Atsiliepimus rašo ne rašytojai, o turistai.Išbandykite, tai įkvepia!
Pridėkite apžvalgą dabar Priminti el. paštu ×

Kaip pasakyti

Parašyta: 1 rugpjūčio 2010
Kelionės laikas: 11 — 20 kovo 2010
Kam autorius rekomenduoja viešbutį?: Atpalaiduojančioms atostogoms; Poilsiui su draugais, jaunimui
Net než inau, kaip pradė ti apž valgą . Buvau 2010 m. kovo viduryje. Į spū dį apie poilsį susidarė ne pats vieš butis, o kompanija, į kurią pavyko patekti. Sutikti ž monė s sukū rė nuostabią š ventę ir nepamirš tamą patirtį .
Atvykę į vieš butį.11 val. , jie greitai ir nevė luodami už siregistravo, nuplė š ė.5 dolerius už seifo raktą už visą vieš nagę ir apsigyveno pagrindiniame pastate esanč iame kambaryje, kambaryje pinti baldai. yra senovinis, bet man tai netrukdė , kondicionierius didž iulis todė l 80s su pulteliu ant laido, nors veikė tinkamai, nors tuo metu nebuvo karš ta, o kaip elgsis než inau jei +45... š aldytuvas irgi kankinasi, bet nieko į jį nedė jau. Kambarys kaž kur 5x4, vonia pakankamai erdvi, visada buvo karš tas vanduo. Jei į sikū rė te antrame aukš te, veidu į pastatą , kairė je, bė kite iš ten, nes negalė site miegoti, pirmame aukš te yra diskoteka kaimyniniame name, bū site kaip bū gnas iki 3 val. Vieš buč io teritorija ž alia, gana iš puoselė ta, paplū dimys iš kankintas, kaž kaip kairė je pusė je iš lū ž ę s bortelis ir nuo jo vandenyje kriauklė s uolos gabalai, gultų visada už tekdavo. Kontingentas vieš butyje yra NVS postas + patys egiptieč iai (jie daž niausiai apsigyvena namuose prie tolimojo baseino, kur paprastai ž udomi kambariai).
Už tenka ir jaunimo poroje, ir pavienių . Atrodo, kad dvivietė s nuomos kaina vieniš am nė ra labai didelė .

Pirmas mano kultū rinis š okas – maistas, ž inoma, į vairus, bet kaip patiekiamas ir viskas atrodo, ž odž ių nė ra. Negalite praš yti paprastų servetė lių , jos iš siduoda po gabalą ir atrodo taip, lyg bū tumė te joms skolingi. Taip, ir tiesiog Egipto darbuotojai yra rami tamsa. Animatoriai nuostabū s, stengiasi diriguoti rusiš kai ir angliš kai, nes jų kompanija marga. Vienintelis dalykas, kurį vakare salė je neuž tenka visiems vietų . Vakare nuo 23h vež a į į vairias diskotekas už.10 svarų , bet po dviejų nakties iš sijungia, jei nori pasilikti, tai pasilik sau. Jie turi 2 barus, paplū dimyje ir vestibiulyje, paplū dimio bare iki 19, fojė iki 22 pagal All sistemą , viską sumokė jus. Visi supilami į.100gr puodelius, pavargsti neš tis. Pila oru lyg tu č ia okupantas, daug kas su jais keikė si, administracija sakė , kad ė mė si priemonių , bet viskas buvo veltui. . . Vis tiek tik laukinis siaubas š iuo metu, vakare ten gatvė je minios uodų . Sako, iki vasaros iš nyksta.
Apskritai, kaip raš iau pradž ioje, viskas priklauso nuo nuotaikos ir aplink susidariusios kompanijos, manau, kad atostogos buvo sė kmingos, bet antrą kartą į š į vieš butį tikriausiai nebevaž iuosiu.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą

Komentarai (1) palikite komentarą
аватар lulusha
lulusha

Mechelen 16.40-18.10 val. Po triukšmingo Antverpeno (buvo šeštadienis, daug turistų ir vietinių, vėl gėjų paradas) atrodė, kad Mechelenas buvo evakuotas, pirmas 10 minučių žmonių praktiškai nesimatė. Pakeliui į garsiąją katedrą pamatėme Beguinage.
Rumbolto katedra įspūdinga. Gražiai skamba varpai. O tiksliau – karilionas. Būtent iš Mechelen kilo sąvoka „raudoninis skambėjimas“. Katedra labai aukšta, jos bokštas matosi tikriausiai iš bet kurios miesto vietos.
Kai judėjome link turgaus aikštės, pradėjo susitikinėti žmonės. Turgaus aikštė graži, kaip ir visuose miestuose, kuriuos aplankėme. Turgaus aikštėje esančius namus galima apžiūrėti labai ilgai, jie vienas į kitą nepanašūs, kiekvienas turi kažką įdomaus.
Mechelen istorija susijusi su Margaret iš Austrijos, kuri perkėlė savo vyriausybę į Mecheleną. Mieste jai yra gražus paminklas.
Po turgaus aikštės mūsų kelias veda į buvusius Austrijos Margaritos rūmus ir Petro ir Povilo bažnyčią. Buvusių rūmų pastate, jei gerai pamenu teismas, bet galima eiti į kiemą, tai tiesiog žavu.
Tada buvo laisvas laikas, apie valandą. Ėjome viena iš gatvių iki išėjimo iš senamiesčio, o tada grįžome į turgaus aikštę ir vienoje iš kavinių paragavome Charles V alaus, mano skoniui geriausio belgiško alaus. Nors belgiškas alus – begalė tema.
Mechelene vėl ištiko kraštovaizdžio tvarkymas. Gėlynų praktiškai nėra, bet vazonuose tiek gėlių...akys bėga nuo spalvų spindesio.
Ir tada kelias į Briuselį.

Sun, 23 Dec 2012, 20:28
аватар