Viešbučio įvertinimas:
5.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Mityba:
7.0
Infrastruktūra:
6.0
Mieli draugai, 2014 metų balandį su mylimuoju ilsė jomė s š iame „nuostabiame“ vieš butyje. Pabandysiu apie mū sų į spū dž ius papasakoti meniš kai. Pradė siu nuo toli, nuo oro uosto. Tai skirta tiems, kurie pirmą kartą skrenda į Egiptą , kaip tai atsitiko mums. Taigi, blogesnio oro uosto nemač iau. Kalbame apie Hurgados oro uostą . Atrodo kaip didelė paš iū rė su palapinė s atspalviu, nes kai kur paž velgus į virš ų , kur turė tų bū ti lubos, matosi ant palmė s iš tempta markizė . Be to, viduje, kaip ir gatvė se, yra daug parduotuvių su suvenyrais. Purvinas, nesutvarkytas, daug eilių ir „hemorojus“ su vizomis – tai apskritai atskiras skyrius š iame romane. Visą laiką , kol Egiptas buvo stiprus turizmo centras, jis jau seniai galė jo patobulinti turistų į važ iavimo leidimų sistemą . Vienur nuperkama viza, kitur rodoma, pildoma atskira forma, kurios tikrai niekas neskaito.
Tikriausiai su š iais kvitais vė liau kū rena krosnis. Aplink š aukia susirinkimo operatorių gidai ir erzina darbuotojai, siū lantys greič iau iš duoti vizą už +5$. Apskritai, apima nedidelę paniką . Ir tai dar ne viskas. Didž ioji dalis Egipto turistų yra rusai, apie 90% jų , į skaitant oro uostą . Ž inoma, aš suprantu, kad dauguma tų , kurie skaito š ią apž valgą , yra tik rusai. Ir aš , ukrainietė , raš au š ias eilutes ne tam, kad ką nors į ž eisč iau, o kad jus, rusai, susimą stytumė te. Taigi, rusai, matyt, laiko save planetos š eimininkais ir dievų palikuonimis, nes atvykę į bet kurį kurortą galvoja, kad atė jo į savo butą . Jie nepastebi nieko š alia, kai jiems ko nors reikia ar kur nors, jie gali nepasisveikinti, pasistumdyti, bū ti nemandagū s, kalbasi su vietiniais darbuotojais apie TAVE, geria (daug! ). Manau, kad jei vieš buč iai iš pilstytų odekoloną , jie irgi jo iš gertų .
Rusai taip pat mė gsta degintis saulė je. Manau, kad tai yra jų mė gstamiausia. Be to, ne š iaip degti, o kaž kaip sudeginti juostelė mis ar gulint ant vieno š ono. Ir dar š ios visiems vyrams vienodos maudymosi kelnaitė s, panaš ios į apatines kelnaites! Ar jie perkami toje pač ioje turguje už.1 rublį ? Ž monė s, paž iū rė kite į save! Moterys visos didelė s, labai didelė s, turi daug celiulito. Ir bū tent š ios moterys į savo lė kš tę krauna krū vą saldumynų , sakydamos sau kaž ką panaš aus į „na, aš ruoš iausi laikytis dietos prie jū ros, bet kaip tu gali atsisė sti, kai tiek daug skanių dalykų “. Rusų vyrai visada turi didž iulius pilvus. Jie patys gali bū ti su plonomis rankomis, kojomis ir silpna nugara, bet pilvas š iaip didž iulis. Ar į sivaizduojate, kaip vargš a nugara gali nuolat laikyti tokį pilvą ? Jie tikriausiai mano, kad pilvas pabrė ž ia garbaus ruso statusą . Na taip, valgyti ir gerti yra tiek daug – aiš ku, už siauginsi pilvą . Jie valgo, kad nuž udytų . Iš esmė s tai, prie ko jie į pratę namuose.
Atrodytų , imk vaisius, gal nė vieno nebandei, medaus baklava, labai skanios sriubos. . . Bet ne, į vieną lė kš tę reikia sukrauti makaronus, į kitą – gruzdintas bulvytes ir bū tinai daugiau duonos. Galė č iau ilgai tę sti, bet vis tiek noriu pakalbė ti apie vieš butį . Todė l tiesiog noriu paklausti rusų , kurie skaitė tai, ką paraš iau. Mielieji, dabar matote, ką apie jus galvoja kiti turistai. Dirbkite su savimi, elkitė s padoriai, bū kite kuklū s ir, svarbiausia, nebū tina vykti atostogauti ten, kur bus krū va jū sų pač ių tautieč ių . Pailsė kite nuo savo kompanijos. Patariu tau, pasiimk tuš inuką į kelią ! Tai tikrai nebus nereikalinga.
Prie iš važ iavimo iš terminalo mū sų laukė mikroautobusas. Atsisė dome ir nuvaž iavome. Labai draugiš kas gidas priekinė je sė dynė je. Jis gerai kalbė jo rusiš kai. Jis daug ką pasakojo, bet pastarosiomis dienomis supratome, kad ne viskuo reikia tikė ti.
Galvok ir savo galva. Į vieš butį mus atvež ė apie 8:00 vietos laiku. Vieš buč io registratū ra yra atskiras dviejų aukš tų pastatas, kuris iš gatvė s atrodo kaip didelis kioskas. Kreipė mė s dė l registracijos, palikome lagaminus ir nuė jome pusryč iauti, nes buvo liepta palaukti iki 14:00. Jie maitinosi gretimame pastate, lygiai tokiame pač iame dideliame dviejų aukš tų kioske. Viduje ji atrodė kaip eilinė sovietinė valgykla su minia rusų ir jų vaikų . Apskritai š į vieš butį galima drą siai vadinti š eima! Jaunimas ten kojos nekiš kite! Aktyviam jaunimo poilsiui yra visko, bet paties jaunimo nė ra. Vandens kalneliai, nardymas, golfas, diskoteka, riksmas visą naktį , bet dieną jokios jaunystė s su ugnimi!
Pavalgę grį ž ome į registratū rą ir, tiesą pasakius, atkaklumas yra apdovanotas. Kelis kartus priė jau prie to, kad iš siaiš kinč iau, ar kambarys yra paruoš tas, ir gavau savo norą . Į siregistravome apie 12 val.
Apskritai teritorijoje, kurioje buvo mū sų vieš butis,
buvo 5 ar 7 š io tinklo vieš buč iai. Tai yra, teritorija didž iulė su vienu dideliu bendru paplū dimiu. Vieš buč iai buvo suskirstyti į privač ius pastatus ir nedidelius vasarnamius. Gavome nedidelį dviejų aukš tų pastatą su maž daug 12 kambarių . Mū sų kambarys yra pirmame aukš te. Stambios medinė s durys su prastai besisukanč ia rankena, tai yra, patekome ne iš karto. Sienose visi nuskurę , lyg kovo katė s bū tų sumuš ti. Vonios kambarys nedidelis su baltais rankš luosč iais retkarč iais tamsū s, nuodinga š viesa. Kambaryje yra labai maž as kineskopinis televizorius, rodantis visus kanalus su "sniegu" (rusiš kai yra 2). Seni susidė vė ję baldai. Lova iš senų Stepheno Kingo siaubo filmų , didelė , kieta su mediniu rė mu. Aš prie to apsistosiu. Ant lovatiesė s, kuria ji buvo už dengta, buvo apdegusi skylė nuo cigaretė s, ant patalynė s matė si, kad jai daugiau nei keliolika metų , o jei klystu ir jie palyginti nauji,
paskui jį kankino kaž kokie laukiniai ž vė rys aš triais dantimis. Pagrindinis siaubas buvo subtiliai veikiantis smegenų smarvė , sklindanti iš sienos ties lovos galvute, tarsi po ja bū tų paslė ptas lavonas. Prisimeni sceną su lavonu po lova iš Tarantino „Keturių kambarių “? Na, mes galvojome taip pat. Kitas yra apš vietimas. Jis yra vienintelis kambaryje ir ne ant lubų , o torš eras, stovintis toli nuo lovos, vos kvė puojantis, kuris, ne maž iau svarbus dalykas, yra prijungtas prie vienintelio kambario lizdo. Tai yra, jei reikė s į krauti telefoną , elektrinį skustuvą ar dar ką nors, tai teks daryti be š viesos. Net kambaryje prastai atsidarė durys į balkoną , kur stovė jo dvi nuš iurusios pintos purvinos kė dė s ir toks pat stalas. Kai ruoš ė mė s eiti į paplū dimį ir padė ti vertingus daiktus į seifą (č ia yra! ), jis pasirodė už darytas ir nepasidavė jokiems bandymams jį atidaryti. Paskambinome į registratū rą ir papraš ė me atsių sti ką nors sutvarkyti.
Atsakydami mums buvo pasakyta: „Drasite, mano drauge, bū k su tavimi po minutė s...“. Ž aidė me kortų ž aidimą . Draugas nepasirodė . Paskambinome dar kartą – „Draugas jau nuė jo pas tave. 2 minutė s...". Ž aidė me dar keletą ž aidimų . Draugas taip ir neatvaž iavo, skambinome 6 kartus ir iš viso palaukė me apie valandą , tada iš važ iavome. Mū sų kambario smū gis buvo sandariai už darytos didž iulė s medinė s durys, vedanč ios į kitą kambarį . Per ją buvo girdė ti absoliuč iai viskas, kas vyko su kaimynais, net jei jie kalbė jo visiš kai ramiu balsu. Atitinkamai manau, kad ir mes buvome iš girsti. Taigi, mielieji meiluž iai, jei nesirū pinsite elementariais moralė s principais, per atostogas mylė tis savo kambaryje teks pamirš ti. Gerai, kad kaimynė mis gavome keletą moč iuč ių , kurios kalbė jo tik apie televizijos laidas ir parduotuves. Į sivaizduokite, jei tai bū tų girti vyrai ir merginos,
kad mus dabar pamaitins slaptame restorane vokieč iams, o gyvensime kitame kambaryje, pvz. , VIP superprabangiame apartamente, ten apsistojo beveik pats Maiklas Dž eksonas. Tai mus pradž iugino, ž inoma. Kitą dieną atneš ė me daiktus į registratū rą , laukė me neš iko ir jis kartu su mumis nuė jo aprodinė ti naujų dvarų . Tiksliau, jis man parodė jų pirminį ir kitą kambarį , kad galė č iau pasirinkti. Kambariai š į kartą buvo nedideliame namelyje, atskirtame po 6-8 kambarius viename aukš te. Skirtumas tarp pirmojo ir antrojo parodytų buvo tik vienoje didelė je lovoje ir dviejose atskirose. Aš pasirinkau vieną . Kai mano sielos draugas ir mano daiktai atvyko už siregistruoti, supratome, kad niekas iš esmė s nepasikeitė . Š is VIP kambarys buvo toks pat kaip ir mū sų pirmasis, tik didesnis. Tarp kambarių tebebuvo tos pač ios jungiamosios durys, pro kurias viskas girdė josi, tie patys tamsū s rankš luosč iai, nuš iurusi, kartais suplyš usi lova,
labai neš varios kė dė s balkone (niekada ant jų nesė dė jome), prie lauko durų iš vis už sidegė š viesa, bet už sidegė prieš ingame kampe prie lovos, tai yra prieš miegą turė jome pajusti liesdami kaip prieiti prie lovos ją iš jungus. Š į kartą seifas buvo geras. Tač iau buvo daug naujų niuansų , kartais absurdiš kų , kartais privedanč ių iki isteriš ko juoko. Pavyzdž iui, tualetas. Jis buvo kokybiš kesnis nei ankstesnis, bet jei į jį eini "daugiausia", tai vė liau niekas nesusilieja, ypač jei kė dė kieta. Iš pradž ių pylė me iki 20 kartų , kad kaž kaip bent kaž ko nebeliktų , o tada š auniai sugalvojau viską prastumti š epetė liu. Prisimindami istoriją su seifu, nusprendė me nekviesti pagalbos iš registratū ros. Toliau vonioje ta pati nuodinga š viesa. Virš veidrodž io š vietė dvi atskiros lemputė s, bet viena iš jų kabojo ant laidų . O kambaryje ant lubų vė l buvo mano jau minė tų kač ių pė dsakai. Kitaip tariant,
kaž kas atsitrenkė į lubas. O kai paklausiau neš iko, kodė l, sako taip, jis, pastebimai dvejodamas, atsakė , kad bus sietynas, o tai tik pradž ia pasiruoš imo trosui traukti. Televizorius jau buvo geresnis. Dar toks pat maž as ir su „sniegu“, bet ne kineskopu, o LCD.
Atskirai reikia pabrė ž ti istoriją su uodais. Dieną visa vieš buč io ž alia zona laistoma labai smirdanč iu techniniu vandeniu, kuris kai kur, ypač prie medž ių , vė liau ilgai neį sigeria į ž emę . Vienas toks medis augo tiesiai po mū sų langais. Beveik kiekvieną dieną ten susidarydavo vakarinė pelkė ir atitinkamai uodų puota. Tai supratę , tik š iek tiek atidarė me balkono duris, kurios buvo sunkios ir labai prastai už sidaranč ios ir angą už dengė me neš variomis už uolaidomis ir tiuliu. Bet vis tiek nuo visų uodų apsisaugoti nepavyko. Naktimis, kai miegojome, o kaimynų pokalbiai pro duris nutilo, uodai leido pasijusti.
Bet jū s nustebsite, jie niekada mū sų neį kando! Jų tikslas buvo morališ kai sunaikinti mus savo č irš kimu. Tai yra, tu miegi, tada pradedi po truputį pabusti, supranti, kad kaž kur virš tavę s zvimbi, ir pradedi, kaip aklas apgamas, mojuoti rankomis virš galvos, bandydamas pataikyti. Pabandę s 10-20 minuč ių supranti, kad tai nenaudinga ir kaž kaip už miegi. Tai gali atsitikti kelis kartus per naktį .
Kartą iš vykome ir į Luksorą . Norė jome į piramides, bet mums pasakė , kad dabar mū sų ten neves. Reikė jo anksti keltis ir tokiais atvejais vadovas daž niausiai skambina iš registratū ros ir atsibunda, primena. Taigi turė jau keltis apie 4:00. Suskamba telefonas. Paimu ir iš girstu telefono ragelį vadovo ir kito ž mogaus iš gretimo kambario balsą . Tai yra, telefonas perjungiamas į du numerius, o jei paž adins kai kuriuos gyventojus, paž adins ir antrus.
Galbū t grį š ime prie skaič iaus š iek tiek vė liau,
Tuo tarpu noriu pakalbė ti apie kitas vieš buč io savybes. Geras pliusas buvo tai, kad toje pač ioje teritorijoje buvo 5-7 to paties tinklo vieš buč iai. Tai jau minė jau. Kiekvienas iš jų turi savo restoraną . Dienos metu bet kuriame iš š ių restoranų buvo galima valgyti paskutinę jo veikimo valandą . Kiekvienas iš jų turė jo savo ypatybes. Kai kur davė braš kių , kai kur labai skanių kozinakų , o kai kur š aunių sū rių . Bū davo, kad vakarieniaudavome po tris vietas ir valgydavome „iš pilvo“. Taip, mes iš mokome nerinkti, kaip ir dauguma, krū vos maisto ir tada jo nesuvalgyti. Imdavome tik tai, ką galė jome valgyti, ir net nekreipė me dė mesio į paskutinė s valandos taisyklę . Jie to atidž iai neseka. Apskritai maistas buvo puikus. Ir tai neskaič iuojant to, kad, be pagrindinių , teritorijoje buvo ir specialū s restoranai pagal Ala carte, kuriuose registratū roje reikė jo registruotis per i-box į renginį . Beje, patekti ten nebuvo realu.
Atitinkamai, partijos politika buvo paaiš kinta senbuvė ms, sako, jū s okupavote mū sų Ukrainos Krymą , o mes esame jū sų gultai. Moč iutė s dingo. Bet č ia tik proga privesti jus, mieli skaitytojai, prie vienos didž iausių , ko gero, viso Egipto problemų . Kalbame apie vietinius gyventojus, dirbanč ius turizmo srityje, o bū tent apie ž mones, siū lanč ius bet kokias prekes ar paslaugas. Jei ne jie, manau, Egiptas galė jo per pusę į simylė ti sielvartą ir reguliariai ten keliauti. Taigi, š ie egiptieč ių pasiū lymai iš siskiria retu ir labai dideliu lipnumu! Dar kartą kartoju, kad š ioje š alyje buvome pirmą kartą , tad nustebome, nors apie š ią vietinių gyventojų savybę girdė jome daug. Taigi į sivaizduokite, kad vargu ar laimė jote savo gultą , pagaliau atsigulė te į paplū dimį , pasikaitinate saulė je ir tiesiog už merkite akis, kai virš jū sų pakimba juodas kū nas ir sako „Sveikas, drauge! ",
Na, ž inoma, jie patys taip apsirengia, kad matytų si tik viena akis. Dė l to net jei turistė yra kreiva, š lubuojanti, didelė , maž a, stora, liekna, sena, per jauna, save gerbianti egiptietė nepraleis progos skirti jai dė mesio. Net nė š č ios moterys nė ra iš imtis! Asmeniš kai mač iau kaž kokį nepaž į stamą jį , stovintį š alia š efo eilė je dienos paplū dimio picos, besiš ypsantį nė š č iai moteriai ir iš tiesusią ranką paliesti jos ranką , tarsi ji bū tų ne iš š ios planetos.
Bet kuo daugiau apie blogį . Buvo ir teigiamų akimirkų . Prie baseino buvo puikios vandens č iuož yklos. Taip š aunu, kad visi važ inė jo nuo jaunų iki senų . Nors jie nedirbo pagal grafiką , o bū tent už sidarė anksč iau nei tikė tasi ir pietų metu padarė nesuprantamas pertraukas.
Netgi visų vieš buč ių teritorijoje važ iuoja traukinys Tuf-Taf. Jis ir linksmina vietinius poilsiautojus, ir pristato turistus, gyvenanč ius tolimuose vieš buč iuose arč iau jū ros.
Važ iavome, kaip vaikui patiko.
Ž aidė me mini golfą . Labai š aunu, bet takeliai iš dilę ir susidė vė ję .
Kol nepamirš iu, papasakosiu plač iau apie ekskursijas. Jokiu bū du nesutikite su ekskursija po Hurgadą iš vieš buč io. Tokiomis ekskursijomis siekiama vien iš peš ti daugiau pinigų iš turistų lankant tariamai unikalias gamyklas, gamyklas ir parduotuves, kuriose gaminami aliejai, muilai, kvepalai, pigū s firminiai drabuž iai ir daug daugiau. Pirma, gidas pasakoja, kad vidutinis egiptieč io atlyginimas yra 150-200 dolerių per mė nesį , o tada paaiš kė ja, kad super kokybiš kame ir, svarbiausia, pigiame augale, vidutinis butelis juodų jų kmynų aliejaus, kuris gydo viską . , net tai, kas dar neatrasta, kainuoja tik 45 dolerius. Na, sakyk, kur tas ryš ys? Kuris egiptietis už naftą atiduotų pusę ar treč dalį savo atlyginimo? Tik patiklus turistas! Apskritai
linksmas ir kupinas nuotykių . Kitus kelis darbo mė nesius jis mane apmokestino teigiamais. Mano mergina laikosi tos pač ios nuomonė s. Ir viskas todė l, kad kai esi š alia savo mylimo ž mogaus, viskas yra stebuklinga! nieko nesigailiu.
Tikriausiai su š iais kvitais vė liau kū rena krosnis. Aplink š aukia susirinkimo operatorių gidai ir erzina darbuotojai, siū lantys greič iau iš duoti vizą už +5$. Apskritai, apima nedidelę paniką . Ir tai dar ne viskas. Didž ioji dalis Egipto turistų yra rusai, apie 90% jų , į skaitant oro uostą . Ž inoma, aš suprantu, kad dauguma tų , kurie skaito š ią apž valgą , yra tik rusai. Ir aš , ukrainietė , raš au š ias eilutes ne tam, kad ką nors į ž eisč iau, o kad jus, rusai, susimą stytumė te. Taigi, rusai, matyt, laiko save planetos š eimininkais ir dievų palikuonimis, nes atvykę į bet kurį kurortą galvoja, kad atė jo į savo butą . Jie nepastebi nieko š alia, kai jiems ko nors reikia ar kur nors, jie gali nepasisveikinti, pasistumdyti, bū ti nemandagū s, kalbasi su vietiniais darbuotojais apie TAVE, geria (daug! ). Manau, kad jei vieš buč iai iš pilstytų odekoloną , jie irgi jo iš gertų .
Rusai taip pat mė gsta degintis saulė je. Manau, kad tai yra jų mė gstamiausia. Be to, ne š iaip degti, o kaž kaip sudeginti juostelė mis ar gulint ant vieno š ono. Ir dar š ios visiems vyrams vienodos maudymosi kelnaitė s, panaš ios į apatines kelnaites! Ar jie perkami toje pač ioje turguje už.1 rublį ? Ž monė s, paž iū rė kite į save! Moterys visos didelė s, labai didelė s, turi daug celiulito. Ir bū tent š ios moterys į savo lė kš tę krauna krū vą saldumynų , sakydamos sau kaž ką panaš aus į „na, aš ruoš iausi laikytis dietos prie jū ros, bet kaip tu gali atsisė sti, kai tiek daug skanių dalykų “. Rusų vyrai visada turi didž iulius pilvus. Jie patys gali bū ti su plonomis rankomis, kojomis ir silpna nugara, bet pilvas š iaip didž iulis. Ar į sivaizduojate, kaip vargš a nugara gali nuolat laikyti tokį pilvą ? Jie tikriausiai mano, kad pilvas pabrė ž ia garbaus ruso statusą . Na taip, valgyti ir gerti yra tiek daug – aiš ku, už siauginsi pilvą . Jie valgo, kad nuž udytų . Iš esmė s tai, prie ko jie į pratę namuose.
Atrodytų , imk vaisius, gal nė vieno nebandei, medaus baklava, labai skanios sriubos. . . Bet ne, į vieną lė kš tę reikia sukrauti makaronus, į kitą – gruzdintas bulvytes ir bū tinai daugiau duonos. Galė č iau ilgai tę sti, bet vis tiek noriu pakalbė ti apie vieš butį . Todė l tiesiog noriu paklausti rusų , kurie skaitė tai, ką paraš iau. Mielieji, dabar matote, ką apie jus galvoja kiti turistai. Dirbkite su savimi, elkitė s padoriai, bū kite kuklū s ir, svarbiausia, nebū tina vykti atostogauti ten, kur bus krū va jū sų pač ių tautieč ių . Pailsė kite nuo savo kompanijos. Patariu tau, pasiimk tuš inuką į kelią ! Tai tikrai nebus nereikalinga.
Prie iš važ iavimo iš terminalo mū sų laukė mikroautobusas. Atsisė dome ir nuvaž iavome. Labai draugiš kas gidas priekinė je sė dynė je. Jis gerai kalbė jo rusiš kai. Jis daug ką pasakojo, bet pastarosiomis dienomis supratome, kad ne viskuo reikia tikė ti.
Galvok ir savo galva. Į vieš butį mus atvež ė apie 8:00 vietos laiku. Vieš buč io registratū ra yra atskiras dviejų aukš tų pastatas, kuris iš gatvė s atrodo kaip didelis kioskas. Kreipė mė s dė l registracijos, palikome lagaminus ir nuė jome pusryč iauti, nes buvo liepta palaukti iki 14:00. Jie maitinosi gretimame pastate, lygiai tokiame pač iame dideliame dviejų aukš tų kioske. Viduje ji atrodė kaip eilinė sovietinė valgykla su minia rusų ir jų vaikų . Apskritai š į vieš butį galima drą siai vadinti š eima! Jaunimas ten kojos nekiš kite! Aktyviam jaunimo poilsiui yra visko, bet paties jaunimo nė ra. Vandens kalneliai, nardymas, golfas, diskoteka, riksmas visą naktį , bet dieną jokios jaunystė s su ugnimi!
Pavalgę grį ž ome į registratū rą ir, tiesą pasakius, atkaklumas yra apdovanotas. Kelis kartus priė jau prie to, kad iš siaiš kinč iau, ar kambarys yra paruoš tas, ir gavau savo norą . Į siregistravome apie 12 val.
Apskritai teritorijoje, kurioje buvo mū sų vieš butis,
buvo 5 ar 7 š io tinklo vieš buč iai. Tai yra, teritorija didž iulė su vienu dideliu bendru paplū dimiu. Vieš buč iai buvo suskirstyti į privač ius pastatus ir nedidelius vasarnamius. Gavome nedidelį dviejų aukš tų pastatą su maž daug 12 kambarių . Mū sų kambarys yra pirmame aukš te. Stambios medinė s durys su prastai besisukanč ia rankena, tai yra, patekome ne iš karto. Sienose visi nuskurę , lyg kovo katė s bū tų sumuš ti. Vonios kambarys nedidelis su baltais rankš luosč iais retkarč iais tamsū s, nuodinga š viesa. Kambaryje yra labai maž as kineskopinis televizorius, rodantis visus kanalus su "sniegu" (rusiš kai yra 2). Seni susidė vė ję baldai. Lova iš senų Stepheno Kingo siaubo filmų , didelė , kieta su mediniu rė mu. Aš prie to apsistosiu. Ant lovatiesė s, kuria ji buvo už dengta, buvo apdegusi skylė nuo cigaretė s, ant patalynė s matė si, kad jai daugiau nei keliolika metų , o jei klystu ir jie palyginti nauji,
paskui jį kankino kaž kokie laukiniai ž vė rys aš triais dantimis. Pagrindinis siaubas buvo subtiliai veikiantis smegenų smarvė , sklindanti iš sienos ties lovos galvute, tarsi po ja bū tų paslė ptas lavonas. Prisimeni sceną su lavonu po lova iš Tarantino „Keturių kambarių “? Na, mes galvojome taip pat. Kitas yra apš vietimas. Jis yra vienintelis kambaryje ir ne ant lubų , o torš eras, stovintis toli nuo lovos, vos kvė puojantis, kuris, ne maž iau svarbus dalykas, yra prijungtas prie vienintelio kambario lizdo. Tai yra, jei reikė s į krauti telefoną , elektrinį skustuvą ar dar ką nors, tai teks daryti be š viesos. Net kambaryje prastai atsidarė durys į balkoną , kur stovė jo dvi nuš iurusios pintos purvinos kė dė s ir toks pat stalas. Kai ruoš ė mė s eiti į paplū dimį ir padė ti vertingus daiktus į seifą (č ia yra! ), jis pasirodė už darytas ir nepasidavė jokiems bandymams jį atidaryti. Paskambinome į registratū rą ir papraš ė me atsių sti ką nors sutvarkyti.
Atsakydami mums buvo pasakyta: „Drasite, mano drauge, bū k su tavimi po minutė s...“. Ž aidė me kortų ž aidimą . Draugas nepasirodė . Paskambinome dar kartą – „Draugas jau nuė jo pas tave. 2 minutė s...". Ž aidė me dar keletą ž aidimų . Draugas taip ir neatvaž iavo, skambinome 6 kartus ir iš viso palaukė me apie valandą , tada iš važ iavome. Mū sų kambario smū gis buvo sandariai už darytos didž iulė s medinė s durys, vedanč ios į kitą kambarį . Per ją buvo girdė ti absoliuč iai viskas, kas vyko su kaimynais, net jei jie kalbė jo visiš kai ramiu balsu. Atitinkamai manau, kad ir mes buvome iš girsti. Taigi, mielieji meiluž iai, jei nesirū pinsite elementariais moralė s principais, per atostogas mylė tis savo kambaryje teks pamirš ti. Gerai, kad kaimynė mis gavome keletą moč iuč ių , kurios kalbė jo tik apie televizijos laidas ir parduotuves. Į sivaizduokite, jei tai bū tų girti vyrai ir merginos,
kad mus dabar pamaitins slaptame restorane vokieč iams, o gyvensime kitame kambaryje, pvz. , VIP superprabangiame apartamente, ten apsistojo beveik pats Maiklas Dž eksonas. Tai mus pradž iugino, ž inoma. Kitą dieną atneš ė me daiktus į registratū rą , laukė me neš iko ir jis kartu su mumis nuė jo aprodinė ti naujų dvarų . Tiksliau, jis man parodė jų pirminį ir kitą kambarį , kad galė č iau pasirinkti. Kambariai š į kartą buvo nedideliame namelyje, atskirtame po 6-8 kambarius viename aukš te. Skirtumas tarp pirmojo ir antrojo parodytų buvo tik vienoje didelė je lovoje ir dviejose atskirose. Aš pasirinkau vieną . Kai mano sielos draugas ir mano daiktai atvyko už siregistruoti, supratome, kad niekas iš esmė s nepasikeitė . Š is VIP kambarys buvo toks pat kaip ir mū sų pirmasis, tik didesnis. Tarp kambarių tebebuvo tos pač ios jungiamosios durys, pro kurias viskas girdė josi, tie patys tamsū s rankš luosč iai, nuš iurusi, kartais suplyš usi lova,
labai neš varios kė dė s balkone (niekada ant jų nesė dė jome), prie lauko durų iš vis už sidegė š viesa, bet už sidegė prieš ingame kampe prie lovos, tai yra prieš miegą turė jome pajusti liesdami kaip prieiti prie lovos ją iš jungus. Š į kartą seifas buvo geras. Tač iau buvo daug naujų niuansų , kartais absurdiš kų , kartais privedanč ių iki isteriš ko juoko. Pavyzdž iui, tualetas. Jis buvo kokybiš kesnis nei ankstesnis, bet jei į jį eini "daugiausia", tai vė liau niekas nesusilieja, ypač jei kė dė kieta. Iš pradž ių pylė me iki 20 kartų , kad kaž kaip bent kaž ko nebeliktų , o tada š auniai sugalvojau viską prastumti š epetė liu. Prisimindami istoriją su seifu, nusprendė me nekviesti pagalbos iš registratū ros. Toliau vonioje ta pati nuodinga š viesa. Virš veidrodž io š vietė dvi atskiros lemputė s, bet viena iš jų kabojo ant laidų . O kambaryje ant lubų vė l buvo mano jau minė tų kač ių pė dsakai. Kitaip tariant,
kaž kas atsitrenkė į lubas. O kai paklausiau neš iko, kodė l, sako taip, jis, pastebimai dvejodamas, atsakė , kad bus sietynas, o tai tik pradž ia pasiruoš imo trosui traukti. Televizorius jau buvo geresnis. Dar toks pat maž as ir su „sniegu“, bet ne kineskopu, o LCD.
Atskirai reikia pabrė ž ti istoriją su uodais. Dieną visa vieš buč io ž alia zona laistoma labai smirdanč iu techniniu vandeniu, kuris kai kur, ypač prie medž ių , vė liau ilgai neį sigeria į ž emę . Vienas toks medis augo tiesiai po mū sų langais. Beveik kiekvieną dieną ten susidarydavo vakarinė pelkė ir atitinkamai uodų puota. Tai supratę , tik š iek tiek atidarė me balkono duris, kurios buvo sunkios ir labai prastai už sidaranč ios ir angą už dengė me neš variomis už uolaidomis ir tiuliu. Bet vis tiek nuo visų uodų apsisaugoti nepavyko. Naktimis, kai miegojome, o kaimynų pokalbiai pro duris nutilo, uodai leido pasijusti.
Bet jū s nustebsite, jie niekada mū sų neį kando! Jų tikslas buvo morališ kai sunaikinti mus savo č irš kimu. Tai yra, tu miegi, tada pradedi po truputį pabusti, supranti, kad kaž kur virš tavę s zvimbi, ir pradedi, kaip aklas apgamas, mojuoti rankomis virš galvos, bandydamas pataikyti. Pabandę s 10-20 minuč ių supranti, kad tai nenaudinga ir kaž kaip už miegi. Tai gali atsitikti kelis kartus per naktį .
Kartą iš vykome ir į Luksorą . Norė jome į piramides, bet mums pasakė , kad dabar mū sų ten neves. Reikė jo anksti keltis ir tokiais atvejais vadovas daž niausiai skambina iš registratū ros ir atsibunda, primena. Taigi turė jau keltis apie 4:00. Suskamba telefonas. Paimu ir iš girstu telefono ragelį vadovo ir kito ž mogaus iš gretimo kambario balsą . Tai yra, telefonas perjungiamas į du numerius, o jei paž adins kai kuriuos gyventojus, paž adins ir antrus.
Galbū t grį š ime prie skaič iaus š iek tiek vė liau,
Tuo tarpu noriu pakalbė ti apie kitas vieš buč io savybes. Geras pliusas buvo tai, kad toje pač ioje teritorijoje buvo 5-7 to paties tinklo vieš buč iai. Tai jau minė jau. Kiekvienas iš jų turi savo restoraną . Dienos metu bet kuriame iš š ių restoranų buvo galima valgyti paskutinę jo veikimo valandą . Kiekvienas iš jų turė jo savo ypatybes. Kai kur davė braš kių , kai kur labai skanių kozinakų , o kai kur š aunių sū rių . Bū davo, kad vakarieniaudavome po tris vietas ir valgydavome „iš pilvo“. Taip, mes iš mokome nerinkti, kaip ir dauguma, krū vos maisto ir tada jo nesuvalgyti. Imdavome tik tai, ką galė jome valgyti, ir net nekreipė me dė mesio į paskutinė s valandos taisyklę . Jie to atidž iai neseka. Apskritai maistas buvo puikus. Ir tai neskaič iuojant to, kad, be pagrindinių , teritorijoje buvo ir specialū s restoranai pagal Ala carte, kuriuose registratū roje reikė jo registruotis per i-box į renginį . Beje, patekti ten nebuvo realu.
Atitinkamai, partijos politika buvo paaiš kinta senbuvė ms, sako, jū s okupavote mū sų Ukrainos Krymą , o mes esame jū sų gultai. Moč iutė s dingo. Bet č ia tik proga privesti jus, mieli skaitytojai, prie vienos didž iausių , ko gero, viso Egipto problemų . Kalbame apie vietinius gyventojus, dirbanč ius turizmo srityje, o bū tent apie ž mones, siū lanč ius bet kokias prekes ar paslaugas. Jei ne jie, manau, Egiptas galė jo per pusę į simylė ti sielvartą ir reguliariai ten keliauti. Taigi, š ie egiptieč ių pasiū lymai iš siskiria retu ir labai dideliu lipnumu! Dar kartą kartoju, kad š ioje š alyje buvome pirmą kartą , tad nustebome, nors apie š ią vietinių gyventojų savybę girdė jome daug. Taigi į sivaizduokite, kad vargu ar laimė jote savo gultą , pagaliau atsigulė te į paplū dimį , pasikaitinate saulė je ir tiesiog už merkite akis, kai virš jū sų pakimba juodas kū nas ir sako „Sveikas, drauge! ",
Na, ž inoma, jie patys taip apsirengia, kad matytų si tik viena akis. Dė l to net jei turistė yra kreiva, š lubuojanti, didelė , maž a, stora, liekna, sena, per jauna, save gerbianti egiptietė nepraleis progos skirti jai dė mesio. Net nė š č ios moterys nė ra iš imtis! Asmeniš kai mač iau kaž kokį nepaž į stamą jį , stovintį š alia š efo eilė je dienos paplū dimio picos, besiš ypsantį nė š č iai moteriai ir iš tiesusią ranką paliesti jos ranką , tarsi ji bū tų ne iš š ios planetos.
Bet kuo daugiau apie blogį . Buvo ir teigiamų akimirkų . Prie baseino buvo puikios vandens č iuož yklos. Taip š aunu, kad visi važ inė jo nuo jaunų iki senų . Nors jie nedirbo pagal grafiką , o bū tent už sidarė anksč iau nei tikė tasi ir pietų metu padarė nesuprantamas pertraukas.
Netgi visų vieš buč ių teritorijoje važ iuoja traukinys Tuf-Taf. Jis ir linksmina vietinius poilsiautojus, ir pristato turistus, gyvenanč ius tolimuose vieš buč iuose arč iau jū ros.
Važ iavome, kaip vaikui patiko.
Ž aidė me mini golfą . Labai š aunu, bet takeliai iš dilę ir susidė vė ję .
Kol nepamirš iu, papasakosiu plač iau apie ekskursijas. Jokiu bū du nesutikite su ekskursija po Hurgadą iš vieš buč io. Tokiomis ekskursijomis siekiama vien iš peš ti daugiau pinigų iš turistų lankant tariamai unikalias gamyklas, gamyklas ir parduotuves, kuriose gaminami aliejai, muilai, kvepalai, pigū s firminiai drabuž iai ir daug daugiau. Pirma, gidas pasakoja, kad vidutinis egiptieč io atlyginimas yra 150-200 dolerių per mė nesį , o tada paaiš kė ja, kad super kokybiš kame ir, svarbiausia, pigiame augale, vidutinis butelis juodų jų kmynų aliejaus, kuris gydo viską . , net tai, kas dar neatrasta, kainuoja tik 45 dolerius. Na, sakyk, kur tas ryš ys? Kuris egiptietis už naftą atiduotų pusę ar treč dalį savo atlyginimo? Tik patiklus turistas! Apskritai
linksmas ir kupinas nuotykių . Kitus kelis darbo mė nesius jis mane apmokestino teigiamais. Mano mergina laikosi tos pač ios nuomonė s. Ir viskas todė l, kad kai esi š alia savo mylimo ž mogaus, viskas yra stebuklinga! nieko nesigailiu.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (10)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
KITI ATSILIEPIMAI APIE VIEŠBUTĮ
- paplūdimys puikus
- tu gali skristi
- Taip ir taip, labai patenkinta jūra.
- mūsų paprasti patarimai!
- Baisus viešbutis, nemandagus personalas ir šlykštus maistas...
TAIP PAT SKAITYKITE