+2600 Zermatt
„Viskas, kas į prasta Š veicarijoje, yra iš imtis, net ir Europai“
Adolfas Muschgas
Į Ciurichą atvykome gana anksti – 12 val. , pasienis. kontrolė , lagaminai ir š tai – ilgai lauktas iš ė jimas į aukš tų kalnų ir tikslių laikrodž ių š alį !
Iš kart maž as nukrypimas – labai stebinantis Europą ir toks pat patogus turistams – bagaž o skyrių buvimas gelež inkelyje. traukinių stotis Ciuricho oro uoste. Kaip ž inote, Europoje jų praktiš kai niekur nelieka, atsiž velgiant į iš augusią terorizmo grė smę . Tiesą pasakius, juo teko pasinaudoti pirmą kartą – š į kartą mū sų laukė kelionė traukiniu, su privaloma poros valandų vizitu į Ciurichą su daugybe patogumų ! Todė l, kad nereikė tų tampytis su lagaminais (o pas mus tai tiesiog neį manoma - jie gigantiš ki), buvo nusprę sta slidinė jimo krepš ius palikti saugyklose. Lė ktuve, prieš vizualinę paž intį su sandė liuku, suabejojau, kad mano „kū dikis“ į jį tiesiog netilps. Veltui nerimavau – sprendž iant iš kamerų dydž io, yra ž monių , kurie keliauja su spinta ant ratų .
Beje, apie gelež inkelį . traukinių stotis: labai patogu, kad ji yra ne tik Ciuricho centre, bet ir, kaip ir daugelyje civilizuotų š alių , tiesiai pač iame oro uoste.
Stotis, ilga eilė prie bilietų (kuri, noriu pastebė ti, praė jo per 10 minuč ių ), traukinys, 15 minuč ių ir mes Ciuriche. Bahnhofstrasse su savo vitrinomis, Sprungli mė gstama konditerijos kepykla, š iek tiek apsipirkti – š tai ir linksmybių pradž ia. . .
Po poros valandų su lagaminais ir pusė s kilogramo š okolado plokš telė mis sė dome į traukinį , kuris turė jo nuvež ti į Cermatus. Visi valgė kaip prabė ga š ios 4 valandos ž aisdami kortomis, š nekuč iuodamiesi ir periodiš kai nusnū sdami.
Bet su mū sų laime. . . mane iš karto perspė jo š i mirtina tyla automobilyje ir tiek daug tuš č ių vietų...Kaip vė liau paaiš kė jo, į „durnių “ vagoną į sė dome, aiš ku, jis turė jo kaž kokį neblogą vokiš ką pavadinimą , bet mes jį taip pavadinome. Prisipaž insiu, savo idiotizmu, bet ne iš karto supratome, kur esame: nesidairė me ir neskaitė me ž enklų . Tai „vė liau“ atsirado tada, kai visi kaimynai pradė jo š nypš ti, tarš kė ti ir kaž ką kalbė ti vokiš kai. Paaiš kė jo, kad š iame mielame anonse neį manoma kalbė ti net paš nibž domis. . . Po tokio atradimo tapo aiš ku, kad tyliai eiti nepavyks. . . Mieguistumas buvo atimtas! Ž inoma, stengė mė s tylė ti – perė jome prie gestų ir mimikos. Toks bendravimo bū das pasirodė kur kas smagesnis ir į vairesnis: loš ė me kortomis ir piktinomė s, kad ž monė ms neleidž iama atverti burnos ir netgi pavyko susitarti į sė sti į ž monių vež imą ir visa tai BEVEIK tyliai! Moč iutė pradė jo virti - jai nepatiko mū sų „beveik“, vyrai ė jo ieš koti vietų ž monių vež ime. Atė jo inspektorius. . . aiš ku kas turi bilietus – ne pas mus. . . vaikinai telefonus paliko vietoje. . . o moč iutė nesnaudž ia – ji aktyviai mus iš duoda. Vaikinai atė jo. pfu. Jie man parodė bilietus (kitaip jau į sivaizdavau, kaip mus su palyda iš leidž ia į artimiausią stotį ), rado ir kaž kaip už ė mė vietas ž monių vež ime, net prie baro (kas mū sų ilgoje kelionė je nė ra nesvarbu). . . jau buvome pradė ję rinktis. . . bet č ia moč iutė , tyla, viskas taip brangu. . . pagalvojome ir nusprendė me likti. . .
Jau kalnų papė dė je padarė me persė dimą ir sė dome į panoraminį traukinį (su didž iuliais langais ir stiklinė mis lubomis – naktį absoliuč iai nenaudingi privalumai), kuris turė jo mus nuvež ti iki Zermatt. Pats miestas yra aukš tai + 2600 metrų virš jū ros lygio, pagrindinis kalnas Materhornas +4478 metrai, č ia ilgiausias slidinė jimo sezonas – sniegas trunka nuo vė lyvo rudens iki pavasario vidurio.
Į Cermatus atvykome vė lai, 9 val. . Važ iavome „taksi“ – č ia arklio traukiamas vež imas: mieste į prastų automobilių nė ra, jų funkcijas atlieka kabinos arba elektromobiliai. Automobiliams į važ iuoti į miestą draudž iama. Zermatas laikomas viena draugiš kiausių aplinkai vietų Europoje.
Vienintelis mano matytas automobilis buvo š iukš liavež is. . . nors gal ir elektrinis. . . ?
Iš stoties Grand Hotel Zermatterhof yra 5 minutė s kelio automobiliu siaura asfaltuota Bahnhofstrasse.
Iš oriš kai „Grand Hotel“ visiš kai atitinka jo pavadinimą . Didelis, svarbus, graž us, labai panaš us į daugumą Grand Hotels Europoje, buvo pastatytas ir atidarytas sveč iams 1879 m. Nedidelis priė mimas, skirtas aptarnauti 1 sveč ią , salė su keliais stalais ir juodu pianinu; gerai treniruotas, saikingai besiš ypsantis ir neskubantis personalas, mirtina tyla - apskritai viskas labai disciplinuota. . . nustoji kalbė ti ir garsiai juoktis - situacija nepalanki (ar karma š iandien tokia. . . ). Gana greitai buvome apsigyvenę kambaryje su vaizdu (ir girdimu) į miesto koplyč ią . . Nepamenu, ar varpeliai skambė jo kas valandą , bet aiš kiai prisimenu, kad jie muš ė kasdien 6 valandą ryto. . . )) Turiu prisipaž inti, kad po aktyvios dienos ir smagios nakties iš simiegojau puikiai ir skambė jimas nė kiek netrukdė . Gana erdvus terakotos atspalvių kambarys su priė mimo zona, prancū ziš ku langu ir iš ė jimu į terasą . Visiš kai niekuo neiš siskiriantis vonios kambarys. . . MYLIU vieš buč ių vonios kambarius: balti, didž iuliai, prabangū s, su langais. . . yra vieš buč ių , kuriuose norisi gyventi vonioje. . . o š iame norisi greitai nusiprausti ir eiti į terasa. Vieną rytą mums buvo patiekiami pusryč iai: miestas, už lietas ryto saulė s, skaisč io sniego, Materhornas migloje ir pusryč iai terasoje su antklodė mis. . . „Grand Hotel Zermatterhof“ norisi gyventi terasoje arba rū kyti. poilsio kambarys pirmame aukš te, č ia Porto skanus…
Pereikime prie ataskaitos.
Pirmos dienos rytas: slidž ių nuoma, slidinė jimo kambarys vieš butyje, elektromobilis, keltuvas į Gornergratą (+3089), o š tai jie - baltos platybė s, plač ios plokš č ios trasos, SAULĖ (mums labai pasisekė su oru), ledo baras (37 trasoje, jo praleisti negalima, bet mums pavyko - padarė me porą ratų , kol supratome, į kurią pusę į jį skambinti). Dar vienas ratas ir mes, jei nebū tume radę , bū tume nutiesę kitą kelią iki baro – labai norė jome Williams (kriauš ių degtinė s). Williams, vė l š laitai, keltuvai ir mes ant Rothorn – vienos iš Materhorno virš ū nių . Nuostabi apž valgos aikš telė , restoranas (ž inoma, gatvė je), kuriame stebė tinai maž ai ž monių , ir č ia nusprendė me papietauti. Papietavę pajutome, kad už tenka pirmai dienai (tokiems slidininkams, kokie esu tikra) ir jau laikas leistis ž emyn (dar pusantros valandos ar dvi ž emyn), visų trasų neiš vardinsiu. važ iavo, noriu atkreipti dė mesį tik į vieną - Nr. 3, kurio pabaigoje jū sų laukia galvosū kis - „Cervo aprè s-ski“. Nuostabi į staiga po atviru dangumi: mediena ir akmuo, brangaus š veicariš ko namelio stiliaus, su lauko ž idiniu, patogiais gultais, pagalvė lė mis ant suoliukų , su beveik Michelin ž vaigž dute į vertintas gė rimų ir už kandž ių asortimentas – vienas prabangiausių . ir malonus aprè s-ski, kuriame aš kada nors buvau...40 minuč ių gultuke, su stikline kaž ko skanaus ir atsegta striuke, nes ant slidž ių KARŠ TA ir supranti: š tai ir viskas š iai dienai. Neturi jė gų...net nesinori pajudė ti, taip č ia sė dė tum. . .
Susirinkę (turite eiti į vieš butį , š iek tiek pailsė ti, kad pagautumė te vakaro š ė lsmą ), imate ieš koti daiktų , kuriuos spė jote nusiimti ir padė ti ant stalų . Nieko nepamirš ę s (akinių , kepurė s, pirš tinių ) nusileidi prie paliktų slidž ių , surandi jas tokios bū klė s, kokias palikai iš dž iaugsmo, atiduodi vaikinui, pats pasiimi lazdas ir nuklydi į taksi....Beje ir ač iū - savo jaunų damų slides neš a tik mū sų vyrai. Europieč iai, atvirkš č iai, linksmai atsigrę ž ia paž iū rė ti į savuosius: „ar viskas tvarkoje“, skaitykite – ar jau sugriuvo, neš inasi visa amunicija.
Kai pasieki kambarį ir pamatai lovą , supranti, kad jei atsigulsi, kitą valandą neatsikelsi, todė l duš as, chalatas ir SPA su visomis į manomomis pirtimis ir grotomis. . . mokesč iai už vakaro. Kaip visada, než inai, ką apsirengti, net jei aiš kiai supranti, kad tai vis dar slidinė jimo kurortas ir važ iuosi su odiniais batais ir dž insais. . . bet vis tiek nė ra ką apsirengti!
Vakare tradiciš kai vakarienė , pasivaikš č iojimas po miestą ir visokie lounge pakeliui. Turiu pripaž inti, kad Zermate viskas labai gerai su vieš buč iais - yra gana daug gero dizainerio 4 * su nuostabiu interjeru, kuriame yra skanū s restoranai, jaukū s poilsio kambariai, geros SPA zonos. Paimkite tą patį jaukų Alex Hotel, Hotel Albana Real su skaniu japonų ir tailandietiš kos virtuvė s restoranu Fuji, atskira istorija nuo Hotel Post - stebuklų stebuklas!
Taigi, jei nusprę site atsipalaiduoti ir ramiai miegoti, Unique Hotel Post neturite vietos. Tai 24 valandas per parą veikiantis pramogų vieš butis: č ia visada daug ž monių , vieš butyje yra keli restoranai (kur niekad nerasite laisvo staliuko – už sisakykite bent dieną iš anksto), už eiga (su langais į gatvė je ir visiš kas vietų trū kumas net prie baro), holas su terasa 2 aukš te (kur periodiš kai pasigirsta juoko atskiestų balsų ū ž esys), diskoteka cokoliniame aukš te ir rū komasis ten pat (kur š ampanas liejasi kaip vanduo, o prie baro prekystalio neprieisi) mmm...kaip aš myliu š ią vietą...12-ą tik prasideda gyvenimas, 2-ą naktis verda, vė liau - než inau, Nebaigiau ž iū rė ti š io nuostabaus š ė lsmo – pasidaviau Morfė jui ir nuė jome miegoti. . .
Antros dienos rytas: veidrodis. Aš perdegiau, turiu raudoną nosį ir akinius. Turiu eiti į vaistinę apsauginio kremo ir tepti ne tik kremu, bet ir pudra (tiesą pasakius, naudoti kosmetiką ant slidž ių kvaila), bet su tokia nosimi tiesiog nepadoru važ inė ti - tai ryš kiausias elementas mano iš vaizda. Tada viskas vyksta pagal planą : slidinė jimo kambarys, elektromobilis, keltuvai (ant Schwarzsee) ir mano instruktorius (man tai į prasta procedū ra - su juo važ iuoju ramiau, teisingiau, nekrentu, todė l Neiš sigą skite ir neverkš kite). Su juo nusileidome į Cervino (Italija). . . mmm kokia laimė , kokie platū s š laitai! Italijos pusė plokš tesnė nei Š veicarijos, keliauji lengva, malonu! Kaip man patinka tokie kalnai kaip Materhornas: į kopiau į Š veicariją , nusileidau Italijoje – tai stebuklas! Nusileidau ir iš kart į barą prie kalno - susitikimo vietos pakeisti negalima, č ia susitinku su tais, kurie be manę s č iuož ė „kaip dievas“, iš geriu karš to vyno (aiš ku, man labiau patinka Williamsas, jie neturi tai italų baruose, č ia jie geria karš tą vyną ). Instruktoriau, kelkite ir perkelkite atgal į Š veicarijos pusę , pasiekę artimiausią restoraną (nepamenu nei trasos pavadinimo, nei numerio) - poilsis ir pietū s. . . Skanaus! Paprasta deš ra ar š nicelis, bet kokie jie skanū s ore, po saule ir putojanč iu baltu sniegu!
Dar pora valandų slidinė jimo ir leidž iamė s ž emyn, aprè s-ski (jau kitokie, kai kurie paž į stamesni, kur visi stovi ir š aukia muziką ), vieš butis, poilsis ir vakaro š ventė s. . .
Per š ias dienas keitė si trasos, restoranai, aprè s-ski ir lounge, griuvau ir skaudė jo 100 kartų , kiekvieną rytą iš sitepiau nosį , kas pusvalandį vė jo trū kinė janč iomis lū pomis, pirtyje lankiausi daugiau nei per pastarą jį pusmetį . , paskutinę dieną pasidaviau - nusileidau ant keltuvo, nes kojos neatlaikė , nebepriklausė man. . . o kaip visa tai nuostabu ir kaip aš noriu dar. . .
Yana Shabatina
