Viduramžių krikščionių architektūra. 1 dalis
Paskutinė mano istorijos apie pavasario kelionę į Armė niją dalis bus skirta anksč iau praleistiems krikš č ionių paminklams: baž nyč ioms ir vienuolynams, kuriuos matė me. Š ie paminklai š alies sveč iams rodomi daž niausiai.
Š ioje istorijoje pabandysiu atsakyti į savo klausimą : kuo Armė nijos architektū ra skiriasi nuo kitų , kurios taip pat buvo krikš č ioniš kos. Iš vardinsiu vietas, kurias mač iau, pasistengsiu paž ymė ti, kas man atrodė nuostabu ir savita toje ar kitoje vietoje.
Armė nų architektū ros klestė jimas krito pirmaisiais krikš č ionybė s amž iais (IV-V a. ), kitas antplū dis į vyko Armė nijos karališ kosios dinastijos pabaigoje, o kartu ir valstybingumo bei suvereniteto (XI-XII) pabaigoje. Statybų nutraukimas aiš kinamas invazijomis (arabai, seldž iukai, mongolai, persai) ir nepriklausomybė s bei valstybingumo praradimu.
Pirmosios baž nyč ios daugiausia buvo bazilikos, kuriose senovinė s formos buvo pritaikytos naujoms funkcijoms. Buvusių pagoniš kų š ventyklų vietoje pastatytos ankstyvosios krikš č ionių š ventyklos. „Grynų “ bazilikų savo kelionė je nematė me, bet jie yra už miestyje. Tai paaiš kinama Bizantijos artumu graikų tradicijai ir tuo, kad armė nų architektai daž nai dirbdavo kaimyninė s imperijos teritorijoje, praturtindami savo patirtį naujomis ž iniomis.
Be to, statant pirmą sias baž nyč ias buvo panaudota Viduriniuose Rytuose buvusių mauzoliejų architektū ra.
Armė nų tradicijoje baziliką kartais jungia dengta galerija (Odzun).
Toliau bazilikas pradeda keisti baž nyč ios su kupolu. Bazilikos egzistuoja ir vystosi tik civilinė je architektū roje. Taip yra dė l to, kad naujoji religija reikalavo kitokio, nepagoniš ko dizaino. Architektai ieš kojo naujų formų . Tokie buvo kupoliniai ir skersiniai tomai, kurie pasirodė kaimyninė je Bizantijoje beveik tuo pač iu metu, po to, kai krikš č ionybė buvo priimta kaip oficialioji religija. Tokių ž monių yra ir slavų š alių teritorijoje, po krikš to jie pasiskolino ne tik pač ią religiją , bet ir baž nyč ios formą , kur architektū roje naudojamas kryž ius š ventyklos plane.
Armė nija taip pat pastatė sales kaip kryž ių , į brė ž tą apskritime arba daugiakampyje. Dar nesu su tuo susidū rę s, nors kaž kada mač iau apvalią baž nyč ią tolimoje Didž iojoje Britanijoje, bet nebuvau jos viduje, nemač iau vidinio iš planavimo. Ta apvali baž nyč ia, beje, buvo susijusi su Bizantijos imperatoriumi Konstantinu, kuris krikš č ionybę padarė valstybine Romos (mums ž inomos kaip Bizantija) religija.
Armė nų pavyzdž iai su kupolinė mis salė mis, transformuotomis iš trijų eilių bazilikos, kurią matė me: Odzun, Š v. Hripsime Vagharš apate.
V–VII a. statyti nedideles kryž iaus formos baž nyč ias. Etchmiadzin laikomas pirmuoju nuolat egzistuojanč iu vienoje vietoje. Tiesa, š iandien pirmoji baž nyč ia stovi po dabartine katedra, į kurią nemokamo į ė jimo nė ra.
7 amž iuje atsirado labai neį prasta kryž iaus formos baž nyč ia su centriniu kupolu – Zvartots.
Zvartots modelis muziejuje
Š iandien iš Zvartotų iš liko tik iš dalies restauruoti griuvė siai. O š ventyklos planus ir iš planavimą galima pamatyti komplekso teritorijoje esanč iame muziejuje.
Š v. „Hripsime“ nepertraukiamai veikė nuo statybos momento iki š ios dienos.
Š v. Repsime
Sunkiais arabų invazijos laikais atsirado chač karų pjaustymo menas, apie kurį raš iau anksč iau. Iš silaisvinus nuo arabų , architektū ra auga. Pirmosios baž nyč ios atkartoja anksč iau statytų formas. Tač iau vė liau jie tampa sudė tingesni. Tatevo Petro ir Povilo baž nyč ioje atsiranda laisvai stovintys pilonai (IX a. ).
Vienuolynų teritorijoje antrojo architektū ros suklestė jimo laikotarpiu, be tiesiogiai baž nytinių pastatų , atsirado ir ū kinių pastatų kompleksai: valgyklos, mokyklos, knygų saugyklos, vieš buč iai, vestibiuliai.
refektorius (Hahpat)
Ypatingo dė mesio nusipelno vestibiuliai (armė niš ki gavitai ir ž amatunai), plač iai paplitę.10–13 a. (Hahpat, Sanahin, Geghard). Jie naudojami į vairiems tikslams: kaip kapai, vietos parapijieč iams, susirinkimų kambariai. Kartais jie pasiekia didž iulius dydž ius. Gavitai yra tiesiai prie baž nyč ios, po jų grindimis į rengiami kapai (pagal armė nų tradiciją baž nyč ioje to daryti negalima). Ž amatunai statomi atskirai ir daž niausiai naudojami susitikimams.
gavit (Sanainas)
Kupolo dizainas į domus. Armė nijoje kupolas yra kū gio formos, dengtas akmeniu. Pirma, forma yra briaunota, tada ji tampa apvali. Aš tarako Karmavoro baž nyč ios plytelė mis dengtas kupolas buvo iš saugotas nuo V amž iaus (deja, jo neradome). Kartais kupolai virsta kaž kokiais klostuotais sijonais. Ir tokie ž monė s mane tiesiog suž avė jo.
baž nyč ia Gintaro tvirtovė je
Svietinė architektū ra daro į taką baž nyč ių architektū rai. Ypač daž nai tai atsitiko XII-XIV a. Be to, kupole daž nai bū na š viesus langas – yerdik. Jis pasiskolintas iš liaudiš ko bū sto glkhatune, kur padaryta skylė dū mams iš eiti iš ž idinio. Ta pati skylė matyti ir baž nyč ių kupoluose. Krikš č ionių religijos simboliai iš dė lioti aplink skylę ir papuoš ti „stalaktitais“, kurie randami musulmonų architektū roje.
skylė kupole (Noravank)
Kai atsiranda susikertanč ios arkos, virš jų pradė jo daryti stoglangį . Ž ibinto dė ka iš ryš kė ja baž nyč ios proporcijos (Hagpat, Noravank). Tuo pat metu š ventyklas puoš ia akmens raiž iniai.
Dievo Motinos baž nyč ia su ž ibintu po kupolu (Noravank)
XIII amž iuje. atsiranda varpinė s (Hahpat, Sanahin). Pirmame aukš te – koplyč ia, o aukš č iau, apsupta kolonų , – varpai. Tuo pač iu metu vienuolynų (Hagpat, Noravank) teritorijoje buvo pastatyti mauzoliejai-kapai-baž nyč ios. Č ia pirmame aukš te yra kapas, o antrame – koplyč ia.
varpinė (Hahpat)
Baž nyč ios daž nai bū na tarsi dviejų aukš tų . Vienuose laiptai į antrą jį iš neš ti (Noravank, Goshavank), daugumoje, matyt, buvo viduje, gal mobilū s (arba neiš likę ). Jie vedė į aukš č iau esanč ius praė jimus, kurių kampuose galė jo bū ti du ar keturi. Dė l to baž nyč ia tarsi dar labiau iš sitempė į virš ų (ypač jei kupole dar buvo š viesos ž ibintas). Š ie laiptai yra labai statū s ir siauri.
lauko laiptai (Goshavank)
Armė nų kunigai š ią laiptų formą aiš kina taip: kelias pas Dievą yra sunkus (pakilimas), o tikė jimo atmetimas – dar sunkesnis (nusileidimas).
vidiniai laiptai (Kecharis)
Pradedant XV a. pastatyti ž ymiai maž iau. Dė l ekonominio ir politinio nuosmukio liko tik chač karų menas. Nuo XVII a prasideda ramesni laikai. Tada buvo atkurtos senosios baž nyč ios (Etchmiadzin katalikų katedra Vagharš apate), pastatytos naujos - Khor Virap vienuolynas (XVII a. ). Vė l grį ž tama prie V–VII amž ių statybos tradicijų .
Nepriklausomybė s praradimo są lygomis nauji vienuolijų kompleksai tampa tvirtovė mis (anksč iau turė jo š vietimo funkciją – buvo universitetai). Dabar vienuolyne yra viena pagrindinė š ventykla, stovinti viduryje kaip Vakarų Europos donž onas. Aplink yra kiti vienuoliniai pastatai. Jei yra ir kitų baž nyč ių , jos nebesiriboja su pagrindine, o į silieja į bendrą aplinkinių pastatų architektū rą . Visas vienuolynas aptvertas gynybine siena.
Toliau, sekdamas anksč iau numatytu marš rutu, iš vardinsiu baž nyč ias ir vienuolynus, kuriuos sutikome bū das.
