuo vieš buč iu, SUNRISE Diamond Resort 5 * vieš butis priklauso vienuolikos vieš buč ių tinklui Š arm el Š eiche ir Hurgadoje, todė l gali neutralizuoti tokius „sinusoidus“, todė l, mano nuomone, labiau tinka poilsiui. palyginti su kitais vieš buč iais.
barai
SUNRISE Diamond Resort vieš butis savo sveč iams siū lo septynis barus: vestibiulio barą – esantį vieš buč io fojė , barą „Relax“ – š alia baseino „Relax“, barą „Family Bar“ – š alia š eimos baseino, „Blue Oasis“ – š alia aktyvaus baseino, „Blue Bay“. - pajū ryje, Blu Sky - baras ant stogo, Victiria Pub - diskotekų baras.
Fojė baras. Solidž iausias, mano nuomone, baras - tiek interjero, komforto prasme, tiek gė rimų asortimento, aptarnavimo ir aptarnavimo trukmė s (iki 24:00) prasme. Jis yra prieš ais porterio tarnybą (registratū rą ), praktiš kai vestibiulyje ir tarsi jo tę sinyje nedidelė je į duboje. Minkš ti masyvū s foteliai ir sofos, taip pat stikliniai staliukai ant masyvių pagrindų – stelaž ų – tokie patys kaip fojė . Š tai kodė l č ia taip pat, jei ne patogiau, nei vestibiulyje. Glumina tik tai, kad dė l riboto baro ploto sunku rasti laisvą vietą ir mė gautis š ia komforto prieblanda. Ir tai su pustreč io š imto kambarių vieš butyje! Tai ypač jautru ž iemą , kai beveik visi vieš buč io teritorijoje esantys barai už sidaro saulė lydž io metu, o tai yra iki 17-00 val.
Atsipalaidavimo baras. Š iame bare turė jau galimybę paragauti savo mė gstamo Ouzo gė rimo.
Svetinga ir simpatiš ka barmenė man pasiū lė paragauti, o tiksliau – nuplauti mano stiprų gė rimą laimo sultimis su vandeniu ir cukrumi! Panaš ų gė rimą nuolat gaminu sau, bet než inojau, kad kai kuriuose baruose, už nusistovė jusios koncepcijos ribų , toks dalykas yra. Baras ir ypač barmenas – vyro siela, man patiko.
Mė lynoji oazė . Puikus baras! Ir, svarbiausia, pakeliui į paplū dimį ir atgal nuo paplū dimio jokiu bū du negalima apeiti. Pirma, jis yra taip, antra, kad š alia yra taš kas rankš luosč iams iš duoti. Na, kaip tai apeiti? Kiekvieną kartą , kai reikia sulė tinti savo skubotą ž ingsnį , iš gerkite du bokalus alaus ir, atsisė dę prie stalo, gerdami alų , mė gaukitė s ryš kia baseino mė lyna spalva, mediniais lankiniais tilteliais, palmė mis ir, ž inoma, jū ra. ..
Ž iemą rekomenduoju gerti ne pilstomą , o buteliuose iš pilstytą alų . Maž iau š alta. Bet paragauti, kas dar puiku!
Nes tikroji, o ne miltelių pavidalo „chemikalai“, kaip turime Ukrainoje, yra skirti paprastiems mirtingiesiems. O č ia gali iš gerti kibirą ir ryte galvos neskaudė s. Ir, svarbiausia, kad „stogas“ nenueitų , kaip nuo mū sų liaudiš ko alaus. Ir todė l, paž inę s (tiksliau) prisiminę s tikrą alų , atvykę s į Kijevą , visiš kai atsisakysiu savojo, nors jis ir nacionalinis, o aš patriotas!
Mė lynoji į lanka. Na, tai ypatingas baras! Netgi sakyč iau baras-restoranas! Ir skiriasi ne tik didž iuliu mastu (vakarais nuo 18:00 ir nuo 22:00 burtų keliu virsta rytietiš ku restoranu, apie kurį su tokiu susiž avė jimu ir kalbė jau aukš č iau).
Š is restoranų kompleksas, dienos metu nuo 10:00 iki 17:00, susideda iš baro su daugybe stalų ir virtuvė s su dviem orkaitė mis: griliui ir picai gaminti. O iki 12:00 č ia iš visų vieš buč io paplū dimių , o jų yra daugiau nei 5, po pusryč ių omletu-kiauš iniu iš alkę poilsiautojai už suka č ia skanios picos!
Kaž kada ragavau, bet ir dabar, o jau daugiau nei deš imt dienų , vis dar jauč iu jo skonį liež uvio galiuku ir nosimi kvė puoju gardž iu aromatu. Gaila, kad neprisiminiau sumaniojo picų burtininko vardo, bet atpaž insite jį mano nuotraukose!
Kai kurie poilsiautojai net neina pietauti į pagrindinį restoraną . Ir ne todė l, kad toli ir į kalnė n – jie tingū s, o tiesiog č ia gamina skanų ir sotų maistą . Ir picai yra visokių salotų , o už kandž iui - į vairios saldž ios darž ovė s (pavyzdž iui, melionas - visą laiką ) ir vaisiai. Ir vaikams, ir suaugusiems š is baras kasdien lepinasi ledais. Aš bandž iau. Taip pat labai skanu.
Dar į spū dinga š iame bare-restorane yra didelė orkaitė – skirta kepti ant grotelių ir panaš iems patiekalams. Tiesa, pica visada kepama orkaitė je su dujiniu degikliu. (Bet aš norė č iau bent kartą virti ant „natū ralios“ ugnies). Ir jį labai greitai, per penkias minutes paruoš ia arabų š efas.
Ir kiekvieną kartą eidamas pro š alį , pasisveikinę s su š efu „Asalam alaikum“, negaliu atsisakyti kvietimo ir nesusigundyti paragauti jo picos. Net jei soč iai pavalgę s „pasikrovei“ „iki akies“, tokiam skaniam patiekalui su š altu alumi iš š alia esanč io baro visada yra vietos. Jo geranoriš ka š ypsena su ž odž iais: „Gal pica? Deš imt minuč ių ! - esi visiš kai nuginkluotas ir lieki jo picos gaminimo meno malonei. Mikliais rankų judesiais jis paima jau paruoš tą pita duoną , š iek tiek susuka ir deda ant jos reikiamus komponentus, prieš tai suž inoję s, kas jums labiau patinka. Tada paruoš ta pica dedama į orkaitę , o po 3-5 minuč ių „taku“ iš traukia gatavą picą . Ž iū ri į š iuos judesius ir stebisi jo miklumu.
Kalbant apie barus, negalima dar kartą nepaminė ti skanaus ir, svarbiausia, natū ralaus Egipto alaus.
Taip, skanū s chemikai iš moko pagaminti absoliuč iai viską – ir iš savo gaminio – chemiją . Tač iau natū ralus dabar yra retenybė . O natū ralų alų prisimenu iš praė jusio amž iaus 80-ų jų , kai pradė jome statyti Č ekoslovakijos linijas Ukrainoje. Vienas iš jų buvo Baburkoje Zaporož ė je, kur anksč iau gyvenau. Aš tuntojo deš imtmeč io pradž ioje Kijeve buvo geras alus automatuose ant kiekvieno kampo – 10 kapeikų . taurė ! Todė l yra ką palyginti...
Vieš buč io kambariai
Juk nuodė mė slė ptis, kambariai ne visi vienodi, visų pirma pagal vietą , palyginti su atstumu nuo jū ros ir visa bazine vieš buč io infrastruktū ra, į skaitant pagrindinį restoraną , barą , baseiną , ir tt Ir, ž inoma, jie skiriasi remontu. Aš visa tai ž inojau. Ž inojau, kad man, kaip ir bet kuriam kitam, bus pasiū lytas pats pirmasis numeris, ne pats geriausias.
Tai irgi natū ralu: kas pasiū lys geriausią numerį , kai ž mogus pagal savo poreikių ir idė jų lygį patenkintas virš stogo ir patį vidutiniš kiausią skaič ių . O ž alingas ir iš rankus klientas bus nepatenkintas bet kokiu, net geriausiu, numeriu ir tikrai ras jame ar jo vietoje ne vieną trū kumą . Be to, jei yra laisvų aukš tesnė s kategorijos kambarių , taigi ir brangesnių , poilsiautojui bus galima pasiū lyti ž ymiai pagerinti komfortiš ką vieš nagę už priimtiną priemoką , o svarbiausia – už daug maž esnę kainą , palyginti su kaina, kurią jis mokė tų pagal pradinį kainoraš tį gimtojo miesto kelionių agentū roje.
Pavyzdž iui, š iandien svetainė je „Anex Tour“ pigiausios kelionė s į vieš butį „SUNRISE Diamond Resort“ kaina per dvi savaites (jei ne skubiai) už standartines 7 naktis viskas į skaič iuota + vienam poilsiautojui standartiniame kambaryje yra 394 USD. - 394 USD, tuo pač iu metu tie patys parametrai, geresnio kambario kaina yra 603 USD, š eimyninio kambario su dviaukš te lova kaina 828 USD, standartinio paplū dimio kambario kaina 994 USD, karališ kojo kambario kaina Liukso numeris – 1578 USD. Ar į sivaizduojate, koks skirtumas? Ir kodė l tada klientai piktinasi, kai jiems siū lomi tie patys geresni kambariai ir, ž inoma, už padidintą kainą , bet du ar tris kartus pigiau? Jei nenorite, turite teisę atsisakyti, tiesiog nereaguoti į tokį pasiū lymą . Kaip ir bet kokių paslaugų kurorte pasiū la, ar tai bū tų ekskursija, masaž as ar nardymas...Nebent, ž inoma, š ios paslaugos neį skaič iuotos į Jū sų kelionė s kainą.
Vienintelis dalykas, kuris gali pagrį stai piktintis, yra teikiamų paslaugų lygio sumaž ė jimas, palyginti su ta, už kurią jau sumokė jote pagal savo kelionę.
Pavyzdž iui, jū s turite Superior kambario kategoriją ir esate apgyvendinti standartiniame kambaryje arba turite maitinimo sistemą „viskas į skaič iuota“ ir jums siū lomi vieni pusryč iai (BB) ...
Ekonominė s krizė s metu labai subtilus klausimas iš lieka vieš buč io kategorija, kaip ir dabar. Juk jei š iandien 4* vieš butis pagal aptarnavimą ir paslaugų kokybę atitinka 3* vieš butį prieš kriziniu laikotarpiu, tai č ia daž niausiai sulaukiama poilsiautojų – nuolatinių lankytojų skundų . Juk per ilgus savo atostogų metus jie jau į prato matyti tuos pač ius „keturis“ ar „penketukus“ tokiu pavidalu, koks turė tų bū ti į prastomis ekonominė mis są lygomis. Ir todė l atsiliepimuose apie vieš buč ius tenka sutikti daugybę neigiamų atsiliepimų apie vieš buč ius. Tuo pač iu metu š ie klientai pamirš ta, kad kaina, kurią jie sumokė jo už savo kelionę , yra daug, jei ne daug kartų , tai maž esnė!
Tai yra, norė dami iš likti pavirš iuje ir nebankrutuoti, kaip dabar daugelis vieš buč ių Egipte, vieš buč ių savininkai leidž ia maksimaliai sumaž inti kelionių kainas dė l daugelio savo pagrindinių rodiklių , į skaitant maistą...O poilsiautojai turė tų suprasti, kad jie nė ra tokie. sumaž intos kelionių kainos dė l jų graž ių akių...
Nepamirš kite, kad mū sų pasaulyje niekas nevyksta nemokamai! Už ką moki, tą ir gauni. Ir tai beveik visada vyksta už sienio vieš buč ių ir turizmo versle. Jie ž iū ri į savo veidus ir galvoja apie savo verslo perspektyvas, o ne pagal principą , kaip mes turime: „griebk ir bė k“. Ir pajutau š į principą iš laikyti savo verslo prekė s ž enklą viename iš Sunrise Resorts & Cruises tinklo vieš buč ių SUNRISE Diamond Resort, pradedant nuo maž iausių smulkmenų ir baigiant globaliais klausimais.
Beveik visi vieš buč io kambariai yra gerai, o kai kurie net puikiai, š viež iai atnaujinti. Atsitiktinai gyvenau dviejuose kambariuose: 1144 m. - tai yra kairė je nuo pagrindinio pastato, pirmame aukš te su vaizdu į sodą.
Ir matė si tik aukš č iausias jū ros pakraš tys. Remontas š iame pastate – lyg vakar darytas, viskas nuo nulio. Ir net plazminis televizorius su didž iuliu ekranu. Kambarių dydis yra daug didesnis nei „Standard“ kituose vieš buč iuose, labiau tinka kategorijai „Superior Garden View Room“ / DBL – š ie kambariai yra š alia Royal Grand Sharm vieš buč io – jie yra deš inė je nuo vieš buč io. pagrindinis š io vieš buč io pastatas. Ten ilsė jausi prieš keturis mė nesius ir galiu pasakyti, kad š io vieš buč io kambariai ne prastesni, o, mano nuomone, net geresni. Dė l originalaus ploto iš planavimo – ne stač iakampio, o su į duba, kur pastatyta sofa su torš eras. Taip pat ovalios arkos su smailiu į virš ų , arabiš ko stiliaus - angose ir prie iš ė jimo iš balkono. Labai į spū dingas!
1144 kambarys patogus tuo, kad š alia yra restoranas, bet pro gė lynus su ukrainietiš kais chornobryvais galima nusileisti į jū rą kairė je pusė je tiesiu taku (nepakartojama staigmena - iš karto prisimeni tė vynę , o kvapas - iš karto persikelti į tolimą vaikystę ... ).
Arba galite nueiti iki jū ros nuostabiu vingiuotu taku pro pavė sinę , fontanus (vienas tuo metu neveikė , o antrasis buvo stebuklas, ypač naktį su foniniu apš vietimu, o tada pro baseiną , rankš luosč ius ir, ž inoma, , baras. Kaip gali bū ti be baro – jų yra kiekviename ž ingsnyje! (Ant strypų – ž r. ž emiau).
Antrasis kambarys yra netoli pagrindinio baseino, š alia esanč io Royal Grand Sharm vieš buč io. Mane maloniai, net ir be jokio papildomo mokesč io, papraš ius parū pino registratū roje. Jū s suprantate, kad kū rybiniam į kvė pimui man reikia ne tik nuostabaus sodo vaizdo, bet ir bent jau jū ros vaizdo iš š ono. Antras kambarys irgi geras, bet remontas atliktas kiek anksciau. Ir plazminis televizorius, bet ekranas perpus maž esnis.
Kambariai, prasidedantys 2, yra antrame aukš te. Ir beveik visada iš vieno iš jų atsiveria puikus vaizdas į jū rą (tiesiogiai arba, kaip man buvo 2116 m. , š oninis vaizdas į jū rą ). Š is kambarys yra arč iau jū ros. Bet man (64 m. „seneliui“) už kopti į kalną į restoraną sunkiau.
Tokiais atvejais daž nai prisimenu kaimyninį Royal Grand Sharm vieš butį , kur „sugebė jo“ padaryti liftą tiesia linija nuo jū ros iki neš iko tarnybos (recepcijos) ir restorano...Bet apskritai š is vieš butis yra daug geriau ir ne daug brangiau.
2017 m. sausio 8 d sekmadienis
Ryto palaiminimo akimirka
Vieš butis ir toliau mane stebina daugybe maž ų ir didelių netikė tumų...
Atsikė liau anksti, bet dė l vakarykš tė s paž inties su naktinio vieš buč io teritorija, gerokai po vidurnakč io saulė tekis vis tiek pramiegojo. Saulė jau pakilo apie keturiasdeš imt minuč ių ir pakilo į savo zenitą . O man pro pusiau pravertas sunkias už uolaidas, kaip sveikinimą pirmą ją vieš nagė s kurorte dieną , jie atsiuntė š velnius, glamonė janč ius savo š ilumą , spindulius.
O tu esi per du ž ingsnius nuo jo, gyveni pač iame jos krante ir miegi skambant jū ros bangai. Tai yra pirmosios pasirinktos vieš buč io pakrantė s grož is: bū ti tiesiai prie jū ros ir su jū ra, jausti jos tiesioginį prisilietimą prie manę s su kvapu ir banglenč ių garsu, lengvu jū ros alsavimu. vė jelis ir daug daugiau, taip sunkiai suvokiama, bet aiš kiai ir ryš kiai jauč iama ne tik pusnuogiu kū nu, bet ir visa jo siela. Ir ant dž iaugsmo sparnų skrendi link jū ros, link savo laimė s. Po minutė s tu esi ant kranto ir, iš skleidę s rankas-sparnus, bandai pakilti link saulė s...O tu pakili ir skrendi su savo neapč iuopiama esme, palikdamas savo mirtingą jį kū ną ant kranto patirti ne maž iau laimė s. nei š io skrydž io laimė...Ir š i akimirka virsta kū no ir sielos palaimos amž inybe.
Apsvaigę s nuo viso š io než emiš ko ir ž emiš ko gė rio, grį ž tate į š io Pasaulio ž emiš ką ją egzistenciją ir, plač iai apsidairę aplinkui, suprantate, kad š io materialaus gyvenimo realybė č ia, š iame vieš butyje, yra ne ką prastesnė už jausmingą fikciją . . Vakarykš tė s nakties nuotraukos ir peizaž ai po mė nulio š viesa, dieną , grojanč ios saulė s spinduliuose į gauna visiš kai kitokį vaizdą : ne sustingę ir mieguisti, kaip buvo naktį , bet gyvi, kvė puojantys kiekvienu savo pavirš iaus milimetru ir viduje. nuolatinis, daugiakryptis judė jimas – tokiu, kad nuo jo net akyse raibuliuoja. Ir visa tai suvoki automatiš kai, ir suvoki pasą monė s lygmenyje...Tuo pač iu tavo antrasis „aš “ juda po vieš butį ir kiekviename naujame jo kampelyje atranda kaž ką savo, originalaus ir nuostabaus, malonaus akis ir sukuria priež astį Sielos neramumui . Visa tai į sigeria į jus ir už pildo jū sų fizinė s ir dvasinė s bū tybė s indą.
Ir pripildę s jį „iki akies obuolių “, pavers jus nauja jū sų egzistencijos forma, kuri tokia iš liks dar ilgai grį ž us namo, rudens paž liugusyje ar š altą ž iemą . Ir tai aiš kiai jauč iu dabar, penktą dieną po grį ž imo iš Raudonosios jū ros į Kijevą su pū gomis, metrų ilgio sniego pusnimis ir ž varbiu š alč iu. Ir, be to, visa tai ne tik jauč iu, bet net ir toliau gyvenu su pietietiš kai š ilta jū ra, egzotiš ka gamta ir kraš tovaizdž iu bei nuostabaus vieš buč io SUNRISE Diamond Resort architektū riniu dizainu. Tokia mą stymo inercijos galia, kuri nuostabią mū sų gyvenimo akimirką gali tę sti ne dieną ar dvi, o ilgus metus. Ir tuo pač iu visas mū sų gyvenimas tampa visiš kai kitoks, pripildytas tos neiš senkanč ios praeities laimė s.
Todė l mus kartais taip traukia pietai, jū ra.
Ir š is potraukis yra toks nenugalimas, kad mes viską metame ir einame, skrendame svajonė s link, kad papildytume tą laimė s indą , kuris pasirodė beveik iš sekę s kasdienė je mū sų gyvenimo kanalizacijoje. Taigi, pirmą ją vieš nagė s prie Raudonosios jū ros dieną aš aiš kiai pajutau, kaip š is mano vidinis indas prisipildo než emiš kos palaimos...
Kad ilgai nebū tų pamirš ta ir iki smulkmenų prikelta atmintyje viskas, kas buvo paraš yta praė jusią naktį mė nulio š viesoje ir š iandien pasirodė apie visas vaivorykš tė s spalvas, nufotografuoju neį tikė tinai daug dalykai: medinė pavė sinė ir suolai joje, amforos ir metaliniai, vario spalvos, iš lenkti padė kliukai peleninė ms su smė liu, takai, jaunos palmė s, fontanai ....Ir viskas-viskas, ką sutinku pakeliui dienos metu aplink vieš buč io teritoriją.
Pusryč iai vieš butyje
Sielos dž iaugsmas, kurį patyriau pirmą ją vieš nagė s kurorte dieną , su pretenzija į amž inybę , yra geras.
Bet jis gali bū ti amž inas, jei kū nas yra amž inas. Arba bent jau ne kū no amž inybę , o jo gyvavimo palaikymą kuo ilgiau. O tam, be oro ir vandens, kurių š iandien dar apstu, reikia maisto, kaip kuro automobiliui. Tai suprasdama kaskart nustembu: „Tač iau amž ina Siela sugebė jo gauti tokį ž alingą ir su didelė mis pretenzijomis sutvė rimą kaip fizinį kū ną kaip bendrakeleivis š iame Pasaulyje. Galė jau pasirinkti ką nors į spū dingesnio, atitinkanč io save, savo lygį . Ir tada tai pasirodo kaip nelygi santuoka ...
Tač iau mano fiziologija autopilotu atvedė mane prie restorano į ė jimo. Nors pakilti iš jū ros į tokį aukš tį nebuvo taip paprasta! Bet "alkis nė ra teta ... " ir nedaro tokių stebuklų . Taigi teko atitrū kti nuo dvasinio grož io apmą stymų ir akis paganyti į ž emė s grož į – meistriš kai vieš buč io š efų paruoš tus patiekalus.
Ir viską , ką mač iau ir ką pajuto mano skrandis, pasiimdamas visokių gė rybių , apraš iau aukš č iau skyriuje „Restoranai. Barai „ir todė l, kad nesukeltų aistrų tarp skaitytojų , kurie š iuo metu nė ra sotū s ir iš troš kę , aš nekartosiu ...
Po pusryč ių iš ė jau, tiksliau, iš siriedė jau kaip bandelė iš restorano ir nuriedau į kambarį , o paskui, apsirengę s paplū dimio ansambliu (maudymosi kelnaitė s), į paplū dimį atsipalaiduoti ir atsigulti, numalš inti nuovargį . nuo neį tikė tino darbo prie restorano stalo...Paplū dimyje, prie jū ros, iki banglenč ių garsų , kaip visada, trumpam už migau...Už migau pusvalandį , nes dar buvo rytinė vieš buč io teritorijos fotosesija ir susitikimas su vieš buč io gidu devintą ryto. Net neturė jau laiko pasinerti į jū rą ir pamatyti povandeninę karalystę - viską atidė jau vė lesniam laikui ...
Tai buvo mano ankstyvas pirmosios atostogų prie Raudonosios jū ros Š arm el Š eiche dienos rytas, kuris, beje, beveik nepakitę s, kartojosi kiekvieną mano tik penkių dienų kurorte dieną.
apiplė š imas š viesiu paros metu
Š į rytą , pirmą dieną po atvykimo, kaip į prasta, vieš buč io gidas organizuoja susitikimą atvykė liams. Taip pat nusprendž iau pasidomė ti, kas naujo jo repertuare. Viskas pasirodė taip pat: deš imt minuč ių daugiau nei dvideš imt ž monių klausė si nenaudingos, nenaudingos informacijos (klausiau ir aš ), o tada, kaip į prasta, psichologinis spaudimas pradė jo „stumti“ iš pū stas už vieną kainą . pusantro, dviejų ar net trijų kartų ekskursijų kuponai. Nuo pirmų jų jo ž odž ių apie š iuos vauč erius, kurie skambė jo labai linksmai su pakilia emocine nuotaika, atsistojau ir nuė jau prie iš ė jimo iš salė s, kurioje vyko š is „susitikimas“, o tai vieš buč io gidą labai nuliū dino.
Konkreč iai neį vardiju iš kur, iš kurio kelionių organizatoriaus š iuo metu yra š is vadovas, nes viskas savo stiliumi ir bandymu apgauti poilsiautojus yra beveik tas pats. Tač iau š iame vieš butyje jų tiek pat, kiek musių vė lyvą rudenį Egipto kurortuose. Ta pati erzinanti ir mirganti jų firmine apranga visame vieš buč io fojė . Gerai, muses vilioja medus, saldumynai vieš butyje, bet kas traukia vieš buč io gidus iš Anex Tour į vieš butį ? – Ž inoma, ne ką maž iau saldus dolerio pelnas iš ką tik atvykusių , š viež ių poilsiautojų , kurie dar neiš š vaistė per metus sukauptų dolerių.
Beje, visi kiti suvenyrų pardavė jai ir paslaugų pardavė jai (masaž uotojai, fotografai ir kiti) paplū dimyje dirba tokiu pat stiliumi. Jiems, kaip ir elektroniniams jonizatoriams bei fumigatoriams uodams ir musė ms, š is vieš butis sugalvojo „repelerį “ – raudoną vė liavė lę , pritvirtintą prie gulto paplū dimyje.
Idė ja gera, bet mums, ž monė ms iš buvusios, subyrė jusios Sovietų Są jungos, per daug į simenanti, tai „laimingos“ komunistinė s ateities simbolis. O kadangi tokių nepagrį stų vilč ių ir jų palikuonių paplū dimyje yra 99%, tokia paslauga niekas nepasinaudojo. Kai vė liavų spalvą pakeis į mė lyną ar ž alią , gal tada š i idė ja masiš kai atgys.
Dė l turistinių č ekių „į stū mimo“ poilsiautojams už iš pū stą kainą . Nepriklausomai nuo vieš buč io ar kelionių organizatoriaus. Tai, man regis, vienintelė vieta Egipto turizmo versle, kur pasireiš kia laukinis, netgi sakyč iau, gangsterių prekių ir paslaugų turgus. Gaila, kad visa tai vyksta po stogu, daž niausiai padoriais ir kriš tolo skaidrumo, Egipto vieš buč ių savininkais, o tai jiems nevalingai už deda nepateisinamą juodą aferistų ir aferistų poilsiautojų dė mę.
Ir tai akivaizdu iš atsiliepimų socialiniuose tinkluose, kur kone visi bara, vos ne keikiasi, vieš buč ių gidai.
Bet č ia, man atrodo, yra daug sudė tingiau, nei atrodo iš pirmo ž vilgsnio. Faktas yra tas, kad š iame siaurame verslo segmente už kelionių paketus sukama daug pinigų , kuriuos beveik galima palyginti su kelionė mis apskritai. Į sivaizduokite, kad norint parduoti jums kelionę ir suteikti skrydį bei atostogas su maitinimu vieš butyje, dalyvauja tū kstanč iai ž monių – nuo kelionių agentū ros agento iki kambarių valytojos. Ir investuojama daug pinigų : į keliones lė ktuvu, į vieš butį , atlyginimą , maistą ir pan. O dabar (ž iemą ) standartinė tokio turo kaina ž mogui yra 200-300.5-7 dienoms. Tuo pač iu metu už pusvalandį ar valandą darbo su klientais vieš buč io vadovas ima beveik 100–200 USD už ekskursijas, kurios yra akivaizdž iai pigesnė s nei skrydž iai iš Ukrainos į Egiptą , kartu su nakvyne ir maitinimu. Viskas į skaič iuota vieš butyje.
Rytinio oro malonė s dž iaugsmas pač ią pirmą ją vieš nagė s Š arm el Š eiche dieną tę sė si ne ilgiau kaip prieš pietus ir baigė si ketvirtą popiet. Juk č ia pietū s, prasidedantys pirmą valandą po pietų ir trunkantys iki treč ios valandos, kai saulė jau turi tendenciją leistis. O po pietų nespė jau ruoš tis į paplū dimį (o pietū s už sitę sė ilgai - iki restorano už darymo, vos iki trijų valandų ), kai nuo sausumos pū tė š altas vė jas, dė l kalnų . Iš pradž ių jis buvo kietas ir glamonė jo, bet netrukus pavirto į aš triai nemalonų ir net piktą bei š altą.
Paplū dimyje antrą kartą po atvykimo vis dė lto pasirodž iau ketvirtą valandą . Ir tai suprantama. Než iū rė kite amž inai į parko kraš tovaizdž io grož į ir architektū ros š edevrus, kuriuos sukū rė Gamta ir atgaivino ž mogus dykumoje, visa tai fotografuodamas. Juk pagrindinis dalykas, dė l kurio atskridau č ia, toli, yra unikali, nepakartojama Raudonoji jū ra.
- Ir tai ne naujovė...Bet aš laukiau kaž ko kito - Sielos apsireiš kimo š ioje nuostabioje jai (o ne mirtingojo kū no) vietoje - Pajū ryje! Ir todė l aš ignoravau visus kū no protestus š ių nenaudingų „ž ą sų kojos“, „perš alimo“ ir „č iaudė jimo“ pavidalu.
Sė dž iu ant akmens. Š alia jū ros. Vos už dviejų ž ingsnių . Kartais jis ridena savo bangas tiesiai prie mano kojų . Atrodo, kad jis bando ž aisti su manimi. Bet tai maž os bangelė s prie kranto, kaip maž i vaikai didelė s jū ros, kuri tolumoje atrodo nebe Raudona ir graž i, pateisinanti savo pavadinimą , o tamsiai mė lyna ir grė smingai pavojinga. Taip pavojingą mač iau ir vasarą , bet tik vė lų vakarą , kai iš jo gelmių iš plaukdavo visokie ir į vairū s plė š rū s padarai...
Bet dabar sausis, kaip ir Egipte, š iltas mė nuo, o vis dar diena. Protu suprantu, kad jū ra š ilta, iki dvideš imt penkių laipsnių , o akys ir vė jyje virpantis kū nas byloja prieš ingai: jū ra atrodo net š altesnė už orą ir sausumoje vyraujantį vė ją.
Tai yra mū sų mą stymo inercija, atsiž velgiant į oro są lygas Ukrainoje: vanduo visada š altesnis už orą . Ir todė l kiekviena mintis apie maudynes atmetama. Tiesą sakant, č ia jū ros š iluma ir malonė yra bejė giai prieš Ž emė s blogį.
Nepaisant to, nepaisant diskomforto kū nui, aš ir toliau sė dž iu prie jū ros. Sė dž iu ir raš au. Raš au iš gamtos. Bet, svarbiausia, viską , apie ką raš au, jauč iu tiesiogine, o ne perkeltine prasme savo kailiu, kuris jau yra ties savo riba, dreba ir bergž dž iai bando atsispirti š alč iui ir tokiam nedraugiš kam vė jui.
Vė lgi, patyrę s Vė jo blogį , ir toliau tvirtinu, kad ne š altis, o Vė jas yra didž iausias ž mogaus prieš as. Netgi Sibiro ir Tolimų jų Rytų ekstremalū s š alč iai yra ž mogaus draugai. Tač iau vė jas net ir ten paverč ia draugą arš iu prieš u. Bet ne tik ž iemą . Tač iau net vasarą skersvė jis, o tai yra tas pats modifikuotas vė jas, yra palanki są lyga patogeninių bakterijų vystymuisi iki epidemijų ...
Saulė jau visiš kai pasislė pė už š laito į duboje į sikū rusio vieš buč io pastatų ir palmių . Bet jis vis tiek buvo virš horizonto. Ir taip kurį laiką , bet neilgam, vis tiek buvo š viesu. Ir kai virš Egipto ž emė s pradė jo tirš tė ti prieblanda ir pasigirdo mulos balsas, kvieč iantis vakarinei maldai, aš pakilau nuo akmens prie jū ros ir nuklydau į savo kambarį , norė damas suš ilti, pajusti ir apraš yti į ė jimą į mano vieš patavimas nakties tamsoje jau paguodž ia kū ną...
Greitai į š okau į savo kambarį ir tuoj apsivilkau du megztinius. Nepaisant to, ilgą laiką blė stu periodiš kumu ž agsė jau kaip vaikas po sotaus valgio. Tač iau buvo padaryta viena iš vada: kad ir kiek megztinių nusineš tumė te į jū rą ž iemos Egipte, jų vis tiek nebus!
Ir iš kart pagalvojau: „Bet kaip aš nesuš alau savo Kijeve su š viesia odine striuke su trimis megztiniais per dvideš imties laipsnių š alną , kai važ iavau į Boryspilio oro uostą , jei č ia, Afrikoje, suš alau dvideš imties laipsnių temperatū roje. karš tis dviejuose megztiniuose? »
Mane nustebino š is š altas dykumos vė jas. Prisimenu, kad už pernai rugpjū č io mė nesį ilsintis vieš butyje El Samaka Beach Hotel 3 * (Hurgada) buvo patogu, kol iš dykumos nepapū tė tvankus, deginantis vė jas - toks deginantis ir nemalonus, kad vidurdienį buvo neį manoma kvė puoti. net paplū dimyje ir daugelis tuo metu slė pė si kambariuose po „oro kondicionieriumi“, o valandai ar dviem iki kaklo, už sidengę s savo pliką karū ną Panama, į lindau į Raudoną ją jū rą ...
Bet č ia, tiksliau, š į ž iemos sausio laikotarpį , pasirodė atvirkš č iai.
Ir visi mano lū kesč iai, kaip ir praė jusią naktį , mė gautis aksominiu naktiniu klimatu ir grož ė tis nuostabiais vakaro vaizdais, o tada naktinis vieš butis, gurkš nojant alų iš bokalo, neį tikė tinai greitai subyrė jo į dulkes. Vaikš č iodama po vieš butį su vienu š vedu ir net su š altu alumi rankose pavertė š ą lanč iu asilu, o aš suskubau apsivilkti du atsineš tus megztinius. Kū nas tapo š iek tiek patogesnis...
Taip pat esu nustebę s, kodė l dar vakar pamač iau, kad Kijeve buvo š alta -18? Esant daug piktesniam ir spygliuotam ž iemos vė jui, kuris skverbiasi į kū ną iki pat kaulų , savaime suprantama, o š iandien č ia, Egipte, iš paž iū ros „gaivų “ vė jelį prie +18 suvokiu kaip piktą grė smę mano fizinei egzistencijai? Kad ir kaip į tempiau savo smegenų vingius, š is paradoksas man liko paslaptis...
Taigi pasiruoš kite ir neatsipalaiduokite ž iemos kurorte Š arm el Š eiche laukdami karš č io visą parą . Tai č ia nutinka tik retkarč iais ir iš imties tvarka. Vis dė lto praė jusį vakarą ir naktį man teko patirti š ios iš imties dž iaugsmą ir, tarsi ž inodama š ią „iš imtį “, pusę nakties nemiegojau ir su malonumu mė gavausi š ia palaima...
Tuo pat metu Egipto kurorte patyriau tikrą ž iemą su tokiais stipriais vė jais, kad jų nepaž inojau net Ukrainoje. Ir tokie vė jai buvo č ia, Š arm el Š eiche, lygiai prieš metus, per Epifaniją sausio 19 d. , kai ilsė jausi š iek tiek aukš č iau, Poinciana Sharm Resort 4 *, dabar, nuo vasaros, „mirę s mirti“. Bet pastarasis, ž inoma, nesusiję s su tuo š ydu...Beje, pagal tą siuž etą aš , sė dė damas ant Raudonosios jū ros kranto ir mė gdž iodamas Ernstą Hemingvė jų , paraš iau savo istoriją : „Senis ir jū ra Vė jas“ (ž r. aukš č iau).
Vis dė lto, pasibaigus minusams, pakė liau baltą vė liavą ir, norė damas sutrumpinti vakarienė s laukimo laiką , pasitraukiau į jaukų ir š iltą fojė barą , į kurį siautulingas vė jas neprasiskverbė . Per vakarienę , kuri prasidė jo pusę š eš ių , į kandau grynai simboliš kai, ž inodamas, kad tą vakarą aš tuntą man rezervavo staliuką indų restorane ant stogo. Savo į spū dž ius apie š į restoraną apraš iau atitinkamoje š io dienoraš č io skiltyje, todė l nesikartosiu. Labiausiai prisimenu tik tai, kad dviejų megztinių neuž teko ir gailė jausi, kad neuž sidė jau treč io, kuris liko kambaryje...
2017 m. sausio 9 d pirmadienis
Jū ros paslaptis
Taip atsitiko, kad vė lyvą popietę vė l buvau prie Jū ros. Gal todė l, kad š iomis valandomis, kai prie jū ros nieko daugiau nė ra, jis yra labiausiai nusiteikę s bendrauti ir gali ką nors pasakyti. O aš einu pas jį dar ir todė l, kad jis mane š aukia, traukia prie savę s, tikė damasis, kad iš girsiu ir suprasiu, apie ką jis man pasakys.
Aš nuė jau.
Atsisė do ant akmens. Ir visas dė mesys jū rai. Klausantis Jū ros ir ž iū rint į ją , stengiantis iš girsti ir pamatyti jū rą giliau nei tik jos suvokimas. Bet kol kas girdž iu tik pokalbį , tiksliau, jo bangos monologą su krantu - surf with land. Pakrantė visame paplū dimyje, iš skyrus nedidelį plotą , yra akmenuota, todė l bangos triukš mas yra ypatingas. Sė dž iu ant akmens. Ir kai banga atsitrenkia į uolą , iš girstu balsą su pasipiktinimo natomis, kad kaž koks tylus ir niū rus kvartalas, pakibę s virš Jū ros, stoja jam kelią . O banga su blogiu atsitrenkia į š ią uolą ir purslai purslų ir laš ų vė duoklė s pavidalu pursteli į vairiomis kryptimis...Bet bangos kelyje pasitaiko, kad yra š velnū s rieduliai ir pakrantė su š velniu akmenų š laitu. Ir tada, man atrodo, banga bendrauja su jais, kaip su broliais, š velniai, tarsi sesuo juos apgaubia, tarsi apkabindama rankomis.
Netoliese yra negilus smė lio paplū dimys, o banga rieda savo vandenis toli į krantą ir todė l kelia visai kitokį triukš mą , kaip man atrodo, su pasitenkinimu, su pasiekimo jausmu. Ir tada, tyli ir iš sekusi, ji grį ž ta į savo jū ros stichiją . Tač iau naujai artė janti gaiva banga, savo kelyje sutikusi už gesusią grį ž tanč ią bangą , stipriai trenkia į ją visu ilgu priekiu, putoja ir skleidž ia pasipiktinusį garsą , tarsi priekaiš taudama pasidavusiai bangai dė l jos gė dingo atsitraukimo. Nors ji pati po kelių sekundž ių atsidurs savo vietoje, prislė gta ir už gesusi...Ir taip, 5-7 sekundž ių daž niu, tai kartojasi daug kartų . Taigi per visą ilgą pakrantė s liniją banga, sutikdama į vairias savo judė jimo kliū tis, skleidž ia į vairius garsus ir, kaip simfoniniame koncerte, skamba jū ros banglenč ių muzika. Ir man patinka klausytis š ios muzikos. Daugelis mano, kad tai tik banglenč ių garsas.
Virš smė lio vanduo atrodo gelsvas, virš akmenų - ž alsvas nuo paprasč iausių vandens gyventojų ž alumos, dengianč ios kamejų pavirš ių , o toliau, atviroje jū roje, vandens spalva keič iasi nuo turkio atspindint koralai – iki mė lynos, mė lynos ir tamsiai mė lynos – pač iame horizonte, sankirtoje su mė lynu dangaus kupolu.
Sekliojo vandens dugne su padidinimu, kaip per didelį padidinamą jį stiklą , matosi net maž iausi akmenukai ir kriauklė s. Tik kartais jie netvirtai ž aidž ia besileidž ianč ios saulė s spinduliuose. Bet tai yra fizika su savo optikos dė sniais – š viesos lū ž imu skaidrioje terpė je, rodanti man savo gudrybes, veltui tikintis mano neiš manymo jos moksle.
Bet aš tik ž aviuosi š iuo nuostabiu vaizdu, neleisdamas savę s apgauti š io gamtos gudrybė s, nes kaž kada mokiausi mokykloje...Ir tada pagaunu save galvojant: gal veltui negrį ž tamai atitraukiau nuo tikrojo gamtos suvokimo. Pasaulis mano pojū č iais. Sielos, iš prigimties ydingas technokratinis-mokslinis visko, ką matau, girdž iu ir suvokiu kitais trimis pojū č iais, paaiš kinimas? Ir dė l to norė josi garsiai suš ukti, visam pasauliui: „Neik į mokyklą , vaikai! »
Ir tik dabar, labai toli nuo vaikystė s ir kū dikystė s, kai supantį pasaulį suvokiau tikroje š viesoje, bandau susigrą ž inti savo prigimtinius gebė jimus iš tikrų jų pamatyti pasaulį , bendrauti, kaip su animacija, jo gyventojais. vė jas, š altis, jū ra...Ir aš negalvoju, kad daugeliui tai atrodys kaip psichikos sutrikimo lygio anomalija.
Stovė jau ne tik ant akmeninė s uolos – prieš milijonus metų už š alusio už gesusio ugnikalnio magmos, kaip buvo Kryme, kai nuolat ten vieš ė jau. Ir aš stovė jau ant gyvybė s likuč ių , ant Gyvybė s istorijos masyvo, kuris č ia siautė jo ne prieš milijonus, o prieš milijardus metų . Tuo senovė s pasaulis Krymo pusiasalyje skyrė si nuo Sinajaus pusiasalio: ten Ž emė drebė jo nuo ugnimi alsuojanč ių ugnikalnių spjaudymo, š laitais sklido karš ta magmos srovė , o č ia š imtais milijonų metų anksč iau buvo gyvybė . jau siautė jantis pirminiu, elementariu pavidalu. O č ia, greič iausiai, buvo jū ros dugnas, kuris laikui bė gant atsitraukė , apnuogindamas daugiasluoksnes gyvybė s liekanas – seniausias relikvijas.
O koks ten gyvenimas tais laikais buvo!
Jos į vairovę sprendž iu pagal likuč ius, kuriuos turiu po kojomis: visokių vamzdinių , vė duokliš kų apvalkalų sklendž ių spindulių , až ū rinių perforuotų korių konstrukcijų , adatinių , plokš č ių , ž vynų pavidalo ir kt. visų iš vardinti neį manoma...Į domu tai, kad iki š ių dienų iš liko daugybė gyvybė s formų ir jas galima stebė ti č ia, netoliese, jei plaukiate su kauke po vandeniu palei rifą . Jie maž ai kuo skiriasi nuo senų jų . Tač iau tai, kad stovi ant uolos su gyvybė s liekanomis, kurios č ia klestė jo prieš du milijardus metų , byloja. Ir, visų pirma, tai yra jungiamoji grandis tarp tavę s ir to senovė s pasaulio, tarsi tiltas, per kurį gali prasiskverbti į tą pasaulį , jį paž inti ir apraš yti savo „kelionių už raš uose“. Ką vė liau padariau meditacijos dė ka.
Į sivaizdavau, kaip milijonus metų , toli praeityje, č ia, palankiomis, kaip ir dabar, klimato są lygomis, gyvybė smarkiai klestė jo, kū rė si į vairios jos rū š ys ir formos. Atskiri asmenys mirė ir suš alo ant š ios uolos suakmenė jusių liekanų pavidalu, suteikdami gyvybę naujoms kartoms. Ir viskas į vyko č ia, kur aš stoviu.
Aš stoviu tolimiausiame SUNRISE Diamond vieš buč io paplū dimio pakraš tyje, pasienyje su Monte Karlo vieš buč iu – kur SPA lankytojo koja ž engia retai, todė l š i koja leido man apmą styti ir net fotografuoti š į nuostabų grož į . Senovė s mū sų Ž emė s istorija.
Supratau, kad č ia atsidū riau neatsitiktinai ir ne tris dienas iš penkių vieš nagė s š iame vieš butyje ė jau prie š ių relikvijų , o ė jau visą gyvenimą , ž ingsnis po ž ingsnio, ž ingsnis po ž ingsnio artė damas prie š ios rezervuotos vietos.
Teko keliolika kartų skristi į Egiptą , apsistoti į vairiuose Hurgados ir Š arm El Š eicho vieš buč iuose, kad pasiruoš č iau š iam susitikimui, kad š is senovinis pasaulis mane į sileistų ir atskleistų savo paslaptis. Kuri ne kiekvienam duota. O pastaruoju į sitikinau kiek vė liau, iš vykdamas į š ią vietą paž velgiau savarankiš ku ž vilgsniu iš š alies: ji niekuo nesiskyrė nuo kitų , panaš ių pakrantė s skardž ių per visą dviejų š imtų metrų ilgio pakrantę . vieš butis. Tas pats nuobodus smė lio spalvos ir į trintas poilsiautojų kojomis smulkiu smė liu ...
Tai rezervuota vieta. Vienas iš nedaugelio pakrantė je. Ir man į domu, kodė l Egipto valdž ia, kuri leidž ia Sinajaus pusiasalio aplinkosaugos į statymus ir taip skrupulingai stebi jų į gyvendinimą , negalė jo nustatyti ir apsaugoti nuo barbariš ko sunaikinimo tokių unikalių senovė s salų.
Paminė jau „barbariš ką naikinimą “ – ne tiesiogine ir tikslinga prasme, nes paprasta gulto padė tis š ioje vietoje ar net vaikš č iojimas basomis, o juo labiau – su paplū dimio batais, reiš kia sulauž yti iš sikiš usius relikvijų kraš tus, o mė nuo ar du ir viską paversti paprastame smė lyje – stebuklas. Tuo į sitikinau, kai pirš tu lengvai prispaudž iau virš pavirš iaus iš sikiš usią vamzdinę relikviją , kurios viduje yra sniego baltumo lygus perlų pavirš ius, ir jis lengvai nulū ž o prie pagrindo...Ir net jei į eisite į š ią relikvijos vietą su batu. virš eliai ir minkš tos muziejinė s š lepetė s, vis tiek galima sugadinti š į unikalumą ir paversti jį paprastu uolė tu paplū dimiu, kuris dabar yra daug Raudonosios jū ros pakrantė s zonų Š arm el Š eiche, prieš deš imt metų , visur iš laikant tolimą senovė s Ž emė s istorija.
Kalbant apie rezervatus tokio tipo vietoms, nevalingai prisiminiau Kara Dago rezervatą Kryme, kur, pasak vietinių gyventojų , iš jo negalima iš traukti net akmens. Iš Egipto (Š arm el Š eicho ir Hurgados oro uostų ) taip pat neį manoma iš vež ti koralų ir kitų jū rų gyvū nų , o pabandž ius – baudž iamas didelė mis baudomis. Tač iau padidė ję s pakrantė s teritorijos iš naudojimas siekiant maksimaliai padidinti turizmo verslo finansavimą , Raudonosios jū ros pakranč ių vandenų tarš a tiek turistų , tiek pač ių vieš buč ių ir pramoginių laivų keliama, lemia tai, kad Š arm Š eicho apylinkė se, kaip ir visur Hurgadoje, po kelių deš imtmeč ių , aplinkosaugininkų teigimu, š is nuostabus koralų pasaulis visiš kai iš nyks.
Galbū t ilgesnį laiką koralai iš liks penkiuose Pietų Sinajaus rezervatuose kaip gamtos muziejai.
Taip pat yra du iš penkių tokių draustinių Š arm el Š eicho regione: tai, 25 km į pietvakarius nuo miesto, pač iame pietiniame Sinajaus pusiasalio taš ke, yra Ras Mohammed nacionalinis parkas, o š iaurė s rytuose, 35 km nuo Š arm El. Š eichas – Nabq nacionalinis rezervatas.
Tač iau iki š iol č ia, Š arm el Š eiche, vis dar yra vienas iš nedaugelio kampelių ž emė je, kur piktavalis nepadė jo savo niekš iš kų rankų ir nesugadino gamtos. Todė l už destruktyvų ž mogaus veikimą Gamtai, prieš taraujantį Jė zaus Kristaus į sakymams, aš pradė jau nekę sti ž mogaus...Beje, aš pats priklausau š iai rū š iai...Taip iš eina, aš nekenč iu savę s!
Bet mane pateisina tik tai, kad turė damas savo fiziologinius poreikius, norė damas gyventi ir iš gyventi (ž inoma, tokių poreikių į gyvendinime yra ir destruktyvumo), aš suvokiu š ią ž alą ir siekiu ją sumaž inti iki nulio. , pavyzdž iui, pereinant prie ž aliavalgystė s, kuri mano blogio gamtai labai nesumaž ins, o bandymas pasivadinti „pagonimi“, kad prisijungč iau prie gamtos dievo Pano, yra tik mano geras noras.
Be to, mano gyvenime dvasiniai prioritetai vyrauja prieš fizinius. Ir tai, mano nuomone, yra svarbiausias ir labiausiai apibrė ž iantis dalykas Ateities ž mogui, kurį pavadinau „Ozarweku“.
Ar kada pajutote gamtą?
Ar kada pajutote gamtą ? – Taigi, iš tikrų jų , iki pač ių Sielos jautrumo gelmių . Taip, kad verktų , nes verkia iš jautraus š velnumo.
Š i gė lė man atsakė tuo pač iu – toks pat pasitikintis glostymas, kaip kū dikis gali atsakyti savo mamai. Arba tikrai mylinti mergina – savo mylimajam. Š i gė lė maiš ė savo ž iedlapius ir, stebė tinai, skleidė tokį tylų , skvarbų palaimingą balsą , kad aš nuo jo balso ir apskritai nuo š velnaus atsako į mano glamones tyliai verkiau iš š velnumo ir dž iaugsmo. Mano Siela verkė iš neį tikė tino dž iaugsmo, kuris negalė jo sutalpinti visų jausmų , kuriuos suvokė š is kū dikis su mė lynais ž iedlapiais kaip mergaitė s akys. Ir jausmai buvo tokie stiprū s, kad jų nebuvo galima iš laikyti savo ribose ir pasireikš ti iš orė je jau natū ralių sielos jautrumo aš arų pavidalu. Tikiu, kad tokios aš aros yra didž iausia dovana ž mogui iš aukš tesnio už mū siš kį pasaulio, vis pragmatiš kesnio ir senstanč io fizinio pasaulio.
Ir kaž kodė l š i lova man atrodė kaip lopš ys naujagimiui...Taip pat man atrodė , kad dangus rengia elegantiš ką palydą Saulė s susitikimui: debesis (kas savaime reta Egipto dangus) keistos formos, vis labiau pripildytas iš kilmingos tamsiai raudonos spalvos mė lyname danguje. Ir net, kaip man atrodė , jie š nabž dė josi vienas kitam apie kaž ką savo...Ir visi rytai, toje vietoje, kur turė jo pasirodyti Saulė , kaitino, bet jokiu bū du ne raudonai. , kaip ir tikė jausi, bet su deganč iu geltonumu, kuris bū na sukietė jus plieniniam peiliui arba krosnyje su iš lydytu metalu.
Lova jau paruoš ta, o palyda sustingo iš iš kilmingo laukimo...Ir š tai atė jo š i iš kilminga akimirka! Viso š ito laukimo centre, virš jū ros, ant dangaus ir ž emė s ribos, skambant vos girdimai sidabrinė s fleitos muzikai, iš kilo maž as ž irnio dydž io, bet neį tikė tinai ryš kus taš kelis.
Tai yra pagal standartus to pasaulio, kuriame gyvena ir daug daugiau Didž ių jų š viesuolių …
Ir tada viskas į vyko natū raliai, be jokių ypatingų paslapč ių ir paslapč ių . Saulė vis labiau riedė jo iš už horizonto, virsdama didž iuliu ugniniu disku dangiš kosios krosnies krosnyje. O į jo ryš kumą be tamsių akinių jau buvo neį manoma ž iū rė ti. Bet į domu tai, kad neprarasdama ryš kumo, o dar labiau jį padidindama, be vis didė janč ios š ilumos ir š ilumos į savo š viesą , Saulė ilgainiui virto maž u, deš imties kapeikų dydž io disku, kurį per dieną jau maž ai ž monių . atkreipk dė mesį . Ar tai saulė s vonios paplū dimio kurorte.
Tač iau vis dė lto š io proceso grož is pribloš kė savo tobulumu ir originalumu, kitaip nei jokia jo apraiš ka prieš tū kstantmeč ius ir nebus identiš ka tiek pat metų ateityje.
Jau vienuolika valanda. Saulė artė ja prie savo zenito danguje. Jis, praė jus penkioms valandoms po pasirodymo mū sų Pasaulyje, toliau stiprė ja ir spinduliuoja vis daugiau š ilumos, nepaisant ž iemos sausio mė nesio, kuris bergž dž iai bando jį nuraminti. Todė l š iuo metu galite net gerai į degti ir, kvaila, net nusideginti.
Labai į domi geografinė Š arm el Š eicho padė tis ir miesto apsupto reljefo ypatybė s. Č ia, Sinajuje, Š arm el Š eiche, kaip ir č ia, Kryme, Jaltoje, nuo pusiasalio š alč io iš vakarų saugoma aukš tų kalnų , Vasara iš tisus metus rado prieglobstį pakrantė s dubenyje. Tik kartais sausio-vasario mė nesiais kalnai nesulaiko š alto vė jo š achtos ir juos praleidž ia, priversdami poilsiautojus pakrantė je po dvideš imties laipsnių jū ros š riftu vyniotis į paplū dimio rankš luosč ius ar net varyti į š iltus kambarius.
Tač iau man š ioje kelionė je į Egiptą , į vieną geriausių Š arm el Š eicho vieš buč ių , tik penkių dienų kelionė je š ios penkios dienos buvo dvigubas malonumas. Pirma, malonumas kū nui – š ilta jū ra, saulė s vonios paplū dimyje, puikus kambarys, aptarnavimas ir, svarbiausia, maistas ir gė rimai sistemoje „Viskas į skaič iuota“. Antra, Sielai tai yra kū rybinio potencialo realizavimas maksimaliu mastu.
Tač iau š iandienos klausimas yra ne tame, o kū rybinio proceso psichologijoje. Ir tai yra paslapč ių paslaptis. Jau surinkau medž iagą visai knygai, kad pristatyč iau bandymus paaiš kinti š į procesą . Nepaisant to, tikiu, kad ž inant apie tai aš , koks buvau, ir vis dar lieku beveik ties nuliu. Ir todė l eksperimentai ir naujų idė jų propagavimas š ia kryptimi, kas kai kam gali atrodyti net absurdiš ka, tę siasi su manimi ...
Iš š ios perspektyvos š iandien paplū dimyje, degindamasis po kaitrios vidurdienio saulė s spinduliais, tuo pat metu, tuo pač iu metu, pagreitintu tempu, ant lapo nubraiž iau viską , ką jauč iau ir kas „dė josi“. popieriaus, kai staiga pajutau svarbų Saulė s vaidmenį mano kū rybos procese. Neatmetu, kad š i mintis buvo mano idė jų apie Saulę ir pasaulį tę sinys, kilę s anksti š į rytą , auš tant rytui. Keista, bet vieš buč io, kuriame dabar esu, pavadinimas iš verstas kaip „Ryto auš ros deimantas“.
Atvaizduodamas Saulę kaip dominuojantį reiš kinį mū sų pasaulyje visą dieną , o ypač bū damas zenite, pasiū liau, kad ji negali neį takoti visų po ja vykstanč ių procesų , į skaitant kū rybinį procesą.
Ir dabar, besimė gaudamas jos spinduliais ir pieš damas raš ymo simbolius ant popieriaus lapo, kaip galutinį kū rybinio proceso rezultatą , visame š iame veiksme pamač iau tik tris veikė jus: Saulę , savo dvasinę ir fizinę esmę . Ir niekas kitas. Be to, pirmieji du aktoriai, turintys Saulė s virš enybę , atliko pagrindinį „kū rybinį “ vaidmenį , o fizinei esmei buvo priskirtas antraeilis, „rutininis“ papildo ir fiksuotojo popieriuje vaidmuo, ką gamino Saulė ir mano dvasinė esmė . .
Š ioje trejybė je vyko kū rybinių idė jų gimimas, jų vystymasis Dvasiniame pasaulyje ir „proverž is“ į mū sų fizinį pasaulį per mano fizinę esmę . Ir pirmuosiuose dviejuose š io proceso etapuose dominuojantis vaidmuo buvo priskirtas Saulei! Ir kuo aukš č iau jis pakilo į savo zenitą , į gaudamas vis daugiau jė gų š iame Pasaulyje, tuo labiau tai turė jo į takos mano kū rybiniam procesui.
Saulė , kaip į takinga mokytoja, man padiktavo, ką turė č iau už siraš yti, o aš , kaip paklusnus mokinys, viską suraš iau ant popieriaus lapo. Ir viskas į vyko automatiš kai. Buvau kaip robotas, nedrį sdamas atsispirti jo valiai ir neturė jau progos bent ką nors į terpti „savaime“. Bet aš nebandž iau to daryti, nes suvokiau š į reiš kinį kaip aukš tą Saulė s Tiesos pateikimo lygį , prieš kurį mano samprotavimai ir iš vados atrodė kaip kū dikių š nekos ar kaip primityvios senovė s ž mogaus uolų pieš iniai. Ir aš turė jau augti ir augti iki Saulė s lygio ...ir daugiau nei vieno gyvenimo. Tač iau š iame pasaulyje aš vargu ar galiu pakilti nė centimetru š iuo klausimu. Mū sų Pasaulyje yra tam tikra juosta – ribinis lygis, virš kurio į vedamas į ė jimas į fizinę mū sų Pasaulio esmę . Tai yra š io pasaulio postulatas, susiję s su viskuo, kas susiję su fizine esme.
Bet aš sugalvojau, kaip š iuo atveju, paž eisti š į postulatą.
Savo Pasaulio sampratoje mes pirmiausia vadovaujamė s fizinė mis, o ne dvasinė mis ir juslinė mis idė jomis. Ir daž niausiai mes remiamė s fizikos, chemijos, biologijos ir kitų gamtos mokslų dė sniais, iš dė stytais iš mokyklos suolo. Taip elgdamiesi mes už sidedame mirksnius ant akių ir galime paž velgti pro juos tik į siaurą mus supanč ios tikrovė s segmentą . Tai taip pat savotiš kas mū sų są monė s zombis. Ir tik tada, kai iš siverž i iš š io zombiavimo tinklų , kaip apraš iau aukš č iau, pradedi matyti ne tik mū sų fizinį pasaulį visu savo grož iu ir ž avesiu, atrandi iki tol neprieinamų paslapč ių , bet ir prasiskverbi į kitus pasaulius, keletą kategorijų didesnis nei mū sų pasaulis.
Pavyzdž iui, pagal fizikos dė snius vaizduojame Saulė s sistemą , kurios centre yra Saulė , o planetos, į skaitant Ž emę , sukasi aplink Saulę.
Į sivaizduokime Saulę kaip bevertę kitame pasaulyje, kuriame yra visiš kai kitokios ne fizinė s, o dvasinė s vertybė s ir kur jos š viesa bei š iluma nevaidina jokio vaidmens...Ir už duokime sau klausimą : „Kas yra dvasinis š viesulys kitame pasaulyje? Ar ten yra š viesa ar tamsa? O kas yra abiejų š eimininkas, kas ar kas ten dominuoja?
Senovė je buvo ž monių , kuriems buvo suteikta galimybė matyti ir suprasti pasaulius už mū sų materialaus pasaulio ribų . Tai netilpo į tikrovė s sampratas, paaiš kinamas realiu daiktų ir reiš kinių matymu, todė l buvo sunkiai suvokiamas. Ir todė l, kad visi, kas buvo prieš mus ir mums buvo aiš ku, dė l proto nepilnavertiš kumo buvo sugalvotos tokios są vokos kaip Dievas (Aukš č iausiasis) ir velnias, jo prieš ingybė...Bet taip jau yra toli už š ios temos ribų , o tolesni samprotavimai bus pateikti kitame skyriuje.
Tik č ia dera pastebė ti, kad kū rybinio į kvė pimo iš ano pasaulio galima semtis tiek iš š viesių jų , tiek iš tamsių jų jė gų , o kuriantis ž mogus gali vaikš č ioti ir po Dievu, ir po Velniu, ką nesunku nustatyti pagal jo darbo rezultatus. .
Aš nedarau š io atradimo. Viską , ką dabar apraš iau, bet kuris Meistras kaskart patiria kū rybinio į kvė pimo procese...Tik nė vienas š io proceso dar neapraš ė ir nepadė jo jam teorinio pagrindo.
Rifas. Raudonosios jū ros povandeninis pasaulis
Kol pliaž ininkai neiš baidė droviausių stambių Raudonosios jū ros gyventojų , aš esu ant pontono ir nuo jo pasineriu su kauke ir snorkeliu į povandeninį koralų ir spalvingų , mū sų nuomone, „akvariumo“ ž uvų pasaulį.
Visų pirma noriu pasakyti, kad pontonas SUNRISE Diamond Resort buvo į rengtas meistriš kai: buvo pasirinkta labiausiai klestinti rifo dalis. Ypač deš inė je pusė je, jei stovite veidu į jū rą.
Kai praė jusių metų rugpjū č io mė nesį buvau Royal Grand Sharm vieš butyje (š alia jo, deš inė je), man buvo paslaptis, kodė l staiga vienintelis pontonas atsidū rė tolimiausiame vieš buč io kampe. dviejų š imtų metrų paplū dimys? Ir dabar viskas tapo aiš ku: dė l geriausios rifo dalies! O š ių dviejų vieš buč ių pontonai yra praktiš kai vienas š alia kito.
Plač iau apraš ysiu jū ros dugną . Nuo kranto koralai eina š imtą metrų . Netoli kranto jie padengti smė liu ir iš dugno kyš o tik ž emi akmenys ir uolos, o č ia jū ra iki kelių , o atoslū gio metu dar maž iau – virš vandens pavirš iaus kyš o daug koralų . Todė l ne visada, bet vaikai č ia gali maudytis nedideliame, 50-70m ilgio smė lio paplū dimyje (dvideš imt skė č ių ir apie š imtas gultų ). Kartu su vaikais, susikibę rankon su jais, ateina ir tė vai, pasigrož ė ti seklumoje plaukiojanč iomis ž uvimis. Bet š ių ž uvų č ia, palyginus su rifu, labai maž ai ir jos nė ra tokios spalvingos.
Po š imto metrų koralai tokioje masinė je gyvenvietė je baigiasi, o po vandeniu pasirodo didž iulis skardis – bedugnė , penkiolikos metrų gylio. Ir tai yra penkių aukš tų pastato aukš tis! Ir š is skardis, tiksliau – vidinė š io skardž io siena, vadinama „rifu“. Kartais, kaip buvo ypač akivaizdu, deš imt metrų į deš inę nuo pontono, koralai iš sikiš a į jū ros gelmes, suformuodami nedidelę salelę , kurioje galima stovė ti ir pailsė ti po ilgos nardymo kelionė s. Š ioje svetainė je esantis koralas, matyt, yra mirę s, todė l leidž ia saugiai ant jo stovė ti. O paž velgus į pač ią š io koralinio atbrailos apač ią , matosi pasakiš ka grota, pro kurią Saulė s spinduliai krenta į koralų š eš ė lį.
Š is koralinio rifo ruož as ant dviejų vieš buč ių ribos yra pats graž iausias ir su didž iausia koralų į vairove.
Tač iau turiu pasakyti, kad iš pavirš iaus atrodo, kad giliau nei trys ar keturi metrai gylyje yra ž ymiai maž iau gyventojų nei arti pavirš iaus zonoje. Gali bū ti, kad taip yra dė l prasto matomumo. Nors vanduo gana skaidrus ir dugnas, nors ir vizualiai neryš kus, bet matomas per visą penkiolikos metrų gylį . Esu į sitikinę s, kad didž ioji dalis ž uvų randama prie plaukiojanč ių ž monių , ir tai iš dalies dė l to, kad kurorto gyventojai daž nai, paž eisdami draudimo į statymą , ž uvis š eria. Ir unikalios ž uvys, paž eisdamos savo mitybą , gali mirti. Tai, kad Raudonosios jū ros ž uvys „draugauja“ su poilsiautojais, patvirtina tai, kad daugiausiai jų yra prie pontono, o po pontonu net gausių pulkų pavidalu.
Buvau į domaus reiš kinio liudininkas.
Kai iš pontono į jū rą į plaukė viena mergina, kuri, kaip paaiš kė jo, anksč iau ž uvis kasdien maitindavo kepiniais iš vieš buč io restorano (o jie tikrai skanū s), ją supo tiek daug į vairių ž uvų , kad vanduo “ virė “ aplink ją nuo jų . O visi, kas buvo su povandeniniais fotoaparatais, vos spė jo į amž inti į domias scenas nuotraukose. Ir tuo metu mergina jų net nemaitino. Tai paaiš kinama paprasč iausiai są lyginiu ž uvų refleksu paž į stamam merginos kvapui, jam pasirodž ius jos (ž uvytė s) pradeda skanius ir gausius pietus...Ir prieš ingoje pusė je nuo pontono, kur yra leidž iama maudytis. baigiasi kaimyninio Monte Carlo Sharm Resort paplū dimiai prasideda & Spa“, kur aš , kaip tyrė jas, plaukiau iš smalsumo, tad ž uvies praktiš kai nė ra, iš skyrus vieną ar du netyč ia už plaukusius.
Dabar plač iau apie Raudonosios jū ros gyventojus, kuriuos mač iau ant rifo prie SUNRISE Diamond Resort.
koralai
Pietų Sinajuje gausu ne tik į vairių koralų rū š ių , bet ir daugybė s graž ių ž uvų . Ras Mohammed rezervate, esanč iame į pietus nuo Š arm El Š eicho, yra daugiau nei tū kstantis skirtingų ž uvų rū š ių . Netoli SUNRISE Diamond Resort, š alia jo rifo, pamač iau ne daugiau nei deš imt jų rū š ių , nes stebė jau jas beveik pavirš iniame jū ros sluoksnyje, nenugrimzdamos į gelmes. Tač iau č ia jie plaukia ne vieni, o iš tisomis bū riais iki penkiasdeš imties ar daugiau „pulko“ individų . Drugelinė s ž uvys č ia gyvena daž niausiai tokiu „kolektyviniu“ bū du, be to, visos vienodų ryš kių spalvų . O giliau matyti bū riai į vairių rū š ių ž uvų jauniklių , kurie vos už augę skyla į atskirus savarankiš kus individus. Atskirai ir poromis plaukia didesnė s ž uvys, kurių ilgis iki keturiasdeš imties ir daugiau centimetrų – tai chirurgų ž uvis.
Visos ž uvys nuolat ką nors peš a, iš koralų pavirš iaus iš traukdamos nematomus gyvius. Ž uvys plaukia ramiai, nebijodamos ž monių.
Pasitaiko, kad drugelių ž uvų bū rys priplaukia tiesiai prie tavę s, paskui „nusiplauna“ iš visų pusių ir tada plaukia nekreipdamas į jus dė mesio. Tik jei padarysite staigų judesį ranka jų kryptimi, jie akimirksniu puola į sklaidą.
Bet visa tai yra informacinė medž iaga sausa kanceliarine kalba. O kokius jausmus patyriau, pasinerdamas į Raudonosios jū ros vandenis? Viskas nuo pradž ių ir tvarkingai.
Kai pirmą kartą eini su kauke prie pontono kraš to prie rifo, než inai, kas tavę s laukia povandeninė je karalystė je. Tai, ką matote iš oro, iš kreipia vandens lū ž is ir yra paslė pta už saulė s spindesio vandens pavirš iuje. Bet kai už sidedi kaukę ir pasineri, dingsta visi barjerai ir iš kraipymai, o povandeninis pasaulis pamatomas natū raliu pavidalu. Tiesa, š iek tiek padidinus, bet tai ne sugadina, o netgi pagerina vizualinį efektą to, ką jis matė.
) į apleistą senolę ...Nenukreipkite akių nuo ryto ar vakaro auš ros, kuri staiga kyla ir taip pat greitai iš nyksta, už leisdama vietą arba tvankiai (lietingai, š altai ir pan. ) dienai, arba tamsiam siaubui. nakties...Ir visa tai – retas ir trumpalaikis grož is nuobodulio ir kasdienybė s fone. Beje, kartais nepastebime, net nekreipiame dė mesio į atskiras Gamtos grož io apraiš kas mū sų pasaulyje dė l į kyrios rutinos.
Tač iau pasineriant į vandens pasaulį Raudonojoje jū roje prie rifo, ne tik plač iai atsiveria akys, bet ir vyzdž iai iš sipleč ia iš nuostabos ir noro kuo labiau pamatyti než emiš ką povandeninė s karalystė s grož į . Ir, be to, į spū dis iš to, ką jis pamatė , yra toks stiprus, kad nepalieka abejingų ir abejingų Sielos jausmų . Į spū dž iai prasiskverbia į jū sų vidinį dvasinį pasaulį ir paž adina jį , kuris daž niausiai jei ne miegas, tai snū duriuojantis.
Jū s matote ir savo pojū č iais suvokiate š į amž iną grož į , kuris gyvena ir tę siasi š imtmeč ius, nė sekundei nenutrū kstamas vė lesnė se tų pač ių auganč ių koralų ar ž uvų kartose. Ž uvų grož is nepriklauso nuo poravimosi sezono: jos ne maž iau graž ios ir „kū dikystė je“, ir suaugusios, iki pat natū ralios mirties.
Tai paraš ę s pagalvojau, kodė l mū sų erdviame pasaulyje grož is, kuris, pasak filosofų , turė tų iš gelbė ti Pasaulį , yra toks trumpalaikis ir virsta savo prieš ingybe – bjaurumu, o vandeningame Raudonosios jū ros pasaulyje – amž inas? Neatsiž velgiau į jū ros vandens ir redokso reakcijų , kurių greitis ore greitis, iš saugojimo savybes. Č ia yra kaž kas kitokio, esminio viso mū sų Pasaulio egzistavimo pož iū riu.
Bet visa tai praeinanč ios mintys.
Pagrindinis noras – kuo labiau į sisavinti š į grož į ir iš laikyti jį savyje, parsivež ti namo, į Ukrainą ir gyventi su juo iki kito apsilankymo Š arm el Š eiche.
Ir, svarbiausia, pasidalinti š iuo grož iu su draugais, ką š iuo metu darau savo Dienoraš č io puslapiuose.
Vė l ant relikvijų kranto
Vakaras. Iki saulė lydž io liko maž iau nei pusvalandis. Aš vė l esu tolimiausiame paplū dimio kampelyje SUNRISE Diamond Resort 5 *. Š i vieta, nutolusi nuo vietinė s „civilizacijos“, man kaž kaip primena mano mė gstamiausią salą Dniepro po mano balkonu Kijeve. Š en bei ten vyro koja koją į kelia retai ir tokios vietos skirtos ramiems ir į savo vidinį pasaulį susitelkusiems ž monė ms, bandantiems suvokti bent maž ą Tiesos dalelę . Tai, aš pavadinč iau, tie ž inomi vartai Ž emė je, pro kuriuos galite patekti į kitus pasaulius.
Tokių vietų yra daug ir jos susietos ne tik su geografinė mis Ž emė s koordinatė mis, bet su ž mogaus esme ir vidine nuotaika tokiam perė jimui atlikti. O tam palankios vietos tė ra š io proceso katalizatoriai. Tuo ne kartą į sitikinau Kijeve. Kai bet kurioje vietoje, ar tai bū tų autobusų stotelė , ar metro vagone, aš pasinė riau į kū rybinį procesą ir sė miau informacijos iš š ių subtilių pasaulių.
Č ia, Raudonosios jū ros pakrantė je, š ioje rezervuotoje vietoje, pasireiš kė ypatinga magija, kurios neį manoma apibū dinti ž odž iais. Ir jausmų neperduoda jokios mū sų pasaulio priemonė s...Ir nesvarbu, ką aš veikiu dieną , kad ir kur bū č iau, o vakare š i nematoma magija traukia mane prie savę s.
Č ia poilsiautojų labui vieš buč ių savininkai į uolą į kalė tris vertikalias kolonas ir ant jų pakabino skė č ius iš dž iovintų susipynusių vynmedž ių palmių lapų ir pastatė keturis gultus - padarė kaž ką panaš aus į mini paplū dimį . Bet vis tiek poilsiautojas č ia – retas sveč ias. Tai vieta atsiskyrė liui. Dabar aš irgi atsiskyrė lis: jū ra, uolos ir aš , niekas kitas ir niekas. Visa kita atsitraukia į deš imtą jį planą . Č ia už suka retas poilsiautojas: ir nukeliauja toli į barą paplū dimyje iš gerti kokteilio ar alaus, papietauti picos ar tiesiog iš simaudyti jū roje: skardis neleidž ia taip lengvai į plaukti į jū rą . Ir todė l, kaip man, š i vieta yra rezervuota – aš taip jauč iuosi. Mano sielą traukia š i vieta.
Matau bergž dž ias pastangas už sidirbti iš vienodai neturtingų ukrainieč ių – dabar, ko gero, vieninteliams masiniams turistams Egipte po Putino Rusijos blokados turistiniam Egiptui, taip pat tū kstanč iams už darytų maž meninė s prekybos parduotuvių , kurių savininkai perė jo dirbti taksi vairuotojams arba nedideliam darbui ne visą darbo dieną . Tvirtai už dari vieš buč iai, tokie kaip Poinciana Sharm Resort 4 *, kur prieš metus taip nuostabiai atostogavau ir apie tai raš iau daug gerų ž odž ių , liū dinau nostalgija ir iki aš arų.
Suprantu, kad valstybė , o juo labiau vieš buč ių savininkai neturi lė š ų , kad tas maž as teritorijas su unikaliais relikvijomis, apie kurias raš iau aukš č iau, paversti draustiniais ir saugomomis teritorijomis.
Turė dami š iek tiek, ir jū s negalite valandų valandas mė gautis vaizdais po vandeniu - kas pusvalandį turite eiti į paplū dimį ir kaitintis ...
Ir tarp visų š ių etapų , ir net per š iuos etapus, ypač povandeninė je karalystė je (gaila, kad nesugalvojo vandeniui atsparaus popieriaus ir tuš inuko po juo) - intensyvus kū rybiš kumas su aktyviu popieriaus „už raš inė jimu“ ž odž iais. , frazė s ir posakiai, atsirandantys iš niekur mano galvoje. Bū tent pastarasis tarp kitų sukė lė nemenką nuostabą . Tač iau nė vienas iš naujų paž į stamų aplinkui nepirko nė vienos mano knygos, net apie kurortą ir apie meilę . Bet jie skaitė su malonumu ir, kiek ne maž iau, gyrė...Toks, matyt, Poeto likimas. O toks jau š io 5* elitinio vieš buč io turistų kontingentas: 3* ir 4* vieš buč iuose mano knygos, ypač aforizmai apie kurortą , apie moterį ir apie meilę , buvo labai paklausū s...
Ir visa tai negali sukelti noro raš yti - atsikratyti didž iulio teigiamų emocijų krū vio, už valdanč io jū sų sielą . Ir jei duosite jiems valią , tada, be jū sų dalyvavimo, jie laisvu srautu pila ant popieriaus lapo begalinių maž ų raidž ių ir ž odž ių karoliukų pavidalu. Noras numalš inti troš kulį – raš yti, pamirš tant laiką ir erdvę , dieną ir naktį , bet kokiomis są lygomis: ar restorane, paplū dimyje ar ekskursijų po vieš butį metu. Ar yra š iame pasaulyje didesnio dž iaugsmo už š į ? Ir abejoju, ar tokiomis są lygomis, jei turė č iau 7 ar 14 dienų , į spū dž iai galė tų iš sekti tiek kiekybe, tiek suvokimo gyliu. Ir to priež astis slypi ne mano subjektyviame kū rybinė s prigimties savitoje, o objektyvioje ne tik SUNRISE Diamond Resort, bet ir apskritai Egipto bei Raudonosios jū ros gamtoje.
Beje, prisimenu, kaip aš pradė jau suprasti Krymą praė jusio amž iaus 80-aisiais.
Dabar prie Raudonosios jū ros, kaip anuomet Kryme Aluš toje, man atsiskleidž ia naujas Tiesos paž inimo lygis. Tik tada Gamta sukū rė tiesą apie subtropinį klimatą natū raliomis są lygomis. O dabar – natū ralus tik Raudonojoje jū roje, o pakrantė je – dirbtinis. Bet ir č ia, ant kranto, ž mogaus vaidmuo gimstant š iam graž uoliui, tik kaip katalizatorius: daugiau gė lo vandens, sumaniai planuoti, sodinti ir kruopš ti priež iū ra...O visa kita padarys pati gamta ir klimatas. palankus tam - dykumoje augs oazė , maloni akiai ir gydanti kū ną bei sielą ! Gamta pakels palmes į deš imties metrų aukš tį , atskleis nuostabiai graž ius ž iedpumpurius, padengs veją puriu ž olių kilimu, vaisius ir uogas apipils gydomuoju nektaru...
Ir visa tai stebė jau SUNRISE Diamond Resort ir raš iau š ias eilutes iš š io grož io prigimties.
Ar yra š iame pasaulyje didesnio dž iaugsmo už š į?
Atsisveikinimo iš ė jimas į relikvijų kampelį
Ir, viduje nesuvarž yta – š i audra buvo tokia stipri, kad praū ž ė . Iš pradž ių tai pasireiš kė aš aromis, kurios be perstojo tryš ko iš akių , o paskui iš vidaus iš sprū do tikras nevilties š auksmas, panaš us į suž eisto ž vė ries š auksmą ...
"Apsiž valgyti! Apsiž valgyti! “, - nuskambė jo už manę s maldavimas, pamaž u blė sdamas: „Ž iū rė k! Apsiž valgyti! . . „Bet kaž kodė l ž inojau, kad, ž velgdamas atgal, amž inai ir tvirtai prisiriš iu prie š io relikvijų pasaulio, galbū t net amž inai liksiu tame pasaulyje ir niekada negalė siu jo palikti. Ir todė l jis vis labiau nuo jo tolsta, palaipsniui plonindamas ryš io su juo giją . Mano fizinė esmė triumfavo, ir tik dvasinė esmė vis labiau kentė jo, savo kanč ią apreikš dama jau nevarž omu riaumojimu ir aš arų srove...
Nuė jau į barbariš ką savo gentainių – „ž monių “ pasaulį . Tiesą sakant, grį ž au į save, į savo materialios esmė s pasaulį , fizinę tikrovę.
O kad iš pildyč iau reliktinio koralinio pasaulio testamentą , privalau susprogdinti š į (o kartu ir mano) fizinį pasaulį iš vidaus. Ir tai akivaizdž iai ne man.
Vis labiau tolstau nuo relikvijų pasaulio. Ir š is iš vykimas nebuvo skaič iuojamas ž ingsniais ar metrais nuo kranto, kur reiš kė si Ž emė s istorija ir buvo jauč iama artė janti agonija...Palikau kaž ką reikš mingesnio ir nesuvokiamo ž mogaus protui ir są monei. Tuo pač iu kaltinau save, kad atsitraukiau nuo tų , kurie manimi taip pasitikė jo ir tikė josi, kad galė siu jiems bent kaž kaip padė ti...
Visa tai raš iau iš gamtos, nepraleisdama nė vienos smulkmenos, nes ž inojau, kad po akimirkos ar dviejų atsiras kitos materialinė s ir fizinė s problemos ir visos mano vizijos apie subtilų pasaulį , kaip sapnas, nepaisant jų ryš kumo ir į spū dingumo, iš nyks. amž inai, ir aš net negaliu to prisiminti apskritai.
Dienos š viesą savo vietoje danguje pakeič ia pilnatis. „Š venta vieta niekada nebū na tuš č ia“, – taikliai sako populiari patarlė . Ir dabar matau tam patvirtinimą : Mė nulis perė mė iš Saulė s, nors ir neš vieč ia taip ryš kiai, bet vis tiek rodo jo buvimo matomumas naktį , kaip naktinė ž vaigž dė . Mė nulis taip pat turi savo palyda – iš daugybė s ž vaigž dž ių . Jų bū tų daug daugiau, jei Mė nulis jų neuž gesintų savo ryš kesne š viesa.
Tač iau niekas š iame nakties pasaulyje, iš skyrus mane, než ino, kad Mė nulis neturi savo š viesos: bū tent ji, kaip veidrodis, atspindi Saulė s spindulius, nuė jusius ilsė tis po vakaro auš ros, kur kalnų virš ū nė s paskyrė savo sargybinius ramiam dienos miegui dangaus š eimininkui. Ir aš tai ž inau, nes lankiau mokyklą ir studijavau fiziką . Jei ne š is apgailė tinas mano gyvenimo faktas, aš š į Pasaulį suvokč iau visiš kai kitaip, su visu jo ž avesiu - su Sielos pojū č iais, o ne su savo ydingu protu...
Tač iau praeities negalima iš trinti.
Mė nulis Ž emė je taip pat turi savo pasekė jų . Daugybė bangų nuo horizonto ir beveik iki pat kranto atspindi jos š viesą , ž aidž ia su ja, tarsi norė tų iš mesti virš vandens pavirš iaus. Ir iš š ių geltonų atspindž ių jū ros pavirš iuje susidarė platus mė nulio kelias, einantis į tolį ir ten siaurė jantis iki taš ko. Š is kelias toks kerintis ir viliojantis, kad norisi ant jo tiesiog paš okti, tiesiai nuo skardž io ir bė gti juo, vos palieč iant jo auksinę dangą kojomis...Bet, deja! Vė lgi, ta pati piktybiš ka fizikos mokykla neleidž ia man to daryti ir atima iš manę s tokį malonumą ...
Visa pakrantė yra visiš kai veikiama mė nulio š viesos. Viską apš vieč ia jos pieniš kai matinė š viesa. Ir todė l kiekvienas objektas ant kranto meta neryš kų š eš ė lį ant ž emė s. O š iuose š eš ė liuose bandai rasti naktinių gyventojų : į vairių pabaisų ir kikimorų . Jū s tiksliai ž inote, kas jie yra.
Juk negali bū ti nakties be nuolatinių jos gyventojų . O kur jie gali pasislė pti, jei ne š eš ė lyje? Neiš eik į ryš kią mė nulio š viesą ! Bijoč iau jų ir bė gč iau į savo saugų prieglobstį - į vieš buč io kambarį , bet smalsumas ir noras pieš ti naktį iš gamtos ir visko, kas joje vyksta, paima virš ų . Ir aš mė nulio š viesoje skubu savo gremė zdiš ka raš ysena į raš yti viską , ką matau, o juolab tai, ką jauč iu, kol iš jo dingsta tas ar kitas naktinis reiš kinys ar į spū dis.
Č ia, prie jū ros, vė juota. Tik ten, virš uje, dar vaikš to vė jelis, o ant stiebo plevė suoja rož inė vė liava. Egipte sausio mė nesį retas atvejis, kai naktį , pradedant nuo vakaro, vė jo malū nas neparodo ž iauraus bū do. Taigi turiu galimybę su tam tikru komfortu grož ė tis ir mė gautis naktimi virš Pietų Sinajaus.
Dieninį triukš mą ir nenuoseklų poilsiautojų š urmulį pakeitė nakties tyla.
Kaž koks gilus, tarsi plataus mū sų Pasaulio š ulinio dugne, slypi š i nakties tyla. Tik bangos iš matuotai oš ia savo keteromis palei pakrantė s juostą , kartais purslų , kai atsitrenkia į uolą . Apskritai naktį jie yra ramū s ir paklusnū s. Juk dabar ji – pasaulio meiluž ė . Ir tai mane netgi š iek tiek nustebina: Saulė negali nuraminti nepaprastai skaisč ios „gamtos vainiko“ - ž mogaus ir kitų sausumos gyventojų , o Naktis surado kontrolę visiems! Didelė nakties galia (o gal burtai? )! Bet aš nebijau š ių naktinių burtų , jei jie iš tikrų jų egzistuoja: ant manę s, paš ventinto Peč ersko lavroje, medinis kryž ius ant atš iauraus siū lo ...
Naktis visus už migdė , panardino į naktinį transą . Visi, iš skyrus Jū rą . Jū ra ir toliau budi, ypač jos gelmė se.
Nepaisant kvailos ir pusiau aklos nakties (buvo jau apie treč ią valandą ), man vis tiek buvo leista (Jos Didenybė Naktis leido) apž iū rė ti jū rą ir dangų , jų spalvą . Mė nulio š viesa pati koreguoja visas spalvas ir atspalvius, daugiausia juodos, pilkos ir sidabrinė s. Ir visi jie atsispindi jū roje ir danguje. Pilka prie kranto nuo seklių povandeninių koralų , o paskui juoda, gal net tamsiai mė lyna arč iau kranto. O dangus virš horizonto, tarp juodosios jū ros ir likusio dangaus, į domu, pilkas, tarsi blankus š vytė jimas. O tokia dangaus spalva virš horizonto paaiš kinama optiniais reiš kiniais...
Nebaigę s sakinio pagavau save galvojantį , kad ir vė l visus mū sų Pasaulio reiš kinius aiš kinu fizikos dė sniais, pamirš damas, kad mū sų Pasaulyje reikš mingą vietą už ima astralinis pasaulis, dvasinis pasaulis, kuris jį persmelkia visur, kurių są vokos ir vaizdai gali prieinamai ir spalvingai apibū dinti bet kurį procesą arba mū sų Pasaulio reiš kinį , kas buvo padaryta aukš č iau su keliais pavyzdž iais.
2017 m. sausio 12 d ketvirtadienis
Paskutinė ž iemos kurorto diena
Vienuolika valandų . Mano ž iemos SPA jau pasibaigė . Laukia, artimiausiomis valandomis – maiš ų krovimo, iš ė jimo iš kambario š urmulys, kambario raktų ir kortelė s paplū dimio rankš luosč iui į teikimas registratū roje, paskutiniai pietū s ir iš vykimas į oro uostą.
Kadangi planas - bū tinai apž iū rė kite kambarį iki 12:00 ir ankstyvas pervež imas (15-10), su vė lyvu iš vykimu (19:00). Vis dar nesuprantu, kodė l iš vieš buč io reikia iš eiti likus keturioms valandoms iki lė ktuvo iš vykimo, kai kelias į oro uostą trunka ne ilgiau kaip dvideš imt minuč ių ...
Ir todė l mano kasdienybė suspausta iki ribos: pusryč iai, pora valandų prie jū ros, o pusę vienuoliktos jau turė č iau bū ti kambaryje – susikrauti daiktus, kad iki dvylikos, kaip ir tikė tasi, galė č iau atlaisvinti. kambarys.
Viskas klostė si gerai, kol neį ė jau į savo kambarį ir pradė jau krauti daiktus. Ir tai buvo pusvalandis iki iš siregistravimo. O tada pasigirsta beldimas į duris ir valytoja neklausiusi į lenda į kambarį ir pradeda valyti. Ir dar tik pusė vienuoliktos! Turiu asmeninio laiko dar pusvalandį ! Aš tai toleruoju.
Viską jau susidė jau į krepš į . Priž iū rė toja vonioje su kaž kuo maiš osi, kartais spokso į mane. . Toleruoju jo į ž ū lumą , atrodo, kad mano auklė jimas neleidž ia jo taip iš neš ti iš kambario.
Tegul, manau, ž mogui patinka valymas, nes netvarkė kambario kas penkias dienas (mano gera siela kartais atleisdavo nuo tokios pareigos, nes aš , kaip ilgametę patirtį turintis bakalauras, galė č iau ir pati susitvarkyti ). Bet, apgailestauju, valytoja manę s nesuprato arba apsimetė , kaip arabai iš mano, kad nesupranta, kada jiems tai naudinga. Ir kai aš pradė jau klijuoti maiš elį plė vele ir juostele, jis ž valiai priš oko prie manę s ir taip pat ne maž iau į kyriai pradė jo man „padė ti“, tiksliau, trukdyti. Be to, pabaigoje jis taip pat papraš ė dovanų plonos juostos. Aiš ku, nedaviau, nes skaič iavau kaip unikalų antspaudą ant maiš elio, nes tokia lipni juosta parduodama tik Kijeve. Galų gale arabas mane pagavo ir aš jį iš spyriau.
Aš kaltas, net arabų valytoją iš provokavau kaž kokiam neigiamam veiksmui.
Po to seka grandinė : porteris (arba mikroautomobilio vairuotojas) – sandė lininkas. Ir kas gali prisiimti asmeninę garantiją dė l daiktų saugumo ir saugumo š ioje grandinė je? Vieš buč io savininkas? - Visai ne! Į siregistravus į vieš butį jums pateikiamos perž iū ros instrukcijos, kuriose aiš kiai paraš yta, kad vieš buč io administracija neatsako už daiktus, paliktus už seifo ribų...Bet jū s jau iš sikraustė te iš kambario ir atsisveikinote su seifu. Ir todė l pasą , likusius pinigus, fotoaparatą , neš iojamą jį kompiuterį , telefoną ir kitus vertingus daiktus privaloma neš tis po vieš butį didž iulio krepš io pavidalu tris valandas. O visa kita, kartais, tau ne maž iau vertinga ir reikš minga? - Palik tai „dė dei“. Savo krepš į , už klijuotą plė vele ir juostele, palikau ant „dė dė s“ ir aš.
Darant prielaidą , kad valytojos, durininko ir sandė lininko atlyginimas per ekonominę krizę menkas, o jie gali „už sidirbti papildomai“, kaip sakoma Odesoje, „pavogti ant smulkmenų “, vis tiek kaž ką palikau krepš yje.
Bet jokiu bū du ne kaip Ievos ž altys su rojaus obuoliu, o todė l, kad likus trims valandoms iki iš vykimo visko nesineš iuosi! ..
Kokia buvo mano nuostaba, kai po trijų valandų , likus dvideš imč iai minuč ių (! ) iki į sė dant į persė dimo autobusą , radau barbariš kai nuplė š tą plė velę , lipnią juostą ir apverstus buities daiktus: drabuž ius, kelionei paruoš tą maistą ir pan. Trū ko tik smulkmenų , kai kurių maisto produktų ir gė rimų skardinė se, kurias galima greitai „sulydyti“. Tuo pat metu mano protestas prieš neteisė tą mano asmeninių daiktų atidarymą iš vykimo iš vakarė se sulaukė nesusipratimo tiek tarp vieš buč io administracijos, tiek tarp Anex Tour atstovų.
Visas tekstas: „Atostogos Egipte“ https://www. facebook. com/sashasim. Egiptas/
O knygoje: Sasha Sim. Raudonoji jū ra: ž emiš kojo rojaus kampas. Kelionių už raš ai iš Egipto. - Kijevas: SIM & HAM leidykla, - 2017. - 535 p. , iliustr. ISBN 966-8802-17-9
© Sasha Sim (Aleksandras Golovko), 2017 m
Susiraš inė jimo paž intis su vieš buč iu "SUNRISE Diamond" 5 *
„Sunrise Diamond Resort 5 *“ yra vienas iš vienuolikos „Sunrise Resorts & Cruises“ tinklo vieš buč ių , iš kurių trys, į skaitant tą , kuriame nereikė s ilsė tis, yra Š arm el Š eiche, o š eš i – Hurgadoje, ir po vieną Marsa Alame ir Makadyje. Š iam tinklui taip pat priklauso septyni kruiziniai laineriai.
Vieš buč io į traukimas į tokį didelį vieš buč ių tinklą „Sunrise Resorts & Cruises“ už tikrina klientų aptarnavimo stabilumą ir patikimumą kiekviename tinklo vieš butyje, net ir esant dideliems finansiniams ir ekonominiams sukrė timams atskirose jo grandyse.
Vieš butis yra Š arm el Š eiche, Ras Um El Side, Hadabos rajone, Om El Seid plokš č iakalnyje. Iš š iaurė s vakarų ir vakarų jį supa kalnai, kurie saugo nuo vė jų ir garantuoja patogią vieš nagę net ž iemą . Vieš butis turi gana didelę teritoriją – 20 hektarų (tai yra 200.000 kv. m.
), esantis pirmoje jū ros pakrantė je (paplū dimio ilgis 230 m), 4 km nuo miesto centro ir 7 km nuo Naama į lankos.
Vieš butis yra netoli oro uosto, kuris už tikrina greitą pervež imą (20-25 min. ), tač iau su są lyga, kad bendras autobusas nepriveš į tolimiausius vieš buč ius, tada valandos neuž teks. Tai atsitiko man iš vykstant, kai 20 km kelyje buvo praleista daugiau nei valanda. Bet, kaip man, tai buvo naudinga kalbant apie paž intinę kelionę po Š arm el Š eichą ir jo vieš buč ius, kurių vienas (beje, Grand Rotana Resort & Spa 5 *) mane patraukė komforto prasme, sprendž iant iš savo iš vaizdos. daugiausia kitai kelionei Egipte. Dar kartą į sitikinau Blogio pavertimo Gė riu naudingumu ir patarlė s teisingumu: „Nė ra blogio be gė rio“.
2015 metais buvo atidarytas naujas vandens parkas ir dabar vieš butis tapo dar patrauklesnis š eimoms su vaikais.
Netoli vieš buč io, paž odž iui deš imt minuč ių pė sč iomis, yra Il Mercato – Š arm el Š eicho verslo rajonas su daugybe biurų , kavinių , restoranų , mados parduotuvių , amfiteatru ir graž iu „mini traukiniu“ turistams, kursuojanč iu gatvė mis. maž as miestelis mieste. Pabrė ž iu, kad Il Mercato – prabangus ir elitinis verslo rajonas. Ir nebė ra originalių suvenyrų parduotuvė lių su į sveč ius kvieč ianč iais arabais, paž į stamų iš Egipto, jokių už deganč ių arabiš kų vakarų su pilvo š okiais ir sijonais ir pan.
Kiek toliau yra populiarus pramogų kompleksas „Alf Leila Wa Leila“ („1000 ir 1 naktis“), kur dienos metu galima nemokamai nuvaž iuoti pasiž iū rė ti ir nusifotografuoti arabiš kų pasakų siuž etų fone. Negalė jau nepasinaudoti tokia dž iugia galimybe, tai liudija mano nuotraukos.
Vieš buč ių apž valgos
Kad nepakliū tų į bė dą ir neatsidurč iau labai negraž ioje situacijoje, kaip buvo mano pirmosios, ne visai sė kmingos paskutinė s minutė s kelionė s metu (iš vykimas buvo praė jus dvylikai valandų nuo kelionė s į sigijimo), padariau. taisyklė pirma susipaž inti su vieš buč iu ir są lygomis jame, o taip pat apie jū rą , koralus ir rifus, dė l kurių , tiesą sakant, ir važ iuoju į Egiptą . Ir, visų pirma, perskaič iau atsiliepimus apie poilsiautojus š iuose vieš buč iuose. Tai kartais už trunka net kelias dienas. Tač iau perskaič ius deš imtis tokių atsiliepimų , ypač literatū rinių , o ne sausai statistiš kai iš sakytų , susidaro į spū dis, kad š iame vieš butyje jau lankė tė s, o jei pasirinksite, tai jau važ iuosite į paž į stamą vieš butį . Tiesa, be administracijos komplimento chalato, š lepeč ių ar vaisių krepš elio pavidalu...
Atsiliepimai daž niausiai yra objektyvū s ir subjektyvū s, pavyzdž iui, mokami straipsniai ž iniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. tinklai.
Pastarieji, ž inoma, turi bū ti nedelsiant iš ravė ti, nekreipiant dė mesio į jų pagirias odes. O juos atskleidž ia pateikimo stilius, tarsi vieno ž mogaus paraš ytas ir kopija. Tokius atsiliepimus gali raš yti tik rusakalbiai animatoriai, besidomintys vieš buč io administracija. Taigi jie raš o, kurdami teigiamą , bet daž nai klaidingą savo vieš buč io į vaizdį . Jų apž valgos – tarsi tinklai, kurie steigia „nekokybiš kus“ vieš buč ius, siekdami sugauti „siurbė lius“ – patikimumo aferisto aukas. Tač iau apie tokių atsiliepimų klaidingumą suž inosi tik tada, kai patiki tokiais atsiliepimais, nusiperki turą ir už suki į š į vieš butį...
Tač iau visų pirma – kurorto pasirinkimas. Tai, ž inoma, visų pirma priklauso nuo asmeninių finansinių galimybių ir nuo sezono. Man patinka Egiptas visiems, mano atž vilgiu, rodikliai.
1. Nebrangu, kol rusai į jį neuž plū do, kaip ir anksč iau, o kainos sumaž intos iki maksimumo.
Taigi pagal š į rodiklį rekomenduoju visiems, turintiems ribotus materialinius iš teklius.
2. Visus metus paplū dimio sezonas – vasara!
3. Nuostabi Raudonoji jū ra, viena geriausių pasaulyje!
Galbū t to už tenka norint sustoti ties Egipto, kaip atostogų š alies, pasirinkimu. Toliau – Š arm el Š eichas, Hurgada ar bet kuris kitas kurortas – nesvarbu. Bet aš visada renkuosi Š arm el Š eichą arba Hurgadą . Ir, jei į manoma, pirmoji paplū dimio linija. Jei į kurortą vykstate pirmą kartą , tuomet geriau rinkitė s vieš buč io kategoriją didė jimo tvarka: nuo trijų iki penkių ž vaigž duč ių . Bet jokiu bū du ne atvirkš č iai! Ta proga net pagimdž iau aforizmą : „Alkoholis ir vieš butis turi bū ti imami aukš tė janč iais laipsniais ir ž vaigž dė mis“. Pirmuoju ir antruoju atveju aiš ku kodė l...Nors bū na, kad š ios dvi charakteristikos – atstumas nuo jū ros ir kategorija – kainai tikrai neį takoja. Kartais net geras „penketukas“ yra pigesnis nei vidutinis „trys“.
Tač iau mano bū das nustatyti konkreč ias tokias iš imtis bus aptartas toliau. …
2017 m. sausio 7 d š eš tadienis
Kijevas. Kalė dos. Prieš iš vykstant į Egiptą
Ar nuo vakar š altis pasiekė -5? Nuo -18! Tai ž iemos š ventė ! Ne taip, kaip ankstesniais metais, net ir Naujų jų metų iš vakarė se – atlydis ir plikledis. O š iemet ir Naujų jų metų naktį buvo nedidelis š altukas.
O dabar jau dvi dienas dž iaugsmas Gamtai: atsiranda galimybė atsikratyti visokių nevertų gyvybė s stichijų , kurios gali vesti Gamtos vystymą si ne pač iu geriausiu keliu. Ir todė l ž alingas gamtai. Dar pora laipsnių š alč io ž emiau, bet savaitę be pertraukos – ir už š alo visa nepadori infekcija – bū tų liepę s ilgai gyventi!
Bet kaip su Ž mogumi? Tebū nie man atleista mano než moniš ka, permatoma už uomina...Neteigiu, kad esu ž monių visuomenė s už kratas ir todė l turė č iau sustingti kaip kokia infekcija Gamtoje. Bet aš bijau š alč io. O man -20?
Nuo š alč io – didelė s neigiamos pasekmė s, jei nesuš ilsiu. Ir todė l susiklostė taip, kad š ioms penkioms didelių š alnų dienoms iki sausio tryliktosios kaip pavė luotas migruojantis paukš tis skrendu į Afriką , į š iltus kraš tus, prie ne maž iau š iltos jū ros. Tiesa, nuo praė jusių metų rudens tai jau antras kartas: tuomet, lapkrič io viduryje, skridau į Hurgadą š vę sti gimtadienio vieš butyje Mirage New Hawaii 4 *. Myliu save, tiksliau, savo mirtingą jį kū ną ir taip kartais jį gadinu. Juk ne taip lengva mano kū nui savyje neš tis mano maiš tingą Sielą . (Bet tai jau atskiras pokalbis kitam kartui).
Pakeliui į oro uostą
Taip ir susikroviau nedidelį krepš į (kam man tiek reikia penkioms dienoms vienam? ) Ir deš imtą ryto iš ė jau iš namų , kad per dvi valandas atvykč iau į Boryspilio oro uostą , registruodamasis skrydž iui į Š armą . El Š eichas.
Troleibusas palei Oboloną , metro...Jau pusė dvylikos ir mes, važ iuodami nuo Vydubyč ių , kuriam laikui iš tunelio tamsos iš siverž iame į Dniepro platybes. Skrendame su strė le, purtydami š onus. O virš Dniepro tvyro pilka migla arba nuo krintanč io sniego, arba nuo ž iemos rū ko. Bet, man atrodo, dvideš imties laipsnių š altukas už š aldė mikroskopinius ore plū duriuojanč ius vandens laš elius, kurie tyliai sklando erdvė je tarp ledu padengto Dniepro ir dangaus...
Atokiau, už antrojo tilto – „Hidroparkas“. Snieguota ir balta. Ir jauč iasi, kad visumą suriš a š erkš nas. Tač iau Hydroparką prisimenu kaip vasarą ir paplū dimį . Ir visų pirma todė l, kad dabar einu link vasaros, prie š iltos jū ros, kuri Kijevo dvideš imties laipsnių š altos ž iemos są lygomis atrodo nereali...
Metro traukinys porą minuč ių vaikš č iojo laisvė je ir vė l nematoma elektros jė ga buvo iš trauktas į pož emį – į metro statybų aikš tyno labirintą.
Ratai vė l tyliai dunkstelė jo bė gių sandū rose, aidė dami nuo glaudž iai iš dė stytų tunelio sienų . Metro traukinys nė rė į pož emį...Ir tik kartais, ir labai trumpam, iš š oka į „Dievo pusiau š viesą “ - į metro stotį , kad iš vemtų porą deš imč ių ž monių . pati, pasiimk naujus ir skubė k toliau, priartindama mane prie tikslo – Boryspilio oro uosto.
Susiž avė ję s viso š io proceso į raš u, nepastebė jau, kaip automobilis nuriedė jo iki kitos metro stoties – „Charkovskaya“, kuri buvo mano pervež imui. Ir, atsigavę s, paskutinę akimirką prieš už darydamas duris iš š oko, nepamirš damas paimti krepš io. Iš einu iš metro. Kijevo pakraš tyje š alnos dar labiau. Ir dž iaugiuosi, kad po odine striuke pakiš au dar tris megztinius. Tač iau ilgai tuo dž iaugtis nereikė jo: stotelė je manę s laukė naujas, dar didesnis dž iaugsmas - visiš kai naujas „koziris“ autobusas į oro uostą.
Ilgai neprisiverč iau elgetauti ir, iš davę s daiktus į bagaž inę , į š okau į š iltą ir patogų jos vidų . Ir pirmoji staigmena: per pastaruosius du mė nesius bilieto kaina pabrango lygiai pusantro karto. Tyliu, bet piktu ž odž iu jis prisiminė bankrutavusius bankus, spartė janč ią infliaciją Ukrainoje ir t. t.
Važ iuojame lė č iau nei į prastai, greitis penkiasdeš imt kilometrų per valandą , ne daugiau. Ir bū k atsargus. Kelias be sniego, pakelė se – sniego pusnys. Bet vaizdas į nuvalytas kelio sankasas pasitikė jimo nekelia: kaž koks neį prastai pilkas, matyt, po už vakar atlydž io vietomis pasidengę s ledo pluta. Tai paaiš kina mū sų lė tą eismą...
Boryspilio oro uoste
Nepaisant to, stebė tinai greitai, maž daug per dvideš imt minuč ių , ir mes jau artė jame prie „Borispolio“ oro uosto terminalo „D“.
Iš sikrovė me, iš karto prie į ė jimo perė jome muitinė s kontrolę nenusirengę , o nusirengę (virš utiniai drabuž iai): rė mo metalo detektorius reaguoja net į nedidelę metalinę sagtį ant dirž o...
Ir atsiduriame registracijos salė je, savotiš koje oro uosto „rū binė je“, kurioje, be daugybė s registracijos langelių su didelė mis informacinė mis lentomis virš kiekvienos, yra ir kavinė , daug suoliukų laukti. ir mokama (70 grivinų ) vyniojimo maš ina, š alia svarstyklių (nemokamai). Tik tuo atveju dar kartą paklausiau apie nemokamą svė rimą , atsakydama sulaukiau reikš mingo patvirtinimo, pavyzdž iui: „Aš pats maloniausias ž mogus – gauk! » Pasinaudojau „nemokama“ – pasisvė riau bagaž ą ir į sitikinau, kad tai normalu. Bet nustebau, kad mes, Ukrainoje, už dyką galime turė ti ką nors kita...Man buvo gė da svertis, ž velgdama į niū rų pakuotojo veidą . Iš karto prisiminiau nemokamas bagaž o pakavimas Hurgados ir Š arm el Š eicho oro uostuose.
Civilizacija ...Ir taip pat apie tai, kaip paskutinį kartą iš meč iau maistą į š iukš liadė ž ę , kad „sureguliuoč iau“ svorį iki 23 kg ...
Registracija prasidė jo anksč iau nei tikė tasi likus dviem valandoms iki iš vykimo. Š į kartą nespė jau, kaip ir ankstesnė se kelionė se, apmą styti ir į sisavinti laukimo salė s į spū dž ių , juos smulkia raš ysena suraš ant ant popieriaus lapo „aš tuonios“...Bet gavau vietą prie lango. - patogus stebė jimams skrydž io metu ir fotografuojant ...
Ir netrukus atė jo š is momentas, po trumpalaikių pasų kontrolė s procedū rų , patikrinimo prieš į laipinimą , dabar, be nusirengimo, bet jau su nusirengimu, siekiant atpaž inti teroristinius „ginklus“, kelionė į daugybę neapmuitinamų parduotuvių ir lipant į lė ktuvą.
Bet, be to, prieš nusileisdamas valandą pro didž iulį panoraminį langą -sieną , iki pat lubų , stebė jau, kaip ritmingai maž daug 10 minuč ių laikotarpyje kyla ir leidž iasi į vairių oro linijų lė ktuvai ir maudosi debesyse. sniego, kurį kelia jų variklių sraigtai. Lė tai susirietė po nusileidimo, lydimas automobilio su mirksinč ia š viesa ir mū sų lė ktuvu. Iš jo keleiviai buvo iš kraunami į ilgą „ž arną “, o jų bagaž as – ant vež imė lių . Tada lė ktuvą supo daugybė automobilių ir maš inų bei ž monių geltonomis uniformomis: jie greitai paruoš ė lė ktuvą naujam skrydž iui...Susikrovė me viską , ko reikė jo, į skaitant: bagaž ą , spinteles ant ratų su atsargomis, supylė me maistą į lė ktuvo pilvo ir už teko keliems skrydž iams tonų ž ibalo. Ir jie pakvietė mus į lipti.
Tą kart apniukę keleiviai (o jie tikrai buvo, kaip be to apsieiti po duty-free? ) Neiš sikrovė savo daiktų ir dė l to laiku pasiekė kilimo ir tū pimo taką.
Mums ir jiems pasisekė , nes buvo kita, iš tikimesnė aviakompanija – AZURair Ukraine.
Kilimas – skrydis – nusileidimas
Kaip į prasta, lė tas ir atrodo labai ilgas, bet į spū dingas riedė jimas iki kilimo ir tū pimo tako. Trumpas sustojimas, kaip ir prieš š uolį . Staigus trū kč iojimas staiga į sigalė jus absoliuč iai tylai, prieš tai skirtingais balsais riaumojanč ios keleivių minios orlaivio salone. O septintoje paž ymė toje skersinė je juostoje ant kilimo ir tū pimo tako ratai yra nukritę nuo ž emė s ...
Kiekvieną kartą š ioje situacijoje iš gyveni neį prastą jausmą , bet negaliu to paaiš kinti ž odž iais. Š iuo metu lė ktuvas pakyla nuo ž emė s, jautiesi tarsi atitrū kę s nuo ž emiš kojo pasaulio ir persikė lę s į kitą , než emiš ką pasaulį , bet kol kas mū sų materialaus pasaulio Erdvė s-Laiko ribose...Bet tu esi š is nusilenkimas tik akimirkai, kurį nutraukia audringi dviejų š imtų keleivių plojimai diriž abliui kapitonui ir pilotams, taip meistriš kai atliko kilimo manevrą
. Aidas prislopintas, tarsi didelių kruš os smū gių smū giai į orlaivio odą iš iš orė s, rieda per saloną ir nutyla, vė l suteikdamas erdvė s dviejų š imtų keleivių polifonijai, burbantiems kaip ž ą sys dideliame narve. Iš skyrus vieną . Viso to tyliai klausausi ir iš gyvenimo dedu ant popieriaus lapo bū simų straipsnių ir esė eskizų pavidalu ...
Kiek kartų jau esu pakilę s, bet nepaliauju stebintis š ia galia, kuri pakelia į orą deš imtis tonų sveriantį lė ktuvą . Ir tik į tai, kad „maitina“ kokiu š imtu kilogramų ž ibalo. Tas paprastas ž ibalas, kuriuo vaikystė je mama pripildydavo „kerogų “ ir ant jo gamindavo maistą , ar kaimo namo krosnyje kū rendavo malkas...
Po vieno ar dviejų , kaip man visada atrodo, pavojingų posū kių , kai lė ktuvas pakrypsta taip, kad galė tų nukristi ž emyn, pakilti periodiš kai už dė jus ausis ir pasiekus kreiserinį aukš tį bei greitį , pasigirsta ilgas monotoniš kas „dundė jimas“ varikliai ir lė tas lainerio judė jimas ž emiau esanč ių debesų atž vilgiu. Kartais atrodo, kad lė ktuvas nejudė damas sklandė ore su į jungtais varikliais.
Skrendame, sprendž iant iš Saulė s, į pietvakarius, nors Egiptas yra tiesiai į pietus. Tai suprantama, mes skrendame toliau nei Krymas, Sevastopolis su Rusijos karinė mis bazė mis, tarp jų ir raketomis – ne iš ž alos. O kad „draugo“ neerzintų , nes visko gali nutikti...Ir tik po maž daug valandos sukame tiksliai į pietus. Orlaivis kartais dreba ir stipriai vibruoja oro kiš enė se. Pro langą matau, kaip didele amplitude vibruoja orlaivio sparnų galiukai.
Bet aš tikiu ir visiš kai pasiduodu vieno iš patikimiausių pasaulyje Boeing-737 orlaivių projektuotojams ir kū rė jams, todė l nusiraminu.
Atrodo, kad skrendame labai lė tai. Abejotina, kad laivo vadas praneš ė apie orlaivio greitį.800 km/h, pastebė tą lange. Negali bū ti! Atrodė , kad esame pakibę ore. O po mumis sniego baltumo lyguma, š iek tiek kalvota. Ir š ios „sniego“ kalvelė s meta nedidelius š eš ė lius už jų . Ir tik atidž iai į siž iū rė jus matosi, kad, palyginti su š ia „snieguota“ lyguma, mū sų lė ktuvas pamaž u juda į priekį . Ir imi stebė tis: kaip š is lė tas judė jimas leidž ia į veikti trijų tū kstanč ių kilometrų atstumą vos per keturias valandas? Ir č ia pat, tikriausiai, apgaudinė jami visi 200 š io lė ktuvo keleivių . Aš netikiu!
Gerai, galvoju, palauksim ir paž iū rė sim: ar tikrai po (jau) dviejų valandų bū sime Egipte, Š arm el Š eiche, ar nusileisime kur nors prie Odesos prie Juodosios jū ros? ..
Toks vizualinis į spū dis susidaro ryš ium su mū sų mą stymo inercija ir reiš kinių bei pojū č ių pririš imu prie į prastų kasdienių situacijų , kai atsiduriame są lygose, kurios gerokai skiriasi nuo ž emiš kų.
Prieš ingai vaizdiniam lė to greič io suvokimui – variklių ū ž esys. Ir jis toks galingas, kad net č ia, salone, už iš paž iū ros garsą sugerianč ios odos to nereikė tų girdė ti. Į sivaizduoju, koks paš ė lę s variklių riaumojimas už salono! Prisimenu, kad net bū damas Ž emė je girdi tai už deš imč ių kilometrų nuo virš tavę s skrendanč io lė ktuvo. Na, kaip galima lė tai skristi su tokia variklio galia, praktiš kai iš silaikant vienoje vietoje? Ir pamaž u pradedi tikė ti, kad skrendame labai greitai.
Ir stebė tina, kad š is duslus ū ž esys lė ktuvo viduje, su tokiais paš ė lusio riaumojimo lauke į rodymais, negą sdina ir netrikdo – tarsi skambė tų po ausimi ant ž emė s. Prieš ingai, tai ramina ir netgi tam tikru mastu dž iugina! Kodė l? Taip, nes jis č ia, deš imties kilometrų aukš tyje – tavo gyvybė s garantas! O kas gali bū ti mieliau už gyvybę suteikiantį garsą ? Be to, nustokite ū ž ti, kol neatsidursite Ž emė je, tai tolygu tragedijai ir mirč iai. Taigi jū s periodiš kai klausotė s š io ū ž esio ir, neduok Dieve, net iš girsti bent kiek nutrū kstamą jo monotoniš ką garsą ! Taip jū sų protas patvirtina ir verč ia tuo patikė ti. Ir tu tiki, kad jei š is dū zgimas iš nyks, kartu su juo iš nyks ir tavo gyvenimas! Paradoksas? - Taip! Bet taip yra.
Be to, pagal š į ir taip „dž iaugsmingą “ garsą (o ne ū ž esį ) net leidž iu sau trumpam, maž daug penkiolikai minuč ių , už migti...Sakyk, kas tau patinka, bet nors skrendu už devintą kartą per metus, bet vis dė lto nemenkas nerimas manę s neapleidž ia, tiesa, daž niausiai pasą monė je: juk gyvybė s rizika č ia, deš imties kilometrų aukš tyje virš Ž emė s, didž iulė ! Ir todė l kū nas pirmai progai pasitaikius iš jungia fizinį kū ną , panardindamas jį į reabilitacinį miegą.
Tai jau antrasis (po iš paž iū ros lė to greič io) pavyzdys, kad atsidū rė te kitame pasaulyje, kuriame fizikos dė sniai negalioja (jū sų pojū č iuose). Ir apskritai jū s pradedate abejoti, kad mū sų pasaulis objektyviai egzistuoja, ir, kaip sako kai kurie filosofai, tai yra mū sų subjektyvių idė jų vaisius ...
Pabundu nuo aš traus kavos ir tirpios grietinė lė s kvapo. Prie jū sų eilė s privaž iavo vež imas ir besiš ypsanti stiuardesė siū lo: „Arbata? Kava su grietinė le? Vanduo?
„Renkuosi kavą , geriu vandenį...Visa tai į sisavinu: kava greič iau, kol karš ta, bet maž ais gurkš neliais, o stiklinę vandens iš tempiu apie deš imt minuč ių . Nesu didelė kavos ž inovė ir ją geriu labai retai, bet mano nuomonė apie š ią kavą – mė š las! Ir kaž kaip primena cikorijų kavos gė rimą „Vasara“ tose pač iose metalinė se skardinė se kaip ir tikroji tirpi kava, kuriuo taip dž iaugė mė s „negausiame“ praė jusio amž iaus aš tuntajame deš imtmetyje.
Ir raš au...Nelabai greitai raš au, bet stengiuosi suraš yti kuo daugiau į spū dž ių iš skrydž io. Bet neturiu laiko – jų labai daug. Taip ir stengiuosi viską prisiminti, į sigerti į save, kaip ką tik iš gertą kavą , kad vė liau galė č iau visa tai atkurti iki smulkmenų.
Ir vė l už miegu su raš ikliu rankoje per nebaigtą frazę ...„Valanda“, riaumojant varikliams ...
Atsibundu nuo neį prasto triukš mo lė ktuvo salone, pasikeitusio variklių ū ž esio kitu rež imu, balsų laidoje „Prisisek saugos dirž us! Mes ketiname nusileisti“ ...Ir daug kitų sunkiai suvokiamų dalykų.
Saulė jau per pusę colio nuo horizonto iliuminatoriuje, lė tai juda saulė lydž io link. Debesys po mumis tapo daug didesni ir labiau garbanoti, o atitirpusiose lopinė se tarp jų ė mė matytis net ž emė , ant kurios virtinė s takelių ir kelių . Ir maž os „ž aislinė s“ gyvenvietė s, jungianč ios š iuos marš rutus.
Salone iš jungiama š viesa - tai tam, kad jei „susitrenktume“, kad nebū tume kaip akli kač iukai, o pamatytume, kas ir kur...Varikliai iš jungiami, arba veikia tyliai maž iausiu greič iu , periodiš kai staigiai maž ė ja, sukeldamas keleivių š auksmus salone...Ausys taip pat kartais „už gula“, taip pat ir kilimo metu. Atlieki rijimo pratimus, atsistato slė gio balansas vidinė je ausyje.
Iki kito slė gio kritimo...
Galiausiai lange pasirodė kilimo ir tū pimo takas su š viesų juostele per visą ilgį . Lė ktuvas, tarsi pritvirtintas prie š ios š viesų juostos ir traukiamas betoninio kilimo ir tū pimo tako pagrindo bei dideliu greič iu, kuris pastebimas iš greito ž iburių mirgė jimo ir į vairių objektų kilimo ir tū pimo tako š one, priartė ja prie kilimo ir tū pimo tako. o važ iuoklė s ratai lieč ia betoninį kilimo ir tū pimo tako pagrindą . Vė l lė ktuvo odoje nuaidė jo keleivių plojimai, bet jau intensyvesni ir dž iugesni (dė l tokio garso yra, pasirodo, dž iaugsmas! ). Lė ktuvo korpusas, aidint keleivių plojimui, dreba nuo ratų smū gio į ž emę , vė liau toliau dreba nuo besisukanč ių ratų vibracijos ant betoninio nusileidimo betono pavirš iaus nelygumo. Į jungiama atbulinė eiga (variklis sukasi atgal) ir staigiai lė tė ja, lyg lė ktuvas nosimi bū tų patekę s į kokią klampią medž iagą.
Po poros sekundž ių atbulinė eiga iš jungiama, o lė ktuvas, jau sumaž intu greič iu, vis dar greitai rieda betonine juosta. Yra jei ne mechaninis, tai natū ralus stabdymas ant tankių oro sluoksnių ir nuo ratų trinties ant betono juostos. Taigi, sumaž ė jus greič iui, pajudame dar porą š imtų metrų , iki iš važ iavimo iš kilimo ir tū pimo tako, kur mū sų jau laukia automobilis su mirksinč iu mirksinč iu š vyturė liu, kuris turė tų palydė ti iki keleivių iš laipinimo vietos, o iš kur po poros valandų , papildž ius degalų , maisto ir vandens keleiviams, taip pat patikrinus orlaivio bū klę , pakrovus bagaž ą ir pač ius iš vykstanč ius keleivius, vė l ims tas pats Boeing-737 lė ktuvas. į orą keturias valandas...
O mes, atvykstantys keleiviai, dž iaugsmingi ir sujaudinti artė janč ių atostogų prie Raudonosios jū ros, greitai einame prie lė ktuvo iš ė jimo, kraunamė s į autobusą ir važ iuojame į Egipto oro uosto pastatą , kad praeitume muitinė s ir pasų kontrolę . . Po š ios privalomos procedū ros iš einame į prieš ingą terminalo pastato pusę , kur mū sų laukia bent keliolika, daugiausia didelių , persė dimų autobusų . Tač iau yra ir keletas maž ų „karoliukų “. Pasikrauname, laukiame paskutinio keleivio ir pagal mus lydinč io gido iš kelionių organizatoriaus TSU (vertingos instrukcijos) kiekvienas vykstame į savo vieš buč ius – tolimesnio poilsio „alma mater“...
Vieš butis Egipte
Net prie į ė jimo į vieš butį galite iš karto į vertinti, kas jū sų laukia, kokio lygio aptarnavimas, komfortas, maistas ir visa kita per visas jū sų atostogų dienas.
Ir jei jū sų vieš butis yra paskutinis vieš butis autobusų keleivių apgyvendinimo tinkle, tai jau vingiuojate galvą dė l ateities: kur, kas ir kaip...Pavyzdž iui, už važ iavome į Grand Rotana Resort & Spa 5 * vieš butis. Jau dabar vartų komplekto iš vaizda į spū dinga...Toliau – dar į spū dingiau. Be to, mū sų nerimą kelianč iu neramiu-teroristiniu metu saugumo priemonė s: apsauga su dideliu vokieč ių aviganių š unimi apž iū ri bagaž o skyrių dė l galimo sprogmenų pristatymo į vieš buč io teritoriją . Tač iau tai tik pirmoji patikrinimo eilė prie į ė jimo į vieš butį vartų – visi keleiviai, į skaitant tuos, kurie keliauja toliau į savo vieš buč ius. Dž iaugiamė s, kad visi kiti vieš buč iai, taip pat ir jū sų , negaus teroristinių sprogmenų.
Rusai Egipto kurortuose
Nors iš karto kyla klausimas: kam ir kam reikalingas š is terorizmas č ia, Š arm el Š eiche, vieš buč iuose tarp poilsiautojų?
Pagrindinis objektas ISIS teroristams – jiems „kenksmingos“ galios pilieč iams – Rusijai toks didž iulis kiekis, koks buvo iki 2015 m. spalio mė n. – Rusijos keleivinio lė ktuvo sprogimas virš Sinajaus, kuriame buvo daugiau nei du š imtai rusų , nė ra ten ilgiau. Keleiviai, daugiausia ukrainieč iai, taip pat iš tveria Rusijos agresiją ir patiria karo sunkumus, kaip ir Sirijos musulmonai. Atrodo, lyg broliai nelaimė je. Ir kodė l juos (tai yra mus) reikia susprogdinti? . . Ir todė l esame palyginti ramū s. Ramū s ir tie keli rusai, kurie per kabliuką ar sukč iai (tai pagal Ukrainos į statymą prieš dvejus metus draudė rusams nuo 16 iki 60 metų kirsti sieną ) kirto sieną ir tranzitu per Kijevą ar Charkovą skrenda atostogų į Egiptą . .
Tiesa, kaip prieš pusantrų metų , kai 2015-ų jų liepą atostogavau Hurgadoje, vieš butyje El Samaka Beach 3 *, per Rusijos oro desantininkų atostogas, į kyrū s Rusijos valstybė s „kovotojai“, š velniai tariant, buvo kaž kiek „supykę “, dabar jie yra daug kuklesni ir mū sų , ukrainieč ių , akivaizdoje neiš kelia savo pilietybė s ir, be to, savo pož iū rio į karinę tarnybą , kad nepatektų į bė dą . Beje, ž velgdamas į priekį , savo akimis pamač iau vaizdą pagrindiniame vieš buč io SUNRISE Diamond Resort 5 * restorane, kai restorano direktorius nuramino gana solidž ios svorio kategorijos (taigi ir dė l to) Ukrainos patriotą . , didvyriš ka jė ga) ir kultū ringai palydė jo jį prie iš ė jimo su š ū ksniais: „Š lovė Ukrainai! » Pagal tautieč io reakciją ir elgesį buvo akivaizdu, kad jis kaž kaip nesutiko su č ia gyvenanč iu rusu.
Arabų pož iū ris nuo aptarnaujanč io personalo į rusus yra dvejopas.
Tas pats paprastesnio rango barmenas, pavyzdž iui, bare prie baseino ar paplū dimyje, norė damas už megzti su jumis draugiš kus santykius, gali skelbti š ū kį : „Š lovė Ukrainai! “ – to mokė mū sų tautieč iai poilsiautojai. Kaip po to nedraugauti su tokiu arabu, draugiš ku Ukrainai ir ukrainieč iams? O kaip tada atsispirti ir neduoti jam arbatpinigių?
Tuo pač iu metu tas pats barmenas transformuojasi ir visai susijaudina pamatę s poilsiautoją su trigalviu ereliu Rusijos pase, primenantį patogią savo ir jo š eimos egzistavimą prieš dvejus metus, kai Rusijos pilieč ių lavina atneš ė savo naftos dolerius. Egipto kurortai...Apie tai jau raš iau esė „Sensacija! Rusijos poilsiautojai grį ž ta į Egiptą ! “ aukš č iau, skyriuje apie Poinciana Sharm Resort 4 * vieš butį.
Ir dabar, po metų , tą patį galiu patvirtinti dė l š io fakto. Š iandien sutikau du poilsiautojus iš Belgorodo.
Taigi vienas iš jų pasakė , kad barmenas netikė jo, kad jis yra Rusijos pilietis, ir papraš ė parodyti pasą , ką jis ir padarė . Į spū dis, anot ruso, buvo neapsakomas, kuo jis be galo didž iavosi!
Man tiesiog lieka nesuprantama, kaip elgsis arabų barmenas, jei prieš jį vienu metu ukrainietis ir rusas: kurią pusę jis pasirinks, jei bus į pareigotas visus aptarnauti už anksč iau priimtą arbatpinigių?
Vieš buč io fojė . Porterio paslauga (priė mimas)
Per daugiau nei tuziną kelionių į vieš buč ius Egipte ir Turkijoje mač iau daugybę skirtingų vestibiulių (vieš buč io fojė ). Ir jie visi skirtingi, kaip ir ž monių veidai. Visiš kai panaš ių nė ra. Tik du esminiai atributai yra neš iko paslauga (recepcija) ir fojė baras.
Vieš buč io „SUNRISE Diamond Resort“ 5 * fojė yra skoningai suprojektuota, paprasto klasikinio stiliaus, be jokių smulkmenų . Sakyč iau, net per griež tu, kaip vieš buč iui, stiliumi.
Visoje vestibiulio erdvė je vienodomis spalvomis suprojektuoti masyvū s baldai: vienvieč iai ir trivieč iai foteliai bei sofos, o š alia jų – gana sunkū s aš tuonkampiai stikliniai staliukai, po kurių stiklu – aukso raiž inys ant metalo. Arabiš kas stilius su antikvariniu atspalviu. Toks maž as baldų aplinkos elementas, kaip š is papuoš alų staliukas prie kiekvienos kė dė s ir sofos, į kvepia pagarbą vieš buč iui…
Deš inė je yra registratū ra, ketvirtadalis vestibiulio ilgio – taip pat iš klota tamsiai ruda mediena.
Prieš ais registratū rą , kairė je nuo į ė jimo, yra vestibiulio baras, nuolat pavė syje esantis kambarys, palankus poilsiui ir konfidencialiam, draugiš kam ir net, sakyč iau, intymiam bendravimui su moterimi. Tiesa, bandž iau raš yti š į Dienoraš tį tokioje prieblandoje su bokalu OUZO ar alaus ant stalo, nepavyko. O alus ir „anisimovka“ puikiai susigė rė!
Pats pavadinimas „vestibiulio baras“ kalba pats už save. Vestibiulis - iš vertus iš anglų kalbos yra vestibiulis, fojė , registratū ra. Ir todė l, net lyginant su porterio paslauga (priė mimu), ji turi didesnę vertę vieš buč io sveč iui. Juk atė jai pailsė ti, o vestibiulio baras su garantuota gė rimų kokybe ir aukš tesniu aptarnavimo lygiu nei tame pač iame bare paplū dimyje ar prie baseino bei praš matni ir patogi aplinka yra palankesnė . atsipalaidavimas. Taip pat reikia atsiž velgti į tai, kad tai vienintelė vieta, kur po penkių vakaro galima lengvai ir natū raliai prisė sti prie puodelio skanios kavos ar ne ką maž iau gero vyno (alų ir stiprų jį alkoholį jau minė jau ir todė l to nedarysiu kartoju), nes visos kitos juostos po saulė lydž io už sidaro. Ypač fojė baro svarba iš auga ž iemą , kai po 3-4 valandų negalite sė dė ti paplū dimyje dė l š alč io, o prieš miegą dar 7-8 valandas - ką daryti? Ž inoma – vestibiulio bare!
Ir visai ne pagal reikš mę , o dė l to, kad į vieš butį atvykau vė lai vakare ir apie jokią jū rą ir maudynes joje nebuvo nė kalbos dė l sveikatai ir net ž mogaus gyvybei pavojingų iš gelmių š liauž iojanč ių padarų . . Bet man buvo suteikta galimybė visą naktį mė gautis vieš buč io teritorijos architektū rinė mis formomis ir kraš tovaizdž io dizainu naktinių lempų , lempų ir kitų techninių apš vietimo priemonių š viesoje, kuria pasinaudojau su dideliu malonumu. Natū ralu, be to, ginkluotas dviem raš ikliais (kaip mū š yje su pistoletais: staiga vienas sugenda) ir keliais popieriaus lapais. Galite, sakysite, ir bė gti į kambarį tuš inuko ir popieriaus. Bet tada tu, brangusis, neį sivaizduoji, kas yra kū rybos procesas! Ir kad jį nutraukti yra dar blogiau nei nutraukti lytinį aktą ! Dabar galite į sivaizduoti? ..
Na bet viskas tvarkoje.
Į ė jimas į vieš butį.
Į važ iuojate pervež imo autobusu pro didelius vartus su apsauga virš utinė je, plokš č iakalnio vieš buč io dalyje. Deš inė je yra gyvenamieji pastatai. Tarp š ių dviejų eilių pastatų yra du baseinai, o ž emiau – vandens parkas, kuris buvo pradė tas eksploatuoti neseniai, 2015 m. Arč iau pagrindinio pastato, taip pat deš inė je, yra naujas amfiteatras, skirtas koncertams ir vakaro animacijai. Vė juotais ir š altais ž iemos vakarais š is amfiteatras nė ra visai patogus lankytis, todė l kartais spektakliai (iš skyrus š okį su ugnimi) perkeliami į už darą barą . (Senasis amfiteatras buvo apač ioje, beveik prie jū ros, o dabar iš ardomas. Beje, gyvenau tiesiai virš š io seno pusiau iš ardyto amfiteatro (mano numeris 2116) ir man pasisekė , kad tuo metu jo betonas nebuvo kalama plaktuku, kad pagaliau bū tų iš ardyta š iukš lė ms. Bet taip, beje. )
Į kairę nuo kelio, kuriuo važ iuojate iki pagrindinio pastato, yra keli buities pastatai, o prie pat į ė jimo yra medicinos skyrius ir daugybė parduotuvių su rytietiš kais suvenyrais, gė rimais, darž ovė mis, arbatomis ir kt. .
Prie į ė jimo numetate lagaminą į bendrą krū vą ir lengvai patenkate į pagrindinį pastatą į porterio tarnybą (registratū rą ), kur taip pat yra vestibiulio baras, restoranas ir kitos paslaugos, tokios kaip fitnesas, foto ir kt. Nereikia jaudintis dė l dalykų : jie yra stebimi. Taip, o motorizuotas neš ikas, kuris yra ir mikroautomobilio vairuotojas, laukia, kol pristatys jus su daiktais į kambarį ir gaus už tai gaubtą . Beje, š okolado plytelę jie suvokia be didelio jaudulio; geriau nei doleris!
Prie į ė jimo į pagrindinį pastatą durų baigiasi plynaukš tė vieš buč io dalis ir prasideda jos „terasinė “.
Tač iau jį iš skyrė panoraminis vaizdas į jū rą , nors ir iš tolo. Č ia aš iš pradž ių buvau apsigyvenę s absoliuč iai tame pač iame pastate, esanč iame kairė je nuo pagrindinio pastato, bet pirmame aukš te - 1144 kambaryje. „Kaž koks raganavimas“, – pagalvojau.
Visų pirma, mane pribloš kė tai, kad visa kita, nuo pagrindinio pastato ir toliau iki jū ros, vieš buč io SUNRISE Diamond Resort iš planavimas yra beveik toks pat, kaip ir gretimo Royal Grand Sharm vieš buč io, kuriame buvau rugpjū č io mė n. praė jusiais metais, todė l jo paveikslai vis dar š viež i atmintyje. Gali bū ti, kad taip yra dė l to, kad abu vieš buč iai yra tame pač iame š laite, beje, aukš č iausiame virš jū ros lygio esanč iame Š arm El Š eicho Om El Seid plynaukš tė je. Ir todė l toks sprendimas – gyvenamų jų pastatų kaskados, pavė sinė s, fontanai ir kitos architektū rinė s formos nuo virš aus iki jū ros, tokiomis są lygomis yra tinkamiausias.
Vieš buč io teritorija graž i ir gerai priž iū rima.
Ir tai neabejotinai nusprendž iau jau pirmą ekskursijos po vieš buč ių terasas vakarą ir pasitvirtinau ryte per tų pač ių vaizdų fotosesiją . Kitaip nei kaimyniniame Royal Grand Sharm vieš butyje, jame nė ra lifto, todė l galite lengvai nusileisti prie jū ros arba pakilti į restoraną . Koks ryš ys tarp lifto ir sutvarkytos teritorijos? - Jū s klausiate. Taip, tiesiausias. Iš pradž ių tai laikiau minusu, bet jau pirmą vakarą į sitikinau, koks grož is yra lipti serpantinų alė ja, kaitaliojant laiptelius, iš apač ios į virš ų , kiekviename ž ingsnyje atrandant kaž ką naujo ir neį prasto. Ar matote tokį grož į iš lifto? „Akivaizdu, kad jū s atimate iš savę s galimybę mė gautis graž iu. Ir todė l č ia, SUNRISE Diamond Resort, pajunti prieš save atsiveriantį teritorijos grož į , kurio negali nepamatyti. Ir jei paž velgsi iš apač ios, iš jū ros, tai atrodo tarsi didž iuliame ekrane.
Ir net neį sivaizduojate, kad č ia, maž iau nei prieš penkiasdeš imt metų , buvo plikos uolos. (Š arm el Š eichas kaip kurortas buvo visiš kai plė tojamas tik XX amž iaus aš tuntajame deš imtmetyje! )
Į sivaizduokite, kad po kasdienio š urmulio ir prislopinto naktinio gatvių ir aikš č ių apš vietimo net sostinė je iš kart atsiduriate š ventiniame, su į vairiaspalvė mis lemputė mis, fontanais ir tekanč iais vandens upeliais – pasakiš kame spektaklyje. Ir tu esi ne ž iū rovas amfiteatre, o tiesioginis š io pasirodymo dalyvis.
Nuo vieš buč io virš aus traukė ž emyn ten, kur į vairiausių ž mogaus meninio talento sumanymų kaskados man galė jo pasiū lyti ne maž iau nuostabių ir į spū dingų vietų bei vaizdų . (Ž inoma, prie bokalo skanaus alaus, kurio periodiš kai „paragaudavau“). Ir mano lū kesč iai manę s neapgavo.
Į deš inę nuo iš ė jimo iš pagrindinio pastato, prieš ais San Marino italų restoraną , pastebė jau alė ją su akmeniniu parapetu ir gė lė mis virš uje, kuri nusileido į pirmą jį vietinį š edevrą , pro kurį nepastebė ti jo originalumo. ir nesustoti. Tai pavė sinė su dviem mediniais suolais ir smė lio peleninė mis ant aukš tai iš lenktų metalinių profilių vario spalvos. Pavė sinė yra savotiš ka apž valgos aikš telė ilgame š io kurortinio pasaulio grož io suvokimo etape. O apač ioje, deš inė je, bent deš imties metrų aukš tyje virš ž emiausios platformos prie jū ros, tarsi než inioje (kaip Semiriado sodai), stovė jo poilsio zonos pastatai su Relaksaciniu baseinu centre. O ž emiau, nuo pat š ios ž mogaus į valdytos uolos pagrindo ir iki pat paplū dimio – didelis baseinas – „Š eimos baseinas“. Ir tada į visą vaizdo gylį - jū ra ...
Pailsė ję s pavė sinė je ir už fiksavę s į spū dž ius popieriuje pradė jau leistis ž emyn. Ir vė l stebuklas: kelių lygių fontanas su maž ų rezervuarų kaskada, apš viestas į vairiaspalviais ž ibintais. Gyvojo vandens vaizdas ir jo ū ž esys vidury nakties leido suprasti, kad net ir tokiu vė lyvu metu poilsiautojai gali mė gautis vieš buč io grož iu ir pajusti jo š eimininkų svetingumą . Deja, tą naktį nesuveikė antrasis kaskadinis fontanas, esantis kitoje alė jos pusė je, didingesnis ir didingesnis. Ramiai snū duriuoju...Negalė jau nueiti nė metro ar dviejų , kad nesustoti susiž avė ję s ir neuž siraš yti to, ką pamač iau, savo sielos jausmų akiratyje...
O pač ioje apač ioje nuė jau į pagrindinį vieš buč io baseiną . Č ia tylu ir ramu. Tač iau ore vis dar sklandė dž iaugsmingi poilsiautojų , vaikų balsai ir juokas, vandens taš kymas, animatorių skambuč iai į vairiems ž aidimams ir gimnastams...
Iš ė jau į pakrantė s alė ją ir ė jau palei jū rą.
Bet prie jū ros nenusileidau: š iam susitikimui nebuvau pasiruoš ę s. Nusineš ė taip, kad tyliai pateko į gretimo Royal Grand Sharm vieš buč io teritoriją ir, matyt, gana giliai į lindo į vidų . Ir aš tai atspė jau iš paž į stamų vietų , kai priė jau realybę po to, kai iš kvietė sargybinį ir gestais paaiš kinau, kas ir kaip. Teko laikinai grį ž ti į savo teritoriją , lydimas jo. O buvo jau gerokai po vidurnakč io, kaž kur apie antrą valandą nakties...
Tai buvo mano pirmoji vakarinė -naktinė paž intis su SUNRISE Diamond Resort vieš buč iu. O kitaip ir negalė jau: juk turė jau tik penkias dienas rezerve. O „planai – pilna galva“...
restoranai ir barai
Restoranai
Pagrindinis vieš buč io restoranas „Half Moon“ dar pirmą vakarą prieš atvykstant paliko man palankų į spū dį savo dizaino dizainu.
Ir š i krosnelė panaš i į tas, kurias anksč iau turė jome Ukrainoje, o dabar kuriasi kaimo namuose. Ir tai leidž ia jaustis kaip namie.
Apie patiekalus – ypatingas pokalbis
Kaž kodė l maniau, kad Egipte vieš buč iuose pusryč iai apsiriboja viena kiauš inienė ar plakta kiauš inienė . Ir jis klydo. Aš , kaip iš prigimties, aš atsibundu labai anksti, todė l pusryč ių metu jau buvau gerokai alkanas, greitai pasiė miau kiauš inienę ar kiauš inienę , bet daž niausiai abu, ir į tą pač ią lė kš tę sumeč iau keletą darž ovių . bū das , greitai viską sugė rė ir nurimo (iki pietų ). Tač iau š iandien nusprendž iau į amž inti nuotraukoje viską , kas yra pusryč iams. Tai skirta konkreč iai ataskaitai jū sų dienoraš tyje. O visų patiekalų š audymo procese supratau, kokią į vairovę š io vieš buč io š efai mums paruoš ė per naktį ! Ir kada jie miega? Aš labai juos gerbiu už jų pervargimą mū sų rijimo labui! ..
Iš prigimties nesu barbaras ir dė l skaitytojo (ir ž iū rovo) saugumo tyč ia nerodž iau savo stalo su patiekalų asortimentu vakarienė s metu, o vė liau ir ala carte restorane, kad neį varyč iau jū sų į laukinį siaubą... Bet aš tiesiog apraš ysiu ž emiau ž odž iais...
Kita mano „auka“ buvo apsilankymas a la carte restoranuose, kuriems reikalinga iš ankstinė rezervacija sveč ių estafetė je, sė dė jimas prie stalo su neš iojamu kompiuteriu deš inė je prie į ė jimo į vestibiulį (prieš registratū rą ). „Khandahar“ - indų restoranas, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į pagrindinio pastato stogą , ir „Blue Bay“ – į sikū rę s ant jū ros kranto, siū lantis rytietiš ką virtuvę . Registruotis į š iuos restoranus galite iš karto, bet skirtingomis dienomis; laikas: 18 val. -00 arba 20-00, ką aš padariau pirmą ją jū sų atostogų dieną , dė l pagrį stos priež asties už siregistruodamas vė lesniam už siė mimui.
Indijos restoranas "Khandahar"
Tikė tasi, kaip teigiama reklamoje, dė l smarkaus š alč io vakare ir puč ianč io vė jo (tai atsitinka sausio mė nesį Egipte, ypač ant kalvų ) neatsirado stulbinantis panoraminis vaizdas. Ir dė l to negavau dviejų megztinių , kad kompensuotų oro nelaimes ir patekč iau į „panoraminį komfortą ant stogo“. Taip, o su jausmu ir iš dė stymu, pamaž u ragaujant pateiktus indiš kos virtuvė s patiekalus, vė jui puč iant pač ių surinktą staltiesę ir viską , kas ant jos surinkta ir eksponuojama, nepavyko...Vienintelis dalykas, kurį prisimenu š ulinys buvo storos bambukinė s lazdelė s ir iš tisi medž ių kamienai, ž inoma, be vainiko, į kiš ti į ekspromtu gė lynus, po tris dalis. Maž a, bet dalis Indijos siuž eto ...
Rytietiš kas restoranas „Blue Bay“
Koks buvo mano nuostaba, kai po indiš ko restorano su „panoraminiu vaizdu ant stogo“ antrą dieną už sukau į Blue Bay Oriental restoraną pač iame jū ros pakrantė je! Vargu ar galiu apibū dinti š į stebuklą ž odž iais, nes mū sų pasaulyje nė ra tokių ž odž ių š iems jausmams perteikti.
Į sivaizduok. Vasara, vidury ž iemos, naktis. Raudonosios jū ros dykumos pakrantė . Ir tik vienoje vietoje ryš kios š viesos ir vidutiniš kai garsi muzika. Tai nedidelis, trisdeš imties sė dimų vietų , restoranas permatomomis plastiko sienomis, pro kurį atsiveria nuostabus panoraminis vaizdas į jū rą , pilnatį , mė nulio kelią ir vos girdima banglenč ių muzika...
Ir aš tai sakau ne kaip mė gė jas, o iš manydamas š į reikalą . Daugiau nei tuziną ar net š imtą naktų (miegodamas ar nemiegodamas) praleidau girdė damas jū ros bangą Juodosios jū ros pakrantė je Aluš toje - mediniame paplū dimio namelyje...(Tada dirbau gelbė toju arba budė jau Kaskad pionierių stovyklos paplū dimyje.
» O už sakytus gė rimus atneš a „gė rimui“ – lė tam degustacijai, kol š efas gamina patiekalus. Bet č ia patiekalai jau ruoš iami iš anksto. Ir jie iš kilmingai atliekami ant liepsnojanč ios krosnelė s. Padė tas ant stovo ant stalo...
Kas yra keptuvė ? - Tai stač iakampis metalinis rytietiš ko stiliaus indas su važ inė janč iomis sienelė mis, kurio viduje dega anglys, o virš uje sandariai už dengta folija su keptais mė sos gaminiais: kebabu, viš tiena ir kepenė lė mis – po du didelius gabalus. O iš virš aus viską dengia storas rytietiš kos ž alumos sluoksnis. Tokios keptuvė s patogumas ant jū sų stalo yra tas, kad prie restorano stalo galė site iš tempti savo malonumą valandą ar dvi, o patiekalas bus nuolat karš tas, todė l ypač kvapnus ir skanus. Ir nesuš alę s kaip akmuo po deš imties minuč ių normaliomis są lygomis ir restoranuose.
Susiž avė ję s antruoju, bet svarbiausiu, pagrindiniu patiekalu, pamirš au pasakyti, kad vis tiek buvo patiektas stalas: garnyras ir prieskoniniai padaž ai dubenė liuose. Ir visa tai nė ra stiprus, 42 metų ? gerti "Ouzo" ir skanų egiptietiš ką alų ...
Praskriejo pusantros valandos. O prieš iš eidamas padavė jų dė ka pagalvojau: juk č ia mums parodomas vieš buč io klasė s lygis, aptarnavimas, aptarnavimas ir maistas – kaip gali SUNRISE Diamond Resort vieš butis per savo į prastą , nekrizinį egzistavimą . Ir tikiuosi, kad greitai tokia akimirka ateis ir Egiptui!
Mane stebina tik vienas dalykas: kodė l iš daugiau nei trijų š imtų poilsiautojų š iame vieš butyje į tokį puikų restoraną už siregistravo tik deš imt ž monių (iš skyrus mane ten buvo triukš minga „ukrainietiš ka“ š eš ių ž monių ir trijų jaunuolių kompanija). Tik. O organizuojant tokią puotą buvo daugiau ž monių nei sveč ių . Netgi kaž kaip pasidarė gė da vieš buč io personalui ir jų darbo dė l ž emo, dė l poilsiautojų kaltė s, darbš tumo.
Kitą dieną paklausiau savo draugų apie š į restoraną , todė l daugelis apie jį net než inojo. Taip, ir vieš buč io vadovas pirmą dieną susitikime apie š iuos a la carte restoranus paminė jo tik pro š alį.
Rezultatas: per penkias atostogų dienas „Sunrise Diamond Resort“ pagal „Viskas į skaič iuota“ sistemos koncepciją aplankiau tris restoranus. Dė l ribotų finansinių galimybių nesu buvę s San Marine – itališ kame restorane, kuriame pietums ir vakarienei dirba š vediš kas stalas, todė l, kaip liudininkas, negaliu to apibū dinti.
Kalbant apie restoranus ir maisto lygį juose, padariau labai į domią iš vadą . Ir tai, paž velgę s į poilsiautojų atsiliepimus apie vieš buč ius, pastebė jau tam tikrą tendenciją . Į sivaizduokite, lankė tė s vieš butyje, jums patiko maisto kokybė ir asortimentas pagrindiniame vieš buč io restorane. Jū s, kaip ir kiti poilsiautojai su jumis, raš ote teigiamą atsiliepimą , kartais net su ž aviais epitetais. Č ia nė ra nieko blogo
. Tač iau kartais nutinka taip, kad ž monė s, patikė ję jū sų į vertinimu, už suka į tą patį vieš butį ir nusivilia tomis akimirkomis, kuriomis tikrai ž avė jotė s. O tu esi suvokiamas kaip melagis ir aferistas, kuris už nestandartinius straipsnius gauna pinigus ar kokias nors paš alpas, nors iš tikrų jų viskas daug blogiau. Bet tu nekaltas, o paraš ei nuoš irdž iai. Reikalas tas, kad patiekalų kokybė ir asortimentas labai priklauso nuo laiko faktoriaus. Š iandien gerai, bet artimiausiomis dienomis bus dar blogiau. Tai ypač aktualu krizė s metu. Vieš buč iai neturi lė š ų š iam sinusoidui iš lyginti. O sinusoidas atsiranda dė l į vairių masinio poilsiautojų atvykimo laikotarpių ir mirusių sezonų turistų sraute. Pavyzdž iui, per Naujų jų metų ir Kalė dų š ventes daugumoje vieš buč ių pilnas namas ir kelionių kainos iš auga net kelis kartus: gretimame Royal Grand Sharm 5* vieš butyje – iki 800 USD ir daugiau asmeniui už.7 dienas „Viskas į skaič iuota“.
O š iandien tos pač ios kelionė s kaina tik 324 USD!
Restorane, kaip ir technikoje, tvyro, pasirodo, inercija, kurios esmė slypi tame, kad po tokio masinio turistų antplū dž io ir, natū ralu, nemaž ų lė š ų , restoranų savininkai gali ir toliau iš laikyti. baras š venč ių lygyje kurį laiką . Bet neilgam. Niekas iš nieko neatsiranda. Pagal savo atostogas SUNRISE Diamond Resort nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 12 d. , galiu pasakyti, kad maistas net ir bendrame restorane iš liko atostogų lygyje per visą mano vieš nagė s š iame vieš butyje laikotarpį . Tik į pabaigą pradė jo atsirasti jautiena, netirpsta burnoje, bet š iek tiek atš iauri, matyt, pritrū ko lė š ų brangesnei mė sai į sigyti. (Bet tai tokia smulkmena, kad tai neturė jo į takos bendram poilsiautojų restoranų aptarnavimo lygiui, o aš tai atsineš iau tik savo teorijos patvirtinimui. O visi objektyvū s atsiliepimai apie š į vieš butį yra tik teigiami).
Apie tai ž inojau iš anksto, rinkdamasi atvykimo datą , kad bū tų ir pigu, ir kokybiš ka. Ir mano prielaidos praktiš kai pasiteisino. Vis dė lto marksizmo-leninizmo klasikai buvo teisū s, teigdami, kad tiesos kriterijus yra praktika!
Tuo pač iu ž iū riu į poilsiautojų atsiliepimus netoliese esanč iame Royal Grand Sharm 5 * vieš butyje, kurį ž inau iš pirmų lū pų , nes neseniai jame ilsė jausi. Reikš mingų atsiliepimų buvo dė l patiekalų kokybė s ir asortimento pagrindiniame restorane. Lyginant su š iuo vieš buč iu, SUNRISE Diamond Resort 5 * vieš butis priklauso vienuolikos vieš buč ių tinklui Š arm el Š eiche ir Hurgadoje, todė l gali neutralizuoti tokius „sinusoidus“, todė l, mano nuomone, labiau tinka poilsiui. palyginti su kitais vieš buč iais.
barai
SUNRISE Diamond Resort vieš butis savo sveč iams siū lo septynis barus: vestibiulio barą – esantį vieš buč io fojė , barą „Relax“ – š alia baseino „Relax“, barą „Family Bar“ – š alia š eimos baseino, „Blue Oasis“ – š alia aktyvaus baseino, „Blue Bay“. - pajū ryje, Blu Sky - baras ant stogo, Victiria Pub - diskotekų baras.
Fojė baras. Solidž iausias, mano nuomone, baras - tiek interjero, komforto prasme, tiek gė rimų asortimento, aptarnavimo ir aptarnavimo trukmė s (iki 24:00) prasme. Jis yra prieš ais porterio tarnybą (registratū rą ), praktiš kai vestibiulyje ir tarsi jo tę sinyje nedidelė je į duboje. Minkš ti masyvū s foteliai ir sofos, taip pat stikliniai staliukai ant masyvių pagrindų – stelaž ų – tokie patys kaip fojė . Š tai kodė l č ia taip pat, jei ne patogiau, nei vestibiulyje. Glumina tik tai, kad dė l riboto baro ploto sunku rasti laisvą vietą ir mė gautis š ia komforto prieblanda. Ir tai su pustreč io š imto kambarių vieš butyje! Tai ypač jautru ž iemą , kai beveik visi vieš buč io teritorijoje esantys barai už sidaro saulė lydž io metu, o tai yra iki 17-00 val.
Atsipalaidavimo baras. Š iame bare turė jau galimybę paragauti savo mė gstamo Ouzo gė rimo.
Svetinga ir simpatiš ka barmenė man pasiū lė paragauti, o tiksliau – nuplauti mano stiprų gė rimą laimo sultimis su vandeniu ir cukrumi! Panaš ų gė rimą nuolat gaminu sau, bet než inojau, kad kai kuriuose baruose, už nusistovė jusios koncepcijos ribų , toks dalykas yra. Baras ir ypač barmenas – vyro siela, man patiko.
Mė lynoji oazė . Puikus baras! Ir, svarbiausia, pakeliui į paplū dimį ir atgal nuo paplū dimio jokiu bū du negalima apeiti. Pirma, jis yra taip, antra, kad š alia yra taš kas rankš luosč iams iš duoti. Na, kaip tai apeiti? Kiekvieną kartą , kai reikia sulė tinti savo skubotą ž ingsnį , iš gerkite du bokalus alaus ir, atsisė dę prie stalo, gerdami alų , mė gaukitė s ryš kia baseino mė lyna spalva, mediniais lankiniais tilteliais, palmė mis ir, ž inoma, jū ra. ..
Ž iemą rekomenduoju gerti ne pilstomą , o buteliuose iš pilstytą alų . Maž iau š alta. Bet paragauti, kas dar puiku!
Nes tikroji, o ne miltelių pavidalo „chemikalai“, kaip turime Ukrainoje, yra skirti paprastiems mirtingiesiems. O č ia gali iš gerti kibirą ir ryte galvos neskaudė s. Ir, svarbiausia, kad „stogas“ nenueitų , kaip nuo mū sų liaudiš ko alaus. Ir todė l, paž inę s (tiksliau) prisiminę s tikrą alų , atvykę s į Kijevą , visiš kai atsisakysiu savojo, nors jis ir nacionalinis, o aš patriotas!
Mė lynoji į lanka. Na, tai ypatingas baras! Netgi sakyč iau baras-restoranas! Ir skiriasi ne tik didž iuliu mastu (vakarais nuo 18:00 ir nuo 22:00 burtų keliu virsta rytietiš ku restoranu, apie kurį su tokiu susiž avė jimu ir kalbė jau aukš č iau).
Š is restoranų kompleksas, dienos metu nuo 10:00 iki 17:00, susideda iš baro su daugybe stalų ir virtuvė s su dviem orkaitė mis: griliui ir picai gaminti. O iki 12:00 č ia iš visų vieš buč io paplū dimių , o jų yra daugiau nei 5, po pusryč ių omletu-kiauš iniu iš alkę poilsiautojai už suka č ia skanios picos!
Kaž kada ragavau, bet ir dabar, o jau daugiau nei deš imt dienų , vis dar jauč iu jo skonį liež uvio galiuku ir nosimi kvė puoju gardž iu aromatu. Gaila, kad neprisiminiau sumaniojo picų burtininko vardo, bet atpaž insite jį mano nuotraukose!
Kai kurie poilsiautojai net neina pietauti į pagrindinį restoraną . Ir ne todė l, kad toli ir į kalnė n – jie tingū s, o tiesiog č ia gamina skanų ir sotų maistą . Ir picai yra visokių salotų , o už kandž iui - į vairios saldž ios darž ovė s (pavyzdž iui, melionas - visą laiką ) ir vaisiai. Ir vaikams, ir suaugusiems š is baras kasdien lepinasi ledais. Aš bandž iau. Taip pat labai skanu.
Dar į spū dinga š iame bare-restorane yra didelė orkaitė – skirta kepti ant grotelių ir panaš iems patiekalams. Tiesa, pica visada kepama orkaitė je su dujiniu degikliu. (Bet aš norė č iau bent kartą virti ant „natū ralios“ ugnies). Ir jį labai greitai, per penkias minutes paruoš ia arabų š efas.
Ir kiekvieną kartą eidamas pro š alį , pasisveikinę s su š efu „Asalam alaikum“, negaliu atsisakyti kvietimo ir nesusigundyti paragauti jo picos. Net jei soč iai pavalgę s „pasikrovei“ „iki akies“, tokiam skaniam patiekalui su š altu alumi iš š alia esanč io baro visada yra vietos. Jo geranoriš ka š ypsena su ž odž iais: „Gal pica? Deš imt minuč ių ! - esi visiš kai nuginkluotas ir lieki jo picos gaminimo meno malonei. Mikliais rankų judesiais jis paima jau paruoš tą pita duoną , š iek tiek susuka ir deda ant jos reikiamus komponentus, prieš tai suž inoję s, kas jums labiau patinka. Tada paruoš ta pica dedama į orkaitę , o po 3-5 minuč ių „taku“ iš traukia gatavą picą . Ž iū ri į š iuos judesius ir stebisi jo miklumu.
Kalbant apie barus, negalima dar kartą nepaminė ti skanaus ir, svarbiausia, natū ralaus Egipto alaus.
Taip, skanū s chemikai iš moko pagaminti absoliuč iai viską – ir iš savo gaminio – chemiją . Tač iau natū ralus dabar yra retenybė . O natū ralų alų prisimenu iš praė jusio amž iaus 80-ų jų , kai pradė jome statyti Č ekoslovakijos linijas Ukrainoje. Vienas iš jų buvo Baburkoje Zaporož ė je, kur anksč iau gyvenau. Aš tuntojo deš imtmeč io pradž ioje Kijeve buvo geras alus automatuose ant kiekvieno kampo – 10 kapeikų . taurė ! Todė l yra ką palyginti...
Vieš buč io kambariai
Juk nuodė mė slė ptis, kambariai ne visi vienodi, visų pirma pagal vietą , palyginti su atstumu nuo jū ros ir visa bazine vieš buč io infrastruktū ra, į skaitant pagrindinį restoraną , barą , baseiną , ir tt Ir, ž inoma, jie skiriasi remontu. Aš visa tai ž inojau. Ž inojau, kad man, kaip ir bet kuriam kitam, bus pasiū lytas pats pirmasis numeris, ne pats geriausias.
Tai irgi natū ralu: kas pasiū lys geriausią numerį , kai ž mogus pagal savo poreikių ir idė jų lygį patenkintas virš stogo ir patį vidutiniš kiausią skaič ių . O ž alingas ir iš rankus klientas bus nepatenkintas bet kokiu, net geriausiu, numeriu ir tikrai ras jame ar jo vietoje ne vieną trū kumą . Be to, jei yra laisvų aukš tesnė s kategorijos kambarių , taigi ir brangesnių , poilsiautojui bus galima pasiū lyti ž ymiai pagerinti komfortiš ką vieš nagę už priimtiną priemoką , o svarbiausia – už daug maž esnę kainą , palyginti su kaina, kurią jis mokė tų pagal pradinį kainoraš tį gimtojo miesto kelionių agentū roje.
Pavyzdž iui, š iandien svetainė je „Anex Tour“ pigiausios kelionė s į vieš butį „SUNRISE Diamond Resort“ kaina per dvi savaites (jei ne skubiai) už standartines 7 naktis viskas į skaič iuota + vienam poilsiautojui standartiniame kambaryje yra 394 USD. - 394 USD, tuo pač iu metu tie patys parametrai, geresnio kambario kaina yra 603 USD, š eimyninio kambario su dviaukš te lova kaina 828 USD, standartinio paplū dimio kambario kaina 994 USD, karališ kojo kambario kaina Liukso numeris – 1578 USD. Ar į sivaizduojate, koks skirtumas? Ir kodė l tada klientai piktinasi, kai jiems siū lomi tie patys geresni kambariai ir, ž inoma, už padidintą kainą , bet du ar tris kartus pigiau? Jei nenorite, turite teisę atsisakyti, tiesiog nereaguoti į tokį pasiū lymą . Kaip ir bet kokių paslaugų kurorte pasiū la, ar tai bū tų ekskursija, masaž as ar nardymas...Nebent, ž inoma, š ios paslaugos neį skaič iuotos į Jū sų kelionė s kainą.
Vienintelis dalykas, kuris gali pagrį stai piktintis, yra teikiamų paslaugų lygio sumaž ė jimas, palyginti su ta, už kurią jau sumokė jote pagal savo kelionę.
Pavyzdž iui, jū s turite Superior kambario kategoriją ir esate apgyvendinti standartiniame kambaryje arba turite maitinimo sistemą „viskas į skaič iuota“ ir jums siū lomi vieni pusryč iai (BB) ...
Ekonominė s krizė s metu labai subtilus klausimas iš lieka vieš buč io kategorija, kaip ir dabar. Juk jei š iandien 4* vieš butis pagal aptarnavimą ir paslaugų kokybę atitinka 3* vieš butį prieš kriziniu laikotarpiu, tai č ia daž niausiai sulaukiama poilsiautojų – nuolatinių lankytojų skundų . Juk per ilgus savo atostogų metus jie jau į prato matyti tuos pač ius „keturis“ ar „penketukus“ tokiu pavidalu, koks turė tų bū ti į prastomis ekonominė mis są lygomis. Ir todė l atsiliepimuose apie vieš buč ius tenka sutikti daugybę neigiamų atsiliepimų apie vieš buč ius. Tuo pač iu metu š ie klientai pamirš ta, kad kaina, kurią jie sumokė jo už savo kelionę , yra daug, jei ne daug kartų , tai maž esnė!
Tai yra, norė dami iš likti pavirš iuje ir nebankrutuoti, kaip dabar daugelis vieš buč ių Egipte, vieš buč ių savininkai leidž ia maksimaliai sumaž inti kelionių kainas dė l daugelio savo pagrindinių rodiklių , į skaitant maistą...O poilsiautojai turė tų suprasti, kad jie nė ra tokie. sumaž intos kelionių kainos dė l jų graž ių akių...
Nepamirš kite, kad mū sų pasaulyje niekas nevyksta nemokamai! Už ką moki, tą ir gauni. Ir tai beveik visada vyksta už sienio vieš buč ių ir turizmo versle. Jie ž iū ri į savo veidus ir galvoja apie savo verslo perspektyvas, o ne pagal principą , kaip mes turime: „griebk ir bė k“. Ir pajutau š į principą iš laikyti savo verslo prekė s ž enklą viename iš Sunrise Resorts & Cruises tinklo vieš buč ių SUNRISE Diamond Resort, pradedant nuo maž iausių smulkmenų ir baigiant globaliais klausimais.
Beveik visi vieš buč io kambariai yra gerai, o kai kurie net puikiai, š viež iai atnaujinti. Atsitiktinai gyvenau dviejuose kambariuose: 1144 m. - tai yra kairė je nuo pagrindinio pastato, pirmame aukš te su vaizdu į sodą.
Ir matė si tik aukš č iausias jū ros pakraš tys. Remontas š iame pastate – lyg vakar darytas, viskas nuo nulio. Ir net plazminis televizorius su didž iuliu ekranu. Kambarių dydis yra daug didesnis nei „Standard“ kituose vieš buč iuose, labiau tinka kategorijai „Superior Garden View Room“ / DBL – š ie kambariai yra š alia Royal Grand Sharm vieš buč io – jie yra deš inė je nuo vieš buč io. pagrindinis š io vieš buč io pastatas. Ten ilsė jausi prieš keturis mė nesius ir galiu pasakyti, kad š io vieš buč io kambariai ne prastesni, o, mano nuomone, net geresni. Dė l originalaus ploto iš planavimo – ne stač iakampio, o su į duba, kur pastatyta sofa su torš eras. Taip pat ovalios arkos su smailiu į virš ų , arabiš ko stiliaus - angose ir prie iš ė jimo iš balkono. Labai į spū dingas!
1144 kambarys patogus tuo, kad š alia yra restoranas, bet pro gė lynus su ukrainietiš kais chornobryvais galima nusileisti į jū rą kairė je pusė je tiesiu taku (nepakartojama staigmena - iš karto prisimeni tė vynę , o kvapas - iš karto persikelti į tolimą vaikystę ... ).
Arba galite nueiti iki jū ros nuostabiu vingiuotu taku pro pavė sinę , fontanus (vienas tuo metu neveikė , o antrasis buvo stebuklas, ypač naktį su foniniu apš vietimu, o tada pro baseiną , rankš luosč ius ir, ž inoma, , baras. Kaip gali bū ti be baro – jų yra kiekviename ž ingsnyje! (Ant strypų – ž r. ž emiau).
Antrasis kambarys yra netoli pagrindinio baseino, š alia esanč io Royal Grand Sharm vieš buč io. Mane maloniai, net ir be jokio papildomo mokesč io, papraš ius parū pino registratū roje. Jū s suprantate, kad kū rybiniam į kvė pimui man reikia ne tik nuostabaus sodo vaizdo, bet ir bent jau jū ros vaizdo iš š ono. Antras kambarys irgi geras, bet remontas atliktas kiek anksciau. Ir plazminis televizorius, bet ekranas perpus maž esnis.
Kambariai, prasidedantys 2, yra antrame aukš te. Ir beveik visada iš vieno iš jų atsiveria puikus vaizdas į jū rą (tiesiogiai arba, kaip man buvo 2116 m. , š oninis vaizdas į jū rą ). Š is kambarys yra arč iau jū ros. Bet man (64 m. „seneliui“) už kopti į kalną į restoraną sunkiau.
Tokiais atvejais daž nai prisimenu kaimyninį Royal Grand Sharm vieš butį , kur „sugebė jo“ padaryti liftą tiesia linija nuo jū ros iki neš iko tarnybos (recepcijos) ir restorano...Bet apskritai š is vieš butis yra daug geriau ir ne daug brangiau.
2017 m. sausio 8 d sekmadienis
Ryto palaiminimo akimirka
Vieš butis ir toliau mane stebina daugybe maž ų ir didelių netikė tumų...
Atsikė liau anksti, bet dė l vakarykš tė s paž inties su naktinio vieš buč io teritorija, gerokai po vidurnakč io saulė tekis vis tiek pramiegojo. Saulė jau pakilo apie keturiasdeš imt minuč ių ir pakilo į savo zenitą . O man pro pusiau pravertas sunkias už uolaidas, kaip sveikinimą pirmą ją vieš nagė s kurorte dieną , jie atsiuntė š velnius, glamonė janč ius savo š ilumą , spindulius.
O tu esi per du ž ingsnius nuo jo, gyveni pač iame jos krante ir miegi skambant jū ros bangai. Tai yra pirmosios pasirinktos vieš buč io pakrantė s grož is: bū ti tiesiai prie jū ros ir su jū ra, jausti jos tiesioginį prisilietimą prie manę s su kvapu ir banglenč ių garsu, lengvu jū ros alsavimu. vė jelis ir daug daugiau, taip sunkiai suvokiama, bet aiš kiai ir ryš kiai jauč iama ne tik pusnuogiu kū nu, bet ir visa jo siela. Ir ant dž iaugsmo sparnų skrendi link jū ros, link savo laimė s. Po minutė s tu esi ant kranto ir, iš skleidę s rankas-sparnus, bandai pakilti link saulė s...O tu pakili ir skrendi su savo neapč iuopiama esme, palikdamas savo mirtingą jį kū ną ant kranto patirti ne maž iau laimė s. nei š io skrydž io laimė...Ir š i akimirka virsta kū no ir sielos palaimos amž inybe.
Apsvaigę s nuo viso š io než emiš ko ir ž emiš ko gė rio, grį ž tate į š io Pasaulio ž emiš ką ją egzistenciją ir, plač iai apsidairę aplinkui, suprantate, kad š io materialaus gyvenimo realybė č ia, š iame vieš butyje, yra ne ką prastesnė už jausmingą fikciją . . Vakarykš tė s nakties nuotraukos ir peizaž ai po mė nulio š viesa, dieną , grojanč ios saulė s spinduliuose į gauna visiš kai kitokį vaizdą : ne sustingę ir mieguisti, kaip buvo naktį , bet gyvi, kvė puojantys kiekvienu savo pavirš iaus milimetru ir viduje. nuolatinis, daugiakryptis judė jimas – tokiu, kad nuo jo net akyse raibuliuoja. Ir visa tai suvoki automatiš kai, ir suvoki pasą monė s lygmenyje...Tuo pač iu tavo antrasis „aš “ juda po vieš butį ir kiekviename naujame jo kampelyje atranda kaž ką savo, originalaus ir nuostabaus, malonaus akis ir sukuria priež astį Sielos neramumui . Visa tai į sigeria į jus ir už pildo jū sų fizinė s ir dvasinė s bū tybė s indą.
Ir pripildę s jį „iki akies obuolių “, pavers jus nauja jū sų egzistencijos forma, kuri tokia iš liks dar ilgai grį ž us namo, rudens paž liugusyje ar š altą ž iemą . Ir tai aiš kiai jauč iu dabar, penktą dieną po grį ž imo iš Raudonosios jū ros į Kijevą su pū gomis, metrų ilgio sniego pusnimis ir ž varbiu š alč iu. Ir, be to, visa tai ne tik jauč iu, bet net ir toliau gyvenu su pietietiš kai š ilta jū ra, egzotiš ka gamta ir kraš tovaizdž iu bei nuostabaus vieš buč io SUNRISE Diamond Resort architektū riniu dizainu. Tokia mą stymo inercijos galia, kuri nuostabią mū sų gyvenimo akimirką gali tę sti ne dieną ar dvi, o ilgus metus. Ir tuo pač iu visas mū sų gyvenimas tampa visiš kai kitoks, pripildytas tos neiš senkanč ios praeities laimė s.
Todė l mus kartais taip traukia pietai, jū ra.
Ir š is potraukis yra toks nenugalimas, kad mes viską metame ir einame, skrendame svajonė s link, kad papildytume tą laimė s indą , kuris pasirodė beveik iš sekę s kasdienė je mū sų gyvenimo kanalizacijoje. Taigi, pirmą ją vieš nagė s prie Raudonosios jū ros dieną aš aiš kiai pajutau, kaip š is mano vidinis indas prisipildo než emiš kos palaimos...
Kad ilgai nebū tų pamirš ta ir iki smulkmenų prikelta atmintyje viskas, kas buvo paraš yta praė jusią naktį mė nulio š viesoje ir š iandien pasirodė apie visas vaivorykš tė s spalvas, nufotografuoju neį tikė tinai daug dalykai: medinė pavė sinė ir suolai joje, amforos ir metaliniai, vario spalvos, iš lenkti padė kliukai peleninė ms su smė liu, takai, jaunos palmė s, fontanai ....Ir viskas-viskas, ką sutinku pakeliui dienos metu aplink vieš buč io teritoriją.
Pusryč iai vieš butyje
Sielos dž iaugsmas, kurį patyriau pirmą ją vieš nagė s kurorte dieną , su pretenzija į amž inybę , yra geras.
Bet jis gali bū ti amž inas, jei kū nas yra amž inas. Arba bent jau ne kū no amž inybę , o jo gyvavimo palaikymą kuo ilgiau. O tam, be oro ir vandens, kurių š iandien dar apstu, reikia maisto, kaip kuro automobiliui. Tai suprasdama kaskart nustembu: „Tač iau amž ina Siela sugebė jo gauti tokį ž alingą ir su didelė mis pretenzijomis sutvė rimą kaip fizinį kū ną kaip bendrakeleivis š iame Pasaulyje. Galė jau pasirinkti ką nors į spū dingesnio, atitinkanč io save, savo lygį . Ir tada tai pasirodo kaip nelygi santuoka ...
Tač iau mano fiziologija autopilotu atvedė mane prie restorano į ė jimo. Nors pakilti iš jū ros į tokį aukš tį nebuvo taip paprasta! Bet "alkis nė ra teta ... " ir nedaro tokių stebuklų . Taigi teko atitrū kti nuo dvasinio grož io apmą stymų ir akis paganyti į ž emė s grož į – meistriš kai vieš buč io š efų paruoš tus patiekalus.
Ir viską , ką mač iau ir ką pajuto mano skrandis, pasiimdamas visokių gė rybių , apraš iau aukš č iau skyriuje „Restoranai. Barai „ir todė l, kad nesukeltų aistrų tarp skaitytojų , kurie š iuo metu nė ra sotū s ir iš troš kę , aš nekartosiu ...
Po pusryč ių iš ė jau, tiksliau, iš siriedė jau kaip bandelė iš restorano ir nuriedau į kambarį , o paskui, apsirengę s paplū dimio ansambliu (maudymosi kelnaitė s), į paplū dimį atsipalaiduoti ir atsigulti, numalš inti nuovargį . nuo neį tikė tino darbo prie restorano stalo...Paplū dimyje, prie jū ros, iki banglenč ių garsų , kaip visada, trumpam už migau...Už migau pusvalandį , nes dar buvo rytinė vieš buč io teritorijos fotosesija ir susitikimas su vieš buč io gidu devintą ryto. Net neturė jau laiko pasinerti į jū rą ir pamatyti povandeninę karalystę - viską atidė jau vė lesniam laikui ...
Tai buvo mano ankstyvas pirmosios atostogų prie Raudonosios jū ros Š arm el Š eiche dienos rytas, kuris, beje, beveik nepakitę s, kartojosi kiekvieną mano tik penkių dienų kurorte dieną.
apiplė š imas š viesiu paros metu
Š į rytą , pirmą dieną po atvykimo, kaip į prasta, vieš buč io gidas organizuoja susitikimą atvykė liams. Taip pat nusprendž iau pasidomė ti, kas naujo jo repertuare. Viskas pasirodė taip pat: deš imt minuč ių daugiau nei dvideš imt ž monių klausė si nenaudingos, nenaudingos informacijos (klausiau ir aš ), o tada, kaip į prasta, psichologinis spaudimas pradė jo „stumti“ iš pū stas už vieną kainą . pusantro, dviejų ar net trijų kartų ekskursijų kuponai. Nuo pirmų jų jo ž odž ių apie š iuos vauč erius, kurie skambė jo labai linksmai su pakilia emocine nuotaika, atsistojau ir nuė jau prie iš ė jimo iš salė s, kurioje vyko š is „susitikimas“, o tai vieš buč io gidą labai nuliū dino.
Konkreč iai neį vardiju iš kur, iš kurio kelionių organizatoriaus š iuo metu yra š is vadovas, nes viskas savo stiliumi ir bandymu apgauti poilsiautojus yra beveik tas pats. Tač iau š iame vieš butyje jų tiek pat, kiek musių vė lyvą rudenį Egipto kurortuose. Ta pati erzinanti ir mirganti jų firmine apranga visame vieš buč io fojė . Gerai, muses vilioja medus, saldumynai vieš butyje, bet kas traukia vieš buč io gidus iš Anex Tour į vieš butį ? – Ž inoma, ne ką maž iau saldus dolerio pelnas iš ką tik atvykusių , š viež ių poilsiautojų , kurie dar neiš š vaistė per metus sukauptų dolerių.
Beje, visi kiti suvenyrų pardavė jai ir paslaugų pardavė jai (masaž uotojai, fotografai ir kiti) paplū dimyje dirba tokiu pat stiliumi. Jiems, kaip ir elektroniniams jonizatoriams bei fumigatoriams uodams ir musė ms, š is vieš butis sugalvojo „repelerį “ – raudoną vė liavė lę , pritvirtintą prie gulto paplū dimyje.
Idė ja gera, bet mums, ž monė ms iš buvusios, subyrė jusios Sovietų Są jungos, per daug į simenanti, tai „laimingos“ komunistinė s ateities simbolis. O kadangi tokių nepagrį stų vilč ių ir jų palikuonių paplū dimyje yra 99%, tokia paslauga niekas nepasinaudojo. Kai vė liavų spalvą pakeis į mė lyną ar ž alią , gal tada š i idė ja masiš kai atgys.
Dė l turistinių č ekių „į stū mimo“ poilsiautojams už iš pū stą kainą . Nepriklausomai nuo vieš buč io ar kelionių organizatoriaus. Tai, man regis, vienintelė vieta Egipto turizmo versle, kur pasireiš kia laukinis, netgi sakyč iau, gangsterių prekių ir paslaugų turgus. Gaila, kad visa tai vyksta po stogu, daž niausiai padoriais ir kriš tolo skaidrumo, Egipto vieš buč ių savininkais, o tai jiems nevalingai už deda nepateisinamą juodą aferistų ir aferistų poilsiautojų dė mę.
Ir tai akivaizdu iš atsiliepimų socialiniuose tinkluose, kur kone visi bara, vos ne keikiasi, vieš buč ių gidai.
Bet č ia, man atrodo, yra daug sudė tingiau, nei atrodo iš pirmo ž vilgsnio. Faktas yra tas, kad š iame siaurame verslo segmente už kelionių paketus sukama daug pinigų , kuriuos beveik galima palyginti su kelionė mis apskritai. Į sivaizduokite, kad norint parduoti jums kelionę ir suteikti skrydį bei atostogas su maitinimu vieš butyje, dalyvauja tū kstanč iai ž monių – nuo kelionių agentū ros agento iki kambarių valytojos. Ir investuojama daug pinigų : į keliones lė ktuvu, į vieš butį , atlyginimą , maistą ir pan. O dabar (ž iemą ) standartinė tokio turo kaina ž mogui yra 200-300.5-7 dienoms. Tuo pač iu metu už pusvalandį ar valandą darbo su klientais vieš buč io vadovas ima beveik 100–200 USD už ekskursijas, kurios yra akivaizdž iai pigesnė s nei skrydž iai iš Ukrainos į Egiptą , kartu su nakvyne ir maitinimu. Viskas į skaič iuota vieš butyje.
Rytinio oro malonė s dž iaugsmas pač ią pirmą ją vieš nagė s Š arm el Š eiche dieną tę sė si ne ilgiau kaip prieš pietus ir baigė si ketvirtą popiet. Juk č ia pietū s, prasidedantys pirmą valandą po pietų ir trunkantys iki treč ios valandos, kai saulė jau turi tendenciją leistis. O po pietų nespė jau ruoš tis į paplū dimį (o pietū s už sitę sė ilgai - iki restorano už darymo, vos iki trijų valandų ), kai nuo sausumos pū tė š altas vė jas, dė l kalnų . Iš pradž ių jis buvo kietas ir glamonė jo, bet netrukus pavirto į aš triai nemalonų ir net piktą bei š altą.
Paplū dimyje antrą kartą po atvykimo vis dė lto pasirodž iau ketvirtą valandą . Ir tai suprantama. Než iū rė kite amž inai į parko kraš tovaizdž io grož į ir architektū ros š edevrus, kuriuos sukū rė Gamta ir atgaivino ž mogus dykumoje, visa tai fotografuodamas. Juk pagrindinis dalykas, dė l kurio atskridau č ia, toli, yra unikali, nepakartojama Raudonoji jū ra.
- Ir tai ne naujovė...Bet aš laukiau kaž ko kito - Sielos apsireiš kimo š ioje nuostabioje jai (o ne mirtingojo kū no) vietoje - Pajū ryje! Ir todė l aš ignoravau visus kū no protestus š ių nenaudingų „ž ą sų kojos“, „perš alimo“ ir „č iaudė jimo“ pavidalu.
Sė dž iu ant akmens. Š alia jū ros. Vos už dviejų ž ingsnių . Kartais jis ridena savo bangas tiesiai prie mano kojų . Atrodo, kad jis bando ž aisti su manimi. Bet tai maž os bangelė s prie kranto, kaip maž i vaikai didelė s jū ros, kuri tolumoje atrodo nebe Raudona ir graž i, pateisinanti savo pavadinimą , o tamsiai mė lyna ir grė smingai pavojinga. Taip pavojingą mač iau ir vasarą , bet tik vė lų vakarą , kai iš jo gelmių iš plaukdavo visokie ir į vairū s plė š rū s padarai...
Bet dabar sausis, kaip ir Egipte, š iltas mė nuo, o vis dar diena. Protu suprantu, kad jū ra š ilta, iki dvideš imt penkių laipsnių , o akys ir vė jyje virpantis kū nas byloja prieš ingai: jū ra atrodo net š altesnė už orą ir sausumoje vyraujantį vė ją.
Tai yra mū sų mą stymo inercija, atsiž velgiant į oro są lygas Ukrainoje: vanduo visada š altesnis už orą . Ir todė l kiekviena mintis apie maudynes atmetama. Tiesą sakant, č ia jū ros š iluma ir malonė yra bejė giai prieš Ž emė s blogį.
Nepaisant to, nepaisant diskomforto kū nui, aš ir toliau sė dž iu prie jū ros. Sė dž iu ir raš au. Raš au iš gamtos. Bet, svarbiausia, viską , apie ką raš au, jauč iu tiesiogine, o ne perkeltine prasme savo kailiu, kuris jau yra ties savo riba, dreba ir bergž dž iai bando atsispirti š alč iui ir tokiam nedraugiš kam vė jui.
Vė lgi, patyrę s Vė jo blogį , ir toliau tvirtinu, kad ne š altis, o Vė jas yra didž iausias ž mogaus prieš as. Netgi Sibiro ir Tolimų jų Rytų ekstremalū s š alč iai yra ž mogaus draugai. Tač iau vė jas net ir ten paverč ia draugą arš iu prieš u. Bet ne tik ž iemą . Tač iau net vasarą skersvė jis, o tai yra tas pats modifikuotas vė jas, yra palanki są lyga patogeninių bakterijų vystymuisi iki epidemijų ...
Saulė jau visiš kai pasislė pė už š laito į duboje į sikū rusio vieš buč io pastatų ir palmių . Bet jis vis tiek buvo virš horizonto. Ir taip kurį laiką , bet neilgam, vis tiek buvo š viesu. Ir kai virš Egipto ž emė s pradė jo tirš tė ti prieblanda ir pasigirdo mulos balsas, kvieč iantis vakarinei maldai, aš pakilau nuo akmens prie jū ros ir nuklydau į savo kambarį , norė damas suš ilti, pajusti ir apraš yti į ė jimą į mano vieš patavimas nakties tamsoje jau paguodž ia kū ną...
Greitai į š okau į savo kambarį ir tuoj apsivilkau du megztinius. Nepaisant to, ilgą laiką blė stu periodiš kumu ž agsė jau kaip vaikas po sotaus valgio. Tač iau buvo padaryta viena iš vada: kad ir kiek megztinių nusineš tumė te į jū rą ž iemos Egipte, jų vis tiek nebus!
Ir iš kart pagalvojau: „Bet kaip aš nesuš alau savo Kijeve su š viesia odine striuke su trimis megztiniais per dvideš imties laipsnių š alną , kai važ iavau į Boryspilio oro uostą , jei č ia, Afrikoje, suš alau dvideš imties laipsnių temperatū roje. karš tis dviejuose megztiniuose? »
Mane nustebino š is š altas dykumos vė jas. Prisimenu, kad už pernai rugpjū č io mė nesį ilsintis vieš butyje El Samaka Beach Hotel 3 * (Hurgada) buvo patogu, kol iš dykumos nepapū tė tvankus, deginantis vė jas - toks deginantis ir nemalonus, kad vidurdienį buvo neį manoma kvė puoti. net paplū dimyje ir daugelis tuo metu slė pė si kambariuose po „oro kondicionieriumi“, o valandai ar dviem iki kaklo, už sidengę s savo pliką karū ną Panama, į lindau į Raudoną ją jū rą ...
Bet č ia, tiksliau, š į ž iemos sausio laikotarpį , pasirodė atvirkš č iai.
Ir visi mano lū kesč iai, kaip ir praė jusią naktį , mė gautis aksominiu naktiniu klimatu ir grož ė tis nuostabiais vakaro vaizdais, o tada naktinis vieš butis, gurkš nojant alų iš bokalo, neį tikė tinai greitai subyrė jo į dulkes. Vaikš č iodama po vieš butį su vienu š vedu ir net su š altu alumi rankose pavertė š ą lanč iu asilu, o aš suskubau apsivilkti du atsineš tus megztinius. Kū nas tapo š iek tiek patogesnis...
Taip pat esu nustebę s, kodė l dar vakar pamač iau, kad Kijeve buvo š alta -18? Esant daug piktesniam ir spygliuotam ž iemos vė jui, kuris skverbiasi į kū ną iki pat kaulų , savaime suprantama, o š iandien č ia, Egipte, iš paž iū ros „gaivų “ vė jelį prie +18 suvokiu kaip piktą grė smę mano fizinei egzistencijai? Kad ir kaip į tempiau savo smegenų vingius, š is paradoksas man liko paslaptis...
Taigi pasiruoš kite ir neatsipalaiduokite ž iemos kurorte Š arm el Š eiche laukdami karš č io visą parą . Tai č ia nutinka tik retkarč iais ir iš imties tvarka. Vis dė lto praė jusį vakarą ir naktį man teko patirti š ios iš imties dž iaugsmą ir, tarsi ž inodama š ią „iš imtį “, pusę nakties nemiegojau ir su malonumu mė gavausi š ia palaima...
Tuo pat metu Egipto kurorte patyriau tikrą ž iemą su tokiais stipriais vė jais, kad jų nepaž inojau net Ukrainoje. Ir tokie vė jai buvo č ia, Š arm el Š eiche, lygiai prieš metus, per Epifaniją sausio 19 d. , kai ilsė jausi š iek tiek aukš č iau, Poinciana Sharm Resort 4 *, dabar, nuo vasaros, „mirę s mirti“. Bet pastarasis, ž inoma, nesusiję s su tuo š ydu...Beje, pagal tą siuž etą aš , sė dė damas ant Raudonosios jū ros kranto ir mė gdž iodamas Ernstą Hemingvė jų , paraš iau savo istoriją : „Senis ir jū ra Vė jas“ (ž r. aukš č iau).
Vis dė lto, pasibaigus minusams, pakė liau baltą vė liavą ir, norė damas sutrumpinti vakarienė s laukimo laiką , pasitraukiau į jaukų ir š iltą fojė barą , į kurį siautulingas vė jas neprasiskverbė . Per vakarienę , kuri prasidė jo pusę š eš ių , į kandau grynai simboliš kai, ž inodamas, kad tą vakarą aš tuntą man rezervavo staliuką indų restorane ant stogo. Savo į spū dž ius apie š į restoraną apraš iau atitinkamoje š io dienoraš č io skiltyje, todė l nesikartosiu. Labiausiai prisimenu tik tai, kad dviejų megztinių neuž teko ir gailė jausi, kad neuž sidė jau treč io, kuris liko kambaryje...
2017 m. sausio 9 d pirmadienis
Jū ros paslaptis
Taip atsitiko, kad vė lyvą popietę vė l buvau prie Jū ros. Gal todė l, kad š iomis valandomis, kai prie jū ros nieko daugiau nė ra, jis yra labiausiai nusiteikę s bendrauti ir gali ką nors pasakyti. O aš einu pas jį dar ir todė l, kad jis mane š aukia, traukia prie savę s, tikė damasis, kad iš girsiu ir suprasiu, apie ką jis man pasakys.
Aš nuė jau.
Atsisė do ant akmens. Ir visas dė mesys jū rai. Klausantis Jū ros ir ž iū rint į ją , stengiantis iš girsti ir pamatyti jū rą giliau nei tik jos suvokimas. Bet kol kas girdž iu tik pokalbį , tiksliau, jo bangos monologą su krantu - surf with land. Pakrantė visame paplū dimyje, iš skyrus nedidelį plotą , yra akmenuota, todė l bangos triukš mas yra ypatingas. Sė dž iu ant akmens. Ir kai banga atsitrenkia į uolą , iš girstu balsą su pasipiktinimo natomis, kad kaž koks tylus ir niū rus kvartalas, pakibę s virš Jū ros, stoja jam kelią . O banga su blogiu atsitrenkia į š ią uolą ir purslai purslų ir laš ų vė duoklė s pavidalu pursteli į vairiomis kryptimis...Bet bangos kelyje pasitaiko, kad yra š velnū s rieduliai ir pakrantė su š velniu akmenų š laitu. Ir tada, man atrodo, banga bendrauja su jais, kaip su broliais, š velniai, tarsi sesuo juos apgaubia, tarsi apkabindama rankomis.
Netoliese yra negilus smė lio paplū dimys, o banga rieda savo vandenis toli į krantą ir todė l kelia visai kitokį triukš mą , kaip man atrodo, su pasitenkinimu, su pasiekimo jausmu. Ir tada, tyli ir iš sekusi, ji grį ž ta į savo jū ros stichiją . Tač iau naujai artė janti gaiva banga, savo kelyje sutikusi už gesusią grį ž tanč ią bangą , stipriai trenkia į ją visu ilgu priekiu, putoja ir skleidž ia pasipiktinusį garsą , tarsi priekaiš taudama pasidavusiai bangai dė l jos gė dingo atsitraukimo. Nors ji pati po kelių sekundž ių atsidurs savo vietoje, prislė gta ir už gesusi...Ir taip, 5-7 sekundž ių daž niu, tai kartojasi daug kartų . Taigi per visą ilgą pakrantė s liniją banga, sutikdama į vairias savo judė jimo kliū tis, skleidž ia į vairius garsus ir, kaip simfoniniame koncerte, skamba jū ros banglenč ių muzika. Ir man patinka klausytis š ios muzikos. Daugelis mano, kad tai tik banglenč ių garsas.
Virš smė lio vanduo atrodo gelsvas, virš akmenų - ž alsvas nuo paprasč iausių vandens gyventojų ž alumos, dengianč ios kamejų pavirš ių , o toliau, atviroje jū roje, vandens spalva keič iasi nuo turkio atspindint koralai – iki mė lynos, mė lynos ir tamsiai mė lynos – pač iame horizonte, sankirtoje su mė lynu dangaus kupolu.
Sekliojo vandens dugne su padidinimu, kaip per didelį padidinamą jį stiklą , matosi net maž iausi akmenukai ir kriauklė s. Tik kartais jie netvirtai ž aidž ia besileidž ianč ios saulė s spinduliuose. Bet tai yra fizika su savo optikos dė sniais – š viesos lū ž imu skaidrioje terpė je, rodanti man savo gudrybes, veltui tikintis mano neiš manymo jos moksle.
Bet aš tik ž aviuosi š iuo nuostabiu vaizdu, neleisdamas savę s apgauti š io gamtos gudrybė s, nes kaž kada mokiausi mokykloje...Ir tada pagaunu save galvojant: gal veltui negrį ž tamai atitraukiau nuo tikrojo gamtos suvokimo. Pasaulis mano pojū č iais. Sielos, iš prigimties ydingas technokratinis-mokslinis visko, ką matau, girdž iu ir suvokiu kitais trimis pojū č iais, paaiš kinimas? Ir dė l to norė josi garsiai suš ukti, visam pasauliui: „Neik į mokyklą , vaikai! »
Ir tik dabar, labai toli nuo vaikystė s ir kū dikystė s, kai supantį pasaulį suvokiau tikroje š viesoje, bandau susigrą ž inti savo prigimtinius gebė jimus iš tikrų jų pamatyti pasaulį , bendrauti, kaip su animacija, jo gyventojais. vė jas, š altis, jū ra...Ir aš negalvoju, kad daugeliui tai atrodys kaip psichikos sutrikimo lygio anomalija.
Stovė jau ne tik ant akmeninė s uolos – prieš milijonus metų už š alusio už gesusio ugnikalnio magmos, kaip buvo Kryme, kai nuolat ten vieš ė jau. Ir aš stovė jau ant gyvybė s likuč ių , ant Gyvybė s istorijos masyvo, kuris č ia siautė jo ne prieš milijonus, o prieš milijardus metų . Tuo senovė s pasaulis Krymo pusiasalyje skyrė si nuo Sinajaus pusiasalio: ten Ž emė drebė jo nuo ugnimi alsuojanč ių ugnikalnių spjaudymo, š laitais sklido karš ta magmos srovė , o č ia š imtais milijonų metų anksč iau buvo gyvybė . jau siautė jantis pirminiu, elementariu pavidalu. O č ia, greič iausiai, buvo jū ros dugnas, kuris laikui bė gant atsitraukė , apnuogindamas daugiasluoksnes gyvybė s liekanas – seniausias relikvijas.
O koks ten gyvenimas tais laikais buvo!
Jos į vairovę sprendž iu pagal likuč ius, kuriuos turiu po kojomis: visokių vamzdinių , vė duokliš kų apvalkalų sklendž ių spindulių , až ū rinių perforuotų korių konstrukcijų , adatinių , plokš č ių , ž vynų pavidalo ir kt. visų iš vardinti neį manoma...Į domu tai, kad iki š ių dienų iš liko daugybė gyvybė s formų ir jas galima stebė ti č ia, netoliese, jei plaukiate su kauke po vandeniu palei rifą . Jie maž ai kuo skiriasi nuo senų jų . Tač iau tai, kad stovi ant uolos su gyvybė s liekanomis, kurios č ia klestė jo prieš du milijardus metų , byloja. Ir, visų pirma, tai yra jungiamoji grandis tarp tavę s ir to senovė s pasaulio, tarsi tiltas, per kurį gali prasiskverbti į tą pasaulį , jį paž inti ir apraš yti savo „kelionių už raš uose“. Ką vė liau padariau meditacijos dė ka.
Į sivaizdavau, kaip milijonus metų , toli praeityje, č ia, palankiomis, kaip ir dabar, klimato są lygomis, gyvybė smarkiai klestė jo, kū rė si į vairios jos rū š ys ir formos. Atskiri asmenys mirė ir suš alo ant š ios uolos suakmenė jusių liekanų pavidalu, suteikdami gyvybę naujoms kartoms. Ir viskas į vyko č ia, kur aš stoviu.
Aš stoviu tolimiausiame SUNRISE Diamond vieš buč io paplū dimio pakraš tyje, pasienyje su Monte Karlo vieš buč iu – kur SPA lankytojo koja ž engia retai, todė l š i koja leido man apmą styti ir net fotografuoti š į nuostabų grož į . Senovė s mū sų Ž emė s istorija.
Supratau, kad č ia atsidū riau neatsitiktinai ir ne tris dienas iš penkių vieš nagė s š iame vieš butyje ė jau prie š ių relikvijų , o ė jau visą gyvenimą , ž ingsnis po ž ingsnio, ž ingsnis po ž ingsnio artė damas prie š ios rezervuotos vietos.
Teko keliolika kartų skristi į Egiptą , apsistoti į vairiuose Hurgados ir Š arm El Š eicho vieš buč iuose, kad pasiruoš č iau š iam susitikimui, kad š is senovinis pasaulis mane į sileistų ir atskleistų savo paslaptis. Kuri ne kiekvienam duota. O pastaruoju į sitikinau kiek vė liau, iš vykdamas į š ią vietą paž velgiau savarankiš ku ž vilgsniu iš š alies: ji niekuo nesiskyrė nuo kitų , panaš ių pakrantė s skardž ių per visą dviejų š imtų metrų ilgio pakrantę . vieš butis. Tas pats nuobodus smė lio spalvos ir į trintas poilsiautojų kojomis smulkiu smė liu ...
Tai rezervuota vieta. Vienas iš nedaugelio pakrantė je. Ir man į domu, kodė l Egipto valdž ia, kuri leidž ia Sinajaus pusiasalio aplinkosaugos į statymus ir taip skrupulingai stebi jų į gyvendinimą , negalė jo nustatyti ir apsaugoti nuo barbariš ko sunaikinimo tokių unikalių senovė s salų.
Paminė jau „barbariš ką naikinimą “ – ne tiesiogine ir tikslinga prasme, nes paprasta gulto padė tis š ioje vietoje ar net vaikš č iojimas basomis, o juo labiau – su paplū dimio batais, reiš kia sulauž yti iš sikiš usius relikvijų kraš tus, o mė nuo ar du ir viską paversti paprastame smė lyje – stebuklas. Tuo į sitikinau, kai pirš tu lengvai prispaudž iau virš pavirš iaus iš sikiš usią vamzdinę relikviją , kurios viduje yra sniego baltumo lygus perlų pavirš ius, ir jis lengvai nulū ž o prie pagrindo...Ir net jei į eisite į š ią relikvijos vietą su batu. virš eliai ir minkš tos muziejinė s š lepetė s, vis tiek galima sugadinti š į unikalumą ir paversti jį paprastu uolė tu paplū dimiu, kuris dabar yra daug Raudonosios jū ros pakrantė s zonų Š arm el Š eiche, prieš deš imt metų , visur iš laikant tolimą senovė s Ž emė s istorija.
Kalbant apie rezervatus tokio tipo vietoms, nevalingai prisiminiau Kara Dago rezervatą Kryme, kur, pasak vietinių gyventojų , iš jo negalima iš traukti net akmens. Iš Egipto (Š arm el Š eicho ir Hurgados oro uostų ) taip pat neį manoma iš vež ti koralų ir kitų jū rų gyvū nų , o pabandž ius – baudž iamas didelė mis baudomis. Tač iau padidė ję s pakrantė s teritorijos iš naudojimas siekiant maksimaliai padidinti turizmo verslo finansavimą , Raudonosios jū ros pakranč ių vandenų tarš a tiek turistų , tiek pač ių vieš buč ių ir pramoginių laivų keliama, lemia tai, kad Š arm Š eicho apylinkė se, kaip ir visur Hurgadoje, po kelių deš imtmeč ių , aplinkosaugininkų teigimu, š is nuostabus koralų pasaulis visiš kai iš nyks.
Galbū t ilgesnį laiką koralai iš liks penkiuose Pietų Sinajaus rezervatuose kaip gamtos muziejai.
Taip pat yra du iš penkių tokių draustinių Š arm el Š eicho regione: tai, 25 km į pietvakarius nuo miesto, pač iame pietiniame Sinajaus pusiasalio taš ke, yra Ras Mohammed nacionalinis parkas, o š iaurė s rytuose, 35 km nuo Š arm El. Š eichas – Nabq nacionalinis rezervatas.
Tač iau iki š iol č ia, Š arm el Š eiche, vis dar yra vienas iš nedaugelio kampelių ž emė je, kur piktavalis nepadė jo savo niekš iš kų rankų ir nesugadino gamtos. Todė l už destruktyvų ž mogaus veikimą Gamtai, prieš taraujantį Jė zaus Kristaus į sakymams, aš pradė jau nekę sti ž mogaus...Beje, aš pats priklausau š iai rū š iai...Taip iš eina, aš nekenč iu savę s!
Bet mane pateisina tik tai, kad turė damas savo fiziologinius poreikius, norė damas gyventi ir iš gyventi (ž inoma, tokių poreikių į gyvendinime yra ir destruktyvumo), aš suvokiu š ią ž alą ir siekiu ją sumaž inti iki nulio. , pavyzdž iui, pereinant prie ž aliavalgystė s, kuri mano blogio gamtai labai nesumaž ins, o bandymas pasivadinti „pagonimi“, kad prisijungč iau prie gamtos dievo Pano, yra tik mano geras noras.
Be to, mano gyvenime dvasiniai prioritetai vyrauja prieš fizinius. Ir tai, mano nuomone, yra svarbiausias ir labiausiai apibrė ž iantis dalykas Ateities ž mogui, kurį pavadinau „Ozarweku“.
Ar kada pajutote gamtą?
Ar kada pajutote gamtą ? – Taigi, iš tikrų jų , iki pač ių Sielos jautrumo gelmių . Taip, kad verktų , nes verkia iš jautraus š velnumo.
Š i gė lė man atsakė tuo pač iu – toks pat pasitikintis glostymas, kaip kū dikis gali atsakyti savo mamai. Arba tikrai mylinti mergina – savo mylimajam. Š i gė lė maiš ė savo ž iedlapius ir, stebė tinai, skleidė tokį tylų , skvarbų palaimingą balsą , kad aš nuo jo balso ir apskritai nuo š velnaus atsako į mano glamones tyliai verkiau iš š velnumo ir dž iaugsmo. Mano Siela verkė iš neį tikė tino dž iaugsmo, kuris negalė jo sutalpinti visų jausmų , kuriuos suvokė š is kū dikis su mė lynais ž iedlapiais kaip mergaitė s akys. Ir jausmai buvo tokie stiprū s, kad jų nebuvo galima iš laikyti savo ribose ir pasireikš ti iš orė je jau natū ralių sielos jautrumo aš arų pavidalu. Tikiu, kad tokios aš aros yra didž iausia dovana ž mogui iš aukš tesnio už mū siš kį pasaulio, vis pragmatiš kesnio ir senstanč io fizinio pasaulio.
Ir kaž kodė l š i lova man atrodė kaip lopš ys naujagimiui...Taip pat man atrodė , kad dangus rengia elegantiš ką palydą Saulė s susitikimui: debesis (kas savaime reta Egipto dangus) keistos formos, vis labiau pripildytas iš kilmingos tamsiai raudonos spalvos mė lyname danguje. Ir net, kaip man atrodė , jie š nabž dė josi vienas kitam apie kaž ką savo...Ir visi rytai, toje vietoje, kur turė jo pasirodyti Saulė , kaitino, bet jokiu bū du ne raudonai. , kaip ir tikė jausi, bet su deganč iu geltonumu, kuris bū na sukietė jus plieniniam peiliui arba krosnyje su iš lydytu metalu.
Lova jau paruoš ta, o palyda sustingo iš iš kilmingo laukimo...Ir š tai atė jo š i iš kilminga akimirka! Viso š ito laukimo centre, virš jū ros, ant dangaus ir ž emė s ribos, skambant vos girdimai sidabrinė s fleitos muzikai, iš kilo maž as ž irnio dydž io, bet neį tikė tinai ryš kus taš kelis.
Tai yra pagal standartus to pasaulio, kuriame gyvena ir daug daugiau Didž ių jų š viesuolių …
Ir tada viskas į vyko natū raliai, be jokių ypatingų paslapč ių ir paslapč ių . Saulė vis labiau riedė jo iš už horizonto, virsdama didž iuliu ugniniu disku dangiš kosios krosnies krosnyje. O į jo ryš kumą be tamsių akinių jau buvo neį manoma ž iū rė ti. Bet į domu tai, kad neprarasdama ryš kumo, o dar labiau jį padidindama, be vis didė janč ios š ilumos ir š ilumos į savo š viesą , Saulė ilgainiui virto maž u, deš imties kapeikų dydž io disku, kurį per dieną jau maž ai ž monių . atkreipk dė mesį . Ar tai saulė s vonios paplū dimio kurorte.
Tač iau vis dė lto š io proceso grož is pribloš kė savo tobulumu ir originalumu, kitaip nei jokia jo apraiš ka prieš tū kstantmeč ius ir nebus identiš ka tiek pat metų ateityje.
Jau vienuolika valanda. Saulė artė ja prie savo zenito danguje. Jis, praė jus penkioms valandoms po pasirodymo mū sų Pasaulyje, toliau stiprė ja ir spinduliuoja vis daugiau š ilumos, nepaisant ž iemos sausio mė nesio, kuris bergž dž iai bando jį nuraminti. Todė l š iuo metu galite net gerai į degti ir, kvaila, net nusideginti.
Labai į domi geografinė Š arm el Š eicho padė tis ir miesto apsupto reljefo ypatybė s. Č ia, Sinajuje, Š arm el Š eiche, kaip ir č ia, Kryme, Jaltoje, nuo pusiasalio š alč io iš vakarų saugoma aukš tų kalnų , Vasara iš tisus metus rado prieglobstį pakrantė s dubenyje. Tik kartais sausio-vasario mė nesiais kalnai nesulaiko š alto vė jo š achtos ir juos praleidž ia, priversdami poilsiautojus pakrantė je po dvideš imties laipsnių jū ros š riftu vyniotis į paplū dimio rankš luosč ius ar net varyti į š iltus kambarius.
Tač iau man š ioje kelionė je į Egiptą , į vieną geriausių Š arm el Š eicho vieš buč ių , tik penkių dienų kelionė je š ios penkios dienos buvo dvigubas malonumas. Pirma, malonumas kū nui – š ilta jū ra, saulė s vonios paplū dimyje, puikus kambarys, aptarnavimas ir, svarbiausia, maistas ir gė rimai sistemoje „Viskas į skaič iuota“. Antra, Sielai tai yra kū rybinio potencialo realizavimas maksimaliu mastu.
Tač iau š iandienos klausimas yra ne tame, o kū rybinio proceso psichologijoje. Ir tai yra paslapč ių paslaptis. Jau surinkau medž iagą visai knygai, kad pristatyč iau bandymus paaiš kinti š į procesą . Nepaisant to, tikiu, kad ž inant apie tai aš , koks buvau, ir vis dar lieku beveik ties nuliu. Ir todė l eksperimentai ir naujų idė jų propagavimas š ia kryptimi, kas kai kam gali atrodyti net absurdiš ka, tę siasi su manimi ...
Iš š ios perspektyvos š iandien paplū dimyje, degindamasis po kaitrios vidurdienio saulė s spinduliais, tuo pat metu, tuo pač iu metu, pagreitintu tempu, ant lapo nubraiž iau viską , ką jauč iau ir kas „dė josi“. popieriaus, kai staiga pajutau svarbų Saulė s vaidmenį mano kū rybos procese. Neatmetu, kad š i mintis buvo mano idė jų apie Saulę ir pasaulį tę sinys, kilę s anksti š į rytą , auš tant rytui. Keista, bet vieš buč io, kuriame dabar esu, pavadinimas iš verstas kaip „Ryto auš ros deimantas“.
Atvaizduodamas Saulę kaip dominuojantį reiš kinį mū sų pasaulyje visą dieną , o ypač bū damas zenite, pasiū liau, kad ji negali neį takoti visų po ja vykstanč ių procesų , į skaitant kū rybinį procesą.
Ir dabar, besimė gaudamas jos spinduliais ir pieš damas raš ymo simbolius ant popieriaus lapo, kaip galutinį kū rybinio proceso rezultatą , visame š iame veiksme pamač iau tik tris veikė jus: Saulę , savo dvasinę ir fizinę esmę . Ir niekas kitas. Be to, pirmieji du aktoriai, turintys Saulė s virš enybę , atliko pagrindinį „kū rybinį “ vaidmenį , o fizinei esmei buvo priskirtas antraeilis, „rutininis“ papildo ir fiksuotojo popieriuje vaidmuo, ką gamino Saulė ir mano dvasinė esmė . .
Š ioje trejybė je vyko kū rybinių idė jų gimimas, jų vystymasis Dvasiniame pasaulyje ir „proverž is“ į mū sų fizinį pasaulį per mano fizinę esmę . Ir pirmuosiuose dviejuose š io proceso etapuose dominuojantis vaidmuo buvo priskirtas Saulei! Ir kuo aukš č iau jis pakilo į savo zenitą , į gaudamas vis daugiau jė gų š iame Pasaulyje, tuo labiau tai turė jo į takos mano kū rybiniam procesui.
Saulė , kaip į takinga mokytoja, man padiktavo, ką turė č iau už siraš yti, o aš , kaip paklusnus mokinys, viską suraš iau ant popieriaus lapo. Ir viskas į vyko automatiš kai. Buvau kaip robotas, nedrį sdamas atsispirti jo valiai ir neturė jau progos bent ką nors į terpti „savaime“. Bet aš nebandž iau to daryti, nes suvokiau š į reiš kinį kaip aukš tą Saulė s Tiesos pateikimo lygį , prieš kurį mano samprotavimai ir iš vados atrodė kaip kū dikių š nekos ar kaip primityvios senovė s ž mogaus uolų pieš iniai. Ir aš turė jau augti ir augti iki Saulė s lygio ...ir daugiau nei vieno gyvenimo. Tač iau š iame pasaulyje aš vargu ar galiu pakilti nė centimetru š iuo klausimu. Mū sų Pasaulyje yra tam tikra juosta – ribinis lygis, virš kurio į vedamas į ė jimas į fizinę mū sų Pasaulio esmę . Tai yra š io pasaulio postulatas, susiję s su viskuo, kas susiję su fizine esme.
Bet aš sugalvojau, kaip š iuo atveju, paž eisti š į postulatą.
Savo Pasaulio sampratoje mes pirmiausia vadovaujamė s fizinė mis, o ne dvasinė mis ir juslinė mis idė jomis. Ir daž niausiai mes remiamė s fizikos, chemijos, biologijos ir kitų gamtos mokslų dė sniais, iš dė stytais iš mokyklos suolo. Taip elgdamiesi mes už sidedame mirksnius ant akių ir galime paž velgti pro juos tik į siaurą mus supanč ios tikrovė s segmentą . Tai taip pat savotiš kas mū sų są monė s zombis. Ir tik tada, kai iš siverž i iš š io zombiavimo tinklų , kaip apraš iau aukš č iau, pradedi matyti ne tik mū sų fizinį pasaulį visu savo grož iu ir ž avesiu, atrandi iki tol neprieinamų paslapč ių , bet ir prasiskverbi į kitus pasaulius, keletą kategorijų didesnis nei mū sų pasaulis.
Pavyzdž iui, pagal fizikos dė snius vaizduojame Saulė s sistemą , kurios centre yra Saulė , o planetos, į skaitant Ž emę , sukasi aplink Saulę.
Į sivaizduokime Saulę kaip bevertę kitame pasaulyje, kuriame yra visiš kai kitokios ne fizinė s, o dvasinė s vertybė s ir kur jos š viesa bei š iluma nevaidina jokio vaidmens...Ir už duokime sau klausimą : „Kas yra dvasinis š viesulys kitame pasaulyje? Ar ten yra š viesa ar tamsa? O kas yra abiejų š eimininkas, kas ar kas ten dominuoja?
Senovė je buvo ž monių , kuriems buvo suteikta galimybė matyti ir suprasti pasaulius už mū sų materialaus pasaulio ribų . Tai netilpo į tikrovė s sampratas, paaiš kinamas realiu daiktų ir reiš kinių matymu, todė l buvo sunkiai suvokiamas. Ir todė l, kad visi, kas buvo prieš mus ir mums buvo aiš ku, dė l proto nepilnavertiš kumo buvo sugalvotos tokios są vokos kaip Dievas (Aukš č iausiasis) ir velnias, jo prieš ingybė...Bet taip jau yra toli už š ios temos ribų , o tolesni samprotavimai bus pateikti kitame skyriuje.
Tik č ia dera pastebė ti, kad kū rybinio į kvė pimo iš ano pasaulio galima semtis tiek iš š viesių jų , tiek iš tamsių jų jė gų , o kuriantis ž mogus gali vaikš č ioti ir po Dievu, ir po Velniu, ką nesunku nustatyti pagal jo darbo rezultatus. .
Aš nedarau š io atradimo. Viską , ką dabar apraš iau, bet kuris Meistras kaskart patiria kū rybinio į kvė pimo procese...Tik nė vienas š io proceso dar neapraš ė ir nepadė jo jam teorinio pagrindo.
Rifas. Raudonosios jū ros povandeninis pasaulis
Kol pliaž ininkai neiš baidė droviausių stambių Raudonosios jū ros gyventojų , aš esu ant pontono ir nuo jo pasineriu su kauke ir snorkeliu į povandeninį koralų ir spalvingų , mū sų nuomone, „akvariumo“ ž uvų pasaulį.
Visų pirma noriu pasakyti, kad pontonas SUNRISE Diamond Resort buvo į rengtas meistriš kai: buvo pasirinkta labiausiai klestinti rifo dalis. Ypač deš inė je pusė je, jei stovite veidu į jū rą.
Kai praė jusių metų rugpjū č io mė nesį buvau Royal Grand Sharm vieš butyje (š alia jo, deš inė je), man buvo paslaptis, kodė l staiga vienintelis pontonas atsidū rė tolimiausiame vieš buč io kampe. dviejų š imtų metrų paplū dimys? Ir dabar viskas tapo aiš ku: dė l geriausios rifo dalies! O š ių dviejų vieš buč ių pontonai yra praktiš kai vienas š alia kito.
Plač iau apraš ysiu jū ros dugną . Nuo kranto koralai eina š imtą metrų . Netoli kranto jie padengti smė liu ir iš dugno kyš o tik ž emi akmenys ir uolos, o č ia jū ra iki kelių , o atoslū gio metu dar maž iau – virš vandens pavirš iaus kyš o daug koralų . Todė l ne visada, bet vaikai č ia gali maudytis nedideliame, 50-70m ilgio smė lio paplū dimyje (dvideš imt skė č ių ir apie š imtas gultų ). Kartu su vaikais, susikibę rankon su jais, ateina ir tė vai, pasigrož ė ti seklumoje plaukiojanč iomis ž uvimis. Bet š ių ž uvų č ia, palyginus su rifu, labai maž ai ir jos nė ra tokios spalvingos.
Po š imto metrų koralai tokioje masinė je gyvenvietė je baigiasi, o po vandeniu pasirodo didž iulis skardis – bedugnė , penkiolikos metrų gylio. Ir tai yra penkių aukš tų pastato aukš tis! Ir š is skardis, tiksliau – vidinė š io skardž io siena, vadinama „rifu“. Kartais, kaip buvo ypač akivaizdu, deš imt metrų į deš inę nuo pontono, koralai iš sikiš a į jū ros gelmes, suformuodami nedidelę salelę , kurioje galima stovė ti ir pailsė ti po ilgos nardymo kelionė s. Š ioje svetainė je esantis koralas, matyt, yra mirę s, todė l leidž ia saugiai ant jo stovė ti. O paž velgus į pač ią š io koralinio atbrailos apač ią , matosi pasakiš ka grota, pro kurią Saulė s spinduliai krenta į koralų š eš ė lį.
Š is koralinio rifo ruož as ant dviejų vieš buč ių ribos yra pats graž iausias ir su didž iausia koralų į vairove.
Tač iau turiu pasakyti, kad iš pavirš iaus atrodo, kad giliau nei trys ar keturi metrai gylyje yra ž ymiai maž iau gyventojų nei arti pavirš iaus zonoje. Gali bū ti, kad taip yra dė l prasto matomumo. Nors vanduo gana skaidrus ir dugnas, nors ir vizualiai neryš kus, bet matomas per visą penkiolikos metrų gylį . Esu į sitikinę s, kad didž ioji dalis ž uvų randama prie plaukiojanč ių ž monių , ir tai iš dalies dė l to, kad kurorto gyventojai daž nai, paž eisdami draudimo į statymą , ž uvis š eria. Ir unikalios ž uvys, paž eisdamos savo mitybą , gali mirti. Tai, kad Raudonosios jū ros ž uvys „draugauja“ su poilsiautojais, patvirtina tai, kad daugiausiai jų yra prie pontono, o po pontonu net gausių pulkų pavidalu.
Buvau į domaus reiš kinio liudininkas.
Kai iš pontono į jū rą į plaukė viena mergina, kuri, kaip paaiš kė jo, anksč iau ž uvis kasdien maitindavo kepiniais iš vieš buč io restorano (o jie tikrai skanū s), ją supo tiek daug į vairių ž uvų , kad vanduo “ virė “ aplink ją nuo jų . O visi, kas buvo su povandeniniais fotoaparatais, vos spė jo į amž inti į domias scenas nuotraukose. Ir tuo metu mergina jų net nemaitino. Tai paaiš kinama paprasč iausiai są lyginiu ž uvų refleksu paž į stamam merginos kvapui, jam pasirodž ius jos (ž uvytė s) pradeda skanius ir gausius pietus...Ir prieš ingoje pusė je nuo pontono, kur yra leidž iama maudytis. baigiasi kaimyninio Monte Carlo Sharm Resort paplū dimiai prasideda & Spa“, kur aš , kaip tyrė jas, plaukiau iš smalsumo, tad ž uvies praktiš kai nė ra, iš skyrus vieną ar du netyč ia už plaukusius.
Dabar plač iau apie Raudonosios jū ros gyventojus, kuriuos mač iau ant rifo prie SUNRISE Diamond Resort.
koralai
Pietų Sinajuje gausu ne tik į vairių koralų rū š ių , bet ir daugybė s graž ių ž uvų . Ras Mohammed rezervate, esanč iame į pietus nuo Š arm El Š eicho, yra daugiau nei tū kstantis skirtingų ž uvų rū š ių . Netoli SUNRISE Diamond Resort, š alia jo rifo, pamač iau ne daugiau nei deš imt jų rū š ių , nes stebė jau jas beveik pavirš iniame jū ros sluoksnyje, nenugrimzdamos į gelmes. Tač iau č ia jie plaukia ne vieni, o iš tisomis bū riais iki penkiasdeš imties ar daugiau „pulko“ individų . Drugelinė s ž uvys č ia gyvena daž niausiai tokiu „kolektyviniu“ bū du, be to, visos vienodų ryš kių spalvų . O giliau matyti bū riai į vairių rū š ių ž uvų jauniklių , kurie vos už augę skyla į atskirus savarankiš kus individus. Atskirai ir poromis plaukia didesnė s ž uvys, kurių ilgis iki keturiasdeš imties ir daugiau centimetrų – tai chirurgų ž uvis.
Visos ž uvys nuolat ką nors peš a, iš koralų pavirš iaus iš traukdamos nematomus gyvius. Ž uvys plaukia ramiai, nebijodamos ž monių.
Pasitaiko, kad drugelių ž uvų bū rys priplaukia tiesiai prie tavę s, paskui „nusiplauna“ iš visų pusių ir tada plaukia nekreipdamas į jus dė mesio. Tik jei padarysite staigų judesį ranka jų kryptimi, jie akimirksniu puola į sklaidą.
Bet visa tai yra informacinė medž iaga sausa kanceliarine kalba. O kokius jausmus patyriau, pasinerdamas į Raudonosios jū ros vandenis? Viskas nuo pradž ių ir tvarkingai.
Kai pirmą kartą eini su kauke prie pontono kraš to prie rifo, než inai, kas tavę s laukia povandeninė je karalystė je. Tai, ką matote iš oro, iš kreipia vandens lū ž is ir yra paslė pta už saulė s spindesio vandens pavirš iuje. Bet kai už sidedi kaukę ir pasineri, dingsta visi barjerai ir iš kraipymai, o povandeninis pasaulis pamatomas natū raliu pavidalu. Tiesa, š iek tiek padidinus, bet tai ne sugadina, o netgi pagerina vizualinį efektą to, ką jis matė.
) į apleistą senolę ...Nenukreipkite akių nuo ryto ar vakaro auš ros, kuri staiga kyla ir taip pat greitai iš nyksta, už leisdama vietą arba tvankiai (lietingai, š altai ir pan. ) dienai, arba tamsiam siaubui. nakties...Ir visa tai – retas ir trumpalaikis grož is nuobodulio ir kasdienybė s fone. Beje, kartais nepastebime, net nekreipiame dė mesio į atskiras Gamtos grož io apraiš kas mū sų pasaulyje dė l į kyrios rutinos.
Tač iau pasineriant į vandens pasaulį Raudonojoje jū roje prie rifo, ne tik plač iai atsiveria akys, bet ir vyzdž iai iš sipleč ia iš nuostabos ir noro kuo labiau pamatyti než emiš ką povandeninė s karalystė s grož į . Ir, be to, į spū dis iš to, ką jis pamatė , yra toks stiprus, kad nepalieka abejingų ir abejingų Sielos jausmų . Į spū dž iai prasiskverbia į jū sų vidinį dvasinį pasaulį ir paž adina jį , kuris daž niausiai jei ne miegas, tai snū duriuojantis.
Jū s matote ir savo pojū č iais suvokiate š į amž iną grož į , kuris gyvena ir tę siasi š imtmeč ius, nė sekundei nenutrū kstamas vė lesnė se tų pač ių auganč ių koralų ar ž uvų kartose. Ž uvų grož is nepriklauso nuo poravimosi sezono: jos ne maž iau graž ios ir „kū dikystė je“, ir suaugusios, iki pat natū ralios mirties.
Tai paraš ę s pagalvojau, kodė l mū sų erdviame pasaulyje grož is, kuris, pasak filosofų , turė tų iš gelbė ti Pasaulį , yra toks trumpalaikis ir virsta savo prieš ingybe – bjaurumu, o vandeningame Raudonosios jū ros pasaulyje – amž inas? Neatsiž velgiau į jū ros vandens ir redokso reakcijų , kurių greitis ore greitis, iš saugojimo savybes. Č ia yra kaž kas kitokio, esminio viso mū sų Pasaulio egzistavimo pož iū riu.
Bet visa tai praeinanč ios mintys.
Pagrindinis noras – kuo labiau į sisavinti š į grož į ir iš laikyti jį savyje, parsivež ti namo, į Ukrainą ir gyventi su juo iki kito apsilankymo Š arm el Š eiche.
Ir, svarbiausia, pasidalinti š iuo grož iu su draugais, ką š iuo metu darau savo Dienoraš č io puslapiuose.
Vė l ant relikvijų kranto
Vakaras. Iki saulė lydž io liko maž iau nei pusvalandis. Aš vė l esu tolimiausiame paplū dimio kampelyje SUNRISE Diamond Resort 5 *. Š i vieta, nutolusi nuo vietinė s „civilizacijos“, man kaž kaip primena mano mė gstamiausią salą Dniepro po mano balkonu Kijeve. Š en bei ten vyro koja koją į kelia retai ir tokios vietos skirtos ramiems ir į savo vidinį pasaulį susitelkusiems ž monė ms, bandantiems suvokti bent maž ą Tiesos dalelę . Tai, aš pavadinč iau, tie ž inomi vartai Ž emė je, pro kuriuos galite patekti į kitus pasaulius.
Tokių vietų yra daug ir jos susietos ne tik su geografinė mis Ž emė s koordinatė mis, bet su ž mogaus esme ir vidine nuotaika tokiam perė jimui atlikti. O tam palankios vietos tė ra š io proceso katalizatoriai. Tuo ne kartą į sitikinau Kijeve. Kai bet kurioje vietoje, ar tai bū tų autobusų stotelė , ar metro vagone, aš pasinė riau į kū rybinį procesą ir sė miau informacijos iš š ių subtilių pasaulių.
Č ia, Raudonosios jū ros pakrantė je, š ioje rezervuotoje vietoje, pasireiš kė ypatinga magija, kurios neį manoma apibū dinti ž odž iais. Ir jausmų neperduoda jokios mū sų pasaulio priemonė s...Ir nesvarbu, ką aš veikiu dieną , kad ir kur bū č iau, o vakare š i nematoma magija traukia mane prie savę s.
Č ia poilsiautojų labui vieš buč ių savininkai į uolą į kalė tris vertikalias kolonas ir ant jų pakabino skė č ius iš dž iovintų susipynusių vynmedž ių palmių lapų ir pastatė keturis gultus - padarė kaž ką panaš aus į mini paplū dimį . Bet vis tiek poilsiautojas č ia – retas sveč ias. Tai vieta atsiskyrė liui. Dabar aš irgi atsiskyrė lis: jū ra, uolos ir aš , niekas kitas ir niekas. Visa kita atsitraukia į deš imtą jį planą . Č ia už suka retas poilsiautojas: ir nukeliauja toli į barą paplū dimyje iš gerti kokteilio ar alaus, papietauti picos ar tiesiog iš simaudyti jū roje: skardis neleidž ia taip lengvai į plaukti į jū rą . Ir todė l, kaip man, š i vieta yra rezervuota – aš taip jauč iuosi. Mano sielą traukia š i vieta.
Matau bergž dž ias pastangas už sidirbti iš vienodai neturtingų ukrainieč ių – dabar, ko gero, vieninteliams masiniams turistams Egipte po Putino Rusijos blokados turistiniam Egiptui, taip pat tū kstanč iams už darytų maž meninė s prekybos parduotuvių , kurių savininkai perė jo dirbti taksi vairuotojams arba nedideliam darbui ne visą darbo dieną . Tvirtai už dari vieš buč iai, tokie kaip Poinciana Sharm Resort 4 *, kur prieš metus taip nuostabiai atostogavau ir apie tai raš iau daug gerų ž odž ių , liū dinau nostalgija ir iki aš arų.
Suprantu, kad valstybė , o juo labiau vieš buč ių savininkai neturi lė š ų , kad tas maž as teritorijas su unikaliais relikvijomis, apie kurias raš iau aukš č iau, paversti draustiniais ir saugomomis teritorijomis.
Turė dami š iek tiek, ir jū s negalite valandų valandas mė gautis vaizdais po vandeniu - kas pusvalandį turite eiti į paplū dimį ir kaitintis ...
Ir tarp visų š ių etapų , ir net per š iuos etapus, ypač povandeninė je karalystė je (gaila, kad nesugalvojo vandeniui atsparaus popieriaus ir tuš inuko po juo) - intensyvus kū rybiš kumas su aktyviu popieriaus „už raš inė jimu“ ž odž iais. , frazė s ir posakiai, atsirandantys iš niekur mano galvoje. Bū tent pastarasis tarp kitų sukė lė nemenką nuostabą . Tač iau nė vienas iš naujų paž į stamų aplinkui nepirko nė vienos mano knygos, net apie kurortą ir apie meilę . Bet jie skaitė su malonumu ir, kiek ne maž iau, gyrė...Toks, matyt, Poeto likimas. O toks jau š io 5* elitinio vieš buč io turistų kontingentas: 3* ir 4* vieš buč iuose mano knygos, ypač aforizmai apie kurortą , apie moterį ir apie meilę , buvo labai paklausū s...
Ir visa tai negali sukelti noro raš yti - atsikratyti didž iulio teigiamų emocijų krū vio, už valdanč io jū sų sielą . Ir jei duosite jiems valią , tada, be jū sų dalyvavimo, jie laisvu srautu pila ant popieriaus lapo begalinių maž ų raidž ių ir ž odž ių karoliukų pavidalu. Noras numalš inti troš kulį – raš yti, pamirš tant laiką ir erdvę , dieną ir naktį , bet kokiomis są lygomis: ar restorane, paplū dimyje ar ekskursijų po vieš butį metu. Ar yra š iame pasaulyje didesnio dž iaugsmo už š į ? Ir abejoju, ar tokiomis są lygomis, jei turė č iau 7 ar 14 dienų , į spū dž iai galė tų iš sekti tiek kiekybe, tiek suvokimo gyliu. Ir to priež astis slypi ne mano subjektyviame kū rybinė s prigimties savitoje, o objektyvioje ne tik SUNRISE Diamond Resort, bet ir apskritai Egipto bei Raudonosios jū ros gamtoje.
Beje, prisimenu, kaip aš pradė jau suprasti Krymą praė jusio amž iaus 80-aisiais.
Dabar prie Raudonosios jū ros, kaip anuomet Kryme Aluš toje, man atsiskleidž ia naujas Tiesos paž inimo lygis. Tik tada Gamta sukū rė tiesą apie subtropinį klimatą natū raliomis są lygomis. O dabar – natū ralus tik Raudonojoje jū roje, o pakrantė je – dirbtinis. Bet ir č ia, ant kranto, ž mogaus vaidmuo gimstant š iam graž uoliui, tik kaip katalizatorius: daugiau gė lo vandens, sumaniai planuoti, sodinti ir kruopš ti priež iū ra...O visa kita padarys pati gamta ir klimatas. palankus tam - dykumoje augs oazė , maloni akiai ir gydanti kū ną bei sielą ! Gamta pakels palmes į deš imties metrų aukš tį , atskleis nuostabiai graž ius ž iedpumpurius, padengs veją puriu ž olių kilimu, vaisius ir uogas apipils gydomuoju nektaru...
Ir visa tai stebė jau SUNRISE Diamond Resort ir raš iau š ias eilutes iš š io grož io prigimties.
Ar yra š iame pasaulyje didesnio dž iaugsmo už š į?
Atsisveikinimo iš ė jimas į relikvijų kampelį
Ir, viduje nesuvarž yta – š i audra buvo tokia stipri, kad praū ž ė . Iš pradž ių tai pasireiš kė aš aromis, kurios be perstojo tryš ko iš akių , o paskui iš vidaus iš sprū do tikras nevilties š auksmas, panaš us į suž eisto ž vė ries š auksmą ...
"Apsiž valgyti! Apsiž valgyti! “, - nuskambė jo už manę s maldavimas, pamaž u blė sdamas: „Ž iū rė k! Apsiž valgyti! . . „Bet kaž kodė l ž inojau, kad, ž velgdamas atgal, amž inai ir tvirtai prisiriš iu prie š io relikvijų pasaulio, galbū t net amž inai liksiu tame pasaulyje ir niekada negalė siu jo palikti. Ir todė l jis vis labiau nuo jo tolsta, palaipsniui plonindamas ryš io su juo giją . Mano fizinė esmė triumfavo, ir tik dvasinė esmė vis labiau kentė jo, savo kanč ią apreikš dama jau nevarž omu riaumojimu ir aš arų srove...
Nuė jau į barbariš ką savo gentainių – „ž monių “ pasaulį . Tiesą sakant, grį ž au į save, į savo materialios esmė s pasaulį , fizinę tikrovę.
O kad iš pildyč iau reliktinio koralinio pasaulio testamentą , privalau susprogdinti š į (o kartu ir mano) fizinį pasaulį iš vidaus. Ir tai akivaizdž iai ne man.
Vis labiau tolstau nuo relikvijų pasaulio. Ir š is iš vykimas nebuvo skaič iuojamas ž ingsniais ar metrais nuo kranto, kur reiš kė si Ž emė s istorija ir buvo jauč iama artė janti agonija...Palikau kaž ką reikš mingesnio ir nesuvokiamo ž mogaus protui ir są monei. Tuo pač iu kaltinau save, kad atsitraukiau nuo tų , kurie manimi taip pasitikė jo ir tikė josi, kad galė siu jiems bent kaž kaip padė ti...
Visa tai raš iau iš gamtos, nepraleisdama nė vienos smulkmenos, nes ž inojau, kad po akimirkos ar dviejų atsiras kitos materialinė s ir fizinė s problemos ir visos mano vizijos apie subtilų pasaulį , kaip sapnas, nepaisant jų ryš kumo ir į spū dingumo, iš nyks. amž inai, ir aš net negaliu to prisiminti apskritai.
Dienos š viesą savo vietoje danguje pakeič ia pilnatis. „Š venta vieta niekada nebū na tuš č ia“, – taikliai sako populiari patarlė . Ir dabar matau tam patvirtinimą : Mė nulis perė mė iš Saulė s, nors ir neš vieč ia taip ryš kiai, bet vis tiek rodo jo buvimo matomumas naktį , kaip naktinė ž vaigž dė . Mė nulis taip pat turi savo palyda – iš daugybė s ž vaigž dž ių . Jų bū tų daug daugiau, jei Mė nulis jų neuž gesintų savo ryš kesne š viesa.
Tač iau niekas š iame nakties pasaulyje, iš skyrus mane, než ino, kad Mė nulis neturi savo š viesos: bū tent ji, kaip veidrodis, atspindi Saulė s spindulius, nuė jusius ilsė tis po vakaro auš ros, kur kalnų virš ū nė s paskyrė savo sargybinius ramiam dienos miegui dangaus š eimininkui. Ir aš tai ž inau, nes lankiau mokyklą ir studijavau fiziką . Jei ne š is apgailė tinas mano gyvenimo faktas, aš š į Pasaulį suvokč iau visiš kai kitaip, su visu jo ž avesiu - su Sielos pojū č iais, o ne su savo ydingu protu...
Tač iau praeities negalima iš trinti.
Mė nulis Ž emė je taip pat turi savo pasekė jų . Daugybė bangų nuo horizonto ir beveik iki pat kranto atspindi jos š viesą , ž aidž ia su ja, tarsi norė tų iš mesti virš vandens pavirš iaus. Ir iš š ių geltonų atspindž ių jū ros pavirš iuje susidarė platus mė nulio kelias, einantis į tolį ir ten siaurė jantis iki taš ko. Š is kelias toks kerintis ir viliojantis, kad norisi ant jo tiesiog paš okti, tiesiai nuo skardž io ir bė gti juo, vos palieč iant jo auksinę dangą kojomis...Bet, deja! Vė lgi, ta pati piktybiš ka fizikos mokykla neleidž ia man to daryti ir atima iš manę s tokį malonumą ...
Visa pakrantė yra visiš kai veikiama mė nulio š viesos. Viską apš vieč ia jos pieniš kai matinė š viesa. Ir todė l kiekvienas objektas ant kranto meta neryš kų š eš ė lį ant ž emė s. O š iuose š eš ė liuose bandai rasti naktinių gyventojų : į vairių pabaisų ir kikimorų . Jū s tiksliai ž inote, kas jie yra.
Juk negali bū ti nakties be nuolatinių jos gyventojų . O kur jie gali pasislė pti, jei ne š eš ė lyje? Neiš eik į ryš kią mė nulio š viesą ! Bijoč iau jų ir bė gč iau į savo saugų prieglobstį - į vieš buč io kambarį , bet smalsumas ir noras pieš ti naktį iš gamtos ir visko, kas joje vyksta, paima virš ų . Ir aš mė nulio š viesoje skubu savo gremė zdiš ka raš ysena į raš yti viską , ką matau, o juolab tai, ką jauč iu, kol iš jo dingsta tas ar kitas naktinis reiš kinys ar į spū dis.
Č ia, prie jū ros, vė juota. Tik ten, virš uje, dar vaikš to vė jelis, o ant stiebo plevė suoja rož inė vė liava. Egipte sausio mė nesį retas atvejis, kai naktį , pradedant nuo vakaro, vė jo malū nas neparodo ž iauraus bū do. Taigi turiu galimybę su tam tikru komfortu grož ė tis ir mė gautis naktimi virš Pietų Sinajaus.
Dieninį triukš mą ir nenuoseklų poilsiautojų š urmulį pakeitė nakties tyla.
Kaž koks gilus, tarsi plataus mū sų Pasaulio š ulinio dugne, slypi š i nakties tyla. Tik bangos iš matuotai oš ia savo keteromis palei pakrantė s juostą , kartais purslų , kai atsitrenkia į uolą . Apskritai naktį jie yra ramū s ir paklusnū s. Juk dabar ji – pasaulio meiluž ė . Ir tai mane netgi š iek tiek nustebina: Saulė negali nuraminti nepaprastai skaisč ios „gamtos vainiko“ - ž mogaus ir kitų sausumos gyventojų , o Naktis surado kontrolę visiems! Didelė nakties galia (o gal burtai? )! Bet aš nebijau š ių naktinių burtų , jei jie iš tikrų jų egzistuoja: ant manę s, paš ventinto Peč ersko lavroje, medinis kryž ius ant atš iauraus siū lo ...
Naktis visus už migdė , panardino į naktinį transą . Visi, iš skyrus Jū rą . Jū ra ir toliau budi, ypač jos gelmė se.
Nepaisant kvailos ir pusiau aklos nakties (buvo jau apie treč ią valandą ), man vis tiek buvo leista (Jos Didenybė Naktis leido) apž iū rė ti jū rą ir dangų , jų spalvą . Mė nulio š viesa pati koreguoja visas spalvas ir atspalvius, daugiausia juodos, pilkos ir sidabrinė s. Ir visi jie atsispindi jū roje ir danguje. Pilka prie kranto nuo seklių povandeninių koralų , o paskui juoda, gal net tamsiai mė lyna arč iau kranto. O dangus virš horizonto, tarp juodosios jū ros ir likusio dangaus, į domu, pilkas, tarsi blankus š vytė jimas. O tokia dangaus spalva virš horizonto paaiš kinama optiniais reiš kiniais...
Nebaigę s sakinio pagavau save galvojantį , kad ir vė l visus mū sų Pasaulio reiš kinius aiš kinu fizikos dė sniais, pamirš damas, kad mū sų Pasaulyje reikš mingą vietą už ima astralinis pasaulis, dvasinis pasaulis, kuris jį persmelkia visur, kurių są vokos ir vaizdai gali prieinamai ir spalvingai apibū dinti bet kurį procesą arba mū sų Pasaulio reiš kinį , kas buvo padaryta aukš č iau su keliais pavyzdž iais.
2017 m. sausio 12 d ketvirtadienis
Paskutinė ž iemos kurorto diena
Vienuolika valandų . Mano ž iemos SPA jau pasibaigė . Laukia, artimiausiomis valandomis – maiš ų krovimo, iš ė jimo iš kambario š urmulys, kambario raktų ir kortelė s paplū dimio rankš luosč iui į teikimas registratū roje, paskutiniai pietū s ir iš vykimas į oro uostą.
Kadangi planas - bū tinai apž iū rė kite kambarį iki 12:00 ir ankstyvas pervež imas (15-10), su vė lyvu iš vykimu (19:00). Vis dar nesuprantu, kodė l iš vieš buč io reikia iš eiti likus keturioms valandoms iki lė ktuvo iš vykimo, kai kelias į oro uostą trunka ne ilgiau kaip dvideš imt minuč ių ...
Ir todė l mano kasdienybė suspausta iki ribos: pusryč iai, pora valandų prie jū ros, o pusę vienuoliktos jau turė č iau bū ti kambaryje – susikrauti daiktus, kad iki dvylikos, kaip ir tikė tasi, galė č iau atlaisvinti. kambarys.
Viskas klostė si gerai, kol neį ė jau į savo kambarį ir pradė jau krauti daiktus. Ir tai buvo pusvalandis iki iš siregistravimo. O tada pasigirsta beldimas į duris ir valytoja neklausiusi į lenda į kambarį ir pradeda valyti. Ir dar tik pusė vienuoliktos! Turiu asmeninio laiko dar pusvalandį ! Aš tai toleruoju.
Viską jau susidė jau į krepš į . Priž iū rė toja vonioje su kaž kuo maiš osi, kartais spokso į mane. . Toleruoju jo į ž ū lumą , atrodo, kad mano auklė jimas neleidž ia jo taip iš neš ti iš kambario.
Tegul, manau, ž mogui patinka valymas, nes netvarkė kambario kas penkias dienas (mano gera siela kartais atleisdavo nuo tokios pareigos, nes aš , kaip ilgametę patirtį turintis bakalauras, galė č iau ir pati susitvarkyti ). Bet, apgailestauju, valytoja manę s nesuprato arba apsimetė , kaip arabai iš mano, kad nesupranta, kada jiems tai naudinga. Ir kai aš pradė jau klijuoti maiš elį plė vele ir juostele, jis ž valiai priš oko prie manę s ir taip pat ne maž iau į kyriai pradė jo man „padė ti“, tiksliau, trukdyti. Be to, pabaigoje jis taip pat papraš ė dovanų plonos juostos. Aiš ku, nedaviau, nes skaič iavau kaip unikalų antspaudą ant maiš elio, nes tokia lipni juosta parduodama tik Kijeve. Galų gale arabas mane pagavo ir aš jį iš spyriau.
Aš kaltas, net arabų valytoją iš provokavau kaž kokiam neigiamam veiksmui.
Po to seka grandinė : porteris (arba mikroautomobilio vairuotojas) – sandė lininkas. Ir kas gali prisiimti asmeninę garantiją dė l daiktų saugumo ir saugumo š ioje grandinė je? Vieš buč io savininkas? - Visai ne! Į siregistravus į vieš butį jums pateikiamos perž iū ros instrukcijos, kuriose aiš kiai paraš yta, kad vieš buč io administracija neatsako už daiktus, paliktus už seifo ribų...Bet jū s jau iš sikraustė te iš kambario ir atsisveikinote su seifu. Ir todė l pasą , likusius pinigus, fotoaparatą , neš iojamą jį kompiuterį , telefoną ir kitus vertingus daiktus privaloma neš tis po vieš butį didž iulio krepš io pavidalu tris valandas. O visa kita, kartais, tau ne maž iau vertinga ir reikš minga? - Palik tai „dė dei“. Savo krepš į , už klijuotą plė vele ir juostele, palikau ant „dė dė s“ ir aš.
Darant prielaidą , kad valytojos, durininko ir sandė lininko atlyginimas per ekonominę krizę menkas, o jie gali „už sidirbti papildomai“, kaip sakoma Odesoje, „pavogti ant smulkmenų “, vis tiek kaž ką palikau krepš yje.
Bet jokiu bū du ne kaip Ievos ž altys su rojaus obuoliu, o todė l, kad likus trims valandoms iki iš vykimo visko nesineš iuosi! ..
Kokia buvo mano nuostaba, kai po trijų valandų , likus dvideš imč iai minuč ių (! ) iki į sė dant į persė dimo autobusą , radau barbariš kai nuplė š tą plė velę , lipnią juostą ir apverstus buities daiktus: drabuž ius, kelionei paruoš tą maistą ir pan. Trū ko tik smulkmenų , kai kurių maisto produktų ir gė rimų skardinė se, kurias galima greitai „sulydyti“. Tuo pat metu mano protestas prieš neteisė tą mano asmeninių daiktų atidarymą iš vykimo iš vakarė se sulaukė nesusipratimo tiek tarp vieš buč io administracijos, tiek tarp Anex Tour atstovų.
Visas tekstas: „Atostogos Egipte“ https://www. facebook. com/sashasim. Egiptas/
O knygoje: Sasha Sim. Raudonoji jū ra: ž emiš kojo rojaus kampas. Kelionių už raš ai iš Egipto. - Kijevas: SIM & HAM leidykla, - 2017. - 535 p. , iliustr. ISBN 966-8802-17-9
© Sasha Sim (Aleksandras Golovko), 2017 m
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (2)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
KITI ATSILIEPIMAI APIE VIEŠBUTĮ
- Puikus viešbutis
- Nuoširdus atsiliepimas, geras viešbutis, bet yra nemažai niuansų
- Susidarė visas įspūdis
- Geras, bet yra trūkumų
- Pats geriausias viešbutis
TAIP PAT SKAITYKITE