Šveicarija. Ženevos ežero pakrantėje.
Buvo specialus pasiū lymas skrydž iams į Ž enevą . Ilgai negalvojome ir nusprendė me, ko imtis. Greitai sudarė me programą marš rutu Ž eneva – Lozana – Monrė , už sisakė me vieš buč ius ir iš vykome.
„SWISS Airlines“ yra aukš č iausios klasė s oro linijų bendrovė . Tač iau mes neradome didelio skirtumo tarp jos ir partnerių aviakompanijos Lufthansa, iš skyrus tai, kad erdvė nuo sė dynė s buvo š iek tiek padidinta. Lė ktuvas pagal grafiką nusileido Ž enevos oro uoste vė lų vakarą . Prie iš važ iavimo iš automato paė mė nemokamus transporto bilietus, kurie galiojo 80 minuč ių . Nusileidome į peroną , ant kurio jau važ iavo traukinys į centrinę gelež inkelio stotį „Ž eneva-Kornavinas“. Mū sų vieš butis "Auteuil 4 *" buvo penkių minuč ių pė sč iomis nuo š ios stoties. Labai solidus, jaukus ir ne didelis Š veicarijos vieš butis su draugiš ku personalu. Registracijos procesas neuž truko. Kartu su kambario raktais gavome kuponus 50% nuolaidai pusryč iams, miesto ž emė lapį ir nemokamus visų rū š ių vieš ojo transporto bilietus visai vieš nagei vieš butyje. Palikę savo daiktus kambaryje, iš ė jome pasivaikš č ioti po naktinę Ž enevą . Kai siauromis gatvelė mis nusileidž ia naktis ir dingsta vaizdas į ež erą , Ž enevą galima supainioti su bet kuriuo kitu Europos miestu. Š iek tiek paklaidž ioję po gatves už sukome į š alia vieš buč io esanč ią turkiš ką už kandinę , kur už.10 Š veicarijos frankų (apie 10 USD) nusipirkome „Geneva shawarma“. Niekur kitur nevalgiau tokios brangios shawarmos.
Ryte nusileidome į nedidelį vieš buč io restoranė lį , kur bufete buvo visokių deš relių ir kumpio, sū rių , raudonos ir baltos ž uvies, kiauš inienė s su š onine, jogurtų , pyragaič ių ir š viež iai spaustų sulč ių . Restorano darbuotojai kalbė jo prancū ziš kai ir pokalbyje su mumis neskubė jo pereiti prie anglų kalbos. Dė l to prie iš ė jimo vos ne ant pirš tų paaiš kinę savo kambario numerį , iš ė jome pasivaikš č ioti po miestą . Š eš tadienio rytą Ž enevoje gatvė s buvo apleistos, tik retkarč iais senamiestyje, kartais susidurdavome su tais pač iais ankstyvais turistais. Pė sč iomis nuė jome iki pagrindinio Ž enevos centre esanč io pastato – Š v. Petro katedros, kurios statybos prasidė jo 1160 metais ir truko 150 metų . Aplankė me Bourg de Four aikš tę , joje kadaise buvo Romos turgus. Angliš kame sode jie ž iū rė jo į gė lių laikrodį su didž iausia sekundine rodykle Europoje, bet kadangi ž iemą gė lių nebuvo, š is laikrodis į spū dž io nepaliko. Pasivaikš č iojome Naują ja aikš te – miesto kultū ros centru. Č ia stovi generolo Henri Dufour – Raudonojo kryž iaus, Didž iojo teatro ir Muzikos konservatorijos į kū rė jo – statula. Pagrindinis, mano nuomone, Ž enevos traukos objektas, kaip ir Eifelio bokš tas Paryž iui, yra milž iniš kas fontanas. Tai aukš č iausias fontanas Europoje, esantis Ž enevos ež ere, netoli Ronos upė s iš takų . Didž iulis vandens stulpas š auna į.140 metrų aukš tį.200 km/h greič iu. Į spū dingas vaizdas. Kadangi mū sų nemokami kelionė s bilietai galiojo visame miesto vieš ajame transporte, pasinaudojome proga ir surengė me paž intinę ekskursiją tramvajais ir autobusais bei ež eru plaukiojanč iais laiveliais. Vietose, kur mums kaž kas patiko, sustodavome. „Pigiai ir linksmai“. Kainos restoranuose didelė s, bet ne daug didesnė s nei Maskvoje, už vakarienę su vyno buteliu kukliame restorane teks pakloti apie 90–100 Š veicarijos frankų . Suvenyrai Ž enevoje daugiausia yra š veicariš ki laikrodž iai ir peiliai, taip pat atvirukai ir š okoladas. Š aldytuvo magnetų gerbė jai turė s sunkiai dirbti, kad surastų tinkamą parduotuvę . Nepastebė jome, kaip diena praskriejo. Ryte po pusryč ių iš siregistravome iš vieš buč io ir nuė jome į gelež inkelio stotį . Iš automato nusipirkę bilietus į Lozaną po 21 franką , nubė gome į peroną spė ti į kitą traukinį , kuris iš vyksta po 2 min. Į š okę į maš iną , mū sų traukinys pajudė jo. Ž enevos ež ero fone už lango plū duriavo nuostabū s kalnų peizaž ai iš apsnigtų Alpių .
Po keturiasdeš imties minuč ių atvykome į Lozaną . Lozana yra penktas pagal dydį Š veicarijos miestas ir Tarptautinio olimpinio komiteto bū stinė . Ž ymiausias miesto paminklas – Katedra, kurioje kadaise vyko Š ventosios Romos imperijos imperatorių karū nacijos. Didingas pastatas. Nepaisant to, kad lauke buvo sausis, Lozanoje buvo daug ž alumos. Jo olimpinis parkas, botanikos sodas ir Ouchy krantinė yra pasauliniai parko meno š edevrai. Pasivaikš č ioję po miestą nusileidome ant krantinė s, kur mus už klupo smarki liū tis. Uosto bilietų kasoje nusipirkę bilietus į keltą į Montreux, nubė gome į restoraną ant ež ero pasislė pti nuo lietaus. Papietavę ir iš gė rę raudono vyno, nuė jome į prieplauką . Mū sų keltas atplaukė pagal grafiką , š is laivas buvo maž as senas garlaivis su dviem irkliniais ratais š onuose, nuleistas praė jusio amž iaus pradž ioje. Nusipirkę vyno ir sū rio keliui, į sitaisė me prie staliuko ir ė mė me pro langus grož ė tis pro š alį važ iuojanč iais Š veicarijos kaimais. Garlaivis plaukė lė tai, kas 15 minuč ių sustodamas viename iš š ių kaimų , paimdamas arba iš laipindamas keleivius. Ir maž daug po valandos atvykome į Montreux. Traukiniu tą patį atstumą bū tų galima į veikti per 15-20 minuč ių . Tač iau trumpas kruizas po Ž enevos ež erą buvo vertas.
Montrė – miestelis prie ež ero, viena saulė č iausių Š veicarijos vietų , nuo š altų vė jų saugoma kalnų . Tai tikras kurortas. Č ia vieš buč iai-rū mai ir elegantiš kos vilos palaidoti laurų , magnolijų , palmių ir kiparisų ž alumoje. Laiptai nusileidž ia tiesiai į krantą , palei kurį eina graž us bulvaras. Ež ere gyvena daugybė gulbių . Montreux gyveno Jeanas-Jacques'as Rousseau, Vladimiras Nabokovas, Charlie Chaplinas, lankė si Baironas, Č aikovskis, Hemingvė jus.
Mū sų vieš butis "Hotel Eden Palace Au Lac 4 *" yra ant Ž enevos ež ero kranto, apsuptas graž aus parko. Š is daugiau nei š imtmeč io istoriją turintis vieš butis buvo pastatytas Viktorijos laikų stiliumi. Elegantiš ki š ių rū mų salių ir restorano interjerai stebino savo grož iu. Mū sų kambarys buvo paskutiniame penktame aukš te, iš kurio atsiveria magiš kas vaizdas į Ž enevos ež erą , kuriame atsispindė jo snieguotos Alpių virš ū nė s. Vaizdas buvo tiesiog nerealus. Jaukū s senoviniai baldai papildė pasakos atmosferą . Palikę daiktus kambaryje, iš ė jome pasivaikš č ioti po miestą .
Lauke ir toliau pliaupė lengvas lietus, kuris mū sų pasivaikš č iojimo nelabai nustelbė . Klaidž iojome gatvė mis, kurios pamaž u kilo į kalnus. Nepastebė jome, kaip atsidū rė me ž emiau Montreux linijos. Vieš buč io registratū roje mums taip pat buvo į teiktos specialios kortelė s, kurios suteikė.50% nuolaidą į ė jimui į muziejus, taip pat suteikė galimybę nemokamai naudotis vieš uoju transportu. Grį ž ę į vieš butį nusprendė me grį ž ti troleibusu ir privaž iavome stotelę , bet tada prie jos radome funikulieriaus stotelę . Funikulieriumi pakilome į apsnigtą kalną ir prieš mus atsivė rė nuostabus vaizdas į visą Montreux ir aplinkinius miestelius. Virš uje buvo nedidelis kaimas, susidedantis iš kelių gatvelių , namelių , nedidelio vieš buč io ir Alpių gelež inkelio stoties, iš kurios traukiniai iš vyko specialiais bė giais. Nelabai baisus vaizdas, kai ž emi debesys retkarč iais prasiskverbdavo virš apleisto kaimo, viską aplink apgaubdami tirš tu rū ku. Darė si vė su, ir mes nusprendė me grį ž ti į vieš butį vienu iš tų aukš tų kalnų traukinių . Kai grį ž ome į vieš butį , jau buvo tamsu. Ryte pusryč iavome vieš buč io restorane, restorano interjeras buvo iš skirtinis, tač iau pusryč iai jame nebuvo tokie geri kaip Ž enevos vieš butyje, o ir są skaita didesnė . Tikriausiai permokate už atmosferą . Po pusryč ių iš ė jome pasivaikš č ioti bulvaru palei ež erą , grož ė damiesi senais pastatais ir snieguotomis Alpė mis. Valandos kelio pė sč iomis bulvaru pasiekė me vieną ž inomiausių Europos pilių – Č ilono pilį , kuri sukrė tė Baironą ir apdainavo jo eilė raš tyje „Č ilono pilies kalinys“. Š i XIII amž iaus pilis stovi nedidelė je uolė toje saloje. Pož emiai ir pož emiai, riterių salė ir Teisingumo salė bei medinė koplyč ia dar puikiai iš laikė to laikmeč io dvasią . Į ė jimo bilietas mū sų kortelė se mums kainavo 6 frankus. Pakankamai klajoję per visus š iuos baisius koridorius ir kambarius, nusprendė me grį ž ti į vieš butį . Troleibusu nuo pilies iki vieš buč io patekome per 10 min. Susikrovę daiktus ir iš siregistravę vieš butyje nuė jome papietauti į vietinį restoraną , kur už sisakė me vieną iš š veicariš kų patiekalų – sū rio fondiu. Ant stalo ant atviros ugnies dedami specialū s karš č iui atsparū s indai, kuriuose verda lydytas sū ris ir vynas, į gautą masę panardinami ant specialių ilgų š akuč ių pasodinti duonos gabalė liai. Už malonų pokalbį ir vyno butelį jis pasirodė gana skanus ir patenkintas. Po pietų nuvykome į traukinių stotį , kur už.32 Š veicarijos frankus nusipirkome traukinio bilietus į Ž enevos oro uostą . Traukinys atvyko pagal grafiką .
Iki greito pasimatymo Š veicarijoje.
