Už vandenyno arba Didžioji krabų medžioklė

Parašyta: 23 liepos 2008
Kelionės laikas: 24 birželio — 1 liepos 2008
Viešbučio įvertinimas:
9.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
„Virš vandenyno arba Didž ioji krabų medž ioklė “
Pirmiausia leiskite man paaiš kinti, kur tiksliai ir kodė l mes nuvykome. Mano svajonė buvo pamatyti vandenyną . Ir liesti (esu kinestetikas! ). Iš kart į galvą atė jo Kuba – sniego baltumo smė lis, palmė s ir socializmo likuč iai, į kuriuos norisi paž velgti bent akimis. Mano vyras, skirtingai nei aš , yra realistas ir jam pasirodė sunku iš karto apsisprę sti dė l Kubos. Parengiamą jį procesą pradė jau geguž ė s pradž ioje. . . Bet tai buvo kupinas vė lavimo (smū gis gelež is... ). Vieną lietingą geguž ė s š eš tadienį , kai taip norė jome saulė s, kartu sė dė jome internete ir „netyč ia“ paž iū rė jome į „Capital Tour“ svetainę – kas ten Kuboje? ))) Ir mano vaikinas dingo! Dė l tvarkos jis flirtavo: o kaip vaikai? Gal geriau į Turkiją – bet visi kartu? Neatskleisiu visų savo gudrybių – svarbiausia, kad klausimas bū tų iš sprę stas iš esmė s, visa kita – detalė s. Nusprendė me į sigyti ekskursiją ne kartą pasiteisinusioje agentū roje – prie pat į ė jimo į Vidaus reikalų ministerijos pastatą . Ir č ia prasidė jo netikė tumai. Labai š neki ponia Nadež da, kuri ilgą laiką buvo gera draugė , blogų dalykų nepatarinė ja, staiga pareiš kia: „Ko velnio tau atidavė š i Kuba? ! “.
Nebuvome pasiruoš ę tokiam posū kiui ir buvome sutrikę : "Bet ką daryti? "

- Kaip kas? Skrisk į Dominikos Respubliką!! ! Dominikos Respublika yra Haič io saloje Karibų jū roje tarp Kubos ir Jamaikos, klimatas beveik pusiaujo, jū rinis. Smė lis sniego baltumo, palmė s karališ kos, aptarnavimas burž uazinis, stalas š vediš kas)))))))))))))))
O kas mums liko? Be to, pagal mū sų kuklaus biudž eto skaič iavimus paaiš kė jo, kad atė mus skrydž io kainą , kuri sudaro 70% į mokos, visos mū sų atostogos penkių ž vaigž duč ių „Premium“ kainuoja dviem maž iau nei pusantro. tū kstantis dolerių .
Mes skridome.
„Transaero“ – tiesioginis dvylikos valandų skrydis Domodedovas – Punta Kana. Mes skridome kartu su saule (valandinis skirtumas 8 val. ), man apskritai sunkus santykis su miegu. Visada pavydž iu savo vyrui – jis visur moka miegoti! Skrydž io metu skaič iau „Meistrą ir Margaritą “, pieš iau kryž ius japoniš kais kryž iaž odž iais ir – didž ią ja dalimi grož ė jausi vaizdu pro iliuminatorių . Ir buvo kuo pasigrož ė ti: marš rutas buvo nesuprantamas. Iš Maskvos – į š iaurė s vakarus, per Pskovą , Baltijos š alis, Š vediją , Norvegiją , Didž iosios Britanijos š iaurę . Smagu buvo pamatyti Stokholmą . Norvegijos fiordai, sniegas kalnų virš ū nė se, upė s. Ir. . . begalinis vandenynas.
Viskas baigė si gerai. Punta Kanos oro uostas. Prieš kelionę , kaip visada, stengiausi surinkti kuo daugiau informacijos, tad buvau pasiruoš ę s: tvankiam karš č iui, kuris mane apkabino ir suš lapino iš karto ant perė jos, privač iam oro uostui (priklauso Julio Iglesiui), dengtam. su palmių lapais, dė l muitinė s ir pasienio formalumų nebuvimo. . .

Susitikome ir atvež ė me į vieš butį . Mus nustebino tai, kad mikroautobuse buvo keturios poros, visos iš skirtingų vieš buč ių , tač iau kelionių organizatoriaus atstovė (mergina Karina iš Capital Tour, telaimina ją Dievas ir turtingas suž adė tinis! ) kiekvieną porą apgyvendino asmeniš kai, pasirū pindama, kad ten bū tų . problemų nebuvo. Mes buvome paskutiniai. . .
Viskas buvo kaip nuotraukose: į vairiaspalviai namai su numeriais iš dė styti taip, kad niekas niekam netrukdytų . Gė lė s kambariuose, ant didž iulė s lovos, praustuvuose, visur. Vieš butį patarė Nadež da (kadangi susirinkome be vaikų , pasiimkite vieš butį jaunavedž iams - atsipalaiduokite, taigi atsipalaiduokite! ). Mes tiek kartų ją prisiminė me geru ž odž iu!
Viskas buvo nuostabu - palmių į vairovė , nuo maž ų , panaš ių į ananasus, iki didž iulių karališ kų jų... vandenyno mė lynumas... salą supa natū ralus koralinis rifas, todė l rykliai, medū zos ir audros negali prisiartinti pakrantė... sniego baltas koralų kilmė s smė lis, kuriame spė jami raudoni ir melsvi intarpai, vė su esant bet kokiam karš č iui... to paties karš č io nebuvimas (vidutinė metinė temperatū ra + 28, beveik nedvejodama, naktį + 25 , vanduo + 28)... laukinė gamta (pelikanai ramiai nardė š alia besimaudanč ių ir net leido save liesti! ), povai, papū gos, kai kurios antys, ž ą sys, rausvieji flamingai gyvena ir laisvai juda vieš buč iuose, visuose ten esanč iuose fontanuose. yra gausybė vė ž lių , spalvingų ž uvyč ių (net viena į kando man už pirš to, galvojau, kad bandelė ), ką - kaž kas driež ai, monitoriai. . . Bet ir ne tai labiausiai pribloš kė , o š ypsenos! Są ž iningai, NIEKADA nemač iau nė vieno vieš buč io darbuotojo ar vietinio, kurio veide nebū tų š ypsenos! Jie nuolat ką nors dainuoja, š oka, o tai taip š aunu. Dar nustebino visiš kas rusų kalbos nebuvimas (bū tent tada prisiminiau padė kos ž odž ius anglų kalbos mokytojui! ). Vietinė kalba yra ispanų . Vieš buč io darbuotojai kalba angliš kai, nes 90% poilsiautojų yra amerikieč iai. Mū sų vieš butis („Punta Cana Princess 5*“) į trauktas į „Princesė s“ sistemą , kuri leido (nemokamai) naudotis visa kitų.4 vieš buč ių infrastruktū ra, o likusių vieš buč ių sveč iai negalė jo naudotis mū sų paslaugomis. infrastruktū rą , nelabai supratau kodė l, matyt skirtingi atlyginimų lygiai. Atsiž velgiant į laiko skirtumą , pirmas 3-4 dienas keldavomė s 5 ryto ir vaikš č iojome paplū dimiu į kitus vieš buč ius. Negaliu pasakyti, kad teritorijos yra didž iulė s, pagal Turkijos standartus – apskritai neį manoma. Yra draudimas kirsti mangrovių medž ius, o jų yra labai daug, todė l beveik kiekvieno vieš buč io teritorijoje yra mangrovių parko zonų , kuriose gyvena gyvi padarai, kurie labai dž iaugiasi poilsiautojų pasirodymu, į ž ū liai praš anč ių maisto! Per teritorijas ir tarp vieš buč ių kursuoja marš rutiniai autobusai (mini autotraukiniai su atviromis priekabomis). Vakarais jais aktyviai naudodavomė s, eidavome į į vairius miuziklus ir pasirodymus, kurie, iš ties, buvo aukš č iausio lygio! Esu gundomas š iuo klausimu ir galiu pasakyti su visa atsakomybe!
Apie ką dar kalbė ti? Saulė yra gana pavojinga. Mano baltaodis vyras iš kart apdegė , nepaisant visų atsargumo priemonių , dė l ko kitas dienas maudydavosi marš kinė liais, o tai nė kiek netrukdė . Ryte visada maudydavomė s vandenyne, bet ilgai to daryti visiš kai neį manoma - saulė š vieč ia virš galvos, peč iai dega, o ramybė s niekada nebū na. iš pradž ių net š aunu siū buoti ant reikš mingų bangų , bet mano vestibiuliarinis aparatas nė ra labai geras, todė l valanda siū bavimo yra riba! Toliau – gelbė jimo baseinas! Jos pakrantė se stebė tinai neį sivaizduojama geometrija, salose – ž emos kokoso palmė s, todė l ir š eš ė lis. Gali tiesiog gulė ti ant vandens, gali ž aisti vienoje iš baseino į lankų , gali sė dė ti bare iki juosmens vandenyje ir gurkš noti Mamu Juana. . . Plaukiau, skaič iau Akuniną , vė l plaukiau, tada baseinas – paskui vandenyne. Pamirš au pietus. Paplū dimyje veikė.24 valandas per parą veikiantis jū ros restoranas, kuriame buvo galima nusipirkti ledų , vaisių , bet ko. . .

Apie restoranus. Buvau pasiruoš ę s jū ros gė rybių ir vaisių gausai. Bet vis dė lto mane nustebino deš imt rū š ių š viež iai spaustų sulč ių pusryč iams, tuo, kad jei dė l kokių nors priež asč ių nepatinka nė vienas iš š imtų (nesuklysiu, jei taip pasakysiu) jau paruoš tų patiekalų , Galite pasirinkti bet kokį š altinį arba jų derinį (mė są , ž uvį , bet ką iki bet kokios rū š ies makaronų ) ir papraš yti gaminti tiesiai prieš jus pagal jū sų receptą . Pagalvokite apie tai, tai netgi sveikintina! Mū sų teritorijoje buvo 5 restoranai (pagrindinis š vediš ko stalo restoranas, jū ros, fondiu, itališ kas, meksikietiš kas), dar 16 buvo gretimų vieš buč ių teritorijose, visus buvo galima aplankyti, bet mums už teko ir savo. Smagu, kad nuo antros dienos padavė jai mus pasitiko rusiš kai, ž inojo mū sų pageidavimus gė rimams bei patiekalams ir mielai iš pildė bet kokią už gaidą .
Beje, esame ž monė s, kurie nepratę prie iš skirtinio aptarnavimo ir nesame iš lepinti, todė l patys neš iodavome kokteilius ir paplū dimio rankš luosč ius, kas nustebino darbuotojus ir amerikieč ius.
Į sivaizduokite, š ios atostogos taip skyrė si nuo viso mano gyvenimo: tempu, judesių skaič iumi tas laikas pakeitė savo esmę . Keista, bet jis už sitę sė visai kitaip – ​ ​ sklandž iai, ramiai. Man atrodo, kad š ioje palaimoje galė jo praeiti mė nuo ar metai. . . Neė jau į jokias varž ybas ir š okių pamokas, kurios vyko visą dieną nei paplū dimyje, nei baseine, nei fojė . Kartais į visa tai ž iū rė davau iš š alies – š aunu. Kartais než iū rė davau.
Mes su vyru dž iaugė mė s vienas kitu ir tinginimu! Buvo verta!
Ekskursijos.
Buvo pasiū lyta daug. Brangus. Iš sirinkome 3, sumokė jome virš.800 USD.
1. Safari į už miestį . Atvirais sunkvež imiais su sė dynė mis ir saugos dirž ais jie važ inė jo po provinciją . Toli. Sustojome ranč oje, jodinė jome arkliais per palmių giraitę . Patiko. Toliau – kavos, kakavos, cukranendrių , mangų soduose. Į domus. Pasirodo, kakava auga tiesiai ant kamieno. Pirma, ant medž io kamieno, kuris atrodo kaip didelė obelis, š en bei ten iš dygsta maž yč iai balti ž iedeliai, iš jų iš auga dideli rudi vaisiai, didelio greipfruto dydž io, o baltoje š lapioje vatoje gyvena kakavos grū deliai, č ia !
Iš ten – nukeliavome į laukinę , neį rengtą į lanką . Plaukė me vandenyne (koks jis mė lynas! ).

2. Kapitalas. Ką aš galiu pasakyti, vieno iš mū sų Apreiš kimo vienuolyno Kirž ache istorija yra 200 metų senesnė ir daug į domesnė nei visa Amerikos istorija! Taip, jie buvo prie paminklo ir Kolumbo š vyturio (juk jis plaukė kaip tik į Haitį , ten yra pirmasis miestas (Santa Domingo) ir pirmoji katalikų baž nyč ia Amerikoje), bet tai neį manoma. palygink su mū sų Maskva, o juo labiau su Sankt Peterburgu! Tai, kas man labai patiko - pož eminiai ež erai, per kuriuos jie kirsdavo tamsoje keltu, stalaktitai ir ž uvys - paliko į spū dį!
3. Catalinita. Tai negyvenama sala, esanti Atlanto ir Karibų jū ros santakoje. Apie tai verta kalbė ti atskirai, dė l to buvo verta skristi per vandenyną ir iš siskirti su savo mylimais vaikais! Pirmiausia mikroautobusu buvome atvež ti į milijonierių miestą – apie 50 hektarų už imantį vieš butį , su sraigtasparnių nusileidimo aikš tele ir oro uostu. Atvykstantieji savo transportu ten ilsisi, tik ten yra geriausi golfo aikš tynai, o kiekvienas poilsiautojas turi savo elektromobilį . Tik per š į vieš butį galite patekti į menininkų miestą – miestą , kurį.1972 metais pastatė vienas Holivudo prodiuserių dukters 15-ajam gimtadieniui, pastatytą pagal Italijos viduramž ių miestų pavyzdį . Taigi, mano nuomone, tai tikras viduramž ių miestas, kurio aikš tė s ir namai, apipinti gebenė mis, su baž nyč ia ir amfiteatru, su fontanais ir kreivomis siauromis gatvelė mis. Dabar jau suaugusi mergina ten suorganizavo meno mokyklą , kurioje iš savo pinigų moko gabius paauglius ir moka jiems stipendiją . Grož is neį tikė tinas. O turint omenyje, kad miestas yra ant stač ios Chavon upė s kranto, kur buvo filmuojami filmai („Rimbaud 2“, „Apocalypse Now“, dar kaž kas. . . ), galite suprasti, kaip ten graž u. Nusileidome prie upė s, į sė dome į greitaeigį katerį . Iš plaukė į Karibų jū rą . Sustojome vietoje, kuri vadinasi Natural Pool. Visiš ka ramybė (vandenyne to nebū na! ) Gylis iki krū tinė s. O visame dugne – neregė to grož io jū ros ž vaigž dė s. Mums davė kaukes su snorkeliais, plaukė me, iš kė lė me š ias ž vaigž des, fotografavome ir paleidome. Karibų jū ra kitokia – ryš ki, ryš ki turkio spalva! Dė l ramybė s jame nė ra smė lio suspensijos ir dugnas matomas bet kuriame gylyje. Ir ž uvies. Spalvinga, smalsu. . .
Toliau – sala. Jis neiš sikiš a virš vandens, kur gylis iki kelių . Ir vė l – jū ros gyvū nija: moliuskai (didž iuliai, lakuoti, raiž yti), rapana, ež iai, koralai, austrė s. Tiesą sakant, tai neį manoma, bet mes atsineš ė me š iek tiek su savimi.
Toliau pati Catalinita. Tikrai negyvenama sala. Maž as. Ten mū sų jau laukė pietū s – salotos, š altas alus, kepta kiauliena ir didž iuliai ant grotelių kepti omarai (tuo metu jau nekenč iami! ). Bet esmė ne tame. Ten, už.10 metrų nuo salos, yra rifas, o balta banga su ė riukais tiksliai ž ymi ribą tarp Mė lynojo vandenyno ir Ž aliosios Karibų jū ros. Magija! Sala uolė ta, o mes plaukė me po akmenimis skaidriame vandenyje tarp ž uvų ir nesinorė jome iš važ iuoti. Bet tada buvo kita sala – Saona. Ten buvo filmuojami „Karibų piratai“ – ten, kur Johnny Deppas rado romo ir naktį sudegino lauž ą , ten vyko ir mū sų „Paskutinis herojus – 3“, kuriame dalyvavo V. Presniakovas. Bet, tiesą pasakius, sala maž ai kuo skiriasi nuo vieš buč io pakrantė s ir didelio į spū dž io nepaliko.

. . . Taigi praė jo 2 savaitė s. Man pavyko pasiilgti berniukų ir gimtų jų peizaž ų , todė l iš važ iavau lengva š irdimi, tikrai ž inodama, kad grį š iu. Neį manoma ten negrį ž ti!
Tiesą sakant, č ia yra visa mano istorija. O, beje, galbū t norė site paklausti: kodė l pavadinime yra kokia nors krabų medž ioklė , ypač Didž ioji?
Paaiš kinu: mano mylimasis nuo pirmos dienos rado paplū dimyje po gultais, pagamintais iš didelių dvigulių medinių lovų su už uolaidomis, kaž kokiomis skylutė mis ar skylutė mis. Ir aš supratau: ten gyvena krabai! Matyt, visą gyvenimą snū duriuojanč io medž iotojo instinktas kaž kada turė jo pabusti ir palankus klimatas padarė reikiamą poveikį . Trumpai tariant, antrą ją vieš nagė s Dominikos Respublikoje dieną netekau vyro – jis iš ė jo į medž ioklė s taką . Kartais medž ioklė pasisekdavo, o tada, entuziastingai mano vyro juokui, komodoje apsigyveno naujas nuomininkas, kuris iš restoranų atsivež davo geriausią ž uvį , kurio filmavimas už imdavo didž ią ją dalį saloje nufilmuoto vaizdo į raš o. Naktimis medž ioklė nenutrū ko – ji į gavo naujų spalvų . Ir grobis pasirodė didesnis! Ekskursijose medž ioklė nesiliovė – oi, kiek didelių krabų gyvena Katalinitoje!! ! Gerai, kad man už teko, saulė s, vandenyno ir ramybė s! Ir aš galė č iau su pasimė gavimu stebė ti savo vyresnio amž iaus vaiko ž aidimus!
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą