Ženeva. Viešbutis Lido. Lozana. Annecy. Montreux. Chillon.
Ž eneva. Vieš butis Lido. Lozana. Annecy. Montreux. Chillon.
Kaž kaip netikė tai, be jokių iš ankstinių už uominų , atsirado poreikis kelias dienas praleisti Ž enevoje. Skraidymas Swiss Air, ekonomiš kas. Lė ktuvas A-320, aptarnavimas lė ktuve geras. Tiesa, maistas buvo toks ir toks, kaž kas gana ekonomiš ko, bet atvykę buvo vaiš inami gardž iais firminiais š okoladais. Skrydis atidė tas valandai, be jokių komentarų ir atsipraš ymų , tyliai, tarsi viskas bū tų tvarka. „Domodedovo“ darbuotojų teigimu, ekipaž as vė lavo iš vykti dė l kamš č ių . Lė ktuvas labai patogus, atstumas tarp sė dynių leidž ia nesijausti nuskriaustiems, beje, verslo klasė s lė ktuve nepastebė jau, į ė jome pro priekines duris, visos eilė s vienodos.
Atvyko. Iš ė jome į Š veicarijos oro uosto pusę , bagaž o atsiė mimo zonoje kaž kaip sutvarkė me automatą , iš duodantį bilietą elektriniam traukiniui į Ž enevos stotį . Bilietai suteikiami nemokamai su ribotu laiku. Manau, 40 minuč ių . Per 10 minuč ių pasiekė me Ž enevos stotį ir iš važ iavome į miestą . Be problemų radome Lido vieš butį rezervuotą iš anksto. Kodė l jis? Taip, kaž kaip taip atsitiko, iš siuntė me už klausą į Bookingo mokslinio pokš to pasirinktą vieš butį , gavome atsakymą – sako, atvaž iuokite, viskas tvarkoje. Viskas, ko reikė jo iš vieš buč io, buvo patogi vieta, geri atsiliepimai. Vieta tikrai labai gera. Visai netoli gelež inkelio ir autobusų stoties, 10 minuč ių nuo ež ero. Taigi, vieš butis labai kuklus, maž ytis (prie į ė jimo iš didž iai puikuojasi dvi ž vaigž dutė s) su nedideliais kambariais, buto tipo, baldai viduje itin spartietiš ki. Bet mane nudž iugino lizdų gausa kambaryje, vienu metu galima krauti visus telefonus su fotoaparatu . Tai nebū na daž nai. Buvo kaž kokia keista patalynė , po ja kė bulas visiš kai nekvė pavo, matyt 100% sintetika, bet sniego baltumo. Pusryč iai daugiau nei kuklū s, valgomasis, 25-30 kvadratinių metrų su keliolika staliukų , vaiš inama deš ra, sū ris, dribsniai, labai skani ir š viež ia duona, sviestas, kava, arbata, kakava, uogienė s ir uogienė s. Pirmą dieną nepusryč iavome. Iš mė tę s daiktus į kambarį , skubė jo susipaž inti su miestu. Oras apskritai buvo neblogas. Nebuvo nei lietaus, nei sniego, virš nulio. Mont Blanc bulvaru pasiekė me Ž enevos ež erą , o Monblano tiltu per Roną patraukė me į centrinę istorinę dalį . Fontanas neveikė , kas mus kiek nuliū dino. Tač iau gulbių ir anč ių gausa prie Ruso salos mus nudž iugino. Į domu buvo stebė ti, kaip jie grakš č iai siū buoja ant vandens. Juokingiausia, kad š ioje vietoje Rona teka labai stipri srovė . Iš arti matyti, kad norė dami taip lė tai siū buoti, jie turi sunkiai dirbti su letenomis. Ž iū rė jome į gė lių laikrodį su didž iausia pasaulyje sekundine rodykle. Turiu pasakyti, kad lapkritį gė lė s ten auga š velnios ir diskretiš kos - sezoninis bruož as Bet Anglijos parkas buvo ž alias, elegantiš kas ir iš puoselė tas, nors ir nelabai didelis. Mano galva, tai panaš esnė į aikš tę nei į parką . Vė jas ant pylimo pū tė siaubingai. Suš alome ir nusprendė me vykti į centrinę miesto dalį . Patekome į katedrą , Rotuš ę , Bourg de Four aikš tę su mielais senais namais, atsisė dome ant ilgiausio pasaulyje suoliuko, pasivaikš č iojome per centrinę aikš tę , paž iū rė jome į Reformacijos sieną , apskritai buvome. Tada jie kvailai į lipo į tramvajų , nes vieš butis suteikė mums kelionė s korteles Ž enevos vieš ajam transportui visai vieš nagė s metu ir važ inė jome po miestą . Be jokio tikslo iš ė jome į didelį prekybos centrą , pasiž iū rė jome, kas ten ir kiek, asortimentas ir kainos, tiesą sakant, buvo patenkinti. Taip pat pietavome kaž kokioje kinų kavinė je su š vediš ku stalu. Buvo visai skanu, bet 60 frankų są skaita už du atrodė per didelė tokio lygio į staigai. Taip, beje, pirkome SIM kortelę iš Sunrise, specialiai interneto srautui, 5 dienų tarifas 500 MB per dieną yra 20 frankų . Į kiš o į planš etę ir iš kart atsirado navigacija ir Skype, ir visi interneto privalumai.
Ir tada į galvą š ovė mintis – kodė l nenuvykus į Lozaną ? Greitai patekome į stotį , patyrė me daug „malonių “ pojū č ių , bandydami maš inoje nusipirkti bilietus į traukinį į Lozaną . Gelež ies gabalas itin nenorė jo pereiti prie anglų kalbos, kiekvieną kartą stengė si bendrauti prancū ziš kai. Kaž kodė l atsisako plastiko ir kai kurių grynų jų frankų . Į tikinamai priė musi Raiffeisen banko kortelę , ji vis dė lto maloniai padovanojo mums bilietus į abi puses. 42 frankai. Vienam. Gms. Kelionė s laikas iki Lozanos, maž iau nei valanda. Lozana mums atrodė į domesnė , gyvesnė ir neį prastesnė už oficialią ją , dalykinę ir neturistinę Ž enevą . Maž iausias miestas pasaulyje su metro! Net dvi š akos! Į vairiaspalviai, graž ū s nameliai, aplinkui viskas š varu, gė lė s, veja, mieste darž ai su cukininiais pomidorais, kruopš č iai į dirbti ž emė s sklypai, labai graž u ir liesti. Greitai pasiekė me krantinę , likome suž avė ti - verta č ia atvaž iuoti dė l to, labai graž u ir neį prasta, nuvaž iavome į olimpinį komitetą , prisipirkome visokių suvenyrinių barš kuč ių Oushi turguje, pasigrož ė jome ež eru ir važ iavome metro. iki miesto centro. Promenadoje ž monė s važ inė ja rieduč iais ir dvirač iais. Iš kart norė jau prie jų prisijungti. Klaidž iojome, pasiž iū rė jome, centrinė dalis labai vaizdinga ir neį prasta, kelių lygių sankryž os, metro, rampos ir tuo pač iu katedros bei rū mai, senovinė architektū ra. . Didinga ir iš kilminga Š v. Pranciš kus, Dievo Motinos katedra, apskritai vaikš č iojo ir iš tyrė viską , ką galė jo. Kojos jau pajudė jo, metro iki stoties važ iavome atgal į Ž enevą , į vieš butį . Vienai dienai į spū dž ių buvo daugiau nei pakankamai.
Bet Ž enevoje vakare problema yra susirasti veikianč ią parduotuvę , tik stotyje galima nusipirkti už ką sti ir atsigerti. Ir kaž kas yra kava, karš tas š okoladas, batonai, mė sainiai ir VISKAS!! ! ! Kitas dalykas, kuris patraukė mano dė mesį , buvo ž monių iš Afrikos gausa gatvė se, daugybė pilieč ių , kuriuos priskyriau albanų ir rumunų etninei grupei, kiek toli nuo „kū rybinių “ profesijų . Bijau to, kaip ir visų kitų . Kilo tam tikra painiava. Ką visi š ie broliai veikia konservatyvioje ir ne itin svetingoje imigrantų Š veicarijoje? Nafig jų ten tikrai reikia? Kas ir kodė l juos į leido tokiais skaič iais? Vaikš č ioti ant grė blio, matyt, tarptautinė pramoga! Niekas nenori mokytis iš kitų ž monių klaidų . Na, tai mintys garsiai.
Kitą dieną anksti ryte po greitų pusryč ių nuskubė jome į autobusų stotį (5 min nuo vieš buč io) ir nusipirkome bilietus į Annecy. Ten ir atgal 31 frankas nuo nosies. Ir važ iavome patogiu, patogiu autobusu į Prancū zijos Veneciją ant Annecy ež ero kranto (arba Annecy – kaip aš ne taip supratau). Kelionė s laikas – pusantros valandos, nes. už suka į vairū s kaimai, atstumas apie 40 km. Visa centrinė dalis duobė ta kanalais, pastatai beveik ant vandens, rampiniai tilteliai, praė jimai, kanaluose gulbė s, anč ių ž ą sys. Visa š i plunksnuota brolija č ia jauč iasi labai laisvai ir ramiai. . . Kanaluose ir pač iame ež ere gulbes pamaitinome keliais batonais baltos duonos. Labai pakelia nuotaiką ! Gulbė s iš plė š ė duoną tiesiai iš rankų ir savo „dantytais“ snapais gana smarkiai sugadino pirš tines, beveik iki iš metimo. . . Na, bent jau buvo su pirš tinė mis - bū tų nulupusios rankas. Paklaidž ioję senomis gatvelė mis, pasivaikš č ioję palei ež erą , pagalvojome, kad bū tų neblogai nueiti į kokią kavinę pavalgyti. Taip. Č ia mes niekada teisingai neatspė jome, matyt, buvo pietų metas, o visos už kandinė s buvo tiesiog sausakimš os. Taip, turiu pasakyti, kad Kalė dų mugė s jau buvo atidarytos, o tiesiog gatvė je galė jai nusipirkti taurę skanaus karš to karš to vyno, saldumynų , sū rių ir deš relių...kartais akys iš siplė tė . Č ia pat, gatvė je, soč iai valgė su austrė mis – š viež iausiomis, su citrinos sultimis ir sausu vynu. 1 Eureka, gana didelė austrė . Buvo labai skanu ir neį prasta. Ten pirktos sū rio galvutė s gana ilgai pragyveno š aldytuve, namuose ir kė lė nostalgiš kus jausmus. . . Mums patiko Anesyje, turbū t labiau nei Ž enevoje. Nuostabus ež eras, ež erą supanč ios didingos Alpė s, ramus miestelis, draugiš ki ž monė s, kurie niekur neskuba, gatvė se sutikome labai didelį ir malonų š unį , š eimininkė s leidimu ją apkabinome maž ai. . . Tikriausiai tokie š unys iš gelbė jo nelaimingus keliautojus Š v. Bernardo perė joje. Kainos daug lojalesnė s nei Š veicarijoje beveik viskam. Neatsispirė me apsipirkti, daiktai labai kokybiš ki ir nebrangū s, vaikai dovanų pirko labai mielas smulkmenas. Anesyje praleista diena į bendrą taupyklę papildė nepamirš tamais į spū dž iais. Labai rekomenduojama apsilankyti.
Buvo dar viena vieš nagė s diena, ir mes nusprendė me ją apš viesti Montreux ir Chillon pilį . Taip, š tai, galvoju garsiai. Internete daž nai pasigirsta pareiš kimų apie neprivalomą kelionė s apmokė jimą . Sako niekada niekas, jokiu bū du, niekas. . . Taigi labai rekomenduojama susimokė ti už vieš ą jį transportą , o ne eksperimentuoti, bilietų kontrolė pastovi, tiek vieš ajame transporte, tiek traukiniuose kontrolieriai visiš kai neturi humoro jausmas ir panaš us į mechanizmus, plepė ti ir sė linti nė ra, jei tai pavyksta - 100 frankų bauda. Ir sutikite – mokė ti pigiau.
Traukinys iš Ž enevos į Montrė ir atgal kainavo 43 frankus už nosį . Atvyko greitai ir be problemų . Montre vaikš č iojome krantine, nuė jome į Montrė rū mus, už ė jome į kambarį , kuriame gyveno ir dirbo Nabokovas paskutinius 17 savo gyvenimo metų . Komentarų č ia nė ra. Rū mai yra rū mai. . . Neduok Dieve, kad tokiomis są lygomis gyventume 17 metų...Stovė jome prie paminklo nepakartojamam Fredž iui Merkurijui. . . Ž odž iai iš jo atsisveikinimo dainos „Aš esu pasaulio ž mogus ir sako, kad aš esu stipri, bet mano š irdis sunki, o viltis dingo.
Pasivaikš č iojome po nuostabų parką š alia krantinė s. . . Palmė s po sniegu. . . augalų figū rė lė s, paminklai į vairioms iš kilioms asmenybė ms. Labai graž i krantinė palei Ž enevos ež erą , lygus vandens pavirš ius niū rus ir iš kilmingas, kaip tik š iomis dienomis prieš.40 metų virš vandens pasklido liepsnojanč io kazino dū mai, „Dū mai ant vandens, o ugnis danguje. . . “ Deep Purple už fiksavo Montreaux pavadinimą milijonams visame pasaulyje. Š veicarijos Rivjera, tarsi magnetas kū rybingiems, niekada č ia negyvenusiems ir nedirbusiems ž monė ms, vargu ar ras antrą vietą su tokia garsenybių turtinga istorija. . . Labai nestandartinė miestelio plė tra, graž ū s pastatai, su idė ja, Alpė s. . . viskas kaž kaip labai ramu ir kruopš č iai, be š urmulio ir puikavimosi, kokybė s ir ekscentriš kumo ž enklas tiesiog sklando ore. Iš karto, netoli krantinė s, jie sė do į autobusą ir nuvaž iavo į Chillon. Vė l pasala su bilietais kelionė ms. Autobuso gale stovi bilietų automatas, kalba prancū ziš kai, nuolat ko nors klausia, jam nepasisekė - suvalgė nemaž ą sumą pinigų , bilietų nedavė , po ko stipriai „suš alo“ ir nustojo rodyti gyvybė s ž enklus. Autobuso vairuotojas, matydamas mū sų bergž dž ias pastangas, paskambino mums ir pasakė , kad mato, kad maš ina neveikia, stovė k š alia, jei bus kontrolė , aš , sako, atsikratysiu baudos. . . netoli ten ir tiesiog per 5 minutes buvome vietoje. pilis. Jis buvo pastatytas ant uolos, ant paties ež ero ir valdė vienintelį kelią palei krantą . Į ė jimas, mano nuomone, 8 frankai. Turiu pasakyti, kad beveik visur, be problemų , Evriki buvo priimtas, tik tiek, kad kurso skirtumo praktiš kai nebuvo, niekas neprisiminė apie oficialius 20%, geriausiu atveju 10%.
Prie į ė jimo į pilį susitinka natū ralū s viduramž ių kariai, viduramž ių svita ir stilizacija viduje vaikš to moterys, bė gioja vaikai, visi tinkamais drabuž iais, ant lauž o kepama mė sa, kaž kas kepama, kaž kas treniruojasi š audyti iš lanko, ož kos ganosi aptvaroje, kariai mokomi fechtuotis su kardais – apskritai visiš kas panirimas į praeitį . Pilies viduje patalpos iš laiko praė jusių amž ių atmosferą ir bendrą bū dą . Yra senų ž aidimų – aiš ku, viskas susiję su reakcijos, koordinacijos, bendros fizinė s bū klė s lavinimu ir, ko gero, kad neiš protė tų nuo sė dė jimo akmeniniame maiš e. . . Ant vienos iš sienų po plastiką , paties Bairono autografą , jis dainavo pilį eilė raš tyje „Č ilono kalinys“. Taip pat yra kartuvė s, č ia pat stulpas su grandine, ant kurio š is pats kalinys, kovotojas už Š veicarijos nepriklausomybę , praleido ne vienerius metus. Apskritai viskas yra tikra. Valgomajame galima pavalgyti, paragauti senų patiekalų , kaip buvo ruoš iami senais laikais, susė sti prie masyvių stalų , aplink praė jusių epochų gyvenimo elementus. Katilai, puodai, kauš eliai, kas per velnias, o š one lankas. . . Galima gana ilgai atkakliai lipti aplink pilį , judė ti iš lygio į lygį ir kopti vis aukš č iau, mes iš principo pakilo į pač ią aukš č iausio bokš to virš ū nę ir iš ten fotografavo atsiverianč ius peizaž us bei paveikslus. Tač iau tą dieną oras mus nuvylė , karts nuo karto už klumpa labai jautrū s sniego už taisai. Pasivaikš č ioję ir laipioję aplink pilį , š iek tiek pasivaikš č iojome jos apylinkė se, palei ež erą ir tais pač iais takais grį ž ome į Ž enevą . Dė l oro lynų keltuvu į kalnus nekė lė me. Kokie kalnai, kai 50 metrų nieko nesimato? Gaila, kad nepavyko iš lipti Vevey ir atsistoti prie paminklo Didž iajam Ž mogui – Č arliui Č aplinui. Tai didelis trū kumas iš mū sų pusė s – reikia tai iš taisyti . Iki iš vykimo buvo likę nedaug laiko ir jis buvo visiš kai praleistas Ž enevoje. Š į kartą pasiekus ež ero pakrantę , lyg į sakymu, į sijungė garsusis Ž enevos fontanas, vandens stulpas trenkė si į kelias deš imtis metrų , o ne sakyti, kad graž us, bet vis tiek vienas Ž enevos skiriamų jų ž enklų . Netoli Ruso salos gulbė s, antys ir kiti plunksnuoti gyvū nai buvo š eriami nemaž u kiekiu balta duona. Toliau krantine pasiekė me paminklą Elž bietai Austrijai, š alia stovė jo, prisiminta, nepamirš tama Sisi iš Habsburgų dinastijos. Kilo mintis, kad š i ponia mus persekioja – susipaž inome su ja, kai buvome, grož ė jomė s vaizdais ir bendra atmosfera jos rū muose Korfu mieste, vė liau susipaž inome apž iū rė dami Vieną , o dabar – Ž enevoje. Na, visa tai dainų tekstai.
Buvo sekmadienis ir labai maž ai dirbta, net valgyti dieną buvo problema. Vitrinose matė si labai graž ū s ir kokybiš ki daiktai – ir viskas buvo už daryta! Nedorybė s taisyklė . Net laikrodž ių dovanoms artimiesiems ir draugams nebuvo kur nusipirkti. Tai Š veicarijoje! Kaž kaip nupirko laikrodž ius vaikams, ir kaž kokias suvenyrines nesą mones.
Ieš kant, kur bū tų galima valgyti ne tik sumuš tinius, sutemo. Į Tautų rū mus atvykome jau sutemus. Į vidų buvo per vė lu, paž iū rė jome iš gatvė s, palietė me garsią ją milž iniš ką kė dę.3 kojomis
Apskritai š eš tadienį ir sekmadienį į tokius miestus geriau nelį sti, jautiesi ne savo vietoje. Maskvoje beveik visą parą gali nusipirkti ir valgyti bet ką – tik mokė k, č ia pat, laisva diena š venta! Nors, jei vis dė lto garbei - Maskva, š iuo atž vilgiu veikiau Azijos miestas. Europa – ne Kinija ar Turkija, jų parduotuvė se niekas niekur negyvena ir neprekiauja visą parą . Prisiminiau Ispanijos salas - jei parduotuvė dirba po 19 val. , ar apskritai kaž kas atidaryta ir apš viesta, tai ten tikrai sė di kinas, ir ne vienas, o su visu peru, arba induistas su turbanu. Vietiniai griež tai laikosi darbo grafiko. Galų gale jie tikriausiai perdegs. Bet kaip ten bebū tų , palankiausius į spū dž ius paliko Ž eneva ir ta maž utė Š veicarijos bei Prancū zijos gabalė lis, kurį š į kartą pavyko aplankyti. Jei turite klausimų raš ykite