Australija! Tiesiog Australija...! :)

2011 Rugsėjo 04 Kelionės laikas: nuo 2010 Gruodžio 24 iki 2011 Sausio 17
Reputacija: +189.5
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

Australija! Tiesiog Australija... !

Saulė tas du tū kstanč iai deš imtos gruodž io dvideš imt penktosios rytas. Baltas taksi lė tai rieda ant estakados, vedanč ios iš oro uosto į miestą . Tą rytą į oro uostą buvo atskridę s tik vienas skrydis, matyt, dė l Kalė dų š eš iomis valandomis anksč iau. Aplinkui nuolat keitė si kraš tovaizdž iai, tolumoje pasirodė pirmieji graž aus miesto bruož ai. Automobilyje sė dė ję s jaunuolis negalė jo patikė ti, kur vis dė lto atvaž iavo. Tai nebuvo jo svajonė , greič iau tai buvo vienas geidž iamiausių tikslų – keliauti į vieną paslaptingiausių planetos š alių – Australiją . „Australija! Australija!  ...Na, oho, kur aš nusigavau “, - pagalvojau tomis akimirkomis ir negalė jau patikė ti, kad pagaliau atė jau. Ir kai horizonte pasirodė Melburnas, aš pagaliau „geriau“ .

Ilgai galvoje š mė stelė jo mintis aplankyti Australiją.


Kelionė s laiką rinkausi ilgai, nepamirš au ir finansinė s problemos pusė s, nes keliauti į š į ž emyną toli graž u nė ra pigus malonumas. Deš imtų metų vasarą turė jau iš ankstinį susitarimą su bendraminč ių grupe, kad Naujuosius sutiksime Australijoje. Po to sekė mė nesiai priimtų ir nepriimtų sprendimų , dė l kurių mū sų komandos sudė tis smarkiai pasikeitė . Atė jus rudeniui į Maskvą , pradė jau skambinti pavojaus varpais, nes bilietų kainos kilo. Marš rutas buvo pasirinktas sunkiai, iš tikrų jų buvo suplanuotas savarankiš kai. Nusprendė me imti maksimumą ir pamatyti maksimumą – savaitei važ iuoti į Australiją nė ra prasmė s. Po ilgų konsultacijų nusprendė me vykti tokiu marš rutu: Melburnas – Kengū rų sala – Adelaidė – Darvinas – Brisbenas – Gold Kostas – Sidnė jus. Raudonasis centras, Pertas, Tasmanija ir Kanbera nusprendė iš vykti į kitą kelionę.

Sidnė jus ir Melburnas buvo są raš e dė l savo „až iotaž o“, Kengū rų sala – į domus nacionalinis parkas, Adelaidė je gausu vyno slė nių , į Darviną važ iavome dė l Kakadu nacionalinio parko, Brisbene ir Gold Coaste planavome apsilankyti. degintis ir maudytis. Tiesą sakant, kaip buvo nusprę sta, ir pradė jo formuotis turas.

Paskambinau keliems kelionių organizatoriams, nusprendž iau iš jų pirkti kelionę . Iš girdusi kainas, vos nenuplikiau - pigi kelionė.3-4 ž vaigž duč ių vieš buč iuose po 3-4 miestus ir 14 dienų ž mogui kainuoja maž iausiai š imtą penkiasdeš imt tū kstanč ių rublių . Viena į monė mano programą į vertino 250 tū kst. , kita - 310! Pagaliau padariau iš vadą , kad mū sų ponų – prekeivių apetitas než ino protingų ir neprotingų ribų , ir nusprendž iau keliauti, už sisakydamas viską savarankiš kai.

Ž inoma, man buvo gė da, kad neturiu patirties rengiant tokias sudė tingas keliones visomis prasmė mis, bet...Reikė jo kaž kada pradė ti, o tada atsirado galimybė 

Pirmieji bilietai. Perž iū rė ję s didž iausių avialinijų pasiū lymų rezervavimo sistemas, padariau iš vadą , kad skrisime su Emirates skrydž iais. Pirma, patraukli kaina, nauji lė ktuvai ir puikus aptarnavimas. Antra, buvau patenkintas minimaliu persė dimų laiku ir visu skrydž iu. Taigi, Maskva – Dubajus – Melburnas ir Sidnė jus – Dubajus – Maskva yra pirmas ž ingsnis. Antras ž ingsnis – vidaus skrydž iai. Australijoje yra keletas pagrindinių vež ė jų – ž inoma, tai yra „Qantas“, „JetStar“, sero Richardo Bransono „VirginBlue“ ir maž esnė s „Tiger Airlines“. Apsistojau prie nacionalinio vež ė jo – Qantas. Ir tada susidū riau su pirmuoju sunkumu – norint patekti į Kengū rų salą prieš pietus, reikia š eš tą ryto skristi iš Melburno į Adelaidę.


Š iuo metu yra tik vienas Australijos pigių skrydž ių bendrovė s „JetStar“ skrydis. Turiu pripaž inti, kad į tokius vež ė jus, ypač rusiš kus, ž iū riu be galo neigiamai - kainos ne tokios ž emos, aptarnavimas lė ktuve nulinis, skrydž iai daž nai vė luoja arba atš aukiami, o apskritai jie než iū ri į keleivius. Bet pasirinkimo nebuvo, ir bilietai buvo nupirkti. Iš Adelaidė s į Kengū rų salą skrenda regioninis vež ė jas Regional Express (REX) – naudojomė s jo paslaugomis. O marš rutą Adelaidė – Darvinas – Brisbenas – Sidnė jus aptarnavo „Qantas“.

Dabar vieš buč iai. Č ia aš naudojau daug rezervavimo sistemų - kai kur Aeroflot paslauga, kai kur kasinė jau pač ių vieš buč ių tinklalapyje, kai kur naudojau tarptautines rezervavimo sistemas. Reikalas tas, kad skirtingi iš tekliai siū lo skirtingas kainas tiems patiems vieš buč iams.

Pavyzdž iui, kambarys „4seasons“ vieš butyje Sidnė juje buvo pigesnis „Emirates“, o jų pač ių svetainė je kaina „į kando“ 150 USD už naktį . Iš vada – stebė jimas, stebė jimas ir dar kartą stebė jimas.

Toliau – draudimas. Orantoje tai kainuoja apie 30 USD vienam asmeniui už.3 savaič ių polisą.

Tač iau buvo ir neiš sprę stų klausimų – ekskursijos ir vizų tvarkymas. Iš studijavus internetą ir kelias knygas, supratau, kad visuose marš ruto miestuose galima surengti ekskursijas vietoje ar net vesti jas savarankiš kai. Iš imtis buvo Didysis vandenyno kelias Melburne, kurio paklausa per Kalė das yra didelė . Antroji iš imtis yra Darvinas su savo nacionaliniais parkais, ypač lietaus sezono metu (nuo lapkrič io iki balandž io). Tinkle paieš koję s australų pasiū lymų , nusprendž iau nerizikuoti ir viską už sisakyti Rusijoje – š ių į monių svetainė s atrodė per daug abejotinai, o gerbiamų kelionių agentū rų neradau.


Skambinau visiems tiems patiems ponams prekeiviams, bet su pasiū lymu surengti ekskursiją . Ir kokia buvo mano nuostaba, kai visi atsisakė su formuluote „mums tai neį domu“. Protingas skaitytojas jau viską suprato – mū sų sė brai mieliau už sidirba š iek tiek pinigų iš lė ktuvo bilieto, š iek tiek daugiau – iš vieš buč io, iš plė š ia vizą ir „parduoda“ porą masinių ekskursijų , už dirba 100% pelno. kelionė s kainos ir gyvenkite laimingai. Velnias verslas, tiesa? Aiš ku, kodė l jie turė tų man parduoti turą už.100 USD, gavus iš jos 20 USD, jei gali „praeiti“ pigų vieš butį už.100 USD. e. , gavę s iš jos 50  . O tai kelionių organizatoriai, beje, didž iausi Rusijoje. Taip, jie, kaip taisyklė , nieko negali padaryti, tik dideli prekiautojai. Vienintelė į monė , parengusi nuoseklų pasiū lymą , buvo „Quinta Tour“, kurios paslaugomis pasinaudojome pirkdami ekskursijas.

Atkreipiu dė mesį , kad jau vietoje suž inojau apie tikrą sias siū lomų paslaugų kainas, „Quinta Tour“ kelionė je suklaidino nuo 10 iki 25% - apskritai, gana pagrį sti pinigai. Ir jei tada bū č iau ž inoję s visų vietoje esanč ių atlikė jų kontaktus, tikriausiai bū č iau visiš kai atsisakę s mū sų tarpininkų paslaugų.

Viza yra sudė tingas dalykas. Aistros dė l Australijos ambasados ​ ​ Maskvoje į ž ū lumo apipintos visu internetu. Psichiš kai jau pasiruoš iau tam, kad vizos gali ir neduoti. Ir nepriklausomiems turistams niekas neapdraus nuo neiš vykimo – tai dar vienas mū sų š alies „Sovdepovinis“ reliktas – daugelyje š alių jis perkamas ir internetu, kartu su į prastine medicina. Padė jo atsitiktinumas – ambasadoje dirba mano draugas. Nedalyvaujant telefonu aptarė me su ja reikalingų dokumentų paketą ir nurodytą dieną tiesiog pavė ž iau, sumokė jau mokestį , o po deš imties dienų paė miau pasus su vizomis.

Juokinga, kaip viskas paprasta, kai yra ryš iai – jokio niū niavimo, interviu ir kitokio nereikalingo biurokratizmo.

Apskritai viskas buvo paruoš ta kelionei likus vos kelioms dienoms iki iš vykimo. Pirmą kartą savo praktikoje su komanda iš vykome į kelionę ne „tradicinė ms“ dviem savaitė ms, o trims su puse.

1910 m. gruodž io 23 d. traukiniu nuvykome į Domodedovą . Maskva už duso nuo kamš č ių , o po kelių dienų lijo, dė l ko visiš kai už š aldė elektros tinklai, o daugelis keleivių oro uoste liko iš tisas dienas. Mums pasisekė – abu jautė me, kad reikia anksti iš vykti. Į oro uostą jau buvau atvykę s su į laipinimo kortelė mis rankose, tad beliko tik į registruoti bagaž ą ir sutvarkyti prieš skrydį formalumus. Laukimo zonoje sutikau draugą , kuris „Transaero“ skrydž iu skrido per kitą iš važ iavimą į Bankoką . Pasiš nekuč iavome, o paskui iš siskirstė me lė ktuvuose.


Tą dieną „Emirates“ į skrydį iš leido „Boeing 777“, labai modernų ir patogų . Pirmoje salono dalyje už sisakiau geras vietas, tad skrydis praė jo be kliū č ių . Maistas buvo lygus, mū sų nedž iugino tik tai, kad kaž kodė l nebuvo š iltų kojinių komplektų ir asmeninė s higienos reikmenų - anksč iau visa tai be problemų duodavo visiems keleiviams. Penkios skrydž io valandos prabė go beveik nepastebimai, nes visi miegojome kaip kū dikis.

Š eš tą ryto Dubajaus oro uostas buvo į tartinai sausakimš as – viskas buvo apie artė janč ias katalikų Kalė das. Kaž kodė l maniau, kad ji ateina iš gruodž io 25 į.26 d. , bet kaip paaiš kė jo jau Melburne, ji š venč iama naktį iš gruodž io 24 į.25 d. „Už kopę s“ į terminalą , nusprendž iau „stiliai“ pailsė ti ir nuė jau tiesiai į Emirates verslo salę . Nustebau – salė buvo pilna keleivių , daugelis sė dė jo ant kė dž ių ir sofų porankių . „Kalė dos! “, – man atsakė darbuotoja ir iš leido namo.

Idė ja tokia, kad Australijoje sutraiš kiau visą negatyvą , kuris manyje susikaupė per pastaruosius metus Maskvoje.

Taksistas bandė su mumis pradė ti nuoš irdų pokalbį . Apskritai Australijoje jie turi mė gstamą klausimą : „Pirmą kartą chia? “ (o tai, mū sų nuomone, reiš kia „ar č ia pirmą kartą? “). To praš oma ne iš mandagumo, o norint iš mū sų brolio atplė š ti porą deš imč ių papildomų dolerių . Jei atsakysite „taip“, po miestą jus ves ilgiausias kelias. Na, o jei atsakysite, kad mieste lankotė s reguliariai ir tai jau penktas apsilankymas per porą metų , taksi vairuotojas pagamins „gelež ies kasyklą “ ir nuveš trumpiausiu keliu 

Pirmas jausmas horizonte pasirodž ius Melburnui – maž as Honkongas, miestai labai panaš ū s, tač iau pastarasis – eilė s tvarka didesnis. Gatvė s buvo tuš č ios, nebuvo nei važ iuojanč ių automobilių , nei pė sč ių jų ! Niekas...Pabendravę s su vairuotoju suž inojau, kad Kalė dos jau atė jo, o ž monė s miega savo namuose.

„Š aunu“, – pagalvojau tada...Atrodo kaip Kingo romano „Langoliers“ scena, kai veikė jai vaikš č iojo „gyva akimis“, bet tuš č ia „iš esmė s“ oro uostas .


Melburne pasirinkau vieš butį „Stamford“. Š is penkių ž vaigž duč ių vieš butis yra pač iame miesto centre, pė sč iomis nuo pagrindinių lankytinų vietų . Penkių ž vaigž duč ių kategorijoje jis pasiū lė maž iausią kainą už kambarį . Privalumas buvo tas, kad vieš butis maloniai sutiko mus pasitikrinti iš anksto, 8 val. , kas per Kalė das labai svarbu (nors ir katalikiš ka). Kambariuose yra viskas, ko reikia gyvenimui, į skaitant nedidelę virtuvę ir net skalbimo maš iną bei indaplovę . Pusryč iai kainuoja 26 AUD, o kokybė ir asortimentas yra ž emesnis nei vidutinis. Pavyzdž iui, Kinijoje, ar net Vokietijoje, panaš iame vieš butyje pasirinkimas kelis kartus didesnis, o kaina maž esnė.

Tai visų Australijos vieš buč ių ypatybė – pusryč ių kaina, kaip taisyklė , niekada neį skaič iuojama į kambario kainą , tuo tarpu sovietiniam turistui asortimentas ir kaina atrodys netinkami net penkių ž vaigž duč ių vieš buč iuose. Ant stogo yra nedidelis baseinas, apie deš imt metrų ir labai maž a ir purvina pirtis, kuria dė l etinių priež asč ių nesinaudojau 

Į siregistravę nusprendė me pailsė ti po ilgo skrydž io. Tač iau iš simaudž iusi po duš u ir persirengusi greitai į vertinau visus tuš č io miesto privalumus – į prastu laiku gavau puikių nuotraukų , kuriose bū tų puikavę si daugybė nepaž į stamų veidų . Š tai tu, orientyras, ir niekas kitas . Todė l ir nuskubė jome į miestą . Prie Melburno į ž ymybių neuž sibū siu - tinkle apie juos viskas labai smulkiai paraš yta, be to, bet kuriame vieš butyje yra miesto centro ž emė lapis, kuriame viskas nupieš ta labai spalvingai.

Pastebiu, kad prireiks vienos dienos, kad perž iū rė tumė te viską , ką galite ir turė tumė te pamatyti. Antrasis eis apsipirkti, bet daugiau apie tai ž emiau. Kitos dienos skirtos tik priemiesč io ekskursijoms.

Diena prabė go greitai, į domiai ir turiningai. Melburnas man atrodė ekstravagantiš kas ir saikingai konservatyvus miestas. Gatvė mis lakstė papū gos, juodos ir baltos varnos (tai varnos, o ne š arkos). Net pasiū lė me, kad tai mū sų emigrantė s varnos, kurios skrisdamos gana papilkė jo (baltos) . Dė l tokios plunksnos juos vadinome „varnomis – satsebelki“. Než inau, iš kur kilo š is terminas, bet mū sų galvose ir š ių paukš č ių atž vilgiu jis prigijo .

Vakare į sikū rė me Harry's restorane, kuris yra pirmame vieš buč io aukš te, ir pasivaiš inome kengū ros kepsniu bei kitomis gė rybė mis. Beje, kepsnys buvo vienas geriausių per visą mano kelionę po Australiją.

Gruodž io dvideš imt š eš tą ją kė lė mė s anksti, apie septintą ryto.


Pusę aš tuonių mū sų atvaž iavo autobusas ir turė jome apž iū rė ti Didį jį vandenyno kelią – tiesą sakant, daugelis dė l š io nuotykio vyksta į Melburną . Už sisakė me per Quinta Tour Maskvoje. Taip pat galite jį nusipirkti vietoje bet kurioje kelionių agentū roje, iš kurių didž iausia yra „Australian Pacific Tours“ (trumpiau – APT). Googluodami pavadinimą galite lengvai apsilankyti jų svetainė je ir už sisakyti ekskursijas po visą Australiją.

Autobusas surinko keleivius iš kelių vieš buč ių ir nuvaž iavo į centrinio turizmo centro pastatą , ant krantinė s. Ten jau buvo virtinė autobusų , kuriuose sė dė jo keleiviai. Į vieną jų patekome su už raš u „Didysis vandenyno kelias“. Į domu tai, kad Australijoje gidų nė ra, vairuotojai savo funkcijas atlieka sukdami vairą ir pakeliui kalbė dami į mikrofoną . Pirmasis mū sų vairuotojas vadovas yra Š einas, penkiasdeš imtmetis plikas vyras su skautų š ortais.

Shane'as labai gerai atliko savo darbą , daug ir į domiai pasakojo, juokavo, fotografavo turistus. Galbū t tai buvo aktyviausias vairuotojas per visą kelionę . Ekskursija Didž iojo vandenyno keliu vykdoma dviem versijomis - vienos dienos ir dviejų dienų , su nakvyne maž ame miestelyje. Marš ruto ilgis – 650 km, apskritai galimas vienai dienai. Nerekomenduoju nakvoti, vieš butis ten „nieko“, bet pramogų nė ra. Per dieną pamatė me visą pakrantę , skridome malū nsparniu, pamatė me garsiuosius „12 apaš talų “ ir grį ž ome į Melburną . Į domū s, turtingi, biudž etiniai ir nedelsdami.

Po ekskursijos nuė jome į Portland vieš buč io pastatą , kur pavakarieniavome to paties pavadinimo alaus darykloje. O Australijoje vietinio alaus klasikine prasme nė ra, jie geria angliš ką ale. Iš bandę s daugybę prekių ž enklų , prie nieko nesustojau - kelionė s pabaigoje „už pildž iau“ tik meksikietiš ką „Crown“.

Dar vienas š ios į staigos trū kumas – ten kaž kodė l visą parą vykstantis juodraš tis, kuriuo skundž iasi net ten dirbantis personalas.

Treč ią dieną Melburne skyrė me apsipirkimui, todė l Melburnas turi tam visas galimybes. Didž iausias prekybos centras yra sename paš to pastate ir vadinamas Melburno miestu. Du kvartalai aplinkui taip pat yra parduotuvių . Nepatingė kite eiti į maž as parduotuves alė jose – č ia daug į domių , madingų ir nebrangių dalykų . Jei lygintume apsipirkimą visuose Australijos miestuose, kuriuose teko lankytis, tai didž iausią mastą jis pasiekia Melburne. Taigi eik apsipirkti!


Bet kokia apsipirkimo kelionė yra susijusi su pinigų iš leidimu. Galima, ž inoma, atsiskaityti ir kreditine kortele, bet aš , pavyzdž iui, senamadiš kai mė gstu senus gerus „grynuosius“. Mieste pilna „mainytojų “, praktiš kai niekuo nesiskirianč ių nuo mū sų sovietinių.

Bet ne viskas taip paprasta – į kursą rezultatų suvestinė je gali net než iū rė ti, nes yra kaž koks komisinis. Komisinio dydį nustato ...pats kasininkas ...pagal principą "kvailiui". Valiutos keityklas valdo tik azijieč iai, daž niausiai kinai, kurie nė akies nemirksė s, kad tave apiplė š tų . Padovanojome mergaitei keturis š imtus ž alumynų . Pagal valiutos kursą ji turė jo duoti 380 Australijos dolerių , bet iš davė tik 340, atspausdindama graž ų č ekį , kuriame paraš yta, kur dingo dar keturiasdeš imt dolerių . Jame buvo gausu į vairiausių procentų , paprastam sovietiniam pilieč iui nesuprantamų sutrumpinimų . Gavau tokią maž ą sumą , iš kė liau skandalą ir atš aukiau operaciją . Mergina susiraukė ir pradė jo siū lyti jau 370 USD, bet aš buvau atkaklus – pasiė miau pinigus ir iš ė jau. Taip apeinant 2-3 „keitiklius“, supratau, kad jie visi taip veikia.

Nuvykusi į banką patikslinau, kad bankuose valiutos kursas yra fiksuotas, o komisiniai minimalū s - 5 USD, nepriklausomai nuo sumos. Geriausi keitimo bū dai yra Kvinslando bankas ir Australijos arabų bankas. Labai rekomenduoju iš sikeisti didesnes sumas, Australija nė ra pigi š alis, pinigai greitai eina. Bankai dirba nuo 9 iki 18 griež tai darbo dienomis ir yra ne kiekvienoje gatvė je. Be to, keič iantis reikalingas pasas, kurio keitykloje nereikia. Kai kur, pavyzdž iui, Kengū rų saloje, Darvine ar Auksiniame krante „keityklų “ iš vis nė ra, o daugiausia vienas bankas ir net tada su nepalankiu kursu. Geriausi mainų miestai yra Melburnas, Sidnė jus, Adelaidė , Brisbenas.

Apsipirkę nusprendė me, kad norime nusipirkti dar vieną turą , todė l nuė jome į APT biurą ir į sigijome turą Australijos ferma – istorinis traukinys – Koala rezervacija – Phillip Island Penguin Parade.

Visas malonumas vienam asmeniui kainuos 200 Australijos dolerių , o kelionė prasideda aš tuntą ryto, o grį ž tama iki vidurnakč io.


Viskas prasidė jo standartiš kai – 7 ryto atvaž iavo autobusas, kuris rinko keleivius po miestą . Pasibaigus š iai procedū rai, Paksas buvo iš laipintas prie centrinio turizmo centro pastato. Š į kartą ne taip sklandž iai - laukė me autobuso apie valandą , buvo sumaiš tis su ekskursijomis, kol prie mū sų priė jo vairuotojas Steve'as. Susodinę s visus ir prisistatę s, jis iš keliavo su mumis. Po valandos ir pirmoji stotelė – nepastebima kavinė puš yne. Iš pradž ių visi kaž kaip nenorė jo eiti į automobilių stovė jimo aikš telę , kol proskynoje iš vydo pulką didž iulių baltų kakadu. O kadangi mū sų autobusas atvaž iavo pirmas, malonumas bendrauti su š iais graž iais paukš č iais teko iš skirtinai mū sų grupei.

Steve'as iš bagaž o skyriaus gavo sulankstomą staliuką , atsargiai padė damas ant jo karš to ir š alto vandens butelius. Tada jis pradė jo ruoš ti kavą kibire – susuko tą patį kibirą sau virš galvos, į vidų pilamas gė rimas – į gū dis ant veido! Meniu taip pat buvo sausainių , krekerių ir papū gos maisto. Į domiausi – pagrindinis kakadu skanė stas – krekeriai. Paukš č iai elgė si nevarž omai, ramiai skrisdavo prie ž monių , sė dė davo ant delnų , rankų ir peč ių , net vogdavo maistą . Gavome daug teigiamų emocijų , net galvojau nusipirkti tokią papū gą Rusijoje.

Antroji kelionė s stotelė – turistinis traukinys Puffing Billie. Dabar juo vež ami turistai, o kaž kada buvo darbinis arkliukas mineralams vež ti. Stotyje nusidriekė norinč ių jų į sigyti bilietus eilė , ž monė s stovė jo vidutiniš kai pusantros valandos. Mū sų ekskursijos privalumas buvo tas, kad bilietai buvo iš duoti vairuotojui iš anksto.

Negana to, mū sų kelionių kompanijai traukinio gale buvo skirta minkš ta priekaba, tad visa grupė be problemų leidosi į.26 kilometrų kelionę . Tuo pač iu metu visi keleiviai sė dė jo ant langų , nukabinę kojas. Vienintelis vaizdas pakeliui – medinis tiltas ant polių.15 metrų aukš č io, kuriuo važ iuoja traukinys. Kitu atveju grož itė s medž iais ir retais kaimeliais. Po pusvalandž io traukinys atvyksta į stotį , kur turistai laukia savo autobusų . Jei palyginsime jį su traukiniu Argentinoje (Uš uaja), tai pastarasis yra š iek tiek į domesnis.

Perone Steve'as praneš ė , kad persė dame į kitą autobusą , nes jo kelionė ten ir baigė si. Pakeitę ekipaž ą važ iavome toliau. Vairuotojas Jonas mums pasirodė gana linksmas vaikinas ir, suž inoję s, kad esame iš Rusijos, visiš kai susitelkė į mū sų kompaniją.


Faktas yra tas, kad jis yra vedę s merginą graž iu vardu Veronika, kuri gimė Kijeve, ilgą laiką gyveno Maskvoje ir atvyko studijuoti į Australiją , kur sutiko jį . Jonas taip persmelktas mū sų kultū ros, kad uoliai mokosi rusų kalbos, verda barš č ius ir net š venč ia rusiš kas Kalė das.

Valanda pakeliui, ir atvykome į Australijos Warlook fermą . Mus, nedidelę deš imties ž monių grupę , iš karto nuvež ė į nedidelį kaimo namą . Penkių minuč ių ekskursija po kelis kambarius ir mes visi susė dome prie nedidelio staliuko valgomajame. Akivaizdu, kad ū kyje dirbo ne tiek ž emė s ū kis, kiek turistų priė mimas – apie tai liudijo ne tik staliukų skaič ius pietums, bet ir suvenyrų parduotuvė prie iš ė jimo iš pastato. Turime į domią į monę . Tarp visų iš karto iš siskyrė maž daug penkiasdeš imties metų ponia neį tikė tinai baltais, porcelianiniais dantimis.

Toliau – paukš č ių ir kengū rų darž elis. Baltasis povas į spū dingas, tokių paukš č ių dar nemač iau. Ir ž inoma, kengū ros – visos kelionė s metu lankantis fermoje buvo galima kuo artimiau pabendrauti su š iais gyvū nais. Prie į ė jimo senelis duoda visiems po stiklinę maisto, tada eini į aptvarą ir ieš kai savo kengū ros. O po to – nepamirš tama patirtis iš pirmos paž inties su jais. Galite padaryti viską – net su jais pasinerti į glė bį . Tiesa, jie pavargsta labai greitai – kai po valandos atvyko daugiau turistų ir pradė jo juos š erti, gyvū nai atsisakė maitintis ir pavargę ilsė josi medž ių paunksmė je, nekreipdami į turistus jokio dė mesio.

Pasivaž inė jimas ū kyje į sibė gė ja. Mergina kaubojiš ka apranga mus nuvež ė toliau – į didelį lauką , kuriame ganė si avys. Mums buvo aiš kiai parodyta, kaip specialiai dresuoti š unys gano avis, o po to visi galė jo dalyvauti kirpime ir rinkime vilną.

Sulaikytiems visiems buvo duotas botagas ir iš mokyti su juo elgtis „tikruoju australiš ku bū du“.


Trys valandos ū kyje praskriejo per vieną akimirką . Net nespė jome susivokti, nes Jonas pasakojo dar vieną anekdotą ir už tikrintai patraukė į Pilypo salą . Sala yra nacionalinis parkas ir yra antras pagal ž inomumą traukos objektas netoli Melburno po Didž iojo vandenyno kelio. Pirmoji stotelė saloje – metais anksč iau atidarytas koalų rezervatas. Tiesą sakant, koalas natū ralioje ir nenatū ralioje aplinkoje yra labai sunkiai stebimos – š ie „pū kuoti piktadariai“ sė di taip aukš tai ir neaktyvū s, kad neturi kantrybė s laukti, kol lokio jauniklis net pajudins letenė lę . Mums pasisekė – iš karto prie į važ iavimo į kelią iš š oko didelis lokys koala, aplink tuoj susirinko minia stebė tojų . Jis apsidairė ir, aplinkui nematydamas nieko į domaus, nė rė į krū mus ir už lipo ant artimiausio eukalipto.

Kitos koalos sė dė jo taip aukš tai, kad be specialių priemonių jų buvo beveik neį manoma pamatyti.

Kitas autobusas. 10 kilometrų atstumą į veikė me per maž daug keturiasdeš imt minuč ių . Č ia, Filipo saloje, patekome į pirmą , tiesą sakant, ir paskutinę mū sų Australijos kelionė s spū stį – per daug turistų traukė į vietą , vadinamą „pingvinų paradu“. Esmė paprasta – saulė lydž io metu maž i pingvinai iš š oka iš vandenyno ir draugiš kai organizuotoje kolonoje pakyla į krantą ir š liauž ia į duobes. Jū s, kaip klasikinis turistas, patogiai į sitaisykite krante ir stebė kite š į reginį . Iš vaizda viskas graž u. Tiesą sakant, didesnio "dumblo" seniai nemač iau. Iki vakaro atš alo, neiš gelbė jo atgal į Rusiją sandė liuoti megztiniai - tai pirmas minusas. Antra, turistų skaič ius, mano skaič iavimais, siekė.800-1000 ž monių , o "atrakcionas" skirtas 200-250 ž monių.

O dabar visiems siū lau į sivaizduoti, kas vyksta – ant suoliukų puč iant stipriam vė jui, esant +8 laipsnių karš č iui, tū kstantis ž monių į sitaisė ir ramiai stebė jo ž avingą reginį . Atstovaujama? O aš ne, nes tai neį manoma. Ž monė s stovė jo kiemuose, š liauž ė per krū mus, š okinė jo per galvas. Apskritai tai buvo labiau panaš u į „kengū rų paradą su bež dž ionė lė mis“. Iš stovė jus 15 minuč ių man buvo labai š alta. Buvo priimtas kolektyvinis sprendimas nuvaž iuoti į turizmo centrą ir pasiš ildyti. Visas paradas truko 2 valandas. Patikė k, tai per daug. Ypatingai atkakliai ten „kabinė josi“ iki renginio pabaigos, kol galiausiai sutemo tiek, kad pasidarė nebeį manoma matyti nuo š alč io mė lynos kaimyno nosies. Natū ralu, kad ten niekas nieko negalvojo. Per dvi valandas į krantą iš lipo apie 50-60 pingvinų , tai yra vienas pingvinas dvideš imč iai turistų.


Pavyzdž iui, Antarktidoje ir Argentinoje keltas pasiekia salų grupę , kur turistai į salą persikelia valtimis. Yra 1:100 santykis pingvinų naudai. Kartu su juo jas galima liesti, pamaitinti, glostyti ir net maudyti. Australijoje, filmuojant vaizdo kamera, pribė go keista teta ir gera anglų kalba pasakė : „Pone, pliiiiiz, ž inok nuotrauką , ž inok kameras...bla bla bla“. Ž odž iu – skarda. „Pingvinų paradas“ sugadino bendrą turo į spū dį.

Kelionė atgal truko dvi su puse valandos, kurią saugiai iš miegojau. Mano ramybę sutrikdė tik š alia sė dinti ir su kaimyne aktyviai bendraujanti Monika. Melburne autobusas ilgai ir nuobodž iai vež ė turistus į vieš buč ius. „Ekstremalumo“ mieguistams turistams pridė jo posmas, kuris iš š oko iš po krū mo tiesiai po mū sų ratais ir, kaip bebū tų keista, liko gyvas.

Kambaryje pradė jome krautis daiktus – vos po poros valandų turė jome vykti į oro uostą ir tę sti kelionę . Ž velgdamas į priekį , pastebiu, kad Melburnas yra tikras svajonių miestas – graž us, nuoš irdus, tvarkingas. Nė kiek nesigailė jau, kad nuo jo pradė jau paž intį su Australija - Sidnė jus triukš mingas, Brisbenas niū rus, Darvinas maž as, o į Adelaidę reikia skristi su persė dimu.

Pavyko pamiegoti dvi valandas, o ketvirtą ryto mane paž adino ž adintuvas. Papusryč iavę su krekeriais, nuė jome į registratū rą , skaič iavome ir ilgai ieš kojome taksi, už sakyto per konsjerž ą dieną prieš . Vairuotojas pavė lavo ir nusprendė me balsuoti. Nespė jus pakelti rankos iš kart sustojo pirmasis pro š alį važ iavę s languotas automobilis. Vairuotojas ė mė krautis lagaminus, o iš paskos atskriejo kitas „karutis“ su panaš iu už raš u. Jos pilotas, greitai supratę s, kad esame jo keleiviai, pradė jo ginč ytis su mū sų vairuotoju.

Bū damas giliai nusilenkę s, aš tiesiog stovė jau, miegojau ir retkarč iais apmą stydavau jų ž odž ius. Galiausiai jie sutiko, sumetė lagaminus į antrą maš iną ir mes pagaliau iš važ iavome. Stipriai pagyvino kanalizacijos kvapas, kuris sklido nuo trū kusio vamzdž io vieš buč io rū syje.


Melburno oro uostas buvo sausakimš as – tokio dar nemač iau. Š iandien turime suplanuotą marš rutą Melburnas – Adelaidė , aptarnaujama aviakompanijos JetStar, ir Adelaidė – apie. „Kengū ra“, kurią valdo „REX Airlines“ (kitas pavadinimas – „Regional Express“). „JetStar“ yra didž iausia Australijos pigių skrydž ių bendrovė , „Quantas“ dukterinė į monė . Jis už ima deš inį jį vidaus terminalo pastato sparną . Keleiviai patys registruojasi į skrydį per specialius kioskus, o vė liau visi iš sirikiuoja į nedidelę eilę registruoti bagaž o.

Labai malonu, kad aviakompanija „nepastebė jo“ 5 kilogramų virš svorio mū sų lagaminuose – pavyzdž iui, „Aeroflot“ plė š ia keleivius net ir turė damas kilogramą perkrovos – tai apskritai yra nesą monė.

Prieš skrydį procedū ros neuž truko net penkiolikos minuč ių , po kurių patogiai į sikū rė me kavinė je laisvojoje oro uosto zonoje. Rusijos oro uostai niekada nesvajojo apie tokius rodiklius! Laive už sisakiau pirmą ją vietų eilę , š alia į ė jimo į lė ktuvą . „Airbus A320“ buvo pripildytas keleivių . Prieš ais mane buvo dvi stiuardesė s, kurios reguliariai į mikrofoną deklamuodavo informaciją prieš skrydį . Visas nusileidimas į vyko per dvideš imt minuč ių , po to orlaivis buvo pradė tas tempti į „riedė jimo“ zoną.

Pilotai iš kart „iš riedė jimo“ nuė jo į kilimo ir tū pimo taką ir pradė jo greitė ti. Pavaž iavus juosta pusantro kilometro, ė mė kilti nosis. Kaž kuriuo momentu viskas smarkiai pakrypo į priekį – pradė jome sulė tinti greitį.

Vilkikas atvyko maž daug po deš imties minuč ių kartu su grupe uniformuotų ž monių ir gaisrine maš ina. Ž monė s ilgai tyrinė jo kairį jį sparną , po to lė ktuvas buvo nutemptas į tolimą lauko kraš tą . Apž iū ra tę sė si, o keleiviai pro savo langų langus stebė jo, kas vyksta 

Praė jo apie pusvalandį , vadas į ė jo į saloną , prisistatė , pasiė mė „keiksmaž odž ių ginklą “ ir pasakė , kad visi keleiviai važ iuos į terminalą autobusu ir skris kitu lė ktuvu, š is lė ktuvas niekur neskris. Po deš imties minuč ių buvome terminale. Nerimavau dar dė l ko – laikrodis rodė vietos laiką – 8.30 ryto, o skrydis iš Adelaidė s į Kengū rų salą buvo 10.30, liko dar valanda. Nesunku atspė ti, kad dokas subyrė jo.


Kreipiausi į aviakompanijos informacinę tarnybą su praš ymu padė ti ir padė ti mū sų komandai patekti į Kengū rų salą , į kurią iš girdau banalų atsakymą pigių skrydž ių bendrovei - turi bilietą kitos aviakompanijos skrydž iui, susitvarkyk juos patys. Iš tokio į ž ū lumo š i teta norė jo padaryti ką nors be skrupulų bjauraus, bet mano auklė jimas neleido su ja elgtis grubiai. Pradė jau ginč ytis ir aiš kinti, kad viskas, kas vyksta, buvo tik jų kaltė . Be to, pagrasinau „pasitarimu“ ir baudomis pagal Rusijos į statymus. Į pokalbį į sijungė dė dė , vyresnysis pamainoje. Jis, iš girdę s mano argumentus, nusprendė pristabdyti pokalbį ir paž adė jo Adelaidė je į spė ti aviakompanijos darbuotojus bei padė ti į sigyti naujus „REX Airlines“ skrydž ių bilietus.

Jie susisiekė su atstovu Adelaidė je „specialiais ryš iais“ ir dar kartą perspė jo apie mū sų problemas. Be to, jie net maitino nemokamai, nors š i paslauga buvo mokama.

Skrydis praė jo sklandž iai ir per valandą savo lange pamač iau Adelaidė s lagū ną ir vyno slė nius. Miesto oro uostas priminė Melburno oro terminalą , tik maž esnis ir jaukesnis. Gavę bagaž ą patraukė me į deš inį jį sektorių , prie JetStar kasų , norė dami pakeisti bilietą , nes skrydis į Kengū rų salą jau seniai buvo iš vykę s. Prie prekystalio sė dė jo š imtą kilogramų sverianti mergina iš tinusiu veidu, be jokios mimikos pravė rus burną . Ji kalbė jo taip neriš liai ir tyliai, kad turė jau pritraukti ausį beveik iki jos burnos, o tai, tiesą pasakius, man nesuteikė didelio malonumo. Negana to, jos atsakymai į visus klausimus apie pagalbą atė jo iki pokalbio: „Sveikas, medž iu, aš esu ą ž uolas! “, paprasč iau tariant, ji bandė mū sų atsikratyti.

Iš kė lę s skandalą , aš praktiš kai per prievartą...ž vilgsniu...priverč iau ją į raš yti ant bilieto tikro iš vykimo ir atvykimo laiką bei už dė ti antspaudą . Ji ilgai prieš inosi, bet veikiama mano ž avesio, kartu su moraliniu ir fiziniu spaudimu, pasidavė ir besą lygiš kai kapituliavo. Toks pož iū ris į keleivius dar labiau sustiprino mano neigiamą pož iū rį į

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Panašios istorijos
Komentarai (2) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras